raudonasis kryžius

Nevyriausybinė organizacija Lietuvos Raudonasis Kryžius naujausią komunikacijos kampaniją „Jūsų prenumerata gali daugiau“ pasuko kiek neįprasta linkme – logotipo dizainą pasiskolino iš pornografinės svetainės „Pornhub“. Vos tik pasirodęs vizualas sukėlė triukšmą socialiniuose tinkluose.

Lietuvos Raudonasis Kryžius per savaitgalį visoje Lietuvoje surinko per 3,8 tūkst. miegmaišių, kurie bus paaukoti Ukrainai, sekmadienį BNS nurodė organizacijos atstovė Luka Lesauskaitė. „Per sekmadienį Lietuvos Raudonasis Kryžius surinko 2560 miegmaišių, ženkliai daugiau nei akcijos pirmą dieną, šeštadienį. Bendrai per dvi dienas surinkta 3861“, – teigė ji.

Lietuvos Raudonasis Kryžius šeštadienį surinko daugiau nei 1 tūkst. Ukrainai skirtų miegmaišių, BNS nurodė organizacijos atstovė Luka Lesauskaitė. Jos teigimu, parama bus vežama Ukrainos Raudonajam Kryžiui. Pasak atstovės, jie miegmaišius paskirstys po šalį, ten kur labiausiai reikalinga. „Pirmadienį į Vilnių parama suvažiuos iš visos Lietuvos, tada per kelias dienas savanoriai surūšiuos viską ir vešime į Ukrainą. Tikslas – savaitės pabaigoje išvežti“, – nurodė ji.

Kyjivas antradienį apkaltino Raudonojo Kryžiaus Komitetą „neveiklumu“ dėl Rusijoje laikomų ukrainiečių belaisvių, teigdamas, kad ribotas sulaikytų civilių ir karių lankymas reiškia, kad jie gali būti kankinami.

Per ateinančius dešimtmečius karščio bangos kai kuriuose pasaulio regionuose taps tokios ekstremalios, kad gyventi ten taps nebeįmanoma, pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos ir Raudonasis Kryžius.

Nuo ant žemės gulinčio ruso iki grasinimų lietuviams klijuoti „fašistų“ etiketę – štai, kokios pasekmės, kai Lietuvos pasieniečiai neįleidžia Rusijos piliečių. Nevyriausybinės organizacijos ir VSAT sulaukia aibės pagalbos skambučių. Rusai teiraujasi, kaip patekti į Lietuvą ir kokia pagalba jiems „priklauso“.  Nuo mobilizacijos bėga įvairaus plauko rusai.

Raudonojo Kryžiaus atstovė prognozuoja, kad rudenį Lietuvoje gali išaugti pabėgėlių iš Ukrainos skaičius, nes karo nuniokotos šalies kai kuriuose regionuose visiškai sugriauta šildymo ir vandentiekio infrastruktūra. „Situacija tikrai prasta, šals orai, šildymo infrastruktūra, vandens infrastruktūra yra sugriauta ir nemaža dalis žmonių gali vėl pasiduoti į Europos pusę“, – LRT pirmadienį sakė Raudonojo Kryžiaus komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.

Ankstų kovo 21-osios rytą du Mi-8 sraigtasparniai įskriejo į priešo teritoriją, išgąsdindami apačioje buvusius rusų karius. Sraigtasparnių viduje – specialiųjų Ukrainos pajėgų kovotojai, gabenantys dėžes, pilnas „Stinger“ ir „Javelin“ raketų, bei palydovinio interneto sistemą.

Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė su Raudonojo kryžiaus delegacija aptarė pabėgėlių iš Ukrainos padėtį Lietuvoje, trečiadienį pranešė Vyriausybė. „Agresijos akivaizdoje Lietuva palaiko Ukrainą ir teikia jai paramą, o nevyriausybinių organizacijų darbas šioje srityje yra ypatingai svarbus, todėl tikimės ir toliau efektyviai bendradarbiauti“, – pranešime cituojama kanclerė.

