reforma

Siūlomi mokesčių pakeitimai, kuriems nepritaria net patys valdantieji. Kodėl premjerė teikia tik su finansų ministre suderintus pasiūlymus? „Aš nežinau, kas čia atsitiko“, – sako politologas Ainius Lašas, komentuodamas tokius valdžios veiksmus.  Laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su politikos apžvalgininku Rimvydu Valatka, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu A. Lašu ir tinklaraštininku Skirmantu Malinausku.

Pirmadienį, kovo 27 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Mažeikių gydymo įstaigose – greitosios medicinos pagalbos stotyje, pirminės sveikatos priežiūros centre ir vietos regioninėje ligoninėje. Ministras su gydymo įstaigų darbuotojais aptarė biurokratijos mažinimo priemones, įvertino, kaip organizuojamas darbas gydymo įstaigose. Mažeikiai vieni iš pirmųjų prisijungė prie kuriamos nacionalinės Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos.

Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl tolimojo susisiekimo autobusais rinkos reformos.    Priėmus Kelių kodekso pataisas jos įsigaliotų nuo liepos, iki tol vežėjai maršrutus aptarnautų pagal su Lietuvos transporto saugos administracija pratęstas sutartis. Pataisomis siekiama pertvarkyti autobusų maršrutus, atnaujinti jų parką: jie turėtų būti ne senesni nei 14 metų, o nuo 2026-ųjų – iki 10 metų, nuo 2028 metų autobusų stotyse turėtų būti bagažo saugyklos, kurios dabar yra retoje stotyje.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis Finansų ministerijos pristatytą mokesčių pakeitimų paketą vadina „progresinių mokesčių įvedimo reforma“.  Pasak jo, tai labiausiai atsispindi siūlymuose 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu apmokestinti individualią veiklą, kai toks tarifas būtų taikomas per metus pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą.

Negi kaip senais laikais teks gimdyti namuose arba pakeliui į ligoninę greitosios automobilyje? Tokiais svarstymais mažėjant gimdymo skyrių rajonų ligoninėse viešai dalinasi mažesnių miestų gyventojai. Sveikatos apsaugos ministerija gi pažymi, kad dėl kokybės reikia siekti net 600 gimdymų per metus ribos. Ir nors vieni tai sveikina, kiti gi ragina nepamiršti, kad žmonės gyvena ir rajonuose, bei priduria, kad šitaip gimstamumo nepaskatinsi.

Greitosios medicinos pagalbos (GMP) bendruomenė kupina lūkesčių – viliamasi, kad nuo liepos 1 d. pradėjus veikti vieningai GMP tarnybai tiek gerės darbuotojų darbo sąlygos, tiek gyventojai operatyviau sulauks būtinosios pagalbos. Nors nerimo dar nemažai, sutariama, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojama reforma būtina, mat dabartiniai netolygumai šokiruoja – darbuotojų atlyginimas gali skirtis ir kone tūkstančiu.

Vasario 20 dieną, į Rokiškį su darbo vizitu atvyko Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Ministerijos komanda lankėsi Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centre (PASPC) ir Rokiškio rajono ligoninėje, kur bendravo su vadovais ir medikais. Vizitą pradėjęs poliklinikos registratūroje, viešnagę mūsų gydymo įstaigose ministras užbaigė ligoninės slaugos skyriuje.

Nors ministras Arūnas Dulkys viliasi, kad jo su komanda ruošiama sveikatos įstaigų tinklo reforma padės spręsti įsisenėjusias biurokratizmu apaugusios sistemos bėdas, medikų atstovai – ne vien optimistinės nuomonės. Jie mato didelę riziką, kad reforma gali neatnešti norimų rezultatų.

Šią savaitę šeimos gydytojų bendruomenėje kilo didžiulis sujudimas po to, kai Sveikatos apsaugos ministerija pateikė derinimui Vyriausybės nutarimą. Jame numatyti pokyčiai paliko gydytojus be žado – juodu ant balto perskaitė, kad teks dirbti naktimis, o 1200 pacientų neturinčioms mažoms šeimos medicinos paslaugas teikiančioms įstaigoms teks užsidaryti.

