rankdarbiai

Kaunietę Anželiką Kazlauskienę ne vienas galėtų pavadinti auksaranke, mat moters rankose gimsta tikri veltiniai stebuklai. Anželika jau ne vienus metus iš vilnos kuria tikroviškus žaisliukus, kurie klientams ne tik kelia džiaugsmą, bet ir leidžia įprasminti savo augintinių atminimus. „Žaisliukų kūryba pradėjau užsiimti maždaug prieš 9-erius metus. Taip pat buvo laikas, prieš 5-erius metus, kuomet šiuos žaisliukus ir pardavinėjau.

Ne paslaptis, kad daugelis vaikų dabar laisvalaikį su malonumu leidžia prie kompiuterio ar naršydami telefone, tačiau trys Alytaus Panemunės progimnazijos mokiniai šią veiklą mieliau iškeičia į kur kas naudingesnę – pirmokas Adomas Grigaitis iš karoliukų veria apyrankes, trečiokė Laura Junusova ir ketvirtoje klasėje besimokanti Luka Žilinskaitė neria žaislus. Pradinukų darbų grožis ne vieną palieka be žado.

„Pasidaryk pats“ laidos vedėjo Audrius Bružo pagalbos prireikė komikui, renginių vedėjui ir aktoriui Viačeslavui Mickevičiui-Slavkai. Soduose gyvenantis Slavka atrodo, kad gali atidaryti antikvariatą, tačiau šį kartą jis norėjo surinkti pavasario atributą labai neįprastu metu. Slavka yra žinomas ne tik dėl savo veiklos, bet ir dėl įvairių rankdarbių, todėl ir pasiūlė A. Bružui atvykti pameistrauti.

„Auksarankė!“ – tokia pirma mintis kyla žvelgiant į alytiškės Ingos Beleckienės rankų darbo kūrinius. Moteris iš pažiūros niekuo neišsiskiriančias lėles paverčia tikromis lietuvaitėmis, mat jas papuošia savo siūtais tautiniais kostiumais. Kiekviena detalė, medžiagos ir raštai – kruopščiai atrinkti ir iki skrupulų apgalvoti, perteikiantys kiekvieno etnografinio regiono išskirtinumą ir tautiniams kostiumams būdingus bruožus.

Rokiškio rajone kovo mėnesį 97-ąjį gimtadienį atšventusiai Valerijai Petkūnienei sveikatos ir užsidegimo galėtų pavydėti ne vienas. Nors moteriai arti 100-o metų, tačiau ji kasdien pati sau gaminasi valgyti, kiek tik gali, juda namuose ir mezga savo vaikams, anūkams ir proanūkiams rankų darbo dirbinius. Valerija pokalbio metu buvo guvi ir nuotaikinga. Moteris atskleidė, kad nors gyvenimas jai nebuvo lengvas, tačiau ji niekuomet nepasidavė ir nagais kabinosi į jį.

Internete galima rasti gausybę informacijos apie siūlomas paslaugas, veiklas, gaminamus produktus ir įvairius daiktus. Tačiau visai neseniai, naršant internete už akių užkliuvo skelbimas apie išskirtines žvakutes, kruopščiai ir su didele meile gaminamas 8-erių Dovydo iš Vilniaus. „Mūsų sūnus pats gamina žvakutes, kiekvienai skiria labai daug meilės ir šilumos, kuria mielai pasidalintų ir su jumis.

32 metų kaunietė Indrė Lukoševičiūtė puikiai derina savo profesinę karjerą su šeimos rūpesčiais ir įvairiomis mėgstamomis veiklomis. Indrė savo laisvalaikį skiria dviem vaikams ir kūrybai, sportui bei pilvo šokiams. Tačiau ypatingą vietą jos širdyje užima veikla – muilo gėlių puokščių kūrimas.