Naujausios apklausos rodo, kad beveik pusė apklaustųjų šalies gyventojų nemokėtų suteikti pirmosios pagalbos. Sveikatos specialistai kartu su Raudonuoju kryžiumi griebiasi gąsdinti – nemokame suteikti pirmosios pagalbos, prireiks su savimi nešiotis vadinamąjį „antrosios pagalbos krepšelį“. Šiame krepšelyje yra lavonmaišis ir pelenų urna, ir rėmelis mirusiojo nuotraukai. Mat laiku nesuteikus tokios pagalbos – žmogus pasmerktas mirti.

Tarptautinis Raudonasis Kryžius teigia, kad nuo pat Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios prieš beveik tris mėnesius lanko karo belaisvius „visose pusėse“. Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) nepatikslino, ką reiškia „visos pusės“, tačiau manoma, kad tai reiškia Rusijos ir Ukrainos pajėgas, taip pat prorusiškus separatistus, kurie nuo 2014 metų Rytų Ukrainoje vykdo ginkluotą kovą prieš Kyjivo vyriausybę.

Skandalas Medininkų užsieniečių registracijos centre: mažiausiai du nelegalūs migrantai skundžiasi, kad juos seksualiai išnaudojo dabar jau buvęs „Raudonojo kryžiaus“ ir vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnybos psichologas. Esą pasisakę apie netradicinę orientaciją per psichoterapijos seansą, vyrai ne vieną savaitę buvo verčiami su juo santykiauti. Nepaklusus – pasipylė grasinimai, esą negaus prieglobsčio Lietuvoje.

Prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje, gyventojai užplūdo ne tik prekybos centrus, bet ir vaistines. Čia pirkėjai šluoja priemones žaizdoms dezinfekuoti ir tvarstyti, perka kalio jodido tabletes, nereceptinius vaistus ir domisi kraujavimui stabdyti skirtais turniketais. Vaistinės sako, kad kai kurių prekių tiekimas rinkoje sutriko visame pasaulyje. Vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą. Nerimą dėl karo pajautę lietuviai puolė į parduotuves pasirūpinti ilgo galiojimo maisto atsargomis.

Pabėgėliams iš Ukrainos padedantys nevyriausybininkai prašo gyventojus teikti paramą pinigais arba higienos reikmenimis. Lietuvos Raudono Kryžiaus vadovė Kristina Meidė pabrėžia, jog nevyriausybininkų patalpos yra ribotos, todėl jie negali priimti visos suteikiamos paramos.

Raudonasis Kryžius pirmadienį pasmerkė augančią humanitarinę krizę Ukrainoje ir įspėjo dėl didžiulio perkeltų asmenų skaičiaus bei jų poreikių Rusijos užpultoje šalyje ir kaimyninėse valstybėse. „Konfliktas Ukrainoje virsta viena didžiausių humanitarinių krizių Europoje daugeliui ateinančių metų“, – žurnalistams Ženevoje sakė Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos vadovas Francesco Rocca.

Lietuvos Raudonasis kryžius, sekmadienį pradėjęs rinkti gyventojų paramą daiktais nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams, skelbia dėl didžiulio aktyvumo vos spėjantys tai daryti. „Vakar vėlai vakare paskelbėme akciją, gavę poreikį iš valstybės, labai bijojome, kad žmonės nespės sureaguoti, surinkti. Pati buvau čia, Vilniuje, 12 valandą buvo jau milžiniška eilė žmonių, nors transporto dar neturėjome.

Migrantų krizę Lietuvai pavyko išspręsti, tačiau stovyklose iki šiol gerai yra ne viskas, sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė. Pasak jos, migrantų stovyklose iki šiol trūksta užimtumo, nepakanka erdvių, kur užsiėmimus būtų galima vykdyti. Dėl to prastėja migrantų psichologinė būklė.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad už migrantų, susitelkusių prie šalies vakarinių sienų, repatriaciją apmokėtų Europos Sąjunga. Vakarai kaltina Baltarusiją organizuojant šią krizę: apgaulingais pažadais dėl lengvo kelio į ES viliojant atvykėlius, o paskui siunčiant juos veržtis pro Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienas, tokiu būdu keršijant blokui už sankcijas, paskelbtas Minsko režimui dėl represijų prieš opoziciją.

