raketa

Rusijos sostinėje Maskvoje policija sustabdė automobilį, ant kurio stogo buvo raketos imitacija, o ant šoninių durų užrašas „sarmatmobilis“. Antakį pakelti verčiančiu vaizdo įrašu „Telegram“ kanale pasidalijo ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN. „Maskvoje buvo sustabdytas „sarmatmobilis“ su užrašu „Į Vašingtoną“. Jei dar nesupratote, kas vyksta, mes taip pat nesupratome“, – prie vaizdo įrašo rašo agentūra.

Rusija praėjusią naktį dronais ir raketomis smogė taikiniams Ukrainos Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse, pranešė pareigūnai. Per dronų ir raketų S-300 smūgius dviem bendruomenėms Zaporižios rajone buvo sužeisti trys žmonės, savo „Telegram“ kanalu pranešė srities administracijos vadovas Oleksandras Staruchas. Pasak jo, viename šių kaimų sugriauti du namai, dar aštuoni apgadinti. „Preliminariai žinoma apie tris sužeistuosius, įskaitant 15 metų mergaitę“, – parašė O. Staruchas.

Po tragiško incidento Lenkijoje nukritus raketai, NATO turi stiprinti oro gynybą Rytų flange, taip pat intensyviau tiekti oro gynybos sistemas Ukrainai. Interviu Laisvosios Europos radijui jis priminė, kad incidentas rodo, jog karas „pereina į naują etapą“, rodantį, kad nukentėti gali ir į konfliktą tiesiogiai neįsitraukusios šalys, o Rusijos atakos prieš civilinę infrastruktūrą artėja prie vakarinių Ukrainos sienų.

Lenkijoje šeštadienį įvyko vienos iš dviejų anksčiau šią savaitę įvykusio raketos sprogimo aukos laidotuvės; manoma, kad incidentas, kai raketa nukrito į viename kaime netoli Ukrainos sienos, buvo nelaimingas atsitikimas. Varšuva ir NATO teigė, kad sprogimą greičiausiai sukėlė Ukrainos oro gynybos raketa, paleista siekiant atremti Maskvos ataką, tačiau pabrėžė, kad galiausiai atsakomybė tenka Rusijai, vasarį užpuolusiai savo kaimynę.

Šiaurės Korėja per dvi dienas paleido jau dvi raketas. Šiandien ji paleido tolimojo nuotolio balistinę raketą, kuri nukrito netoli Japonijos išskirtinės ekonominės zonos. Tačiau, Japonijos teigimu, ji buvo pajėgi nuskristi ir iki Jungtinių Amerikos Valstijų žemyninės dalies. Savo ruožtu Japonija, Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos pradėjo karines pratybas. Šiaurės Korėjos raketos pėdsakus užfiksavo Japonijos kariai. Tai jau antrasis kartas per dvi dienas, kai komunistinė šalis paleido raketą.

Kyjivui neigiant savo atsakomybę dėl incidento Lenkijoje bei siekiant į tyrimą įtraukti ir Lietuvą, politologai sako, kad taip Ukraina ieško jos poziciją galinčių apginti sąjungininkų Vakaruose. „Ukrainiečiai mano, kad Lietuva matys situaciją panašiai kaip Ukraina. (...) Matau daug rizikų ir nelabai žinau, kokia nauda iš to būtų. Nebent mūsų inžinieriai žino kažką, ko nežino amerikiečiai ar lenkai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad ukrainiečių specialistai dalyvaus tyrime dėl Lenkijoje nukritusios raketos. „Vakar gavome patvirtinimą, kad mūsų ekspertai dalyvaus tyrime. Kol tyrimas nebaigtas, negalime tiksliai pasakyti, kurios raketos ar jų dalys nukrito Lenkijos teritorijoje. Tačiau matėme kraterio skersmens nuotraukas“, – sakė prezidentas „Bloomberg New Economy Forum“ konferencijoje.