60-ies metų panevėžietis Raimundas Mikuševičius  į savo gyvenimą įpynė unikalų pomėgį – mezgimą. Jei kas nors paklausia Raimundo, kokius tris daiktus jis pasiimtų į negyvenamą salą, jis nedvejodamas atsako: du virbalus ir dvi tonas siūlų. Nors mezgimo meną jis įvaldė dar vaikystėje, padedamas savo mamos, kuri taip pat buvo mezgėja, šis pomėgis jį lydėjo per visą gyvenimą, net kai dirbo statybų inžinieriumi.

53-ejų metų Laimutė Stalioraitienė iš Alytaus jau 7 metus užsiima ypatinga rankdarbių forma – žaisliukų nėrimu. Šis pomėgis Laimutę lydėjo nuo pat vaikystės, kai ji dar pradinėse klasėse ėmė megzti servetėles, o paaugusi – ir įvairius megztinius. Laikui bėgant, jos kūryba išsiplėtė į papuošalų gamybą, o prieš 7 metus, paskatinta draugės, ji atrado naują aistrą – žaisliukų nėrimą.

Pensininkas Toronte savo namą, sodą ir garažą pavertė tikru meno kūriniu. Vyras kiekvieną dieną tūkstančiais smulkių detalių dekoruoja interjerą. Tam naudoja varžtus, monetas ir net kaimynystėje gyvenančių vaikų žaislus. Pomėgis padeda pensininkui pamiršti kasdienį skausmą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  79 metų Toronto gyventojas jau daugelį metų savo namus verčia meno objektu.

Kol vieni suka galvas, kaip kuo įspūdingiau papuošti savo kalėdines eglutes ir ieško žaisliukų parduotuvėse, alytiškė Asta Karašiejienė juos kuria pati. Bežiūrint į moters pagamintas grožybes, negali atplėšti akių – išjausta ir apgalvota smulkiausia detalė, kiekvienas žaisliukas – išskirtinis, unikalus, vis kitoks ir tarsi skleidžiantis jaukumą.

Trisdešimt šešių metų alytiškė Donata rankdarbiais domisi nuo mokyklos laikų. Meilę menui paveldėjo iš savo tėčio – technologijų mokytojo. Moteris visada žavėjosi jo medžio drožiniais, o dabar ji įkūrusi „Donata decor“ rankdarbių verslą.  Moters teigimu, didelę meilę Donata jaučia savo kūrybai, savo darbais ji stengiasi meile ir šiluma pasidalinti su visais. Todėl dirbdama su polimeriniu moliu dekoruoja stalo įrankius, puodelius, dubenėlius, rėmelius.

Keramika – tai viena iš meno rūšių, su kuria galima išreikšti savo kūrybą per molio, spalvų ir formos žaidimą. Dvidešimt septynerių marijampolietė Rugilė Navickaitė keramika susidomėjo vaikystėje ir šį pomėgį pavertė pragyvenimo šaltiniu. Dabar mergina gauna užsakymų iš įvairių kavinių, veda edukacijas, rengia savo darbų parodas. Kodėl mergina pasirinko šią veiklą bei su kokiais sunkumais jai ten susidurti, mergina pasidalino su tv3.lt portalo skaitytojais.

Gėles dievinanti pensininkė iš Panevėžio rajono sugalvojo būdą, kaip padaryti, kad jos namuose gėlės žydėtų ištisus metus. Kūrybinga senjorė patinkančius augalus susiveria iš smulkučių stiklo karoliukų. Jų nereikia nei laistyti, nei kitaip prižiūrėti. Tiesa, nors toks pomėgis nepigus, buvusi buhalterė sako pinigų mielai veiklai neskaičiuojanti. Tūkstančiai smulkučių karoliukų ir ilgos valandos kruopštaus darbo. Mėlynuojantys žiedai – pensininkės iš Trakiškio kaimo Panevėžio rajone rankų darbas.

