raimondas kuodis

150 eurų būtų galima didinti kiekvieno pensininko pensiją, jeigu tik Lietuvoje būtų surenkamas visas pridėtinės vertės mokestis. Tačiau metai iš metų to padaryti nepavyksta. Dėl to ekonomistai siūlo keisti mokesčius ir stiprinti jų administravimą, o VMI teigia, kad vien griežtesnė priežiūra ir baudos nepadės. Pridėtinės vertės mokestis (PVM), kurio įprastinis tarifas 21 proc., yra įskaičiuotas į daugelio prekių ir paslaugų kainą, sumokamą galutinio vartotojo.

Nors pasaulis džiaugiasi sparčiai tobulėjančiomis technologijomis, verslininkai ir inžinieriai į šį progresą investuoja daug pinigų ir darbo, darbo rinkos robotizacija gali reikšti, kad netrukus liksime bedarbiais, mano Raimondas Kuodis. Lietuvos banko prezidento pavaduotojas profesorius Raimondas Kuodis darbą laiko gerovės šaltiniu, todėl jis atkreipia dėmesį, kad spartus progresas technologijų srityje ir pasaulinė robotizaciją daugybę žmonių paliks be darbo.

Apie artėjančią krizę pasigirsta vis daugiau kalbų, tačiau žinovų prognozės ir aiškinimai gerokai skiriasi. Kai kas apskritai ramina – esą pablogėjimo daugelis Lietuvos gyventojų gali nė nepajusti. Ką apie tokias prognozes mano ekonomistas Raimondas Kuodis, „Dienos komentare“ teiravosi žurnalistas Vladimiras Laučius. Pasaulio, ekonomikos ir finansų rinkose įtampa bene didžiausia nuo pastarosios krizės laikų, o kai kurie rodikliai atrodo dar blogesni.

Ir verslininkai, ir valdininkai susiėmę už galvų – skaičiuojama, kad darbingų žmonių skaičius per artimiausius penkerius metus sumažės 200 tūkstančių. Užimtumo tarnyba dėl trūkstamos darbo jėgos siūlo dažniau atsigręžti į neįgaliuosius ir vyresnio amžiaus darbuotojus. Pramonininkai siūlo plačiau atverti vartus emigrantams iš trečiųjų šalių. Prie Vilniaus įsikūrusiame tualetinio popieriaus ceche pagaminama apie 82 tonos tualetinio popieriaus per dieną.

Privačioje įmonėje atlyginimas nustatomas darbuotojo ir darbdavio sutarimu. Valstybės tarnyboje visų algos susietos su baziniu dydžiu. Tačiau Lietuvos banko (LB) vadovų darbo užmokestis išskirtinis ne tik dėl nustatymo tvarkos, bet ir dėl dydžio. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nežino, dėl kokios priežasties ar kokiu tikslu prieš daugelį metų nustatyta tokia darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka. Esą toks yra įstatymas ir viskas.

Ekonomistai neabejoja, kad krizės kartojasi kas tam tikrą laiką, tačiau jas gali sukelti labai skirtingos priežastys. Lietuvos banko ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis kalbėjo „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo apie tai, kas gali sukelti kitą krizę. „Dabar lyg ir kelia galvą toks pasakojimas, naratyvas: nereikia laukti krizės iš kažko vieno didelio, reikia laukti krizės iš kelių srovelių, kurios susijungusios gali reikšti kažką.

Tarp Europos Sąjungos pirmūnų pagal savižudybes, alkoholio suvartojimą ir vieną žemiausių vidutinių gyvenimo trukmių atsidūrusiai Lietuvai Europos Komisija ir ekonomistai skambina pavojaus varpais – jeigu taip ir toliau, sveikatos apsaugai išleisime milijardus. Palyginimui, 2018 metų valstybes biudžete sveikatos apsaugai skirti numatyta kiek daugiau nei 733 mln. eurų.