Migrantams susitelkus ties Lenkijos siena, baiminamasi, kad panašus scenarijus gali atsikartoti ir pas mus. Jei į Lietuvą masiškai mėgintų patekti pabėgėliai, kuriuos apgręžtume, išaugtų humanitarinės pagalbos poreikis. Nevyriausybinės organizacijos ruošiasi galimam pabėgėlių antplūdžiui: telkia savanorius, pakuoja humanitarinius paketus ir kaupia atsargas.

Siera Leonės sostinėje Fritaune degalinėje per didžiulį sprogimą žuvo mažiausiai 80 žmonių, sudegusių automobiliuose ir netoliese esančiose gatvėse, šeštadienį pranešė vienas vietos gelbėtojas ir slaugytoja. „Savo greitosios pagalbos automobiliais praėjusią naktį iš nelaimės vietos išvežėme 80 kūnų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Raudonojo Kryžiaus gelbėtojas ir pridūrė, kad šeštadienio rytą tęsiasi gelbėjimo operacijos.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė sako, kad situacija, minima Seimo kontrolieriaus ataskaitoje apie nežmoniškam elgesiui prilygstančias migrantų gyvenimo sąlygas, yra kardinaliai pasikeitusi. „Nuo rugpjūčio, kada daryta ataskaita, kada buvo lankytos tos vietos, situacija yra kardinaliai kitokia“, – BNS penktadienį teigė nevyriausybinės organizacijos vadovė.

Lietuvos Raudonasis Kryžius pranešė per tris mėnesius suteikęs pagalbos humanitarinei migrantų krizei stabilizuoti už daugiau nei 500 tūkst. eurų. Didžiąją dalį šios sumos – 280,63 tūkst. eurų – skyrė Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio Federacija (IFRC). Organizacijos duomenimis, verslo įmonės pažeidžiamų migrantų humanitariniams poreikiams paaukojo 45 tūkst. eurų, o pagalbos prekėmis bei daiktais (maisto produktais, higienos priemonėmis ir t.t.) suteikė už 182 tūkst. eurų.

Afganistano sveikatos apsaugos sistema yra ant žlugimo ribos, ketvirtadienį perspėjo aukšto rango Raudonojo Kryžiaus pareigūnas ir nurodė, kad konflikto nuniokotoje šalyje jau uždaryta daugiau nei 2 tūkst. sveikatos priežiūros įstaigų. Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija (IFRC) perspėjo, kad dėl didelio finansavimo trūkumo Afganistano sveikatos apsaugos sistemai gresia žlugimas.

Maždaug kas 8–9 žmogus negali sau leisti nusipirkti ir valgyti kokybiško norimo maisto, rodo naujausi duomenys. Taip pat daugiau nei dvigubai išaugo maisto paklausa „Caritas“ valgyklose. Pastebima, kad problemą spręsti būtų galima mažinant iššvaistomo maisto kiekius.

 Žmonių ir verslo noras padėti migrantų šeimoms džiugina, tačiau atvykėliams dar daug ko trūksta, teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadovė Kristina Meidė. „Aukojantys žmonės ir verslai nemato, su kokiu džiaugsmu yra priimama kiekviena dovana, itin laukiami būtiniausius poreikius išpildantys daiktai, tokie kaip higienos priemonės, šilta apranga ir avalynė, gardesnis maistas vaikams.

Raudonojo kryžiaus surinkta informacija rodo, kad Rūdninkų stovykloje įkurdintiems migrantams Migracijos departamento darbuotojai pokalbių metu galimai grasino, jog nesutikę savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, turės šaltą žiemą praleisti palapinėse. Taip tvirtino bent keli Raudonojo kryžiaus atstovų apklausti asmenys, nurodoma šios nevyriausybinės organizacijos stebėsenos ataskaitoje po pakartotinio vizito rugpjūčio mėnesio pabaigoje.

Rūdninkų migrantų stovykloje Šalčininkų rajone formuojasi kastų sistema, vyksta seksualinis išnaudojimas, o kai kurie vargingi migrantai priversti užsiimti prostitucija tarp vyrų, rašo portalas 15min.lt, remdamasis šaltiniais bei „Raudonojo kryžiaus“ informacija. Pasak portalo, kastos stovykloje formuojasi tautybės, rasės ir pilietybės pagrindu: aukščiausiai kastai priklauso arabai ir kurdai, žemesnei – migrantai iš Afrikos valstybių, Afganistano, Sirijos.

