referendumas

Amerikiečiai antradienį renka ne tik naują šalies vadovą, bet taip pat sprendžia kitus svarbius socialinius klausimus, įskaitant tos pačios lyties asmenų santuokos ir marihuanos legalizavimą, praneša „RIA Novosti“. Rinkėjai Meine, Merilende ir Vašingtone tiesioginiu balsavimu spręs, ar jų valstijos taps pirmosiomis, įteisinusiomis tos pačios lyties atstovų santuoką. Prieš beveik trejus metus gyventojai 53 proc. prieš 47 proc. nepritarė šiam teisės aktui.

Naujos atominės elektrinės (AE) statybai per patariamąjį referendumą nepritarė daugiau kaip 62 proc. balsavusių lietuvių. Po referendumo iškilo klausimas, kaip elgsis tik ką išrinkta valdžia – paklus tautos valiai ar „nurašys“ lietuvių apsisprendimą kaip „patariamąjį“, bet neprivalomai vykdomą. Lietuvių apsisprendimas dėl AE statybos sulaukė atgarsio ir Europos Parlamente (EP). Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė teigė, kad daugiausia dėmesio sulaukta iš latvių ir estų pusės.

Sociologinių tyrimų agentūros SKDS direktorius Arnis Kaktinas per interviu sakė, kad Latvijos centrinės rinkimų komisijos sprendimas blokuoti referendumą dėl automatinio pilietybės suteikimo „nepiliečiams“ gali duoti Latvijai nepalankų rezultatą ateityje, kai reikės spręsti kitus svarbius klausimus.

Dauguma Katalonijos gyventojų – 81,5 proc. – nori, kad būtų surengtas referendumas dėl šio regiono nepriklausomybės, rodo socialinės apklausos rezultatai, kuriuos paskelbė laikraštis „La Vanguardia“. Apklausos duomenimis, 53 proc. respondentų balsuotų už nepriklausomybę, 35 proc. – prieš.

Pats save iškėlęs ir vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkimus laimėjęs Linas Balsys portalui Balsas.lt sakė kalbėsiąs su visais naujojo Seimo nariais ir dirbsiąs su tais, kurie pritars jo siekiams. „Reikia palaukti, kol paaiškės galutinė Seimo sudėtis.  Mano prioritetai ir uždaviniai nesikeičia.

Ketvirtadienį Latvijos Saeima per pirmą svarstymą pritarė siūlymui, kad nuo 2015 metų norint surengti referendumą reikės surinkti 154 tūkst. parašų. Įstatymo projekte teigiama, kad iki 2015 metų referendumo dėl Saeimos paleidimo iniciatoriai per pirmą procedūros etapą turės surinkti 10 tūkst. parašų. Po to Centrinė rinkimų komisija organizuos dar 144 tūkst. parašų rinkimą.

Bulgarijoje bus rengiamas referendumas dėl naujos branduolinės jėgainės statybos, praneša agentūra AFP. Atitinkamą sprendimą trečiadienį Sofijoje priėmė parlamentas. Referendumas turėtų įvykti iki sausio pabaigos.

Atsižvelgiant į referendumo rezultatus siūloma pripažinti netekusiais galios įstatymus, susijusius su Visagino atominės elektrinės statyba. Tokį įstatymų projektų paketą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. „Priėmus teikiamus įstatymų projektus, kurie pripažintų netekusiais galios įstatymus, reglamentuojančius naujos atominės elektrinės statybą, būtų užkirstas kelias naujos atominės elektrinės statybai“, – sako V. Žiemelis.

Įvertindama tai, jog 62,68 procentai referendume dalyvavusiųjų rinkėjų nepritarė naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje, sąjunga TAIP ragina valdžią peržiūrėti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir joje nustatytus energetikos sektoriaus prioritetus.

Žali akidangčiai, žalios kai kieno verbuojamų merginų akys arba kontaktiniai lęšiai, aplink Vakarų branduolinius objektus lakstantys „grynpisai“ – visada populiarūs dalykai. Ir prie penkių pušų dėl vieno greitkelio prisikalantys pažaliavę Vokietijos biurgeriai irgi. Ir pasirodo visada „laiku“. Smegenų plovimas Kaip jau esu rašęs savo ankstesniame komentare, referendume dėl atominės energetikos biuletenį sugadinau.

Siekdamos, kad būsimieji Seimo nariai vykdytų spalio 14 dieną vykusiame referendume pareikštą tautos valią dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos, Lietuvos žaliųjų organizacijos antrajame rinkimų ture ragina balsuoti už tuos kandidatus, kurie pasižadės vykdyti tautos valią.