Ramygalietė mokytoja iš mezgimo siūlų sukūrė unikalų lovos užtiesalą – jame specialia technika įrišo virš 4000 įvairiaspalvių siūlų burbuliukų, prireikė surišti virš 8000 specialių mazgų. Margaspalvę lovatiesę moteris su pertraukomis gamino beveik dvejus metus. Įspūdingo dydžio lovatiesės kūrėja bando suskaičiuoti ir kiek valandų šiam rankų darbo kūriniui prireikė: „Vienai eilutei surišti ir sukarpyti reikia 2 valandų, tai jeigu yra 79 eilės... 25 dienos po 8 valandas čia sudėta mažiausiai.

Ukmergės rajone, Deltuvoje, vietinės moterys paruošė labai neįprastas Velykų vaišes. Patiekalus deltuviškės gamino net tris mėnesius... jie išskirtiniai ir „valgomi“ akimis. Ir taip Ukmergės rajono Deltuvos miestelio moterys plušėjo net kelis mėnesius – vakarais, dienomis ir kada tik laisvą minutę suradusios – su specialiomis adatomis iš vilnos ruošė įmantrius valgius.

Pensininkė iš Kupiškio rajono lietuvybę puoselėja pindama įspūdingų formų ir dydžių šiaudinius sodus. Moteris namuose turi sukaupusi išskirtinę šiaudinių sodų kolekciją. Nuo tradicinių iki nematytų formų. Ir nė vieno vienodo. Su lietuvišku šiaudu susidraugavusi pensininkė sako taip randanti ramybę, ypač Rusijai užpuolus Ukrainą. Pensininkė džiaugiasi, kad pindama sodus gali bent kažkiek paremti už visų laisvę kovojančią Ukrainą.

Apibūdinti frazę „nėra padėties be išeities“ puikiai galėtų Vilniuje gyvenanti dviejų vaikučių Godos ir Ugniaus mama Monika Jurgelevičienė (35). Už paskutinius turėtus 15 eurų moteris dukrelei pasiuvo žaislą, kuris vėliau tapo pirmojo verslo pradžia. Siuvusi žaislus vaikams bei puošusi moteris odiniais dirbiniais, o tuo pačiu kovodama ir su sveikatos problemomis, dabar Monika kepa įvairiausius saldumynus, pavadinusi juos sūnelio garbei, „Ugnius kepa“ vardu.

Ukrainietė Larysa Kostenko šiuo metu kartu su vyru ir dukra saugiai glaudžiasi Lietuvoje. Apie tai, kad iš atostogų Egipte į savo mylimus namus Kyjive moteris negrįš dar ilgai, ji net negalėjo pagalvoti. Vis dėlto, Larysa visa širdimi yra dėkinga, tiems, kurie padeda jos šaliai šiuo sunkiu laikotarpiu bei tiki, kad Ukrainos pergalė bus visų, kurie ja tikėjo nuo pat pradžių.

Ukrainietė Tatyana Ponomaryova yra viena iš tų žmonių, kurie bėgdami nuo karo atsidūrė Lietuvoje. Moteris apsistojo Klaipėdoje pas savo brolį, tačiau čia ji nesėdi rankų sudėjusi – Tatyana mezga ir neria įspūdingus rankdarbius pagal užsakymus. Numegzti skarelę ar kojines Tatyana galėjo jau būdama ir 18 metų, o to ją išmokė mama. 2012 metais, gimus dukrai, mezgimas tapo moters hobiu. „Pamenu, kai man buvo apie 16 metų, mama numezgė megztinį, jis buvo mėlynas su baltu raštu.

Magiškasis Hario Poterio pasaulis jau 25 metus žavi viso pasaulio vaikus ir suaugusius, o šio vardo nėra girdėjęs retas žmogus. Per šiuos metus istoriją apie paauglį burtininką kovojantį su blogiu, surinko minias gerbėjų. Viena iš jų – Panevėžio rajone gyvenanti Viktorija Paškevičienė. Anglų kalbos mokytoja dirbanti moteris ne tik žavisi knygomis ar filmais, tačiau ir pati savo rankomis kuria su šia magiška istorija susijusius rankdarbius.

