rail baltica

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiauliečiai siekia, kad europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ eitų ne per Panevėžį, kaip svarstoma, o per Šiaulius. Verslas skaičiuoja, kad to naudą pajustų ne tik vienas miestas, bet visas Šiaurės Lietuvos regionas. Šiaulių regiono plėtros taryba surinko susipažinti su „Rail Baltica“ projektu. Jame – du variantai: kai linija kerta Šiaulius ir kai suka pro Panevėžį.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos transporto ministrai pirmadienį Vilniuje, kaip planuota, nepasirašys deklaracijos dėl bendros europinės vėžės geležinkelio projekto "Rail Baltica" įmonės steigimo. Tai BNS pranešė Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius. Anot jo, Estija nepritaria, kad projektas Lietuvoje apjungtų ir Lietuvos sostinę Vilnių, tačiau derybos dėl to bus tęsiamos. Tačiau Estijos susisiekimo ministras Juhanas Partsas BNS nekomentavo savo pozicijos.

  Martynas Laurinaitis   Šią savaitę buvo paskelbtos europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos (SPAV) išvados – racionaliausia geležinkelio vėžę nuo Kauno tiesti pro Panevėžį, o ne Šiaulius. Dabar atvertos durys teikti siūlymus dėl šios ataskaitos ir „Rail Baltica“ projekto perspektyvų.

Mindaugas LAURINAITIS Šią savaitę buvo paskelbtos europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos siena strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos (SPAV) išvados – racionaliausia geležinkelio vėžę nuo Kauno tiesti pro Panevėžį, o ne Šiaulius. Dabar atvertos durys teikti siūlymus dėl šios ataskaitos ir „Rail Baltica“ projekto perspektyvų.

Rugsėjo 11 d. Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius, administracijos direktorės pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė, Sveikatos, sporto, socialinės paramos ir nevyriausybinių organizacijų komiteto pirmininkas Rimgaudas Pranas Misiūnas lankėsi Seime.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, apsilankęs europinės vėžės „Rail Baltica“ statybvietėse ruože nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Marijampolės, konstatavo, kad rangos darbai vykdomi pagal sutartinius įsipareigojimus. „Apsilankęs statybvietėse ir susitikęs su rangovais įsitikinau, kad valstybinės reikšmės projekto „Rail Baltica“ darbai ryžtingai juda į priekį.

Mindaugas Laurinaitis Artimiausiu metu turėtų būti paskelbta tarptautinio projekto „Rail Baltica“ strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) ataskaita, kuri turėtų įvertinti – tarptautinė geležinkelio magistralė Varšuva-Helsinkis turėtų eiti pro Šiaulius ar vis dėlto pro Panevėžį. Paskelbus ataskaitą, bus galima teikti siūlymus, pastabas, o galutinis sprendimas turėtų būti priimtas šių metų lapkritį.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų su Latvija ir Estija, Lietuvos ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė kurti bendrą Baltijos šalių įmonę, kuri įgyvendintų transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, sujungsiantį Estiją, Latviją ir Lietuvą. „Nuspręsta kurti bendrą įmonę su Latvija ir Estija, ir rugsėjo 16 dieną Baltijos šalių transporto ministrai turėtų pasirašyti deklaraciją dėl to projekto įgyvendinimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

„Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas ir UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ sudarė 100 mln. litų vertės, trejų metų trukmės kredito sutartį, kuri leis užtikrinti UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ vykdomų europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimo darbų bei kitų projektų įgyvendinimą.

Tarptautinę magistralinę geležinkelio liniją „Rail Baltica“, kuri sujungtų penkias valstybes, imta planuoti beveik prieš dešimtmetį. Tačiau iki šiol neaišku, per Panevėžį ar per Šiaulius jį pasuks. Konkretaus atsakymo apie tarptautinės geležinkelio linijos maršrutą per Lietuvą neišgirdo praėjusią savaitę Kaune pasitarime dalyvavę Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius ir rajono meras Povilas Žagunis. Vis dėlto miesto galva viliasi, kad „Rail Baltica“ bus tiesiama per Aukštaitijos sostinę.

Rudenį turėtų paaiškėti, per kurį Lietuvos miestą - Šiaulius ar Panevėžį - eis europinio geležinkelio "Rail Baltica" vėžė, sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. Geležinkelis Lietuvoje sujungs Marijampolę, Kauną ir toliau bus tiesiamas iki sienos su Latvija. "Bandoma pasukti vėžę į vieną miestą ar kitą - nereikėtų kol kas laužyti iečių, turime sulaukti visų atliktų studijų rezultatų. Šiuo metu atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, kuris analizuoja alternatyvas.

