regionai

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie regionus. Šįkart studijoje svečiuojasi „Nacionalinio susivienijimo“ kandidatas Vytautas Sinica ir Lietuvos regionų partijos narys Kristupas Krivickas.

Regionams skiriamos nemažos lėšos, tačiau dėl griežto centralizuoto reglamentavimo jas sudėtinga panaudoti pagal merų lūkesčius, sako laikinasis Savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės meras Audrius Klišonis. „Lėšos, kurios yra skiriamos šitame finansavimo periode regionams, yra nemažos, 1,6 mlrd. eurų, ir tai yra dideli pinigai“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Klišonis.

Nebegalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos, sako prezidentas Gitanas Nausėda, penktąjį kartą Seime skaitydamas savo metinį pranešimą. Jis pažymi – šalies regionai ir juose gyvenantys piliečiai negali būti nurašyti „kaip niekam nereikalingas balastas“, o bendravimas su gyventojais neturėtų tapti „proginiu kalėdojimu“. „Nebegalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos. Neturi būti Pirmos Lietuvos, Antros Lietuvos, Trečios Lietuvos.

Lietuvą į dvi skirtingas dalis skaldo ir žmonių atlyginimai: Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1500-us eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau. Negana to, ši praraja tarp sostinės regiono ir likusios Lietuvos toliau auga: per ketvirtį padidėjo beveik 20-ia eurų ir vidutiniškai siekia 235-is eurus atskaičius mokesčius.

Iki šių metų pabaigos šalies regionų projektams planuojama paskelbti kvietimų už beveik pusę iš suplanuotų 1,6 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų. Kaip praneša Finansų ministerija, jau paskelbtas ir šimtasis kvietimas, kuriuo Kazlų Rūdos savivaldybė kviečiama teikti projekto įgyvendinimo planą švietimo srityje.

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje didieji miestai traukia jaunus, ekonomiškai aktyvius, karjeros galimybių ieškančius žmones. Tačiau tokios tendencijos sukelia ir problemas: didmiesčiuose brangsta būstas, ima trūkti ugdymo įstaigų, vis daugiau laiko žmonės gaišta spūstyse – gyvenimo kokybė prastėja, o tuštėjančiuose regionuose infrastruktūros išlaikymas tampa itin brangus, o optimizuojant paslaugas – nukenčia vietos gyventojai.

Siekiama mažinti paramą, skiriamą jaunoms šeimoms regionuose. Finansinės paramos teikimo modelis keičiamas siekiant efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas bei skatinant prie paramos labiau prisidėti savivaldybes. Apie tai, kodėl taip daroma, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

1,6 mlrd. eurų vertės Regionų plėtros programa pajudėjo į priekį ir iki metų pabaigos turėtų būti suplanuota, kur bus panaudota 35 proc. lėšų, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Paulius Baltokas. „Šiandien turime konstatuoti, kad 1,6 mlrd. europinės paramos savivaldybėms vis dar yra po biurokratiniu užraktu, atrodo, kad jis nukris pakankamai greitai“, – per spaudos konferenciją penktadienį Prezidentūroje vykstant Regionų forumui sakė P. Baltokas.

Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas: Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose beveik 500 eurų mažiau. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, nes didmiesčiuose atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad prarają tarp atlyginimų reikia bandyti lopyti.  Kretingiškiui renginių vedėjui Artūrui priklauso vaikams skirtas žaidimų kambarys. Artūras šį šeimos verslą pradėjo prieš penkerius metus.

Regioninės politikos forume trečiadienį bus aptariami jų plėtros planai ir prioritetai bei kiti klausimai. Vidaus reikalų ministerijos organizuojamame renginyje Vilniaus rajone dalyvaus merai, savivaldybių, ministerijų, Vyriausybės atstovai, socialiniai ir ekonominiai partneriai bei ekspertai. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Vyriausybės patvirtintai 2022–2030 metų Regionų plėtros programai yra skirta 1,6 mlrd. eurų Europos Sąjungos (ES) lėšų.

Kitąmet įpusės naujausias Europos Sąjungos (ES) finansinis laikotarpis, o regionų plėtrai skirtos lėšos nėra naudojamos, teigia kadenciją baigiantis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius. „Kitų metų vasarą bus naujausio finansinio laikotarpio peržiūra, nežinau, ar mes tikrai pridėję ranką prie širdies galėsime pasigirti nuveiktais darbais“, – trečiadienį per LSA suvažiavimą Vilniuje sakė jis. „Numatyti 1,6 mlrd.

Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 389,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 44,1 euro, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) sostinės regione buvo 2,1 tūkst. eurų ir per ketvirtį padidėjo 6,3 procento. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis siekė 1,7 tūkst. – 4,9 proc. daugiau. Darbo užmokestis „į rankas“ sostinės regione siekė 1,3 tūkst. eurų – 5,8 proc.

Susisiekimo ministerija ragina savivaldybes diegti viešojo transporto e. bilietų sistemas regioniniu mastu.   „Skatiname savivaldybių administracijas diegti savo e. bilietų sistemas, aišku, ne pavieniu, o regioniniu mastu“, – Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje teigė ministerijos atstovas Nemunas Abukauskas.

Paraiškas tapti regioniniais specialiojo ugdymo centrais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pateikė įstaigos iš 19-os savivaldybių. ŠMSM skelbia, kad planuoja steigti iki 10-ies regioninių centrų, kurie teiktų pagalbą šalies mokykloms ir darželiams įgyvendinant įtraukties principus.

Prezidentas Gitanas Nausėda, ketvirtadienį pasirašęs pataisas, leidžiančias savivaldai lanksčiau skolintis, sako, jog tai yra vienas svarbiausių įstatymų, pasirašytų per jo kadenciją. Anot prezidento, tikimasi, kad jas įgyvendinus žmonės regionuose gaus geresnes viešąsias paslaugas ir turės didesnes pasirinkimo galimybes.

Seimas leido valstybei remti prenumeruojamų leidinių pristatymą į 97 vietoves, išskyrus didmiesčius. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pašto įstatymo pataisas: 129 Seimo nariai balsavo už, o susilaikė du.  Dabar valstybė remia tik spausdintų leidinių pristatymą kaimo vietovėse. Pataisos numato, kad nuo sausio leidinių pristatymas į miestus ir miestelius, kuriuose gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų, bus remiamas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir į kaimus.

Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl Pašto įstatymo pataisų, leisiančių valstybei remti prenumeruojamų leidinių pristatymą į 97 vietoves, išskyrus didmiesčius. Dabar valstybė remia tik spausdintų leidinių pristatymą kaimo vietovėse. Seimui pataisoms pritarus, leidinių pristatymas į miestus ir miestelius, kuriuose gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų,  būtų remiamas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir į kaimus.

Siekiant suvaldyti stiprų periodinių leidinių pristatymo sąnaudų augimą leidėjams, siūloma ir padidinti, ir išplėsti valstybės paramą prenumeratos pristatymui.  Periodinių leidinių pristatymo prenumeratoriams paslaugos teikimo nuostolių kompensavimas Lietuvos paštui pirmą kartą apimtų 97 miestus ir miestelius, patenkančius į retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintas gyvenamąsias vietoves, t.y. juose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusija tarsis su dviejų Ukrainos regionų, kuriuos Maskva aneksavo praėjusią savaitę, vietos gyventojais, kad nustatytų tikslias regionų, kurie bus prijungti prie šalies, ribas. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas. „Ketiname toliau konsultuotis su šių regionų gyventojais“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje pietinius Chersono ir Zaporižios regionus, kuriuos iš dalies kontroliuoja Ukrainos kariuomenė.

Vidutinio darbo užmokesčio (iki mokesčių) atotrūkis tarp regionų šalyje pernai išaugo – jis siekė 324 eurus, arba 13,3 proc. daugiau nei 2020 metais (286 eurai), pranešė Statistikos departamentas. Didžiausias vidutinis darbo užmokestis iki mokesčių) 2021 metais buvo Vilniaus regione –1762,8 euro, per metus jis padidėjo 10,8 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis buvo 1439 eurai – 10,3 proc. didesnis.

Iki šiol verslo tvarumą neretai buvo priimta laikyti savotiška įvaizdžio dalimi, kuri galėjo padėti pelnyti partnerių, sąmoningų klientų ir visuomenės dalies simpatijas. Tačiau per ateinančius kelerius metus įsigaliosiantys nauji ES teisės aktai tvarumą versle pavers būtinybe. Europos siekis atsiriboti nuo Rusijos iškastinio kuro ir per trumpą laiką padidinti energetinę nepriklausomybę tik dar labiau paspartins tvarumo transformaciją.

Vis daugiau žmonių iš didmiesčių keliasi į regionus, tad kokybiškų viešųjų paslaugų poreikis vis augs, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji trečiadienį dalyvavo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų suvažiavime. „Vis daugiau žmonių renkasi gyventi ne didmiesčiuose. Į regionus keliasi iš emigracijos grįžę lietuviai, atvyksta ukrainiečiai. Ateityje migruojančiųjų į mūsų šalį gyventi ir dirbti tik daugės.

