remigijus lapinskas

Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (LIDL-MKL) pasitinka naują sezoną. Jos prezidentas Remigijus Lapinskas apibendrino praėjusį sezoną nuveiktus darbus bei apžvelgė mūsų krepšinio aktualijas. Pasak jo, artėjančiuose LKF prezidento rinkimuose Moksleivių lyga rems tuos, kurie realiai prisideda prie kasdienių lygos bei vaikų krepšinio problemų sprendimo. Pernai pavasarį LIDL-MKL vadovu tapęs Remigijus Lapinskas savo darbus prie lygos vairo tęs ir ateinantį sezoną.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nuosavame miške parodė Lietuvai pavyzdį, kaip galima plynai kirsti mišką. O viešojoje erdvėje vis pasirodo kaip reklama pažymėtų tekstų, kuriuose brandaus miško kirtimas vadinamas gėriu. Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ kalbėjo Žaliosios politikos instituto vadovas Remigijus Lapinskas. Seime buvo tarkuojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas, kuris iškirto savo mišką prie Klaipėdos, kertant jį galimai buvo padaryta pažeidimų.

LIDL-Lietuvos moksleivių krepšinio lyga (LIDL-MKL) 2023-2024 metų sezoną pradeda su naujomis ambicijomis. Jau 23-iasis istorijoje sezonas bus išskirtinis ne tik dalyvių skaičiumi, bet ir naujovėmis, kurios turėtų prisidėti prie kokybiškesnio jaunųjų krepšinio talentų ugdymo, taip pat ir perspektyvių trenerių bei teisėjų tobulėjimo. Augantis komandų ir žaidėjų skaičius, besiplečianti geografija, o svarbiausia – kokybiškesnis varžybų vykdymas.

Penkiolika. Tiek kandidatų, kurių turtas vertinamas daugiau nei milijonu eurų, po mažiau nei mėnesio bandys laimę tiesioginiuose merų rinkimuose. Milijonierių biografijos įvairios: nuo dabartinių ir buvusių merų iki ūkininkų ir švietimo įstaigų vadovų. Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su turtingiausiais kandidatais į šalies miestų ir rajonų merų postus.

Lietuvos žaliųjų partija į Vilniaus merus kelia Žaliosios politikos instituto prezidento Remigijaus Lapinsko kandidatūrą. Anot R. Lapinsko, jo sprendimą dalyvauti sostinės mero rinkimuose lėmė šių dienų iššūkiai, ypač energetikos sektoriuje. „Gyvename sudėtingais laikais, kai vyksta energetinis karas prieš Europą, kiekvienas savo kailiu jaučiame energijos išteklių kainų šuolį, infliaciją ir prekių kainų augimą.

Situacija Lietuvoje jau po mėnesio gali būti pakankamai kraupi – masiniai darbuotojų atleidimai, poreikis kurti paramos ir kompensacijų schemas. Visa tai – dėl kylančių elektros kainų, kurios jau dabar tiesiogiai kerta verslui ir gyventojams. Panašu, kad pinigų paieška Vyriausybei yra visiškas iššūkis, todėl labai tikėtini socialiniai neramumai artėjančios žiemos ir aktyvaus nedraugų iš Rusijos veikimo fone. Piešiasi gana liūdnas artimiausios ateities paveikslas, rašo politikas.

Sakoma, sotus alkano neužjaučia. Vis dėlto šiemet ne vienas sėkmingas verslininkas Seimo rinkimuose bando įrodyti rinkėjams, kad būtent jis yra vertas jų balso. Tiesa, panašu, kad rinkėjų išskirtinai turtingi kandidatai neatbaido, mat ne vienas iš šių turtuolių jau yra ragavęs Seimo nario duonos. Portalas tv3.lt, naudodamasis viešai prieinamomis kandidatų turto deklaracijomis, atrinko turtingiausius kandidatus į Seimą.