Vyriausybei žadant Seimo pavasario sesijoje pateikti mokesčių pertvarkos paketą, valdantieji pripažįsta, kad artėjantys 2024 metų Seimo rinkimai gali apsunkinti jos priėmimą.

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį išreiškė viltį, kad policininkų sumušto Tyre'o Nicholso mirtis paskatins Kongresą vykdyti policijos reformas, ir paragino įstatymų leidėjus afroamerikiečius tęsti pastangas dėl permainų. J. Bidenas ir Kongreso afroamerikiečių grupės nariai Ovaliajame kabinete susitiko kitą dieną po T. Nicholso laidotuvių.

Seimui pateiktos Kelių transporto kodekso pataisos dėl tolimojo susisiekimo autobusais sistemos pertvarkos dar gali būti keičiamos, atsižvelgiant į verslo pasiūlymus, tačiau pakeitimai nebūtų dideli, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. „Su tam tikromis nedidelėmis korekcijomis. Nenorėčiau jų įvardinti, dalis yra politinių klausimų – kur galbūt galime atsižvelgti daugiau į verslo nuomonę, jeigu jie girdi Vyriausybės ir valstybės institucijų nuomonę.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šių metų Seimo pavasario sesija yra paskutinis „mažas plyšys lange“, kai dar būtų galima priimti sprendimus dėl mokesčių sistemos pertvarkos. Vis dėlto šalies vadovas sako neturintis dėl to daug iliuzijų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį Vyriausybei pristatė šaukimo į kariuomenę reformą. Jis reformos pagrindinius akcentus pristatė neformaliame Ministrų kabineto pasitarime.  Po posėdžio A. Anušauskas BNS teigė, jog neformaliame pasitarime iš premjerės Ingridos Šimonytės išgirdo raginimą šauktinių reformą plačiau pristatyti partneriams, tokiems kaip jaunimo organizacijos, studentai ar universitetų rektoriai.

Prancūzijos vyriausybė antradienį paskelbė planus padidinti pensinį amžių iki 64 metų ir modernizuoti pensijų sistemą, o šie sprendimai greičiausiai sulauks didelės priešpriešos iš profsąjungų pusės ir net gali paskatinti naują protestų bangą. Net kai kurie artimiausi šalies prezidento Emmanuelio Macrono sąjungininkai nesijaučia ramūs dėl siūlomų pakeitimų, kurie, kaip manoma, būtų priimti itin nepatogiu metu – netrukus po COVID-19 pandemijos ir esant didelei infliacijai.

Seimo valdantieji sveikina krašto apsaugos ministro pristatytą šauktinių reformą ir tikisi sklandaus jos priėmimo pavasario sesijoje, bet opozicija sako, kad tarnybos trumpinimas iki pusmečio nesprendžia pajėgaus aktyviojo rezervo, karinės infrastruktūros klausimų. Arvydo Anušausko pristatyta reforma siūloma, kad pagrindinė privalomoji tarnyba truktų pusmetį, bet būtų įvesta daugiau jos alternatyvų, o šauktinių skaičius nuo 2027-ųjų per metus siektų 5 tūkst. vietoj dabartinių 3,8 tūkstančio.

Rusijos karininkai siūlo iš esmės pertvarkyti šalies ginkluotąsias pajėgas. Tarp jų pasiūlymų ir privalomos karinės tarnybos amžiaus padidinimas, siekiant kompensuoti augantį 10 mėnesių trunkančios Maskvos invazijos į Ukrainą aukų skaičių, rašo Radio Free Europe/ Radio Liberty.  Pasiūlymai, kuriuos šią savaitę paskelbė gynybos ministras Sergejus Šoigu, padidintų Rusijos ginkluotųjų pajėgų dydį maždaug 30 proc. – iki 1,5 milijono karių.

Konkurencijos tarybos (KT) pasiūlymas tobulinti tolimojo susisiekimo autobusais reformą  skirtas ne projekto autorei Susisiekimo ministerijai, o Seimo nariams, siūlantiems suvaržymus naujiems vežėjams, sako susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas. Tarybos atstovai sako, kad ji turėjo pastabų ir ministerijai, ir Seimo nariams.