Suvalkiečiai pasišovė pasikeisti pavadinimą. Iš Suvalkijos į Sūduvą. Toks esą istorinis šio regiono pavadinimas ir jau daugybę metų siekiama jį sugrąžinti. Tik štai ne visi suvalkiečiai nori tapti sūduviais, sako, kad įprato būti suvalkiečiais, jais nori ir likti. „Ve. Tai jau pripratę, kodėl taip viską kaitalioja?“ – taip marijampolietė sureagavo į žinią, kad gal jau netrukus turės prisistatyti esanti ne suvalkietė, o sūduvė.

Pavargusiems nuo visų grėsmių, iššūkių, rizikų, ribojimų, krizių ir krizelių žmonėms norėtųsi atverti šviesesnių perspektyvų kalbant apie gyvenimą Lietuvoje. Ir jų tikrai matosi. Registrų centro statistika rodo, kad lietuviai per praėjusius metus įgydami rekordinį kiekį nekilnojamojo turto, pirko jį ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Aš matau tikimybę, kad į juos grįžta gyvybė.

Latvijos gynybos ministerija antradienį apkaltino Maskvą prisidengus COVID-19 pretekstu atšaukus šią savaitę planuotą ginkluotės patikrinimą dviejuose vakariniuose Rusijos regionuose. Ministerija nurodė, kad Latvijos pareigūnai turėjo apsilankyti Briansko ir Smolensko regionuose, vykdydami eilinius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narių patikrinimus.

„Sodra“ skelbia apie didėjantį vidutinių darbo pajamų atotrūkį tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos – kai kur skirtumas siekia kone 50 procentų. Regionų gyventojai tikina esantys priversti taikstytis su perpus mažesnėmis algomis nei sostinės ir tik pasvajoja apie 1000 eurų „į rankas“. Tiesa, sparčiausiai atlyginimai šiemet augo kurortiniuose miestuose: Palangoje, Druskininkuose, Birštone. Biržiečių šeimyna sukasi kaip išmano – jau 8-erius metus puoselėja nuosavą verslą.

Verslininkai, statantys jau antrą gamyklą Naujoje Akmenėje, paskelbė apie planus mieste vystyti naują daugiabučių namų kvartalą su 500 butų. Tai yra tikroji regionų politika. Nykstantis mažas miestelis pritraukė investicijų, atsirado naujos darbo vietos, perspektyvos, galimybės, o tada jau prireikė naujų butų, reikės naujų paslaugų ir prekių. Tokioje perspektyvoje nebereikia kalbėti apie mokyklų uždarymą ir vietos pašto skyriaus išsaugojimą.

Vyriausybė pritarė siūlymui minimalią mėnesio algą nuo 2022 metų sausio didinti 88 eurais (beveik 14 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų. Atskaičius mokesčius Minimalus valandinis atlygis MMA sieks 518 eurų „į rankas". MMA augs nuo 3,93 iki 4,47 euro. Tačiau verslininkai nerimauja dėl šio sprendimo, esą smulkieji gali nebeišlikti.

Lietuvos Seime susikūrė nauja Regionų frakcija. Ilgai dvejoję ir mindžikavę skirtingų pažiūrų parlamentarai pagaliau atrodo bendrą vardiklį – visi išrinkti vienmandatėse apygardose, todėl juos vienija lobistinis siekis „išmušti“ pinigų savo rinkėjų naudai. „Regionų“ frakcija veikė visada Dar nebuvo išrinktas toks Seimas, kad neveiktų lobistiniais principais grįsta Regionų frakcija, kurios narių tikslas gauti pinigų savo rinkimų apygardai.

Dalyje Lietuvos šių metų gegužės – birželio mėnesiais planuojami keisti skaitmeninei antžeminei televizijai naudojami radijo dažniai, todėl gyventojai, kurie žiūri programas naudodamiesi lauko ar kambarinėmis antenomis ir nori toliau matyti visas skaitmeninės antžeminės televizijos nekoduotas programas, turės iš naujo atlikti TV kanalų paiešką.

Mažesniuose miestuose reikiamų specialistų nerandantys darbdaviai plečia paieškos ribas. Tad jų darbuotojai važinėja 100 km ar daugiau. Taip pat koronaviruso pandemija parodė, kad tam tikrose srityse galima dirbti nuotoliniu būdu. Tad dalyje darbo skelbimų darbo vieta yra ne konkretus miestas, o – darbas iš namų. Vis tik specialistai pastebi, kad daliai žmonių susirasti darbą trukdo ne maža pasiūla, bet nenoras dirbti.