Prieš 14 metų ieškoti laimės bei užsidirbti atvykusi iš Suvalkijos kilusi Kristina Ivanova (37) ir pati nesitikėjo, kad kažkada dirbs kalėjimo prižiūrėtoja viename iš Norvegijos kalėjimų. Kas vyksta jame bei su kokiais sunkumais teko susidurti būnant emigrante, Kristina sutiko papasakoti naujienų portalui tv3.lt. „Nežinau net nuo ko pradėti.

Vilkiko vairuotojas iš Pasvalio rajono susikonstravo savadarbį bolidą. Ir ne bet kokį, o triratį. Vyras sako techniką mėgęs nuo vaikystės, tad laisvu nuo darbų laiku traukia ne į barą, o į garažą savame kieme. 45-erių vyro svajonė sukonstruoti sraigtasparnį ar skraidančią lėkštę. Triratis bolidas, kaip jį vadina pats kūrėjas, kol kas išbandomas savame kieme. Konstruoti bolidą vyras pradėjo prieš ketverius metus. Sako, jei laiko turėtų daugiau, jau būtų baigęs.

Mezgimo karaliumi tituluojamas panevėžietis šiltas pirštines ir kojines iškeitė į moteriškus mezginius. Vyras mezga ir sukneles, ir šiltus megztinius. Panevėžietis skaičiuoja, kad užsakymų turi tiek, kad kartais ir paromis tenka paplušėti. O moterys vis išrankesnės. Panevėžiečio mezgėjo rankų darbo ir įvairiaspalviai megztiniai. Panašių vyras jau numezgė per pusantro šimto. Ir visi šie mezginiai netrukus šildys klientes.

Šventėms Žagarėje pastatytas ir vietinius bei svečius džiuginęs miestelio maketas iš meduolių baigia savo gyvenimą. Kai kurie saldūs pastatai bus suvalgyti, o dalis išsaugoti iki žiemos galo ar dar ilgiau, kad juos galėtų pamatyti visi užklystantys į šį Lietuvos pakraštyje įsikūrusį miestelį. Meduolių miestelio sumanytoja intriguoja, kad kitais metais galima tikėtis didesnio projekto prie kurio ji pakvies prisidėti dar daugiau žagariečių. „Taip, kaip pasakų nameliai.

Minis yra išskirtinis miniatiūrinis kaimas, jis – šimtus kartų mažesnis, nei mums įprastas kaimas ir telpa kambaryje. Jį savo rankomis sukūrė kaunietė – tarp sniego pusnių mažos trobos, bažnyčia, malūnas, krautuvė. O pastatuose ir aplink juos – viskas, ko reikia miniatiūriniam gyvenimui – daiktai, gyvuliai ir augalai. Kaunietė Agnė kviečia pasisvečiuoti miniatiūriniame lietuviškame kaime – jam jos namuose net skirtas atskiras kambarys.

„Nusinerk“ slapyvardžių socialiniame tinkle „Instagram“ žinoma kaunietė Asta Augutienė savo patarimais gelbsti ne vieną rankdarbių mylėtoją. Moteris išdavė, kad norint nusinerti ką nors gražaus, nebūtina turėti specialių priemonių, jas galima rasti ir namuose. Du vaikus auginanti Asta pasakoja, kad kartais dėl laiko trūkumo nespėja atlikti visų darbų. „Jaučiuosi tarsi studentas paskutinę naktį viską darydamas“, – juokauja moteris.

Įsibėgėjant paskutiniam rudens mėnesiui, daugelis jau pradeda sukti galvas dėl Kalėdų – pradeda ieškoti naujų dekoracijų, svarsto, kaip šiemet į namus įnešti šventinę nuotaiką. Senuosiuose Trakuose įsikūrusi Liucija Pavlovska turi pasiūlymą šiemet pasipuošti Kalėdine eglute, pagaminta iš... kiaušinių dėžučių! Jau daugelį metų 45-erių moteris užsiima įvairiais rankdarbiais, o dažniausiai savo darbams renkasi ne pirktines dekoracijas, o tai, ką randa namuose arba gamtoje.