Įvertinęs teigiamus tarptautinės aplinkos pokyčius ir atsigaunančias investicijas, Lietuvos bankas didina šalies ūkio augimo prognozes. „Dabar palankus metas Lietuvos verslui stiprinti raumenis – investuoti į priemones, kurios didintų veiklos efektyvumą ir stiprintų konkurencingumą. O mažesnė nei pernykštė infliacija ir vis dar sparčiai kilsiantys atlyginimai didins gyventojų perkamąją galią ir vartojimą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Rasti vieną receptą išspręsti emigracijos problemą neįmanoma, nes ir proceso priežastys įvairialypės – mažos pajamos ir aukštos kainos, socialinė atskirtis ir negatyvi būsena valstybėje. Kas lemia šias priežastis ir kaip galima jas išspręsti? Nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo per 679 tūkst. žmonių. 2016 m. dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių – iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst.

Lietuvos bankas pagerino ūkio augimo prognozę. Ekonomikos augimui įgaunant pagreitį, darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa, dėl jos sparčiai didėja atlyginimai. Didesnė šiemet bus ir infliacija, tiesa, kitąmet ji turėtų gana reikšmingai sumažėti. „Ekonomikos augimą iš esmės skatina su eksportu susiję veiksniai – sustiprėjusi ekonominė padėtis užsienio šalyse ir gausesnės investicijos. Tačiau įsibėgėjusią plėtrą gali pristabdyti darbuotojų stygius.

Prasidėjus svarstymams, kiek ateinančiais metais galėtų didėti minimali mėnesio alga (MMA), kaip iš gausybės rago pasipylė siūlymai, jog minimali alga neturėtų būti visiems vienoda. Pagrindinė priežastis, kodėl pradėta diskutuoti apie skirtingą MMA taikymą ta, jog manoma, kad visoje šalyje pakėlus MMA nuo 380 iki 400 Eur, ne visiems regionuose esantiems verslams pavyktų išsilaikyti.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog pagrindinis vyriausybės tikslas buvo pateikti subalansuotą pasiūlymą.

Penktadienį sostinės centre ir senamiestyje prasidėjo vienas didžiausių pavasario renginių – tradicinė Kaziuko mugė. Tai gausiausias tautodailininkų, liaudies meistrų, amatininkų sambūris. Šiemet dalyvauti jame užsiregistravo apie 2 tūkst. prekeivių. Vilniaus senamiestyje vyksiančios Kaziuko mugės ilgis siekia apie 17 kilometrų. Į šią mugę atvyksta meistrai ir prekeiviai ne tik iš įvairių Lietuvos vietų, bet ir kaimyninių šalių.

Lietuvos banko ekonomistai aptardami šiuos metus neslepia, kad didžiausia problema išlieka demografija – gimstamumas mažėja, emigracija auga. Ir tai yra šalies vidinės problemos, kurios gali paveikti visą ekonomiką. Be to, prognozuojamas ir dar didesnis kainų augimas.  Lietuvos banko prognozėmis, 2017 m. šalies ūkis augs 2,4 proc., taigi sparčiau nei šiemet, tačiau ne tiek daug, kiek prognozuota rudenį. Ekonomikos prognozių mažinimą lemia mažiau augsiantis eksportas ir investicijos.

Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas neigia gavęs pasiūlymą tapti susisiekimo ministru. Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis taip pat paneigė tokią informaciją. „Vakar (trečiadienį - BNS) paviešinta informacija man pačiam buvo staigmena. Kvietimo tapti susisiekimo ministru nesu gavęs, ir tapti juo planų neturiu“, - BNS tvirtino D.Misiūnas.

Maisto kainomis piktinasi dažnas, tai atskleidė ir vykęs parduotuvių boikotas, ir eilės prie „Lidl“. Visgi ekonomistai apžvelgdami situacija tikina, kainų augimas yra mažas, o nuo kitų šalių niekuo nesiskiriame. Lietuvos banko konferencijoje kalbėta, kad bendras kainų lygis praėjusiais metais krito 0,7 proc., o šiais metais per pirmuosius penkis mėnesius kainos vidutiniškai padidėjo 0,6 proc. Prognozuojama, kad kainos toliau tik augs. Šiemet kainų lygis kils 0,9 proc.