Į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę ketvirtadienį vėl įtrauktas valstybės tarnybos reformos pateikimas. Dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai dukart Seimo salės nepasiekusiam ir Vyriausybėje taisytam projektui šįkart duris atvėrė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jis trečiadienį valdančiųjų balsais nusprendė, kad Vyriausybės teikiama formuluotė dėl maksimalių pareiginės algos koeficientų neprieštarauja Konstitucijai.

Vyriausybės parengta valstybės tarnybos reforma vėl strigo, trečiadienį įstatymų pataisų paketą turėjęs svarstyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) padarė pertrauką neribotam laikui. To paprašė ir Vyriausybės, ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) atstovai, vėl kilus abejonių dėl kai kurių reformos nuostatų atitikimo Konstitucijai.

Kai kuriems politikams ir ekonomistams raginant Vyriausybę imtis žadėtos mokesčių reformos, Valstybės kontrolės (VK) atstovė sako, kad ir be reformos galima įvesti naujų mokesčių ar atsisakyti kai kurių lengvatų.    „Mokestinė reforma būtų idealu, bet klausimas, kada ir kokios apimties ji įvyktų, bet ir be reformos yra tam tikrų tarptautinių organizacijų anksčiau pateiktų rekomendacijų atliepti tas problemas.

Seimas pradėjo svarstyti tolimojo susisiekimo autobusais sistemos reformą numatančias pataisas.  Už Kelių transporto kodekso pakeitimus po pateikimo ketvirtadienį balsavo 52 Seimo nariai, prieš buvo penki, o susilaikė 28. Svarstymas po diskusijų komitetuose numatytas gruodžio 8-ąją.  Kaip sakė pataisas Seime pristatęs susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas, siūloma konkurencinga procedūra vežėjams patekti į šią sistemą.

Įgyvendinant greitosios medicinos pagalbos (GMP) reformą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iš savivaldybių perima šias paslaugas teikiančių įstaigų turtą. Šiuo metu šalyje GMP paslaugas teikia 48 įstaigos: 16 savivaldybių taryboms pavaldžių viešosios asmens sveikatos priežiūros įstaigų, 30 viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų padalinių ir dvi privačios įmonės.

Ministrų kabinetas trečiadienį planuoja grįžti prie valstybės tarnybos reformos – ketinama pataisyti Seimo teisininkų rastą galimą prieštaravimą Konstitucijai.

Pristatydamas kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gyrėsi, kad pavyko pakartoti precedentą – lėšos augs visose sveikatos priežiūros srityse. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad šiais metais simboliškai peržengta 3 mlrd. eurų ribą. „Augimas yra 9,3 proc. arba apie 260 mln. eurų daugiau nei 2022-aisiais“, – sakė jis. Išlaidų struktūroje didžioji dalis – apie 70 proc.

Seimo valdyba pirmadienį sušaukė nenumatytą Seimo posėdį, per kurį planuojama pateikti valstybės tarnybos reformą. Posėdis šaukiamas nuo 14 valandos, per Seimo valdybos posėdį informavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Nenumatytas posėdis šaukiamas baiminantis, kad antradienį pateikus valstybės biudžeto projektą nebeliks laiko kitiems klausimams.

Nors valdantieji planuoja, kad įgyvendinus viešojo sektoriaus ir valstybės tarnybos reformą labai pagerės darbo efektyvumas, bet šios reformos priešininkai beda pirštu į nenuoseklumus. Ypač kritikuojama, kad reformos rėmuose bus stipriai didinamas darbo užmokestis valstybės tarnybos įstaigų vadovams, bet ne eiliniams tarnautojams ar darbuotojams, kai visą darbą vis tiek atlieka būtent pastarieji.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtai valstybės tarnybos reformai, ja siekiama sektorių padaryti lankstesniu, sustiprinti vadovų korpusą. „Turime labai grėsmingą situaciją viešajame sektoriuje ir mums reikalingi pokyčiai. Šiandien apie 50 proc. konkursų į valstybės tarnybą neįvyksta, 60 proc. darbuotojų nepatenkinti savo darbu valstybės tarnyboje. Kalbant apie jaunimą, jaunimas irgi nelabai nori dirbti čia.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tikina, kad žadama valstybės sektoriaus reforma, atnešanti valdininkams žymiai didesnes algas, gali lemti ir kokybiškesnį suteikiamų paslaugų atlikimą. Trečiadienį laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ ministrė A. Bilotaitė įvardijo tris pagrindinius valstybės tikslus, tarp jų yra ne tik bandymas valstybinėse įmonėse surasti kompetetingus vadovus, bet taip pat kalbama ir apie atlyginimų kėlimą.