Žymūs paveikslai, ar ne ką mažiau garsios muzikos bei meno pasaulio asmenybės puikiai dera su lietuviškomis riešinėmis. Panevėžietės tautodailininkės rankose gimsta išskirtiniai rankdarbiai: nuo tradiciniais raštais puoštų dailių riešinių iki karoliukais išmegztų žinomų žmonių portretų. Visuomenininkė Viktorija Poluznovaitė puošiasi išskirtinėmis riešinėmis. Ant jų išmegztas žymios mūsų tautos rašytojos Žemaitės portretas.

Rokiškyje gyvenantis kultūristas neigia sportininkus supančius stereotipus. Vyras neria krepšius bei kuprines, gamina emblemas, tačiau per karantiną raminančią ir širdžiai mielą veiklą suradęs Svajūnas Šaknys sako, kad jos atsisakyti neplanuoja ir pandemijai pasibaigus. Nors didžiąją laiko dalį iš Svajūno atima sportas, vyras dar dirba santechniku, o nerimą vąšeliu vadina pramoga ir atsipalaidavimo forma.

Vilnietės Justinos rankose gimsta tikri meno kūriniai – ji gamina muilą, tačiau ne tokį, kokį esamam įpratę matyti prekybos centrų lentynose. Moteris kuria neįtikėtinas muilo gėlių puokštes, kurias nesunku supainioti su gyvomis gėlėmis. O viskas prasidėjo gana paprastai – Justina lankėsi draugės dukros gimtadienyje, kuriame svečiams buvo sugalvota pramoga – muilo gaminimas. Moteriai tai iškart patiko.

Neįgalų sūnų auginanti Asta Rekštienė dėmesio ir laiko atranda ir kitiems – intelekto sutrikimų turinčiais žmonėmis ji rūpinasi jau daugiau nei 20 metų. Moteris yra gyvenimo namų sutrikusio intelekto asmenims direktorė, tačiau ji stengėsi ir toliau – gavo paramą socialinių dirbtuvių projektui. Asta už savo pasiaukojimą gavo „Lietuvos garbės“ „Metų atsidavimo“ apdovanojimą ir sakė, kad tai – tik dar viena priežastis tobulėti.

Suomijoje gyvenančią lietuvę, dviejų mergaičių mamą Kristiną Tuholą tikrai galima pavadinti auksaranke. Kai jos dukra paprašė lėlių namelio, moteris neskubėjo į parduotuvę, o pasiėmusi į rankas medieną ir įrankius, dukros svajonių žaislą pagamino pati. Lėlių namelį Kristina pagamino prieš penkis metus savo pirmagimei Nellai, kuriai šiuo metu aštuoneri.

Išvydus Svetlanos rankdarbius, galima pagalvoti, kad tai – tikros uogos ar gėlės. Iš polimerinio molio rankdarbius gaminanti moteris viena pirmųjų Lietuvoje pradėjo dirbti su šia medžiaga ir be šios veiklos neįsivaizduoja savo gyvenimo. Dabar ji ne tik kuria išskirtinius dirbinius, bet ir savo žiniomis dalijasi su norinčiais išmokti lipdymo meno.  Gamyba iš polimerinio molio Svetlana susidomėjo prieš aštuonerius metus.

Pandemija tapo iššūkiu visame pasaulyje gyvenantiems žmonėms, tačiau kol vieni dejavo, kiti nesėdėjo vietoje. Londone gyvenantys lietuviai Aleksas (26) ir Anastasija (24) Lebedevai balandžio mėnesį, prasidėjus pandemijai Anglijoje, įžvelgė galimybę pradėti rankų darbo veido kaukių gamybos verslą. Šiandien jie gali pasigirti milijoną svarų siekiančiais pardavimais. Tačiau poros pati gyvenimo Londone pradžia nebuvo tokia sėkminga.