Lietuvos banko ekonomistai įsitikinę, Lietuva išsiskirs iš Baltijos valstybių ir čia ekonomika augs sparčiausiai, viršydama praeitų metų augimą.  Visgi problemų yra. Pasak ekonomistų, vis svarbiau stebėti pokyčius daro rinkoje, kur darbo užmokestis jau 3 metus didėja sparčiau negu darbo našumas. „Kai pajamos didėja, žmonės džiaugiasi.

Du Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojai rūpinasi ne vien pinigų politika ar finansų rinkos priežiūra. Kaip rašo žiniasklaida, apie kandidatavimą į Seimą su konservatoriais dar pernai paskelbusi Ingrida Šimonytė rengiasi rinkimams Antakalnio vienmandatėje apygardoje, o Raimondas Kuodis kelioms partijoms padeda rengti rinkimų programas. Anot dienraščio, abu ekonomistai tikina, kad papildoma veikla jų tiesioginiam darbui nekliudo.

Ekonomistai nesustoja raginti valdžios imtis reformų. Dabar palyginę mūsų mokesčių surinkimą ir Estijos, pastebėjo, kad jei pritaikytume šios šalies metodus mūsų valstybėje, į biudžetą pritrauktumėme net 2,5 mlrd. eurų daugiau. Ekonomistas Raimondas Kuodis paaiškina, kad toks skaičiavimas gautas pažvelgus į šalių BVP ir mokesčius. „Gautas skaičius paprastuoju būdu, jei Lietuva paprastai surinkdavo 26 – 27 proc. nuo BVP mokesčiais, tai Estija surenka 32 –33 proc.

Turime sutarti, ko mes norime iš socialinės apsaugos tinklo. Tinklas turi būti pakankamai tankus, kad niekas pro jį nepraskristų, bet ir neskatinantis žmonių piktnaudžiauti sistemą ir gyventi tik iš pašalpų, sėdint kitiems ant sprando, „Žinių radijui“ sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Pasaulis bando rasti tą aukso vidurį. Vienos šalys duoda labai dideles pašalpas, jeigu praradai darbą; jie nesaugo darbo vietos, saugo žmogų.

Susidaro toks įspūdis, kad tie, kurie privalo kontroliuoti šešėlį, vis atidėlioja rimtą darbą šiose srityje, sakydami, kad jiems trūksta to ar ano, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto ekonomistas profesorius Raimondas Kuodis.   „Kiek metų šnekama apie kažkokį privalomą visiems pajamų deklaravimą. Šiais laikais, kai yra didžiųjų duomenų epocha, nereikia kažkokių didelių formų, kurias teiktų visi pensininkai.

Mokestį reikia paversti ne mokesčiu, tai yra paprastas ir garantuotas būdas darbo apmokestinimą sumažinti, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis.   „Darbo apmokestinimas yra didžiulė problema, daug metų tenka apie tai kalbėti. Šiuo metu, jeigu dirbate pagal normalią darbo sutartį, esate apmokestinamas 55 proc. (40 proc. „Sodrai“ ir 15 proc.

Darbo netekimas arba jo paieškos kiekvienam žmogui yra tikras iššūkis. Nors 2015 – aisiais metais nedarbo rodikliai šalyje toliau mažėjo, tačiau ilgą laiką darbo nerandančių asmenų skaičius beveik nepakito. Žmonės, praradę viltį rasti tinkamą bei jų išsilavinimą atitinkantį darbą, paprasčiausiai nustoja jo ieškoti. Specialistai teigia, kad ilgalaikiai bedarbiai – bene pažeidžiamiausias gyventojų sluoksnis Lietuvoje.