Šiemet planuojant priimti sisteminės negalios reformą iš esmės keisis negalios nustatymo modelis, o iki 2030 metų gerokai padaugės paramą gausiančių neįgaliųjų, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Monikos Navickienės teigimu, neįgalieji visą pagalbą gaus per vienintelę naujai kuriamą Asmens su negalia teisių agentūrą.

Seimas antradienį balsuos dėl pataisų, numatančių paramą įdarbinant neįgaliuosius atviroje darbo rinkoje.  Jei pataisos bus priimtos, bus atsisakyta socialinės įmonės statuso, visos įmonės galės pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį, pradedant darbo užmokesčio subsidijomis, baigiant įteisinamu darbo asistentu, darbinės aplinkos pritaikymu ir kitais būtinais dalykais.

Ketvirtadienį Seimas pritarė valstybinės žemės valdymo ir naudojimo reformai. Nuo kitų metų pradžios Nacionalinė žemės tarnyba bus pavaldi Aplinkos ministerijai, o savivaldybėms bus patikėtas valstybinės žemės valdymas. 103 Lietuvos miestų ir 252 miestelių savivalda taps realiu žemės šeimininku, rašoma pranešime žiniasklaidai.  „Tai svarbiausia ir sudėtingiausia šios kadencijos Aplinkos ministerijos reforma, kurios laukta 30 metų. Prie dabartinių 2,3 tūkst.

Stoję prieš pirminės sveikatos priežiūros įstaigų reformos traukinį, šeimos gydytojai buvo nublokšti – Seimas neįsiklausė į šeimos gydytojų argumentus, atmetė siūlytus kompromisus ir priėmė sprendimą suvaržyti nepriklausomai dirbančių šeimos gydytojų centrų galimybę patiems priimti geriausius sprendimus dėl savo pacientų. „Griuvo kelis dešimtmečius nuosekliai kurta ir stiprinta nepriklausoma šeimos medicinos sistema.

Ketvirtadienį Seimui per plauką priėmus sveikatos priežiūros įstaigos reformą jos iniciatorius ministras Arūnas Dulkys apibendrino, kas artimiausiu laiku laukia sveikatos sistemos. Ministras kartu įgėlė ir oponuojantiems reformai teigdamas, kad „jų rankos supančiotos senais ryšiais“. „Yra toks posakis. Jei nori pastatyti tiltą, nebūtina laukti, kol pro tavo kaimą pradės tekėti upė – galima pačiam vykti link upės. Šiandien parlamentas pritarė reformai.

Susivienijusioms šeimos gydytojų organizacijoms nepavyksta sustabdyti įsibėgėjusio sveikatos įstaigų reformos buldozerio – šiandien Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė šeimos gydytojų pasiūlymus įstatymų projektams, kuriais buvo siekiama sušvelninti būsimos reformos poveikį šeimos medicinos įstaigoms ir pacientams, tačiau į esminius šeimos gydytojų pasiūlymus neatsižvelgė. Galutinis balsavimas Seime dėl sveikatos įstaigų pertvarkos planuojamas jau šį ketvirtadienį.

Jau nuo penktadienio, liepos 1 d., nustos veikti tokios atskiros įstaigos kaip Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijų centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras ir Valstybinis psichikos sveikatos centras. Jos bus prijungtos prie kitų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pavaldžių institucijų.

Dar birželio 23 d. Seimui po svarstymo balsų dauguma pritarus teisės aktų paketui, klojančiam pamatus sveikatos įstaigų pertvarkai, liko tik paskutinis balsavimas. Visgi šeimos gydytojai netyla, kad ši reforma tik parblokš dešimtmečiais atgal.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį nubalsavo už Europos Sąjungos anglies dioksido rinkos reformą. Toks žingsnis žengtas po netikėto sprendimo prieš dvi savaites atmesti pirminį teisės akto projektą dėl svarbios bloko klimato plano dalies.