„Po spalio 14 dieną įvykusio referendumo visuomenėje labai daug klaidingų interpretacijų, kaip turi būti įgyvendinami rezultatai, todėl šiandien kreipiausi į Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir Seimo narių frakcijas dėl rezultatų įgyvendinimo“, – žurnalistams sakė Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila.

Vertindami referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos rezultatus, kai kurie politikai ragina atlikti išlaidų, susijusių su šiuo projektu, auditą, o žinomo žurnalisto Algimanto Čekuolio viešai reikštą „pilietinę poziciją“ vadina klaidinančia reklama.

Latvijos Konstitucinio Teismo pirmininkas Gunaras Kutris teigia, kad, balsuodami dėl prisijungimo prie Europos Sąjungos (ES), dėl euro įvedimo šalies gyventojai nebalsavo, todėl reikėtų surengti atskirą referendumą. „Atsižvelgiant į visus teisinius aspektus, šalis nusipelno balsuoti dėl euro įvedimo“, - interviu laikraščiui „Dienas Bizness“ sakė G. Kutris. Jis tikina, kad tada žmonės balsavo dėl stojimo į ES ir į teisinius aspektus ypatingo dėmesio nekreipė.

Per referendumą Lietuvos gyventojams nepritarus Visagino atominės elektrinės (VAE) statybai, Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis, Socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė bei Seimo narys Žilvinas Šilgalis ragina Parlamentą ir Vyriausybę vykdyti piliečių valią, atšaukti sprendimus dėl atominės jėgainės statybos ir nutraukti derybas su „Hitachi“. „Jei šalies valdžia atmestų referendume pareikštą valią nestatyti atominės elektrinės, ji ne tik pažeistų de...

Estijos požiūris į atominę energetiką išlieka pragmatiškas: Estija mano, kad Visagino atominė elektrinė (VAE) gali tapti svarbia alternatyva, leidžiančia diversifikuoti energijos šaltinius ir gaminti aplinkai „draugišką“ elektrą, ir lauks naujojo Seimo ir Vyriausybės sprendimų šiuo klausimu, sako Estijos ambasadorius Lietuvoje Toomas Kukkas. Kartu su Seimo rinkimų pirmuoju ratu surengtame referendume dėl Visagino atominės elektrinės statybų 62,68 proc.

Jei Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto politikai atsisakytų, patirtume milijardinių nuostolių. Taip tvirtina projektą įgyvendinančios bendrovės vadovas Rimantas Vaitkus. – Du trečdaliai balsavusiųjų atominei elektrinei patariamajame referendume pasakė „ne“. Kodėl dalis lietuvių atomine ateitimi netiki? – Pagrindinė priežastis, matyt, ta, kad referendumas tokiu svarbiu klausimu vyko per Seimo rinkimus. O klausimas labai svarbus. Jis reikalauja analizės ir susipažinimo su projektu.

Atrodo, jokio referendumo ir nebuvo praėjusį sekmadienį. Valstybės vadovai šią savaitę viešai aiškino, kad Lietuvos gyventojai Visagino atominės elektrinės statybų nori. Tačiau juk referendumas buvo, visuomenė pasisakė atvirkščiai nei Prezidentūros, Seimo bei Vyriausybės vadovai: 62,68 proc. rinkėjų nepritarė naujos atominės elektrinės statybai, pritarė vos 34,09 proc.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį vakare patvirtino sekmadienį Lietuvoje vykusio referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos galutinius rezultatus. Galutiniais VRK duomenimis, gautais iš visų 2017 rinkimų apylinkių, referendumas įvyko, jame dalyvavo 52,58 proc. rinkėjų, negaliojančių biuletenių buvo 3,23 proc. Referendumui teikta nuostata yra nepriimta, ją palaikė tik 34,09 proc. rinkėjų. Galutiniais duomenimis, 62,68 proc.

Po spalio 14-osios rinkimų iš balsadėžės iškrito tik vienas aiškus rezultatas – patariamajame referendume nepritarta atominės elektrinės statybai. Gal tyčia nenorėjo? Išmanesni piliečiai veikiausiai nesulauks atsakymo į klausimą, ar valdžia tyčia taip nevykusiai vedė tautą į branduolinį rytojų, ar vis dėlto labai stengėsi, kad būtų kuo geriau, tačiau nutiko kaip visada.

Kai bus žinomi išsamesni Visagino atominės elektrinės (AE) projekto duomenys, gali būti rengiamas pakartotinis referendumas dėl pritarimo jėgainės statybai, ketvirtadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius.