Daugelis mūsų paskutinį kartą piešė, lipdė ir karpė dar darželyje ar pradinės mokyklos laikais. Kodėl mus tuo vertė užsiimti, niekas dorai taip ir nepaaiškino. O juk priežasčių, kodėl tokie rankdarbiai yra naudingi, labai daug...  Dabar, kai jau patys turime vaikų, verta prisiminti senus laikus ir daryti tokius darbelius kartu.

Vainiko simbolika yra giliai įsišaknijusi lietuviškoje kultūroje ir be jų neįsivaizduojamos įvairios šventės: Kalėdos, Velykos, Joninės ir kitos progos. Dabar vis dažniau žmonės vainikus renkasi ir kaip paprastą namų puošybos elementą. Gargžduose gyvenanti medikė Ilona Slušnienė savo laisvalaikį leidžia kurdama įvairius vainikus, kurie papuoš namus ir džiugins savo ilgaamžiškumu.

Vizažistė Ereta Tarūtienė įsitikinusi – grožis išgelbės pasaulį! Jos kuriamos popierinės gėlės priverčia išsižioti iš nuostabos – jos atrodo tokios tikroviškos, kad net sunku patikėti, jog moteris jas gamina savomis rankomis. 41-erių Ereta 20 metų dirba grožio srityje, tačiau ji nenori per daug užsistovėti vienoje vietoje, todėl nuolat eksperimentuoja, išbando kažką naujo ir stengiasi atrasti vis dar likusių pirmų kartų. „Esu žingeidi, kūrybiška, todėl negaliu stoviniuoti vienoje vietoje.

 Daugiau nei prieš metus intensyviai papuošalus kurti pradėjusi Laura ŠILEIKIENĖ neslepia meilę jiems atradusi kur kas anksčiau. Pašnekovė džiaugiasi galėdama kurti moterims ir prisipažįsta, jog įkvėpimas ją aplankė visai netikėtai – vieną dieną į parduotuvę užsukus vaikinukui ir paprašius iki rytojaus sutaisyti jo panelės papuošalą.

Pustrečio šimto nelegaliai Lietuvoje esančių užsieniečių dalyvavo už ES lėšas finansuojamo projekto priemonėse. Jomis siekiama užtikrinti Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje apgyvendintų užsieniečių užimtumą ir paįvairinti jų laisvalaikį. Nuo 2013 m. lapkričio 19 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras vykdo Europos grąžinimo fondo 2012 m. metinės programos projektą Nr.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Penktadienį sostinėje prasideda visą savaitgalį truksianti, jau 411 kartą rengiama Kaziuko mugė. Svarbiausias šių metų Kaziuko mugės priesakas − „Derėkis ir lauk magaryčių!“. Visą savaitgalį tradicinėje Kaziuko mugėje sostinės gyventojai ir svečiai galės įsigyti rankdarbių, paragauti įvairių Lietuvos regionų valgių. Organizatorių teigimu, šventinės Kaziuko mugės svečių šiemet lauks dar daugiau naujovių, atrakcijų ir pramogų.

Šiaulių „Skizze“ galerijoje dirbančios moterys – fantazijos nestokojančios auksarankės. Tai jos įrodė savo dirbinius pristačiusios pirmąkart surengtoje Kaziuko mugėje. Gražmenas pirko irgi moterys – juk pavasaris, artėja Kovo 8 -oji ir kiekvienai norisi pasipuošti. Irena BUDRIENĖ Papuošalai iš modelino, šilko ir vielutės „Vieną dieną žiūrėdama pro langą sugalvojau, kad iš paprastų šilkinių juostelių galima pasidaryti puikų papuošalą“, – šypsojosi galerijos vadovė Daiva Skrupskelytė.