Ketvirtadienį šeimos gydytojai sostinėje susibūrė į solidarumo akciją „Herojai baltais chalatais“. Taip jie susirinko išreikšti savo nuogąstavimus dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) stumiamos sveikatos įstaigų reformos. Organizatorių teigimu, akcijos žinutę visuomenei ir sprendimų priėmėjams gydytojai siunčia per simboliką. Kudirkos aikštėje į širdies formą išsirikiavusių medikų rankos priekyje surištos raudonu raiščiu.

Priešingai nei prezidentas, kuris savo metiniame pranešime kritikavo Vyriausybę dėl neįgyvendintos mokesčių reformos, ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad gerai, jog mokesčių reforma neįvyko.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys šeimos gydytojų baimes dėl sveikatos sistemos reformos vadina nepagrįstomis. „Tie nuogąstavimai tikrai yra nepagrįsti“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį kalbėjo ministras. Taip jis reagavo į dalies šeimos gydytojų kritiką šiuo metu vykdomai reformai – Seime svarstomos įstatymo pataisos, numatančios sveikatos centrų, kurie apjungtų įvairių lygių specialistus, steigimą.

Lietuvoje lankosi už sanglaudą ir reformas atsakinga Europos Komisijos narė Elisa Ferreira. Trečiadienį ji susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, finansų ministre Gintare Skaiste bei socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, su kuriais aptars pagrindinius 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) sanglaudos politikos tikslus ir jų įgyvendinimą, paramą Lietuvos regionams.

Europos Parlamentas trečiadienį nubalsavo už tai, kad būtų atmesta Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reforma, suduodamas netikėtą smūgį bloko kovos su klimato kaita strategijai, vadinamai Europos žaliuoju kursu. ES valstybės narės yra užsibrėžusios tikslą iki 2030 metų 55 proc.

Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose rengiama ilgalaikė priežiūros ir neįgalumo nustatymo reforma, ji turėtų padidinti įvairių paslaugų prieinamumą, daugiau dėmesio žadama skirti demencija ir Alzhaimeriu sergantiems žmonėms.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako turintis „tam tikrų abejonių“ dėl sveikatos sistemos reformos. Taip jis pirmadienį kalbėjo po susitikimo su Panevėžio regiono gydymo įstaigų atstovais. „Mano tikslas buvo išaiškinti, ar jie mato, kad ši reforma veda link galutinių tikslų. O tie galutiniai tikslai – paslaugos prieinamumas ir kokybė. Paslaugos prieinamumas – turiu tam tikrų abejonių, kad po šitos reformos paslaugos taps labiau prieinamos“, – Krekenavoje žurnalistams teigė šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako teigiamai vertinantis, kad visos pajamos iš planuojamo naujo modelio gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tektų savivaldybėms. Tačiau jis teigia, kad mokestis turi būti mokesčių reformos dalis ir ragina valdančiuosius jos imtis.   „Visgi esu įsitikinęs, kad Lietuvai būtų naudingiau, jei NT mokestis būtų svarstomas kompleksiškai su kitais mokestiniais pakeitimais, o ne kaip neišbaigta pavienė iniciatyva be pilno paketo.

Įgyvendinus reformą, trečiadienį Vilniaus policija pradėjo dirbti pagal naują modelį – panaikinus tris policijos padalinius ir juos sujungus į Reagavimo valdybą, tie patys policininkai priima pareiškimus iš asmenų ir pradeda tyrimą. „Anksčiau Vilniuje atvažiuodavo vienas ekipažas, tada kitas atvažiuodavo registruoti įvykį. Pagal naują modelį – atvažiuoja policija ir ji dar vienos policijos nebekviečia – padaro visus būtinus veiksmus, surenka medžiagą, pradeda ikiteisminį tyrimą.

Praėjus lygiai dvejiems metams po to, kai baltasis policininkas Mineapolio gatvėje nužudė afroamerikietį George'ą Floydą, prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašys įsaką, kuriuo sugriežtinamas federalinės teisėsaugos darbo reglamentavimas. Baltieji rūmai pranešime spaudai šį žingsnį pavadino „istoriniu“, tačiau naujasis įsakas nenumato didelio masto policijos reformos, kurią J. Bidenas žadėjo per savo rinkimų kampaniją.