Daugumos balsavusiųjų sekmadienį Lietuvoje referendume dėl planuojamos Visagino atominės elektrinės (VAE) pasisakymas prieš naująją jėgainę, manoma, sudavė skaudų smūgį strateginei investuotojai - Japonijos kompanijai „Hitachi“, kuri pasirašė sutartį dėl VAE statybos. „Hitachi“ ir kitos Japonijos gamintojos tikisi plėsti savo atominių jėgainių verslą užjūryje, nes dėl Fukušimos krizės Japonijoje ženkliai sumažėjo naujų branduolinių reaktorių paklausa.

Nors dauguma balsavusiųjų sekmadienį referendume dėl planuojamos Visagino atominės elektrinės pasisakė prieš naująją jėgainę, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad savą atominę Lietuva privalo turėti. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, kad tai buvo tik patariamasis referendumas ir referendume dalyvavo tik pusė Lietuvos žmonių, iš kurių 60 proc. pasisakė prieš planuojamą atominę.

Seimas, nusprendęs pasikonsultuoti su tauta dėl branduolinės Lietuvos ateities ir pasiteiravęs piliečių, ar jie pritaria branduolinės jėgainės statyboms, pamiršo, kad prašyti tautos patarimo jau vėlu – Atominės elektrinės įstatymas priimtas dar 2007-aisiais.

Nors dauguma balsavusiųjų sekmadienį referendume dėl planuojamos Visagino atominės elektrinės pasisakė prieš naująją jėgainę, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė teigia, kad savą atominę Lietuva privalo turėti. Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžė, kad tai buvo tik patariamasis referendumas ir referendume dalyvavo tik pusė Lietuvos žmonių, iš kurių 60 proc. pasisakė prieš planuojamą atominę.

Viskas pagal įstatymą: 52 procentai mūsų atėjo į referendumą, 63 procentai iš mūsų, atėjusių,pasakė „ne“. Referendumas įvyko. Tai reiškia, jog Lietuva, kurią sudaro joje gyvenantys žmonės, nenori atominės elektrinės. Mes gyvename teisinėje valstybėje – Europos Sąjungos narėje, kur valdymas grįstas įstatymais, o ne valdančiųjų nuomonėmis. Reiškia, valdžia, kuri tarnauja žmonėms, privalo padaryti taip, kad nauja atominė nebūtų statoma mūsų žemėje.

Tai, kad Lietuvos žmonės referendume pasisakė nepritariantys naujos atominės elektrinės statybai, yra ir dabartinės Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbo pasekmė. Vyriausybei nepavyko ar nepakako laiko išaiškinti apie būsimos jėgainės svarbą, dėmesį atkreipia Prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė. „Prezidentės pozicija, kad atominės nauda suabejojo vienas trečdalis Lietuvos žmonių, turinčių balso teisę.

Tai, kad Lietuvos žmonės referendume pasisakė nepritariantys naujos atominės elektrinės statybai, yra ir dabartinės Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės darbo pasekmė. Vyriausybei nepavyko ar nepakako laiko išaiškinti apie būsimos jėgainės svarbą, dėmesį atkreipia Prezidentės patarėjas vidaus politikos klausimais Mindaugas Lingė. „Prezidentės pozicija, kad atominės nauda suabejojo vienas trečdalis Lietuvos žmonių, turinčių balso teisę.

Referendumas dėl Visagino AE statybos įvyko. Atėjo balsuoti 52,39 proc. Lietuvos piliečių, dauguma balsavo „prieš“. Visur žmonės pareiškė neigiamą nuomonę, išskyrus Zarasų-Visagino rinkimų apygardą. Preliminariais duomenimis, atominės statybai nepritarė 62,72 proc. respondentų ir tik 34,03 proc.

Lietuvos piliečiai per konsultacinį referendumą nepritarė planams statyti Visagino atominę elektrinę, todėl Estija turėtų palaukti, kokios pozicijos dėl jėgainės projekto laikysis naujoji Lietuvos vyriausybė. Tai pirmadienį žurnalistams pareiškė Estijos ekonomikos ministras Juhan Parts. Jo manymu, nors referendumo rezultatai nėra privalomi, jų analizė ir vertinimas nepaprastai svarbūs strateginei Lietuvos pozicijai branduolinės energetikos klausimu. „Tauta tarė savo svarų žodį.

Premjeras Andrius Kubilius teigia neskubąs atsisakyti tolesnio Visagino atominės elektrinės statybų įgyvendinimo galimybių bei stebėjosi kintančia laimėjusių partijų pozicija. „Reikia galvoti, kaip šį projektą tęsti. Kiek tenka girdėti iš partijų vadovų, kurios pasirodė rinkimuose, tai Darbo partija, Lietuvos Socialdemokratų partija, mūsų poziciją jūs žinot jau senai - niekas aiškiai nepasako, kad šio projekto nebevykdys", - pirmadienį, po Vyriausybės pasitarimo, teigė Premjeras.