JAV ir jų Vakarų sąjungininkės trečiadienį Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje susirėmė su Rusija dėl atsakomybės už dvi gyvybes nusinešusį raketos smūgį Lenkijos kaime netoli Ukrainos sienos. Šį įvykį JT politinė vadovė pavadino „bauginančiu priminimu, kad būtina užkirsti kelią tolesnei eskalacijai“ jau beveik devynis mėnesius trunkančiame Maskvos kare Ukrainoje.

Antradienį Lenkijos kaime, esančiame netoli sienos su Ukraina, krito raketa, pražudžiusi du civilius. Dėl įvykio NATO ambasadoriai pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Nors tyrimas vis dar vyksta ir pareigūnai neskuba kaltinti Rusijos, ekspertai perspėja, kad rusams net ir neprisidėjus prie šio įvykio, tai dar nereiškia, kad ateityje gali neįvykti kas nors panašaus, todėl elgtis reikia kietai.

Šiaurės Korėja, perspėjusi dėl „nuožmesnio“ karinio atsako Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms regione, ketvirtadienį paleido trumpojo nuotolio balistinę raketą, pranešė Seulo kariuomenė. Tai naujausias Pchenjano ginklų bandymas iš rekordinės paleidimų virtinės. Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas pranešė, kad kariuomenė „apie 10 val. 48 min. vietos (3 val. 48 min.

Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.

Antradienio vakarą raketos smūgis į Lenkijos kaimą, esantį netoli sienos su karo draskoma Ukraina, pražudė du civilius. Dėl susidariusios situacijos NATO ambasadoriai trečiadienį pradėjo skubias derybas, o pati Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Ką ši situacija reiškia? Ar įmanoma nuo tokių įvykių apsisaugoti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Linas Linkevičius ir Vaidotas Malinionis.

Lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis trečiadienį pareiškė, kad mažai tikėtina, jog Lenkija aktyvuos NATO 4-ąjį straipsnį po sprogimo netoli sienos su Ukraina, pražudžiusio du žmones. „Dauguma mūsų surinktų įrodymų rodo, kad šį kartą galbūt nereikės taikyti NATO 4-ojo straipsnio, – sakė M. Morawieckis, kurį cituoja Lenkijos radijas.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad gali pasiųsti savo karo lėktuvus, kurie padėtų patruliuoti virš Lenkijos po gyvybių pareikalavusio raketos smūgio netoli sienos su Ukraina esančiame kaime. „Nedelsiant reaguodami į incidentus Lenkijoje, pasiūlysime siūlysime sustiprinti oro policiją su koviniais oro patruliais virš jos oro erdvės su vokiečių „Eurofighters“, – per eilinę spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Christianas Thielsas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino Kiniją, su kurios lyderiu buvo susitikęs diena anksčiau, vaidinti „didesnį tarpininkavimo vaidmenį“, kad būtų išvengta Rusijos karo Ukrainoje eskalavimo. „Kinija ateinančiais mėnesiais gali vaidinti didesnį tarpininkavimo vaidmenį, drauge su mumis“, – sakė E. Macronas. Jis pridūrė, kad per antradienio derybas su kinų prezidentu Xi Jinpingu aptarė galimybę kitų metų pradžioje apsilankyti Kinijoje.

Kremlius trečiadienį gyrė „pamatuotą“ Vašingtono atsaką po to, kai Lenkijoje nukrito raketa, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog ji buvo paleista iš Rusijos. „Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į pamatuotą ir profesionalesnį amerikiečių atsaką“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį sakė, kad žmonių aukų pareikalavęs raketų smūgis Lenkijai akcentuoja Rusijos karo Ukrainoje keliamą grėsmę, tačiau nenurodė, kas paleido Lenkijos teritorijoje nukritusią raketą. Po Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimo Indonezijoje R. Sunakas sakė, kad viso šito „nebūtų buvę, jei ne Rusijos invazija į Ukrainą“. „Tai žiauri ir negailestinga Putino karo tikrovė“, – sakė jis.