Ši krizė gali tapti puikia galimybe iškilti Lietuvos verslui, o kartu ir visai valstybei, kuri iš bendro Šiaurės, Vakarų Europos šalių konteksto kol kas egzaminą išlaiko tikrai neblogai, įsitikinęs „Luminor“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas. Tiesa, tam, kad iš tiesų būtų pasiekta reikšmingų rezultatų, anot ekonomisto, dabar svarbiausia nepralaimėti kovos dėl talentų.

Apklausų duomenimis, jaunos šeimos Lietuvoje gyvenimo pradžiai daug mieliau rinktųsi nuosavą namą regionuose nei mažesnį būstą didžiuosiuose šalies miestuose. Prie tokios svajonės išsipildymo prisidėti gali ir valstybė – nuo 2018 m. jau daugiau nei 2 tūkst. šeimų pasinaudojo galimybe gauti dalinę subsidiją pirmajam būstui Lietuvos regione. Ekspertai sako, kad didmiesčiai pamažu praranda savo patrauklumą, o šalies ateitis – sparčiai besiplečiančios užmiesčių bendruomenės.

Dalis regionų gyventojų gali netekti galimybių naudotis įprastais maršrutiniais autobusais, jei bus įgyvendintas Konkurencijos tarybos sprendimas nutraukti sutartis su 42 keleivių tarpmiestiniais maršrutais vežėjais.

Sveikatos apsaugos ministerija į užsienio šalis vykstantiems Lietuvos gyventojams primena, kad vykstant svetur reikėtų išsiaiškinti, kokia izoliacijos tvarka galioja nuvykus į kitą Europos valstybę ir kokių koronaviruso nustatymo testų yra prašoma nuvykus į kitą šalį. Ministerija praneša, kad penktadienį Vokietija Lietuvą įtraukė į rizikingų regionų sąrašą.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, ketvirtadienį pakeitęs keletą šalies saugumo tarnybų vadovų, įskaitant vidaus reikalų ministrą, pareiškė, kad yra pasiruošęs pasiųsti kariuomenę malšinti masinių opozicijos šalininkų protestų, krečiančių šalį po rugpjūtį įvykusių ginčijamų valstybės vadovo rinkimų. Ketvirtadienį A. Lukašenka atleido vidaus reikalų ministrą Juryjų Karajevą ir paskyrė jį prezidento padėjėju-inspektoriumi Bresto srityje.

Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose kova vyks ne tik tarp partijų sąrašų, bet ir tarp asmenybių vienmandatėse apygardose. Regionuose kovos ir vietiniams puikiai pažįstami politikai, ir iš Vilniaus atsiųstos žinomos politikos žvaigždės. Didžiulę intrigą žada ir naujai įkurta Pasaulio lietuvių apygarda. Naujienų portalas tv3.lt prieš Seimo rinkimus apžvelgia kandidatus, didžiausias intrigas ir galimus netikėtumus vienmandatėse rinkimų apygardose.

„Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) dėl prastėjančios pandeminės situacijos kai kuriuose šalies regionuose nuo šios savaitės gyventojus Raseiniuose, Radviliškyje ir Šiauliuose aptarnaus tik nuotoliniu būdu. „Sodros“ ir VMI Raseinių klientų aptarnavimo skyriai nebus atidaryti nuo pirmadienio, o Šiauliuose ir Radviliškyje klientai „gyvai“ nepriimami nuo trečiadienio.

Lietuvos savivaldybės per daug priklauso nuo centrinės valdžios malonės – taip skelbia ir naujausi tyrimai, ir nuolat kartoja patys merai. Beveik visus pinigus savivaldybėms skirsto Seimas su Vyriausybe, tad merai prašo keisti įstatymus ir leisti dalį mokesčių susirinkti pačioms savivaldybėms. Didesnei regionų finansinei nepriklausomybei pritaria ir prezidentas, sušaukęs Regionų forumą.

Tai, kad pusė gydymo įstaigų vis dar nėra pasiruošusios atnaujinti medicinos paslaugas, veria dar vieną sveikatos sistemos skaudulį. Medikų asociacijų tvirtinimu, tam įtakos turi ir tai, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės ir karantino jau dabar dalis vyresnio amžiaus medikų paliko darbą. Nuogąstaujama, kad dėl to sveikatos paslaugos periferijoje dar labiau susitrauks.

Seime skinasi kelią svarbiausias valstybės teritorijų planavimo iki 2050-ųjų dokumentas, numatantis administracinę pertvarką.   Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė Lietuvos teritorijos bendrojo plano erdvinio vystymo kryptims bei teritorijos naudojimo funkcijų prioritetams, o balsavimas dėl jo vyks birželį.   Numatoma ateityje vietoj apskričių suformuoti penkis regionus. Toks siekis sukėlė daugiausia diskusijų per svarstymus Seime.