Naktinių autobusų sistema Vilniuje įsigaliojo vasaros gale, o Kaune ji veikia jau apie keturis metus. Vis dėlto ši paslauga pelno neatneša, o nuostoliai padengiami iš savivaldybės biudžetų. Norint, kad programa atsipirktų Vilniuje per naktį reikėtų pervežti apie 1400-1500 keleivių, šiuo metu vidutiniškai pervežama 1100. Kaune šie skaičiai dar mažesni – per naktį pervežama apie 500 žmonių.

Jeigu mes priimame beraščius į aukštąjį mokslą, tada diplomo vertė krinta. Tie, kurie gerai mokosi, patiria neigiamą išorinį efektą, nes jie gauna šiukšlę, popierių, kuris dažnai siunčia net neigiamą signalą, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto dėstytojas, ekonomistas profesorius Raimondas Kuodis.

Valdžia turi daug visokių reklaminių šūkių paruošusi, kad naujasis socialinis modelis pritrauks investicijas, bet investicijos žymiai labiau priklauso nuo kitų dalykų, „Žinių radijui“ sakė ekonomistas prof. Raimondas Kuodis. „Prastai informuoti investuotojai žiūri į kažkokius antraeilius dalykus, kaip kažkokį laisvės daryti verslą indeksą. Jame daug užprogramuota dalykų, kurie veikia blogai ekonomiką.

Ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijui“ nurodė suskaičiavęs, kiek pinigų uždirbant per mėnesį laimės žmogui nedaugėja – apie 1160 eurų arba 4000 litų per mėnesį. „Aš minėjau prisisotinimo tašką, nuo kurio laimės nebedaugėja arba daugėja labai lėtai. Mano skaičiavimais, tai buvo maždaug apie 4000 litų vidutinė alga mėnesiui. Čia yra pakankamai tolimas taškas, į kurį turime nueiti.

Energetikos ministrui bandant aiškintis tikruosius nepriklausomų šilumos gamintojų akcininkus, ekonomistas Raimondas Kuodis pareiškė, kad tai yra „šiek tiek idiotiškas žaidimas“. Pasak jo, šiluma būtų pigiausia tik tuomet, jei šilumos ūkį valdytų viena valstybės valdoma įmonė. „Šiek tiek idiotiškas žaidimas, žiūrint iš šono, nes iš tikrųjų mūsų valdžios vyrai, kaip visada, kovoja su išvestinėmis problemomis.

Valstybės valdomos energetikos įmonės galėtų užtikrinti didesnį šalies konkurencingumą, prisidėti prie valstybės ekonomikos skatinimo, jei paisytų visuomenės intereso, o ne stengtųsi uždirbti kuo didesnį pelną. Tai teigia ekonomistas Raimondas Kuodis. LRT.lt pašnekovo teigimu, dėl prastos energetikos įmonių reguliavimo schemos bendrovės turės galimybę pelningai uždarbiauti, o vartotojai – sulaukti dar didesnių energijos kainų.

 Išaugęs vartojimas ir investicijos skatina nuoseklų Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau prastesnės pagrindinių šalies užsienio prekybos partnerių perspektyvos bei ilgainiui lėtėsianti vidaus paklausos plėtra lemia atsargesnes kitų metų BVP augimo prognozes. Lietuvos bankas numato 3,1 % BVP augimą kitais metais, o tai 0,2 proc. punkto mažiau, nei prognozuota rugsėjį.

Sparčiau, nei tikėtasi, augantis privatus vartojimas bei investicijos ir toliau bus pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis, tačiau prastesnė eksporto raida, ypač dėl prekybos su Rusija suvaržymų, lems lėtesnę ūkio plėtrą, nei prognozuota anksčiau. Lietuvos bankas numato 2,9 % BVP augimą šiais metais ir 3,3 % kitąmet.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį užsiminė ne tik apie pensijų kompensavimą bet ir mažiausių pensijų padidinimą artimiausiu metu. Ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijui“ sakė, kad pensijų didinimas iš skolintų pinigų yra piktnaudžiavimas politine galia. „Iš politikų reiktų atimti teisę kilnoti pensijas. Normaliose Vakarų šalyse pensijas nustato ne politikai.

Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis sveikina premjero Algirdo Butkevičiaus iniciatyvą šilumos ūkį iš savivaldybių perduoti valstybės žinion. Anot jo, dabartinė sistema, kai kurioms savivaldybėms išnuomavus šilumos ūkius privačiam verslui, yra pati blogiausia. „Jau kiek metų kalbėjau, kad reikėtų panaikinti rezultatus tos nevykusios reformos, padarytos prieš keliolika metų, kai energetika Lietuvoje buvo išskaidyta: atskirtas elektros ūkis, šilumos ūkis.

 Transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektas yra ekonomiškai nenaudingas ir neatsiperkantis, teigia Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Pasak jo, iš projekto naudos gaus tik tie, kurie būsimoje vėžės trasoje įsigijo žemės ir tikisi, kad ji bus brangiai nupirkta. „Iš esmės projektas yra groteskiškas, niekas negali pasakyti, kokia projekto nauda, o jos ir negali iš esmės būti, nes geležinkelis yra paralelinis.

Ekonomistas, profesorius Raimondas Kuodis kritiškai vertina mėginimą projektuoti "Globalią Lietuvą“. Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ R.Kuodis sakė, jog nėra prieš lietuvaičių bendravimą, kad ir kur jie būtų.   „Aš kritikavau tokios minties institucionalizavimą, kad Lietuva tai globali Lietuva. Man tai pasirodė labai kapituliantiška strategija. Aš puikiai suprantu, kodėl politiškai tokie dalykai atsiranda. Politikai bando didžiausias tragedijas paversti pranašumais.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt „Skalūnų epopėja yra ėjimas ne ta kryptimi, kuris tiesiog užgožia pagrindinę mūsų problemą, kurią turėtume spręsti“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sako ekonomistas profesorius Raimondas Kuodis. Jo manymu, Lietuva apskritai turėtų kaip įmanoma labiau sumažinti dujų vartojimą.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas ir jo pavaduotojai negali pasigirti sukaupę didelius turtus. Lietuvos finansų rinkų prievaizdai valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas ir jo pavaduotojai Darius Petrauskas ir Raimondas Kuodis iš viso yra deklaravę turto už beveik 566 tūkst. litų.  2012 metų turto deklaracijos duomenimis, V. Vasiliauskas buvo sukaupęs turto už kiek daugiau nei 528 tūkst. litų.

 Lietuva yra rojaus sodas, kuriame apstu galimybių – taip mano IV-ojoje Lietuvos ekonomikos mokytojų konferencijoje pranešimą skaitęs Lietuvos Banko Valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Tačiau jo, kaip ekonomisto, pastebėjimai nebuvo optimistiški – šalies mokesčių sistemos yra ydingos, politikai nesiklausantys, o šešėlis – klestintis.

Mažiau kylančios kainos ir didesnis darbo užmokestis leidžia prognozuoti, kad vidaus paklausa augs, o lėtėjant anksčiau išskirtinai aukštam eksporto augimui, Lietuvos ūkio plėtra labiau priklausys nuo vidaus paklausos, teigia Lietuvos banko (LB) specialistai. Tačiau ketvirtadienį pristatydamas naują Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir makroekonomines prognozes LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigė neįžvelgiantis šaltinių, galinčių ženkliai padidinti vidaus vartojimą.

 Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pateikė Prezidentei Daliai Grybauskaitei centrinio banko valdybos nario kandidatūrą. Naujuoju Lietuvos banko valdybos nariu pasiūlytas ekonomistas Marius Jurgilas. Šiai kandidatūrai pritarė rekomendacijas dėl valdybos narių skyrimo teikianti Patariamoji taryba, sudaryta iš žinomų šalies ekonomistų, finansų bei verslo pasaulio autoritetų.

 Naujoji pensijų skaičiuoklė ateities pensiją prognozuoja netiksliai, nes taikomos nerealios prielaidos, mano Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. „Bet kokie svaisčiojimai apie ateitį visada remiasi kažkokiomis prielaidomis. Klausimas, ar jos parodo visas tokios reformos pasekmes?“ – klausė ekonomistas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“, kurios įrašą savo tinklaraštyje skelbia vedėjas Aurimas Perednis.