Lenkijos policija „Twitter“ paviešino nuotrauką, kurioje užfiksuotas antradienį į Pševodo kaimą netoli Ukrainos pasienio smogusios raketos paliktas krateris. „Pševode, kur įvyko sprogimas, nuo įvykio pradžios policijos pareigūnai saugo teritoriją. Policijos ekspertai kartu su kitomis tarnybomis išsamiai aiškinasi įvykio aplinkybes ir renka įkalčius“, – „Twitter“ žinutėje rašė Lenkijos policija. Antradienio vakarą į Lenkijos–Ukrainos pasienio kaimelį Pševodą rėžėsi raketa.

Belgijos gynybos ministrė trečiadienį pareiškė, kad sprogimą netoli sienos su Ukraina esančiame Lenkijos kaime, pareikalavusį dviejų civilių gyvybių, tikriausiai sukėlė Ukrainos priešlėktuvinės gynybos daliniai, šaudę į atskriejančias Rusijos raketas. „Mūsų žvalgybos tarnyba, palaikanti glaudžius ryšius su NATO tarnybomis partnerėmis, nuodugniai tiria išvakarėse Lenkijoje įvykdytus raketų smūgius“, – sakoma Ludivine Dedonder pareiškime.

Labai tikėtina, kad Lenkijoje prie Ukrainos sienos sprogusi ir du žmones užmušusi raketa buvo paleista Ukrainos ginkluotųjų pajėgų siekiant numušti vieną iš Rusijos raketų. Rusai kaip tik antradienį paleido ištisą raketų lietų į Ukrainos infrastruktūrą, palikdami daugybę gyventojų be elektros, vandens ar šildymo.

Kinija trečiadienį paragino išlikti ramiems po gyvybių pareikalavusio raketos smūgio į Lenkijos kaimą netoli sienos su karo nuniokota Ukraina. „Esant dabartinei situacijai, visos susijusios šalys turėtų išlikti ramios ir santūrios, kad išvengtų situacijos eskalavimo“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning per įprastinę spaudos konferenciją.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paragino atlikti kruopštų tyrimą dėl žmonių aukų pareikalavusio raketų smūgio kaimui Lenkijoje, netoli sienos su karo draskoma Ukraina. „Šis sugriovimas privalo būti ištirtas, raketos dalys privalo būti ištirtos, tada privalome palaukti rezultatų, o tada juos skelbti viešai“, – reporteriams sakė O. Scholzas per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Indonezijoje.

Lenkija po antradienio raketų smūgių prašo konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį, Lietuva šį prašymą palaiko, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Mano žiniomis, Lenkija prašo ketvirtojo straipsnio ir mes, be abejonės, palaikome, visiškai su Lenkija solidarizuojamės“, – žurnalistams po trečiadienį surengto tarpinstitucinio pasitarimo dėl saugumo situacijos regione po raketų smūgių Ukrainoje ir Lenkijoje sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių vadovams pareiškė, kad jų grupėje yra „teroristinė valstybė“, ir apkaltino Rusiją dėl raketos smūgio Lenkijoje, per kurį žuvo du žmonės. Kalbėdamas vaizdo ryšiu, V. Zelenskis pavadino raketos smūgį „tikru Rusijos pareiškimu G-20 viršūnių susitikimui“, sakoma jo kalbos kopijoje, kurią matė naujienų agentūra AFP. Lenkijos teigimu, nėra aiškių įrodymų, kas paleido raketą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad dviejų civilių žūtis po Lenkijoje nukritusios raketos yra Rusijos atsakomybė. „Intensyvus aiškinimasis kas atsakingas už dviejų raketų smūgius į Lenkijos teritoriją turi nepamiršti esminio fakto: būtent Rusija vakar paleido apie 100 raketų į Ukrainos miestus ir civilinę infrastruktūrą.

