rasa juodkienė

Keliuose atsivėrusios duobės daliai vairuotojų tampa tarsi slalomo trasa. O jei apvažiuoti duobės nepavyksta, vėliau jiems tenka skaičiuoti šimtus, o kartais ir tūkstančius eurų siekiančius nuostolius. Tačiau tai nereiškia, kad už tai negausite kompensacijos. O nuleisti rankų nereikėtų net ir tada, jei pinigų už patirtus nuostolius jums nesumoka beveik metus.

Dėl ketvirtadienį buvusio stipraus vėjo elektros penktadienio rytą dar neturėjo 1,4 tūkst. vartotojų, BNS pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Daugiausiai be elektros vartotojų – Vilniaus ir Alytaus regionuose.  „Tai nedidelis skaičius, visi gedimai šalinami, greitai bus pašalinti“, – BNS teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė.   Ketvirtadienį Lietuvoje lietaus metu fiksuoti stiprūs vėjo gūsiai.

Dujų avarinės tarnybos darbuotojai penktadienio vakarą Vilniuje atnaujino dujų tiekimą visiems vartotojams. Jis buvo sutrikęs dėl incidento Žygimantų gatvėje. „Atnaujinome dujų tiekimą visiems vartotojams. Paskutiniai pajungimai atlikti apie 17 valandą“, – BNS informavo valstybės valdomos „Ignitis grupės“ elektros ir gamtinių dujų skirstymo bendrovės ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Po nukirsto ąžuolo Vilniaus centre, dar vienas akibrokštas jau Radviliškio rajone. Šį kartą ąžuolas užkliuvo Energijos skirstymo operatoriui – ESO. Nors nukirstas ąžuolas buvo išpuvęs, gyventojai sako, kad galėjo dar ilgai stovėti, būtų užtekę nugenėti, be to pasirinktas netinkamas laikas. ESO atstovai atkerta, kad sergantį medį planavo kirsti jau kelis metus, o taikytis prie ūkininkams patogesnio laiko nėra kada- ateina eilė ir kerta.

Jau nuo rugsėjo 1-osios visų mūsų piniginės plonės sparčiau nei dabar. Naujas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas pabrangins daugumą prekių ir paslaugų. Pirmąją rudens dieną susiruošę apsipirkti prekybos centruose, įsigyti vaistų ar traukiniu nuvykti pas kitame mieste gyvenančius artimuosius nusiteikime mokėti daugiau. Prekybininkai, produkcijos tiekėjai, perdirbėjai bei gamintojai tikina nepajėgsiantys nuo 19 iki 20 proc.

Nusipirkti mėgstamos duonos kepalą susiruošusi alytiškė buvo šokiruota - trūko aštuntadalio jo svorio. Alytaus gyventojos Daivos Jasionienės šeima taip pamėgo "Vilniaus duonos" kepyklos "Vilniaus duoną", kad kelerius metus pirkdavo būtent ją. Moters artimiesiems patiko ne tik juodos duonos skonis, bet ir tai, kad ji kepama dideliais, du kilogramus sveriančiais kepalais.

Valiutų kursas ir mokesčių sistemų skirtumai lietuvius veja pigiau apsipirkti kaimyninėje Lenkijoje. Tačiau kai tuos pačius gaminius pasiūlo lietuviški prekybos centrai, lenkiškas etiketes tautiečiai aplenkia.

„Balsas.lt savaitėje“ teigiama, jog nuo metų pradžios įvesta nauja prekybos alkoholiu tvarka lėmė pirkėjų srautų mažėjimą prekybos vietose vėlyvu paros metu. Iki tol dirbę iki vidurnakčio arba visą parą didieji prekybos centrai priversti trumpinti darbo laiką. Neatmetama, jog tai prisidėjo ir prie „Maximos“ įmonių grupės nesėkmių ekonominiu sunkmečiu. Atleidžia ir mažina algas Iki įsigaliojant alkoholio prekybos apribojimams „Maximos“ parduotuvės dirbavo iki 24 val.