Lietuva bando suvaldyti su dar neregėtą migracijos bangą, kuri kilo antroje birželio pusėje, kai Europos Sąjunga paskelbė naujas griežtas sankcijas Baltarusijai. Valstybės vadovai tvirtina, kad daugybė neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių Irako ir kitų šalių piliečių tapo įrankiu politiniam spaudimui, kurį Baltarusijos režimas vykdo prieš Lietuvą.

Jungtinė Karalystė (JK) siekia pakeisti prieštaringai vertinamą prieglobsčio suteikimo sistemą. Planuojamų pokyčių esmė: sumažinti migrantams dabar suteikiamas teises. Į šalį be leidimo arba neteisėtai atvykę asmenys, pavyzdžiui, valtimis Lamanšo sąsiaurį perplaukę migrantai, turėtų daug mažiau teisių, net jeigu jų prašymas suteikti prieglobstį ir būtų sėkmingas, praneša BBC.

Neteisėtai Lietuvos sieną su Baltarusija kertantys migrantai nėra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis Lietuvoje. Girdėti jų pasieniečiams ir savanoriams perduodami skundai apie maisto, higienos priemonių, vaistų ir pagalbą galinčių suteikti specialistų trūkumą. Migrantams gelbstinčios organizacijos akcentuoja, kad ypač daug pagalbos reikia sunkios sveikatos būklės atvykėliams, kurie serga, pavyzdžiui, vėžiu ar diabetu.

Šią savaitę į Lietuvą atvykus eritrėjietei mamai su sūnumi, užsibaigė šešerių metų trukmės išsiskyrimas, paženklinęs dešimties žmonių likimus – Lietuvoje pagaliau susijungė trys iš Eritrėjos kilusios pabėgėlių šeimos, kurios buvo išblaškytos po skirtingas šalis po 2015-ųjų metų pabėgėlių antplūdžio Pietų Europoje. Susijungusi eritrėjiečių šeima – trečia per pastarąsias savaites, kurių susijungimui padėjo įvykti Lietuvos Raudonasis Kryžius.

Spartėjant skiepijimo nuo COVID-19 tempams ir artėjant masinei vakcinacijai, Raudonasis Kryžius kviečia savanoriauti vakcinavimo centruose, kadangi pamažu čia ima trūkti savanorių. Kaip penktadienį pranešė nevyriausybinė organizacija, masinei vakcinacijai prireiks beveik dvigubai daugiau savanorių nei turima šiuo metu. „Savanorių jau trūksta visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo miesto dydžio.

Raudonasis Kryžius ketvirtadienį pristatė planą padėti paskiepyti 500 mln. žmonių nuo COVID-19 ir pabrėžė, kad palikus neturtingiausias pasaulio šalis vienas kovoti su koronavirusu galima sulaukti nepageidaujamo atoveiksmio. Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija (IFRC) pareiškė, jog dės visas pastangas, kad vakcinos pasiektų kai kurias sunkiausiai pasiekiamas pasaulio bendruomenes. Ženevoje įsikūrusi IFRC nurodė, kad šiam planui skirs 100 mln.

Dėl koronaviruso pandemijos įvesti karantino apribojimai paskatino smurtą ir konfliktus šeimose, o ypač sunki dalia teko vargingai gyvenantiems vaikams, kurių tėvai piktnaudžiauja alkoholiu, teigia nevyriausybinės organizacijos. Ekspertai sako, kad atstatyti suprastėjusią žmonių emocinę savijautą prireiks daug laiko, o valdžia turėtų daugiau dėmesio skirti edukacijai, kaip tvarkytis su įtampa, pavyzdžiui, mokomiesiems filmukams per televiziją.

Raudonojo kryžiaus savanoriai laikinai atsisako tęsti bendradarbiavimą su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistais ir budėti Vilniaus oro uoste, praneša naujienų portalas 15min.lt. Savanoriai oro uoste pasitinka grįžtančiuosius iš šiaurinės Italijos dalies ir informuoja juos, kaip elgtis, jei pajustų koronaviruso simptomus. Pasak Raudonojo kryžiaus generalinės sekretorės Gintarės Guzevičiūtės, laikinai sustabdyti savanorystę oro uoste nuspręsta gavus savivaldybės raštą.