Estijos prezidentas Alaras Karis antradienį socialiniuose tinkluose išreiškė susirūpinimą dėl žinios apie dvi Rusijos raketas, pataikiusias į Lenkijos teritoriją.  „Labai nerimą keliančios žinios apie raketas, pataikiusias į Lenkiją ir žuvusius du žmones. Aš palaikau glaudų ryšį su [Lenkijos] prezidentu Andrzejumi Duda [Andžejumi Duda], kad pasikonsultuočiau dėl tolesnės veiklos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis po antradienio vakarą Lenkijoje įvykusių sprogimų kalbėjosi su šios šalies kolega Zbigniewu Rau ir išreiškė paramą. „Vakar naktį paskambinau Z. Rau patikinti, kad Lietuvos širdys yra su Lenkija. Esame drauge“, – „Twitter“ trečiadienį rašė ministras. Lenkijos teritorijoje netoli sienos su Ukraina antradienį nukritus raketai šalis padidino savo karinę parengtį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pasisakė apie į Lenkijos teritoriją netoli sienos su Ukraina pataikiusias raketas.  Rusijos neigimas, kad ji susijusi su incidentu, yra „svarbus“, pareiškė R. T. Erdoganas.  „Galbūt įvyko techninis gedimas ar kažkas kito. Labai svarbu, kad pradėtas tyrimas“, – pridūrė jis.  Primygtiniai reikalavimai apkaltinti Rusiją būtų „provokacija“, pridūrė Turkijos prezidentas.

Lenkija padidino savo karinę parengtį po to, kai šalies prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad tai „greičiausiai“ buvo Rusijoje pagamintos raketos smūgis. Štai keletas svarbiausių kitų valstybių reakcijų: JAV Baltieji rūmai pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį su sąjungininkais surengė „skubią apskritojo stalo diskusiją“ raketos smūgiui aptarti.

Prancūzija trečiadienį paragino „itin atsargiai“ vertinti mirtinų raketų smūgio NATO narei Lenkijai kilmę, sakydama, kad daug regiono šalių turi panašių ginklų. „Logiška, kad į šį klausimą žvelgtume itin atsargiai.

Po antradienio vakarą įvykusių Rusijos atakų prieš Ukrainą ir sprogimų Lenkijoje trečiadienį Vilniuje rengiamas tarpinstitucinis pasitarimas dėl saugumo situacijos regione. „Pasitarimo tema – saugumo situacijos regione pasikeitimai po paskutinių Rusijos atakų prieš Ukrainos infrastruktūrą“, – pranešė Prezidentūra. Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys trečiadienio rytą LRT radijui sakė, jog pasitarimas rengiamas „Valstybės gynimo tarybos plius sudėties“, įtraukiant daugiau ministrų.

Antradienį virš Lenkijos oro erdvės skridęs NATO lėktuvas susekė šalyje nusileidusią raketą, antradienį CNN sakė Aljanso karinis pareigūnas. „Žvalgybos duomenys su [raketos] radaro vėžėmis buvo perduoti NATO ir Lenkijai“, – CNN cituoja NATO karinį pareigūną. NATO orlaiviai nuolat stebi Ukrainą nuo pat Rusijos invazijos pradžios. Antradienį virš Lenkijos skridęs lėktuvas sekė įvykius Ukrainoje.

Antradienį pranešta, kad Lenkijoje nukrito Rusijos raketos, kurios pražudė du žmones. Liudininkai pasakojo, ką matė, rašo lublin.wyborcza.pl. Lenkijos žiniasklaidoje skelbiama, kad sprogimas įvyko kaimiškoje vietovėje, tačiau buvo girdimas 15 km atstumu. Jis įvyko vienos iš buvusios valstybinės žemės ūkio bendrovės teritorijoje. Lenkijos leidinio lublin.wyborcza.pl žiniomis, sprogimas įvyko prie pat įrenginio, kuriame įmonės darbuotojai sveria grūdus.