Lietuvoje tęsiasi medienos krizė, o miškuose ir sandėliuose tebeguli didžiuliai kiekiai medienos. Vyriausybė nusprendė valstybinių miškų medieną parduoti daug pigiau nei pernai. Tačiau aplinkos ministrui Seime teko aiškintis, ar taip jis netarnauja stambiesiems pramonininkams ir kartu neskurdina valstybės biudžeto. Lietuvos valstybinių miškų urėdijos paruošta mediena niekaip nesulaukia pirkėjų. Didžiuliai kiekiai prikirstų medžių ir medienos stūkso miškuose ir sandėliuose.

  Prieš tris mėnesius 51-ąjį gimtadienį atšventęs vyras, deklaravęs turto už maždaug 290 tūkst. eurų, tikėtina, vardu Kęstutis, Andrius arba Vytautas.   Toks būtų statistinis kandidato į Europos Parlamentą portretas, kurį sudarė kandidatų duomenis išanalizavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Iš viso į Europos Parlamentą 16 partijų bei visuomeninių rinkimų komitetų kelia 301 kandidatą: 198 vyrus ir 103 moteris.

Iki savivaldos rinkimų likus mažiau nei savaitei, dauguma kandidatų į Vilniaus merus stojo kartu debatuoti apie svarbiausias sostinės problemas: darželių trūkumą, viešąjį transportą, spūstis, miesto viziją ir kt. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su svarbiausiais kandidatų planais Vilniui.

Tarp daugiau nei 13 tūkst. kandidatų šiemet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose netrūksta milijonierių. Portalas tv3.lt pateikia turtingiausių kandidatų penkiasdešimtuką, sudarytą pagal viešai prieinamus kandidatų finansinius duomenis ir deklaracijas. Turtingiausių kandidatų penkiasdešimtukas sudarytas sudedant visą asmens deklaruotą turtą (nekilnojamąjį turtą, kelių transporto priemones, meno ir juvelyrinius dirbinius, vertybinius popierius ir kt.

Šildymo sezonas 2019 metais nemažai daliai lietuvių bus dar nemalonesnis. Prognozuojama, kad šilumos kainos 2019 m. Lietuvoje vidutiniškai gali ūgtelėti ir 15 proc. Tiesa, drastiškai brangstančią šilumą ne visų miestų gyventojai pajaus vienodai. Kauniečių ir klaipėdiečių piniginių šildymas smarkiau nei šįmet nepatuštins.

Šilumos tiekėjams pastaruoju metu perspėjant, kad dėl augančios biokuro kainos gyventojams brangs šiluma, biokuro tiekėjai tikina, kad šilumos kaina dėl šio kuro brangimo augs palyginti nedaug. Anot jų, valstybinių miškų kirtimo normos didinimas, motyvuojant biokuro kainų stabilizavimu, yra visuomenės klaidinimas. Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas Remigijus Lapinskas pripažįsta, kad kuras brangsta, bet tai vyksta dėl objektyvių priežasčių.

Biokuro pramonė, kurios pajamos pernai siekė 410 mln. eurų, ateityje augimo tikisi dėl tolesnės biokuro plėtros šalyje bei eksporto į kaimynines šalis augimo. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Virginijus Ramanauskas teigia, kad pernai iš biokuro pagaminta apie 62-64 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. 2004 metais šis rodiklis siekė apie 10 proc. Jo teigimu, tikimasi, kad 2020 metais iš biokuro bus pagaminama 80 proc. šilumos.

 Nepaisant to, kad naftos kainos krinta ir greičiausiai kris dar daugiau, alternatyvią energetiką vystyti yra perspektyvu, mano žaliosios energetikos šalininkai. „Biokuras, nukritus naftos kainoms, vis tiek yra 4–5 kartus pigesnis nei importuojamas iškastinis kuras“, – sako Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas. Savo ruožtu Seimo narys Kęstutis Daukšys teigia, kad pasikliauti vien alternatyviomis energetikos rūšimis būtų neprotinga.