Iki 5 kategorijos sustiprėjęs uraganas „Dorian“ sekmadienį įnirtingais vėjais ir liūtimis talžė Bahamas, griaudamas namus bei miestelius ir slinkdamas link JAV pakrančių, kur šimtams tūkstančių žmonių buvo nurodyta evakuotis. Milžiniška audra visose Bahamose padarė „didelės žalos“; šalyje galėjo būti smarkiai apgadinta ar sugriauta 13 tūkst. namų, pirmadienį pranešė Raudonasis Kryžius. Vis dėlto pranešimų apie nukentėjusius žmones šiose žemose salose kol kas nebuvo.

Maždaug 30 technomuzikos festivalio Prancūzijoje dalyvių savaitgalį prireikė medicininės pagalbos dėl hipotermijos, kai po atviru dangumi vykusį festivalį netikėtai užklupo sniegas. Daugeliui žmonių festivalyje teko gūžtis po pagalbos antklodėmis, kurias dalijo Raudonasis Kryžius. Iš viso maždaug 10 tūkst. žmonių savaitgalį dalyvavo nelegaliame festivalyje „Teknival 2019“ centriniame Krezo regione, kur naktį iš šeštadienio į sekmadienį oro temperatūra nukrito iki 3 laipsnių šalčio.

Mozambike praūžus ciklonui „Kenneth“, šalies šiaurę šeštadienį užklupo smarkios liūtys, o pagalbos grupės įspėjo, kad ateinančiomis dienomis tikėtini potvyniai ir purvo nuošliaužos. Pasak vyriausybės atstovų, liūtys jau nusinešė mažiausiai penkių žmonių gyvybes. Mozambiko nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, kad vienas žmogus žuvo Pembos mieste, o kitas – Makomijos rajone. Ibo salos gyventojai sakė, kad ten žuvo du žmonės. Apie penktą žuvusįjį tikslesnės informacijos kol kas nėra.

Austrijos šiaurės rytuose mažiausiai du žmonės buvo sunkiai sužeisti antradienį nuo bėgių nulėkus siaurojo geležinkelio keleiviniam traukiniui, pranešė gelbėjimo tarnybos. Dar 26 žmonės patyrė lengvų traumų per avariją ties Gerersdorfu, esančiu netoli Sankt Pelteno miesto, į vakarus nuo Vienos, nurodė Raudonasis Kryžius. Žemutinės Austrijos žemės ugniagesių tarnybos atstovas Franzas Respergeris (Francas Respergeris) sakė Austrijos naujienų agentūrai, kad per avariją, įvykusią apie 7 val.

Autobusui Šiaurės Ugandoje naktį susidūrus su traktoriumi, kurio vairuotojas nebuvo įjungęs šviesos žibintų, ir po to įsirėžus į sunkvežimį, žuvo mažiausiai 48 žmonės, įskaitant 16 vaikų, šeštadienį pranešė Raudonasis Kryžius. „Gelbėtojų grupės nenuilstamai dirba, gelbėdamos sužeistuosius“, – pareiškė Ugandos policijos atstovė spaudai Emilian Kayima  ir pridūrė, kad visi trys vairuotojai žuvo. Policija pirma skelbė, kad žuvo 22 žmonės, įskaitant tris vaikus.

Kenijoje kelias savaites trukusių liūčių sukelti potvyniai nusinešė 112 žmonių gyvybes ir šimtus tūkstančių šalies gyventojų privertė palikti savo namus, penktadienį pranešė Raudonasis Kryžius. Kenijos Raudonojo Kryžiaus generalinis sekretorius Abbasas Gulletas prašo skirti 4 mln. eurų humanitarinei pagalbai nukentėjusiesiems 32 šalies apygardose. Nuo kovo pradžios „visoje šalyje žuvo 112 žmonių“, paskelbė jis spaudos konferencijoje.

Jemeno laikinojoje sostinėje Adene per dvi intensyvių kovų dienas žuvo mažiausiai 36 žmonės, o dar 185 buvo sužeisti, pirmadienį pranešė Raudonasis Kryžius. Separatistų ir vyriausybinių pajėgų kovos pirmadienio naktį suintensyvėjo. Abi šalys antrą bandymo Adene „įvykdyti perversmą“ dieną naudojo tankus ir artileriją, sakė kariuomenės šaltiniai. Tuo tarpu Saudo Arabijos vadovaujama karinė koalicija, kuri remia vyriausybę, paragino pradėti dialogą ir išklausyti separatistų reikalavimus.