Sprendžiant tik iš parduotuvėse pasikeitusių kainų, ko gero, niekam nepavyktų pasakyti, kiek konkrečioms prekių grupėms nuo sausio šiemet pakilo pridėtinės vertės mokestis (PVM). Kai kurie gaminiai brango daugiau, nei jiems išaugo šis mokestis, kai kurie - mažiau, o buvo ir tokių, kurių kainos nekito. Pavyzdžiui, viename iš prekybos tinklų sveriamų džiūvėsių kaina nežinia kodėl šoktelėjo maždaug pusantro procento, nors dėl keliamo PVM jie galėjo pabrangti tik vienu.

Paprasti Lietuvos pirkėjai jau seniai pastebėjo, kad tos pieno supirkimo kainos, už kurias pienas superkamas iš pieno gamintojų, arba ūkininkų, kelis kartus kartus skiriasi nuo tų, už kurią „baltasis auksas“ prekybos centruose siūlomas galutiniam vartotojui. „Respublika“ stengėsi išsiaiškinti, kaip ir iš kur atsiranda toks skirtumas ir kas iš jo labiausiai pasipelno. Pasirodo, tai padaryti nėra paprasta.

Prieš gerą dešimtmetį į Lietuvą atkeliavęs Helovinas, pasirodo, nesąs toks populiarus, kaip tikėtasi anksčiau. Portalo „Balsas.lt“ kalbinti didžiųjų šalies prekybos tinklų atstovai pripažįsta, kad jaunimas domisi naująja iš Vakarų pasiskolinta švente, tačiau, palyginti su tradicinėmis krikščioniškomis šventėmis ir netgi su Valentino diena, Helovinas vis dar atrodo labai blankiai. Lentynose - mažėja Helovino atributikos Dar visai neseniai Helovinas sukėlė didžiulį ažiotažą Lietuvoje.

Šiemet išleisti vaiką į mokyklą tėvams kainuos maždaug dešimtadaliu brangiau - prekybininkų teigimu, maždaug tiek, lyginant su praėjusiais metais, pabrango vadovėliai, pratybų sąsiuviniai ir mokyklinės prekės. Nors knygynai dar tik laukia pirkėjų antplūdžio, tačiau, anot jų darbuotojų, pirmieji pirkėjai jau pastebi pakitusias kainas. Brangiausiai kainuoja pradinių klasių pratybų sąsiuviniai. Jų kaina svyruoja nuo 5 iki 11 litų.

Vis daugiau įmonių dėmesį ir lėšų skiria ekologijai. Lietuvoje prasidėjus įvairioms ekologinėms akcijoms žmonės skatinami neteršti gamtos, rūpintis savo ir kitų sveikata bei taupyti žemiškuosius išteklius. Įmonės, saugodamos gamtą sutaupo pinigų, atsisakydamos popierinių sąskaitų, žmonės – atiduodami savo seną buitinę techniką perdirbti. Susidomėjimą ekologija lemia ir mada Kiekvieną dieną galime išgirsti įžymių žmonių pasisakymų, kodėl reikia saugoti gamtą.

Prekybos tinklų darbuotojų profesinės sąjungos pamažu virsta masiniu reiškiniu. Tikėtina, kad bus įkurta ir nacionalinė profsąjunga, sujungsianti visus šio sektoriaus darbuotojus. Profsąjungos jau susikūrusios prekybos tinkluose „Iki“ ir „Rimi“, o ateityje tokių ketinimų galima sulaukti ir iš kitų prekybos tinklų darbuotojų. Profsąjungų atstovai viliasi, kad pavyks sukurti didžiausią ir galingiausią profsąjungą šalyje.