Anot Latvijos gynybos ministro Arčio Pabriko, referendumo dėl atominės elektrinės statybos Lietuvoje baigtis reiškia Rusijos pergalę. Tokį savo požiūrį Latvijos politikas pirmadienį paviešino socialiniame tinkle „Twitter“. „Po referendumo Lietuvoje išsipildė Rusijos noras, kad Baltijos šalyse nebūtų atominės elektrinės“, - sakė A. Pabrikas. Sekmadienį vykusiame referendume dėl atominės elektrinės statybos 62,7 Lietuvos rinkėjų pasisakė prieš elektrinės statybą.

Visagino AE projekto skeptikas, ekonomistas Rimantas Rudzkis pasidžiaugė, kad tauta balsavo prieš naujos atominės elektrinės statybas ir teigė, kad naujajai valdžiai šie rezultatai suteiks galimybę pasišalinti iš projekto. „Šie referendumo rezultatai yra dovana vyriausybei, nes jie suteiks galimybę pasitraukti iš atominės projekto neprarandant veido“, - sako Vilniaus universiteto profesorius. Anot jo, esamos ir būsimos vyriausybių padėtis šiuo klausimu yra sudėtinga.

Nepritariantys, kad Lietuvoje būtų statoma nauja atominė elektrinė, sekmadienį vykusiame referendume pareiškė beveik du trečdaliai savo nuomonę pareiškusių rinkėjų. Tokius duomenis pirmadienio vidurdienį paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje informavo, kad patariamasis referendumas dėl Visagino atominės elektrinės (Visagino AE) statybos įvyko.

Paaiškėjus, kad pirminiai referendumo dėl Visagino atominės elektrinės statybos rezultatai rodo, jog Lietuvos gyventojai balsavo prieš naujos atominės elektrinės statybą, vienas Lietuvos socialdemokratų partijos lyderių Juozas Olekas portalui Balsas.lt sakė, kad jeigu naujajame Seime jų partija bus tarp valdančiosios koalicijos partnerių, jie įsiklausys į piliečių referendume pareikštą nuomonę.

Vilnietis Germanas, 19 valandą 30 minučių atėjęs balsuoti į Šeškinės rinkimų apygardą, buvo gerokai nustebęs. Padavęs savo pasą, jis sužinojo, kad rinkimuose jau balsavo, o apie pažeidimą pranešti jam nepavyko. Ant oficialių balsavimo dokumentų netgi buvo sudėti rinkėjo parašai. Be to, rinkėjas ant lapo pastebėjo ir savo tėvo parašą balsavusiųjų laukelyje, nors tvirtina, kad jo tėvas rinkimuose apskritai nedalyvavo.

(Papildyta 00.17) Už elektrinės statybas balsavo 35,74 proc. rinkėjų. Prieš – 60,34 proc. Suskaičiuota per 20 proc. balsų. (Papildyta 23.16) Paskelbti duomenys iš 218 apylinkių. Už elektrinės statybas balsavo 35,22 proc. Lietuvos piliečių, prieš – 61,02 proc. 3,75 proc. biuletenių negaliojantys. (Papildyta 22.42 val.) VRK paskelbti referendumo rezultatai. Už naują atominę elektrinę Lietuvoje balsavo tik 34,66 proc. referendume dalyvavusių piliečių. Prieš pasisakė 62,29 proc.

Rinkimai prie balsadėžių sukvietė ne tik eilinius rinkėjus, bet sekmadienį balsavo ir daug iš televizijos ekrano ar teatro scenos pažįstamų žmonių. Vienoje iš rinkiminių apylinkių sutiktas aktorius Andrius Bialobžeskis teigė, kad balsuoja per kiekvienus rinkimus.

Šalyje prie balsadėžių buriasi ne tik eiliniai rinkėjai, bet savo balsus rinkimuose ir referendume atiduoda ir didžiausių politinių partijų vadovai. Per pietus balsuoti atvyko ir socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius. Paklaustas apie ateities perspektyvas, jis sakė: „Koaliciją formuosime su tomis politinėmis partijomis, kuriomis pasitikės visuomenė ir kurias išrinks į Seimą“, – sakė A. Butkevičius.