Savaitgalį Vilniuje vykusiame ketvirtajame Lietuvos žaliųjų partijos suvažiavime perrinktas partijos pirmininkas, Tarybos pirmininkas, Valdyba bei Taryba atnaujintos aktyviais partijos nariais. Suvažiavimo metu Lietuvos žaliųjų partijos skyrių deleguoti atstovai, išreikšdami pasitikėjimą, partijos pirmininku perrinko iki šiol jai dvejus metus vadovavusį Seimo narį Liną Balsį.

Nepriklausomi šilumos gamintojai turi vaidinti vis svarbesnį vaidmenį pertvarkomame Lietuvos šilumos sektoriuje, nes jie gali didinti skaidrumą, konkurenciją ir padėti užtikrinti geriausias šilumos kainas vartotojams, mano Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK). Pramonininkai konsultaciniame posėdyje svarstė šilumos sektoriaus pertvarkos ir nepriklausomų gamintojų, daugiausia kūrenančių biokurą, vaidmenį centralizuotai tiekiant šilumą gyventojams.

Trejus su puse metų veikianti dešinioji Vyriausybė efektyviausiai dirbo 10 dienų, kai iškart po prisaikdinimo per naktį įgyvendino uraganiškąją mokesčių reformą. Analitikai daugiau negali įvardyti įsimintinesnių Andriaus Kubiliaus ministrų kabineto laimėjmų. Gegužę ilgaamžiškumo rekordą pasiekusi penkioliktoji Lietuvos vyriausybė Seime pristatė paskutinę savo ataskaitą.

Šią savaitę startavo pirmieji šalyje medienos aukcionai. Pirmosiomis kregždėmis tapo Dubravos eksperimentinė mokomoji ir Panevėžio miškų urėdijos. Artimiausiu metu tokie aukcionai startuos ir kitose šalies urėdijose. Aukcionas vyko sklandžiai Dubravos mokomoji eksperimentinė  miškų urėdija aukcione pardavė 150 kubinių metrų popiermedžio. Dubravos urėdas Kęstutis Šakūnas sakė, kad medienos aukcionas praėjo sklandžiai, ir užtruko apie 15 minučių.

Vienas koogeneracinės biokuru kūrenamos jėgainės blokas gali pagaminti daugiau megavatų energijos, negu numato turėti Lietuva iš planuojamos atominės elektrinės, ir kainuotų tokią pastatyti apie penkis kartus pigiau, trečiadienį vykstančioje energetikos konferencijoje tikino Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ prezidentas Remigijus Lapinskas.

Nuo šiol energetinių želdinių plantacijas galima auginti ne tik nuosavoje, tačiau ir išnuomotoje žemėje. Ši Žemės ūkio ministro patvirtinta taisyklė atvėrė naujas galimybes tiek biokuro plėtotojams, tiek ir nederlingų žemių savininkams Lietuvoje. „Šis žingsnis leidžia tikėtis, kad Lietuvai pavyks pasivyti iki šiol vangiai įgyvendinamus tikslus, numatytus Nacionalinėje energetikos strategijoje“, - teigė Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidentas Remigijus Lapinskas.

Savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ naujausiame numeryje teigiama, jog skandalingai pagarsėjusios bendrovės „Rubicon group“ suklestėjimas siejamas su Artūro Zuoko veikla sostinės mero poste, tačiau net jam pasitraukus kompanijai sekasi puikiai. Prisitaiko prie visų valdžių A. Zuoko pasitraukimas iš Vilniaus mero pareigų nesumažino nei „Rubicon group“ užmojų, nei įtakos.

„Atsinaujinanti energetika bus tikrai svarbus dėmuo artimiausiuose mūsų planuose. Svarbiausia, kad greta teorinių strategijų kuo greičiau būtų pradėti realūs darbai“, – per susitikimą su atsinaujinančių energijos šaltinių asociacijų atstovais sakė ministras pirmininkas Andrius Kubilius.