Pasitelkę fantaziją paprastus drabužius galime paversti originaliais ir vienetiniais . Štai vienas iš pavyzdžių. Mums prireiks: megztuko, vilnos, kempinės, vėlimo adatos, formos. 1.Pirmiausia, pažymime vietą ties alkūne. Tuomet i megztuko rankovę įkišame kempinę.

 Danutės ir Antano Čarų namus Notėnų kaime (Pakražančio seniūnija, Kelmės rajonas) drąsiai galima vadinti galerija. Šeimininkės rankdarbiai – siuvinėti paveikslai, staltiesės, megztos ir siuvinėtos užuolaidos, lovatiesės, servetėlės, riešinės, pagalvėlės, dovanų maišeliai, pledai, kilimėliai, takai, papuošalai – puošia sienas, dailiai sudėti ant stalų, sugulę ant fotelių, grindų. Rankdarbiai užburia Užėjęs į jaukius Danutės ir Antano Čarų namus Notėnuose pasijunti tarytum dailės galerijoje.

Šiaulietis Pranas Ramanauskas į redakciją užėjo draugų pastūmėtas. „Sako, eik, Pranai, parodyk, ką padarei. Tai ir atėjau“, – sako vyras, iš maišelio traukdamas blizgantį metalo dirbinį. „Po visų švenčių minėsime Sausio 13-ąją. Neseniai sukūriau paminklo modelį tautos didvyriams atminti. O gal jis labiau tiktų kitokiam minėjimui? Man svarbiausia – kurti“, – sakė P. Ramanauskas. Metalinėje skulptūroje – sukryžiuoti kalavijai ir Gedimino stulpai.

 Lygiai prieš metus savo veiklą pradėjo ir šiemet duris atvėrė socialinis randarbių portalas crafts-world.com („Amatų pasaulis“ – angl.). Šios idėjos autoriai ir pradininkai džiūgauja, kad iš pradžių nuo saujelės kūrėjų prasidėjusi bendruomenė šiandien turi daugiau nei 80 įvairiausių sričių menininkų ir amatininkų, siūlančių virš 1000 unikalių, savo rankomis sumeistrautų kūrinių, pateikiamų elektroninėje erdvėje. Crafts World įkūrėjai pripažįsta, jog ne viskas ėjosi, kaip sviestu patepta.

Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, sekmadienį Prezidentūroje įsikurs kalėdinės dirbtuvės. Tautodailininkų padedami, vilniečiai ir miesto svečiai galės susikurti šiaudinius Kalėdų eglutės papuošalus. Kūrybinės popietės metu tautodailininkė Marija Liugienė pasakos apie Advento laikotarpio tradicijas.

Nieko bendra anksčiau su rankdarbiais neturėjusi alytiškė Meilė Babaliauskienė jau šešerius metus iš rankų nepaleidžia vilnos. Šilti, jaukūs ir žaismingi jos darbai nepalieka abejingų. Jauna moteris prisipažino, kad savo rankomis veltų tapukų ir žaisliukų niekada nebūtų pardavinėjusi, o jos pomėgis velti tikriausiai taip ir nebūtų virtęs verslu, jei ne garsioji ekonominė krizė. M. Babaliauskienė velia tik būdama pakilios nuotaikos, nes tiki, kad darbai sugeria kūrėjo emocijas.

Gegužės 23 d., trečiadienį, nuo 16 val.  Vilniaus Rotušės aikštėje šurmuliuos pirmoji Lietuvoje Šeimos amatų mugė. Tai renginys, skirtas atkreipti visuomenės dėmesį  į vaiko priežiūros atostogose esančius tėvelius. Mugėje įvairius savo rankų darbo gaminius, paslaugas ir idėjas pristatys tėčiai ir mamos, kurie šių atostogų metu  atrado naujas veiklas, išmoko amatų ar ėmėsi įgyvendinti savo svajones.