Regionuose pradėjus veikti keturiems mobiliesiems koronaviruso patikros punktams, ne visi jie pacientus priims iki vakaro, praneša Kauno greitosios medicinos pagalbos stotis, administruojanti Karštąją liniją 1808. Kaip BNS sakė Kauno GMPS direktorius Nerijus Mikelionis, Karštoji linija į Alytaus ir Marijampolės punktus paskutinius antradieniui pacientus užregistravo 16.50 val., o į Telšių punktą – 15.10 val. Vienintelis naujai atidarytas punktas iki 20 val. pacientus priims Šiauliuose.

Per beveik dešimtmetį Lietuvoje bankų sumažėjo dvigubai, o gyventojams vis dažniau tenka finansinius reikalus tvarkyti elektroninėje erdvėje. Pastaruoju metu padalinių mažėjimas, ypač regionuose, tampa opia problema, dėl kurios kai kurie bankų klientai netenka gyvų konsultacijų galimybės. Remiantis Lietuvos banko pateiktais duomenimis, nuo 2011 m. kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – sumažėjo dukart (nuo 902 iki 412). 2019 m. buvo uždaryti 35 kredito įstaigų padaliniai.

Žvelgiant į nekilnojamojo turto (NT) kainas Lietuvoje susidaro dvejopas įspūdis. Vieniems kainos atrodo įkandamos ir atitinkančios rinkos vertę, o kitiems – jos yra ryškiai per didelės. Nepaisant to, visada yra alternatyvų, kurios galėtų patraukti tų žmonių dėmesį, kurie nori skirti mažiau pinigų NT pirkimui. Tad kokie Lietuvoje yra parduodami namai už mažiau nei 5 tūkst. eurų? Apibendrinus šią paiešką galima teigti, kad tokie namai yra parduodami rajonuose, nedideliuose miesteliuose.

Senėjantys mokytojai ir vis lėčiau užpildomos darbo vietos regionų mokyklose pedagogų bendruomenei bei Švietimo ir mokslo ministerijai kelia iššūkį – kaip užpildyti sparčiai tuštėjančias mokyklas. Nors dauguma savivaldybių imasi vilioti pedagogus būstais, stipendijomis ir pagerintomis darbo sąlygomis, tiek mažieji miestai, tiek patys mokytojai pripažįsta, kad interesantų pritraukti nepavyksta.

Rusijos regionams ilgalaikėje perspektyvoje neužteks lėšų išlaikyti 2018-ųjų pasaulio futbolo čempionato objektų, o tai neigiamai atsilieps jų kreditingumui, skelbia tarptautinė reitingavimo agentūra „Fitch“. Nepaisant to, kad Rusijos miestams ir regionams pavyko išvengti ženklaus skolų krūvio didėjimo prieš prasidedant čempionatui, nes didžiąją dalį išlaidų prisiėmė federalinė valdžia ir „privatūs investuotojai“ (dauguma kurių yra valstybinės, Kremliaus kontroliuojamos įmonės), daugelio šių inf...

Europos Komisijai (EK) naujoje finansinėje perspektyvoje sumažinus paramą Lietuvos regionų plėtrai, premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad planuojama derėtis su Briuseliu dėl didesnio finansavimo. Kitą savaitę jis ketina apie tai kalbėtis su Europos Komisijos pirmininku Jeanu0-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) bei kitais komisarais.

Skirtingi pragyvenimo lygiai Lietuvoje turi įtakos ir mokamiems atlyginimams. Štai dirbant kasininku Vilniuje galima uždirbti daugiau nei Šiauliuose. Specialistai išskyrė, kaip Lietuvoje keičiasi atlyginimų struktūra ir, kam atlyginimas labiausiai didėjo. „CV-Online“ duomenys rodo, kad Alytaus apskr. daugiausia uždirba pardavimo vadovai – vidutiniškai 1161 Eur, atskaičius mokesčius. Neatsilieka ir elektros inžinieriai – 1153 Eur.

Atskirtis tarp didmiesčių ir kitų miestų Lietuvoje tik gilėja. Dažnai regionai yra skatinami stengtis pritraukti privačius verslu, mat taip, manoma, žmonėms būtų mokami didesni atlyginimai, jie būtų skatinami neišvykti. Tačiau pasirodo, didžiausias darbdavys Lietuvoje išlieka pati valstybė, kuri neretai moka ir didesnes algas nei privatus verslas.