Pentagonas antradienį pareiškė negalintis patvirtinti žiniasklaidos pranešimų, kad dvi Rusijos raketos nukrito NATO narės Lenkijos teritorijoje, tačiau sakė, kad šiuos teiginius tiria. „Žinome apie spaudos pranešimus, kuriuose teigiama, kad dvi Rusijos raketos pataikė į Lenkijos arba Ukrainos pasienyje esančią vietovę“, – sakė Pentagono atstovas spaudai Patas Ryderis.

Prie Lenkijos ir Ukrainos sienos nukritus dviems raketoms, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina laukti oficialios Lenkijos pozicijos ir priduria: Lietuva visada rems Lenkiją. „Atidžiai stebime situaciją susijusią su pranešimais, jog Rusijos karinės pajėgos apšaudė mūsų kaimynės ir artimos sąjungininkės Lenkijos teritoriją raketomis. Pranešama, kad raketos sprogo 8 km Lenkijos teritorijoje.

Iranas sukūrė hipergarsinę raketą, galinčią įveikti visas gynybos sistemas, ketvirtadienį paskelbė generolas Amiras Ali Hajizadeh, vadovaujantis Irano Revoliucinės gvardijos aerokosminiam junginiui. Hipergarsinės raketos, kaip ir tradicinės balistinės raketos, kuriomis galima nešti branduolinį ginklą, gali skrieti daugiau nei penkis kartus greičiau už garsą. „Ši hipergarsinė balistinė raketa buvo sukurta įveikti oro gynybos skydus.

Tarp Kauno ir Nidos kursuojančio rekonstruoto laivo „Raketa“ savininkas teigia, kad birželį prasidėjęs sezonas baigiasi tik dabar, jis buvo geriausias po laivo rekonstrukcijos, antradienį rašo „Vakarų ekspresas“.  Vasarą maršrutu Kaunas-Nida-Kaunas reguliariai kursavęs laivas rugsėjį ir spalį daugiausiai aptarnavo užsakomųjų kelionių, teigia laivą valdančios viešosios įstaigos „Vandens kelias“ vadovas Nerijus Šilagalis.

Europos Sąjunga (ES) šeštadienį pasmerkė „neteisėtų“ Šiaurės Korėjos raketų paleidimų virtinę ir paragino pasaulį duoti „tvirtą ir vieningą atsaką“, įskaitant visavertį JT sankcijų įgyvendinimą.

Šiaurės Korėja trečiadienį paleido daugiau kaip 10 raketų ir viena jų nukrito netoli Pietų Korėjos teritorinių vandenų. Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas tai pavadino „iš esmės teritorine invazija“. Viena trumpojo nuotolio balistinė raketa perskriejo Šiaurės ribos liniją – de facto jūrų sieną tarp abiejų šalių – ir privertė paskelbti retą įspėjimą Ulingdo salos gyventojams slėptis bunkeriuose.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Rusijos raketų smūgius Ukrainai pirmadienį pavadino „barbariškumo aktu ir karo nusikaltimu“. „Miestų ir civilių [bombardavimas] yra barbariškumo aktas ir karo nusikaltimas. Rusija negali laimėti šio karo. Palaikome tave, Ukraina!“ – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Zbigniewas Rau.