Raudonasis Kryžius pripažino, kad jo paties darbuotojai tikriausiai išgrobstė beveik 6 mln. dolerių (5 mln. eurų), skirtų kovai su 2014-2016 metų Ebolos viruso protrūkiu Vakarų Afrikoje. Vidaus tyrimo metu buvo nustatytas „tikėtinas slaptas susitarimas“ tarp banko darbuotojų ir buvusių Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacijos darbuotojų, dėl kurio buvo prarasta iki 2 mln. dolerių.

Majamyje įsikūręs JAV nacionalinis uraganų centras skelbia, kad uragano šiaurinis „akies“ kraštas sekmadienio rytą pasiekė žemutines Floridos salas. Išplatintas oficialus pareiškimas, kuriuo žmonės raginami slėptis, o ne šaudyti į uraganą.  „Akies“ kraštu vadinama uragano „akį“ juosiantys debesys, ten stiprus vėjas ir pila lietus. Uraganų centras skelbia, kad Ki Vesto tarptautiniame oro uoste užfiksuoti 80 km per valandą vėjo gūsiai.

Paskutinių Sirijos mieste Alepe likusių civilių ir kovotojų grupė iš sukilėlių anklavo bus baigta evakuoti artimiausiomis valandomis, paskelbė Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK). TRKK atstovė Ingy Sedky sakė, kad keli tūkstančiai likusių žmonių ketvirtadienį bus evakuoti 40-čia autobusų ir šimtais privačių automobilių. Pasak jos, dar keturi autobusai išvyks iš apsiaustų, vyriausybės kontroliuojamų Fua ir Kfarajos kaimų šalies šiaurės vakaruose esančioje Idlibo provincijoje.

Kalėdų dvasiai stiprėjat ir šventiniam šurmuliui garsėjant, Šiauliuose pirmą kartą duris atvėrė unikali Lietuvos Raudonojo Kryžiaus „Vilties“ parduotuvė. Į Šiaulių „Akropolyje“ įsikūrusios parduotuvės atidarymą sugužėjo būrys šiauliečių bei Šiaulių miesto meras Artūras Visockas. „Daugelis iš mūsų yra ne kartą pagalvojęs, kaip gera būtų vienaip ar kitaip įsigyti vilties. Advento metas ir šis gražus Raudonojo Kryžiaus sumanymas suteikia mums tokią galimybę.

Kenijos sostinėje Nairobyje gelbėtojai antradienį iš septynių aukštų pastato griuvėsių ištraukė septynių mėnesių kūdikį, praėjus keturioms dienoms nuo šio daugiabučio griūties, nusinešusios mažiausiai 23 gyvybes. Du broliai, kuriems priklausė šis pastatas, antradienį buvo sulaikyti, tačiau kaltinimai jiems nepateikti, kadangi paieškos darbai tęsiasi ir dar beveik 100 žmonių laikomi dingusiais.

Nepalo ministras pirmininkas Khadga Prassadas Oli pirmadienį kartu su budistų vienuoliais dalyvavo pamaldose, kuriomis simboliškai buvo pradėtas penkių senovės kultūros paminklų, kuriuos sugriovė tūkstančius gyvybių nusinešęs žemės drebėjimas, atstatymas. Svajambunato šventyklos komplekse buvo surengta praėjus lygiai metams nuo gamtos stichijos, nors pagrindinės žuvusiųjų pagerbimo apeigos vyko sekmadienį, pagal Nepalo kalendorių.

Paryžiaus įvykiai sukrėtė visą pasaulį, tačiau reikia turėti omenyje, kad pabėgėliai patys bėga nuo persekiojimo ir žudynių, tad jiems atsukti nugaros negalime, sako Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Užsieniečių integracijos programos vadovė. Ji tv3.lt papasakojo, kaip vyks pabėgėlių, kurių Lietuva įsipareigojo priimti 1105 per dvejus metus, integracija, nors atsakymų į visus klausimus Lietuva, pripažino I. Skuodienė, dar neturi.