Prekybos centrus valdančių bendrovių atstovai teigia, kad Vakaruose įprastos praktikos, kai pirkėjams nemokamai duodami maišeliai pirkiniams susidėti, netaiko, nes taip siekia mažinti aplinkos taršą. Vienas iš labiausiai aplinką teršiančių dalykų yra plastikas, todėl daugelyje pasaulio šalių plastikinius maišelius keičia popieriniai ar ekologiški, kurie yra suteikiami nemokamai.

Po to, kai kompanija „Maxima LT“ išplatino pranešimą, jog, atsižvelgiant į pirkėjų pageidavimus, šio tinklo prekybos centrai ketina dirbti pirmąją Velykų dieną, kiti tinklai žada sekti jos pavyzdžiu, teigia „Vakarų ekspresas“. Viktorija Jakubauskytė, bendrovės „Maxima LT“ atstovė spaudai, dienraščiui teigė, jog per artėjančias šventes Lietuvoje dirbs apie 60 šio tinklo parduotuvių. Po tris Vilniuje ir Kaune, dvi - uostamiestyje, mažesniuose miestuose - po vieną.

Didžiųjų prekybos centrų susitarimas nedirbti per didžiąsias šventes žlunga - jau nuspręsta, kad per Velykas Lietuvoje veiks 60 „Maximos“ parduotuvių. Konkurentai tvirtina, kad yra nusiteikę nedirbti, tačiau jei kas nors sulaužys susitarimą, jie irgi prekiaus, rašo „Verslo žinios“.„Maximos LT“ atstovė spaudai Viktorija Jakubauskytė tvirtino, kad atsižvelgiant į vartotojų poreikius nuspręsta, jog pirmąją Velykų dieną mūsų šalyje dirbs 60 „Maximos“ prekybos centrų.

Didžiųjų prekybos centrų susitarimas nedirbti per didžiąsias šventes žlunga - jau nuspręsta, kad per Velykas Lietuvoje veiks 60 „Maximos“ parduotuvių.Konkurentai tvirtina, kad yra nusiteikę nedirbti, tačiau jei kas nors sulaužys susitarimą, jie irgi prekiaus, rašo „Verslo žinios“.„Maximos LT“ atstovė spaudai Viktorija Jakubauskytė tvirtino, kad atsižvelgiant į vartotojų poreikius nuspręsta, jog pirmąją Velykų dieną mūsų šalyje dirbs 60 „Maximos“ prekybos centrų.

Eksperimentas su poilsio dienomis per didžiąsias metų šventes prekybos centruose pavyko, - tvirtina prekybos tinklų atstovai. Darbo grafikai su keliomis laisvomis dienomis nesukėlė didelio pirkėjų nepasitenkinimo, todėl pernykštė iniciatyva greičiausiai bus pratęsta ir šių metų pabaigoje, rašo „Vakarų ekspresas“. Nors apie poilsio dienas prekybos centruose dar bus diskutuojama Lietuvos prekybos įmonių asociacijos posėdyje, kai kurie didieji prekybininkai "Vakarų ekspresui" sakė, kad ir be disku...

Didieji Lietuvos prekybos tinklai teigiamai įvertino susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus iniciatyvą saugumą keliuose padidinti parduodant šviesą atspindinčius prekių maišelius.Tačiau, anot prekybininkų, prieš priimant tokį pasiūlymą reikia racionaliai viską apskaičiuoti ir įsitikinti naujovės efektyvumu.

Nors prekybos centrų darbuotojai pirkėjų netapatina su transvestitais, tačiau vyrai čia už prekes gali atsiskaityti ir moters banko kortele. Tai įrodė dienraščio „Klaipėda“ atliktas eksperimentas. Atsiskaitė šešiolika kartų Prieš didžiąsias metų šventes savaites policijoje užregistruotų įvykių suvestinėse padaugėjo pranešimų, kad klaipėdiečiai skundėsi netekę ne tik savo banko kortelės, bet ir jose buvusių pinigų. Neseniai savo banko kortelės pasigedo Rusijos pilietė.