 Po Ūkio banko žlugimo įtarimai mesti ir Lietuvos bankui. Paaiškėjo, kad likus valandai iki sprendimo stabdyti banko veiklą į skęstantį Vladimiro Romanovo laivą vis dar buvo pumpuojami valstybės pinigai.

Ryškėjant pramonės poreikiui investuoti ir neslopstant eksporto plėtrai, Lietuvos bankas prognozuoja spartesnį nei šiemet 2014 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir nekeičia šių metų prognozės.

Ūkio banko problemos labiau susiję su nevykusiais Vladimiro Romanovo sprendimais, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis. Pasak jo, pirmadienį iš banko buvo atlikta pavedimų už 100 mln. litų – tai buvo veiksnys imtis veiksmų. Prieš tai LB susitikinėjo su V. Romanovu, bandė kurti planą skaidrinti banko veiklą, tačiau planas vykdomas nebuvo.

Lietuvos miestuose yra per 30 tūkst. daugiabučių namų. Daugiau nei 2 tūkst. reikia skubios modernizacijos, nes jie sunaudoja daugiau kaip pusę visos Lietuvos šilumos energijos. Prieš tai buvusios Vyriausybės renovacijos programa visiškai žlugo ir buvo vainikuota desperatišku mėginimu už nepanaudotas renovacijai lėšas pirkti sraigtasparnius. Ekspertai pažymi, kad klaida padaryta sumažinus valstybės paramą, taip pat neatsižvelgus į tai, kad žmonės bijo bankų ir paskolų.

Ekspertai kritikuoja Vyriausybę už kietakaktišką politiką plėtojant santykius su Rusijos dujų gigante „Gazprom“, nes Suomija, Latvija ir Estija sugebėjo rasti kompromisinių sprendimų. Prieš pat Seimo rinkimus Vyriausybė kreipėsi į Stokholmo arbitražą ir reikalavo, kad Rusijos koncernas „Gazprom“ grąžintų 5 mlrd. litų permoką už dujas, tiektas Lietuvai nuo 2004 iki 2012 metų. Užuot peržiūrėjusi dujų vartojimo politiką, Vyriausybė elgiasi lyg narkomanas, reikalaujantis pigesnės dozės.

„Nenoriu pono Čekuolio kliedesių“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ ketvirtadienio vakarą teigė ekonomistė Aušra Maldeikienė. Ji prisipažino, kad net mokykloje su vaikais aptarinėjo šį vaizdo klipą. „Dabar balsuosiu prieš, nenoriu dar kartą pagyventi Sovietų Sąjungoje. Tai vergo politinės pažiūros, laisvas žmogus, ypač žurnalistas, neparsiduos, visada abejos, ieškos įvairios informacijos“, – įsitikinusi ji.

Praėjusių metų sausį Estija tapo naujausia euro zonos nare. „Ekonomika.lt“ domėjosi, kokios ekonominės naudos euro įvedimas duotų Lietuvai. Ji metus, tikėtina, užbaigs jau galėdama prisijungti prie krizės kamuojamos bendros Europos Sąjungos valiutos. „Swedbank“ analitikai suskaičiavo, kokią apčiuopiamą naudą galėtų gauti Lietuva įsivesdama eurą. Anot jų, kasmet litų ir eurų keitimas šalies gyventojams bei įmonėms kainuoja per 50 mln. litų.

Neskaidrūs viešieji pirkimai ir nesugebėjimas įsisavinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos – tai vieni didžiausių trikdžių, neleidžiančių Lietuvai atsispirti ir išbristi iš ekonominės krizės, – tokią nuomonę Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime išsakė ekonomistai, ieškoję atsakymo į klausimą, kuriuo keliu turėtų eiti Lietuva: taupymo ar investavimo. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, vieno kelio nėra – vienintelis būdas atsigauti yra derinti abu kelius.