„Telegram“ kanaluose plinta šiurpūs vaizdai po to, kai pirmadienio rytą Rusijos pajėgos apšaudė Ukrainos sostinę Kyjivą. Viename išplatintų vaizdo įrašų matyti, kaip raketa nukrito prie pat pėsčiųjų tilto, esančio prie Ukrainos tautos laisvės arkos. Įraše matyti, kad sprogimo metu ant tilto buvo žmogus, kuris, laimė, nenukentėjo. Savo akimis pamatyti vaizdo įrašą galite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

Šiaurės Korėja paleido į jūrą balistinę raketą, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Kaip teigia Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, tai naujausias iš keleto raketų paleidimų, įvykdytų tvyrant įtampai dėl Jungtinių Valstijų vadovaujamų pratybų regione. Skelbiama, jog Pietų Korėjos kariuomenės jungtinis štabas pranešė apie šį septintą raketos paleidimą per du mėnesius, tačiau daugiau detalų nepateikė. Paleidimą „Twitter“ patvirtino Japonijos premjero biuras.

Šiaurės Korėja virš Japonijos paleido ilgojo nuotolio balistinę raketą – tai Pietų Korėjos vadovas vadina paprasčiausia provokacija. O kiti ekspertai tai laiko bandymu amerikiečiams pademonstruoti, kad gali branduolinėmis raketomis smogti jų karinėms bazėms, mat raketa nuskriejo net 4500 kilometrų. Japonai filmuoja balistinę raketą, kurią Šiaurės Korėja paleido virš Japonijos teritorijos. O netrukus ir fiksuoja sirenas, kurios šalies miestuose skamba dėl paskelbto oro pavojaus.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis antradienį pasmerkė Šiaurės Korėjos sprendimą paleisti vidutinio nuotolio balistinę raketą virš Japonijos teritorijos ir pareiškė, kad blokas solidarizuojasi su Tokijumi ir Seulu. „Griežtai smerkiame Šiaurės Korėjos sąmoningą bandymą kelti pavojų regiono saugumui, paleidžiant balistinę raketą virš Japonijos. Tai nepateisinama agresija ir akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas“, – per „Twitter“ parašė Ch. Michelis.

Baltieji rūmai pranešė, kad JAV nacionalinio saugumo patarėjas antradienį atskirai aptarė su Pietų Korėjos ir Japonijos kolegomis Šiaurės Korėjos raketos paleidimą virš Japonijos teritorijos.

Šiaurės Korėja paleido „neatpažintą balistinę raketą“, trečiadienį pranešė Seulas, praėjus kelioms dienoms po vėliausio bandymo ir prieš Jungtinių Valstijų viceprezidentės Kamalos Harris vizitą Pietų Korėjoje. „Šiaurės Korėja paleido neatpažintą balistinę raketą į Rytų jūrą“, – sakoma Pietų Korėjos Jungtinio štabų vadų komiteto pareiškime, turint omenyje vandenis, kurie dažniau vadinami Japonijos jūra.

Šiaurės Korėja sekmadienį paleido balistinę raketą, pranešė Seulo kariuomenė, praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV lėktuvnešis atplaukė į Pietų Korėją dalyvauti bendrose pratybose, skirtose pademonstruoti jėgą Pchenjanui. Jau ilgą laiką stringant taikos deryboms, branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja pastaraisiais mėnesiais aktyvina savo uždraustų ginklų programas.

NASA bandymas paleisti raketą į Mėnulį nepavyko. „Artemis I“ misijos bandomąjį skrydį teko atšaukti paskutinėmis minutėmis dėl degalų nuotekio.  Akimirkos, kai iš Kenedžio kosminių skrydžių centro į Mėnulį pakils 98 metrus siekianti – galingiausia iki šiol NASA pastatyta raketa ir taip pradės misiją „Artemis I“, sulaikęs kvapą laukė visas pasaulis. Tačiau, deja, Artemidės deivės garbei pavadintą misiją – NASA atšaukė.

Rusijos paleista raketa su Irano palydovu antradienį startavo iš Kazachstano, pranešė Rusijos kosmoso agentūra „Roskosmos“. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad raketa „Sojuz-2.1b“ su palydovu „Khayyam“ iš Rusijos kontroliuojamo Baikonuro kosmodromo pakilo numatytu laiku 5 val. 52 min. Grinvičo (8 val. 58 min. Lietuvos) laiku.