Sekmadienį 7 valandą ryto Lietuvoje prasidėjo naujos kadencijos Seimo rinkimai ir referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos šalyje. Balsavimas vyks iki 20 valandos. (Papildyta 11.40) VRK skelbiami 1959 apylinkių iš 2017 rinkėjų aktyvumo duomenys, kurie rodo, jog šiose savo valią iki 10 val. yra pareiškę 5,37 proc. rinkėjų. Aktyviausiai balsuojama Raseinių (8,78 proc.), Vilniaus-Šalčininkų (8,09 proc.), Ignalinos-Švenčionių (8,07 proc.

Sekmadienį Lietuvoje vyks Seimo rinkimai ir referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Tauta spręs, kam patikėti 4 metams valdyti šalį. Seimo nario mandato siekia 1 927 Lietuvos Respublikos piliečiai, iš jų 55 savo kandidatūras kelia tik vienmandatėje apygardoje, o 1 872 kandidatai - vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose.

Šeštadienį pirmą valandą nakties įsigaliojo rinkimų ir referendumo agitacijos draudimas. Jau negalima agituoti už politines partijas ir kandidatus, kurie per sekmadienį vyksiančius rinkimus sieks patekti į parlamentą. Taip pat negalima agituoti už arba prieš referendumui teikiamo sprendimo priėmimą. Agitacijos draudimo laikotarpis baigsis sekmadienį 20 val. kartu su rinkimų apylinkių uždarymu.

Artėjant rinkimams, o drauge ir referendumui dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) statybų, daug žmonių tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvuose pokalbiuose vieni kitų klausia: „Tai už ką balsuosi “? Itin daug neaiškumų kelia referendumas – ką pasirinkti? Todėl šįkart savaitiniame „Naujienų žemėlapyje“ LRT Radijas suteikia galimybę išgirsti dar dviejų Lietuvoje apsilankiusių, tačiau su Lietuvos projektu tiesiogiai nesusijusių, užsienio ekspertų nuomonės.

Likus dviem dienoms iki referendumo dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) diskusijos verda vis karščiau. Į jas įsivėlė ne tik politikai ir energetikos specialistai, bet ir pramogų pasaulio atstovai, rašo „Kauno diena“. Už poziciją „ne“ laukia purvo pliūpsnis. Vos tik Andrius Mamontovas, šiuo metu išvykęs į užsienį, viešai pareiškė referendume balsuosiantis prieš VAE, į atlikėją buvo paleista debesys kritikos strėlių.

Penktadienį Seimo rinkimuose ir referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos dar tęsis balsavimas paštu, taip pat rengiamas balsavimas namuose. Balsuoti paštu galima specialiai balsavimui sudarytuose paštuose spalio 12 d. nuo 10 iki 20 val.

Latvijos ir Estijos vadovai tikisi, kad ir po Seimo rinkimų bendradarbiavimas tarp šalių išliks itin glaudus. Kaimyninės šalys tikina atidžiai stebėsiančios rinkimų Lietuvoje eigą, ypač lauksiančios patariamojo referendumo dėl Visagino atominės elektrinės statybos rezultatų. Latvijos ir Estijos politikai, diplomatai sako, kad bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių yra glaudus ir jokių permainų santykiuose tarp šalių po rinkimų Lietuvoje neprognozuoja.

Dainininkas Jurgis Didžiulis taip pat išreiškė savo nuomonę apie atominės elektrinės statybą Lietuvoje. Vaizdo įrašą atlikėjas patalpino tinklapyje youtube.com, tačiau sulaukė daugiau neigiamų, nei teigiamų vertinimų. „Aš esu Jurgis Didžiulis ir aš tikrai ketinu balsuoti prieš atominę energiją. Ji yra pasenusi morališkai, technologiškai ir ne vieną kartą jau parodžiusi pasaulyje, kokia ji gali būti pavojinga, rizikinga ir nuostolinga.

Rinkėjo balsavimas už atlygį, siūlymasis balsuoti už atlygį ar kurstymas tai daryti rinkimuose ar referendume užtraukia administracinę atsakomybę ir baudą nuo 1000 iki 2000 litų. Pareigūnams nurodyta nedelsiant reaguoti į viešosios tvarkos ir kitus teisėtvarkos pažeidimus bei nusikalstamas veikas, susijusias su rinkimais, bendradarbiauti su Valstybės saugumo departamento teritorinių padalinių pareigūnais.

Sekmadienį referendume Lietuvos piliečiai turės pasakyti, reikia ar nereikia mums naujos atominės elektrinės. Paleista reklamos mašina tvirtina: Lietuva be VAE, Lietuva be ateities. Tačiau į esminius klausimus – kiek nauja atominė mums kainuos ir kiek mes turėsime mokėti už elektrą, atsakymų nėra ir jau aišku, kad iki referendumo nebus.