Rudenį turėtų paaiškėti, per kurį Lietuvos miestą - Šiaulius ar Panevėžį - eis europinio geležinkelio "Rail Baltica" vėžė, sako susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas. Geležinkelis Lietuvoje sujungs Marijampolę, Kauną ir toliau bus tiesiamas iki sienos su Latvija. "Bandoma pasukti vėžę į vieną miestą ar kitą - nereikėtų kol kas laužyti iečių, turime sulaukti visų atliktų studijų rezultatų. Šiuo metu atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, kuris analizuoja alternatyvas.

Vakar vykęs Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdis parodė, kokiu būdu įgyvendinamas strateginis tarpvalstybinės reikšmės projektas. Kol kaimyninės valstybės tarpusavyje nesusitaria, kaip įgyvendinti tarptautinį projektą „Rail Baltica“ – bėgius tiesti pro Šiaulius ar pro Panevėžį, savivaldybės priverstos blaškytis lyg pamestinukės: aktyvumo stinga Šiaulių valdžiai, o pagalį į ratus naudą pajutusiems panevėžiečiams netikėtai ėmė kaišioti Panevėžio apskrities politikai.

SEB bankas statybų bendrovei UAB „Hidrostatyba“ suteikė 51,7 mln. litų vertės sutarties vykdymo ir avanso grąžinimo garantijų. Šiomis lėšomis bus įgyvendinamas geležinkelio ruožo Kazlų Rūda–Kaunas rekonstrukcijos trečiasis etapas. Ruožo rekonstrukcija yra tarptautinės svarbos susisiekimo projekto „Rail Baltica“ dalis. Rekonstruojant geležinkelį UAB „Hidrostatyba“ atliekamų darbų vertė iš viso sieks 208,4 mln. litų.

Bendrovė „Sweco Lietuva“ pristatė pradedamą rengti europinio standarto geležinkelio trasos „Rail Baltica“ strateginį poveikio aplinkai vertinimą (SPAV). Bendrovės viceprezidentas Aidas Vaišnoras teigia, esą ekonomiškiau būtų, jei geležinkelio trasa eitų maršrutu: Lietuvos siena–Kaunas–Panevėžys–Ryga–Piarnu–Talinas nei, kaip buvo anksčiau planuota, ją tiesti per Šiaulius.

Latvija dar 2006 metais nusprendė prisidėti prie Visagino atominės elektrinės projekto, tačiau ne kartą pasikeitus Lietuvos pozicijai ji dabar vertins naujus skaičiavimus, sako premjeras Valdis Dombrovskis. "Sakyčiau, kad atsakymą mes pateikėme dar 2006 metais, kai Latvija ir Estija patvirtino savo norą dalyvauti Visagino projekte.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Estijai pasiūlius steigti bendrą trijų Baltijos šalių įmonę, kad ši administruotų „Rail Baltica“ projektą, Lietuvos Susisiekimo ministerijos vadovai tvirtina, kad tokios galimybės nesuteikia mūsų šalies Konstitucija. Pagal ją, keliai – nacionalinis turtas, todėl jo nebūtų įmanoma perduoti valdyti kitų šalių įmonėms. Lietuva siūlo kitokį projekto administravimo modelį ir tebelaukia Europos Komisijos vertinimo.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos naujienų tarnyba Į Lietuvą atvykęs Europos Komisijos (EK) atstovas domėjosi, kaip vyksta projektas, turintis sujungti Vakarų Europą ir Baltijos šalis, tebenaudojančias sovietinį geležinkelį. Briuselio pareigūnas pareiškė, kad kai kurie Lietuvos siūlymai projektą tik lėtina. „Lietuvos geležinkelių“ atstovas sako, kad reikia sulaukti projekte dalyvaujančių šalių sprendimo, o tik po to komentuoti.

UAB „Kauno tiltai“ ir UAB „Mitnija“ konsorciumas, laimėjęs „Rail Baltica“ ruožo nuo Šeštokų iki Marijampolės 1-ąją pirkimo objekto dalį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirašė rangos sutartį. Pagal ją turės būti atlikta Marijampolės geležinkelio stoties rekonstrukcija. Rangos darbai neapima istorinio stoties pastato, nes jo generalinė restauracija atlikta prieš 16 metų.

Didžiausia šalies transporto infrastruktūros projektavimo bendrovė „Kelprojektas“ pasirašė sutartį su AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio ruožo tarp Lietuvos ir Baltarusijos projektavimo ir statinio projekto vykdymo priežiūros darbams atlikti. Bendra projekto darbų vertė siekia 7 mln. litų be PVM. „Lietuvos geležinkelių“ skelbtą konkursą „Kelprojektas“ laimėjo kartu su UAB „Fima“. „Pasirašyta sutartis yra puikus „Kelprojekto“ patirties ir kompetencijos įvertinimas.

Projekto „Rail Baltica“ europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena strateginį pasekmių aplinkai vertinimą atliks viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi bendrovė UAB „Sweco Lietuva“. Projektą įgyvendinantys AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiandien su konkurso laimėtoju pasirašė paslaugų teikimo sutartį, kurios vertė – 199.000 Lt be PVM.

Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius Vilniuje viešinčiam Estijos ekonomikos ir susisiekimo ministrui Juhanui Partsui pristatė Lietuvos pasiūlymus dėl europinės vėžės geležinkelio projekto „Rail Baltica“ spartesnio įgyvendinimo. Ministrai aptarė vadinamąjį „Rail Baltica 2“ projektą, kuriame numatoma siaurosios europinės vėžės geležinkelio liniją nutiesti per Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijas iki pat jungties su Helsinkiu.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorma“, LRT.lt „Rail Balticos“ projektui judant į priekį, didžiausias geležinkelininkų galvosūkis, kaip nepritrūkti krovinių. Kol kas aišku, kad atnaujinta vėže tranzitu iš Mockavos per Lietuvą važiuos vokiškos automobilių detalės. LIg šiol tik vienoje geležinkelio atkarpoje rekonstruota rusiška vėžė ir nutiesta nauja europinė – nuo Šeštokų iki Mockavos.

Didžiausia šalies transporto infrastruktūros projektavimo bendrovė „Kelprojektas“ kartu su Estijos įmonių konsorciumu laimėjo konkursą projektavimo darbams atlikti „Rail Baltica“ geležinkelio ruožui Estijoje tarp Harju, Rapla ir Pärnu rajonų. Bendra projekto darbų vertė siekia 7,48 mln. EUR.

Audito, mokesčių ir konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ apklausti Lietuvos verslo lyderiai svarbiausiu Lietuvos strateginiu projektu laiko Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalo projektą, o labiausiai abejoja nacionalinių oro linijų bendrovės nauda. „KPMG Baltics“ atliktoje lyderiaujančių bendrovių, įmonių vadovų ir finansininkų apklausoje „Ekonomikos pulsas 2013“ Lietuvos verslo lyderiai buvo paprašyti įvertinti dabar įgyvendinamų ir potencialių Lietuvos strateginių projektų svarbą.

Mindaugas LAURINAITIS Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje pramonininkų iniciatyva vakar lankėsi „Rail Baltica“ projekto direkcijos atstovai, kurie pristatė šį prieš dvidešimt metų sugalvotą ir iki šiol dar neįgyvendintą projektą. Šiauliečiai baiminasi, kad planuojamos per Lietuvą nutiesti dvi geležinkelio vėžės yra ekonomiškai nenaudingos ir gali pakenkti ne tik miestui, bet ir visam regionui.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Lietuvai, Estijai ir Latvijai planuojant antrą „Rail Balticos“ etapą iki Helsinkio, Lenkija taip pat pasistūmėjo į priekį. Lietuva europinės vėžės darbus iki Latvijos sienos planuoja baigti 2015-aisiais, Lenkijos planuose Lietuvos sienos geležinkelį modernizuoti iki 2020-ųjų. „Rail Balticos“ projektas Lenkijoje pajudėjo į priekį.

 2012 metais tarptautinės inžinerijos ir konsultacijų įmonių grupės „Sweco“ apyvarta pasiekė 3,076 mlrd. Lt ir, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo 25 proc. Koncerno pelnas pernai taip pat padidėjo beveik ketvirtadaliu ir pasiekė 188,5 mln. Lt. Šiam koncernui priklausančios „Sweco“ įmonių grupės Lietuvoje pajamos sudarė 31,758 mln. Lt ir ūgtelėjo beveik 40 proc.

Taline pristačius europinės vėžės „Rail Baltica 2“ galimybių studiją, Baltijos šalys svarstys įkurti bendrą įmonę projektui įgyvendinti. Nors pirmojo projekto „Rail Baltica“ darbai stringa, susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius įsitikinęs, kad pradėti naująjį projektą realu jau artimiausiu finansiniu 2014–2020 metų laikotarpiu. Juolab kad naujoji ES finansinė perspektyva numato skirti lėšų naujai europinei geležinkelio vėžei tiesti.

Šiandien Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su darbo vizitu lankosi Estijos sostinėje Taline, kur susitiko su Estijos Ministru Pirmininku Andrumi Ansipu. Susitikime su Estijos premjeru Lietuvos Vyriausybės vadovas pasidžiaugė puikiais dvišaliais santykiais ir ekonominiu Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimu. „Estija yra labai svarbi prekybos partnerė. Prekybos apyvarta praėjusiais metais išaugo 26 proc. Be to, Estija yra aštunta pagal dydį investuotoja Lietuvoje.

Panevėžys ir Šiauliai vėl tampa konkurentais dėl logistikos centru Aukštaitijos sostinę galinčios paversti transeuropinės „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės. Tačiau laimi kaimynai. Nuo Lenkijos iki Suomijos per Baltijos šalis nusidrieksiantis geležinkelis aplenks Panevėžį ir pasuks per Šiaulių apskričiai priklausantį Radviliškį. Vėl pralaimi Panevėžys ir Šiauliai vėl tampa konkurentais dėl logistikos centru Aukštaitijos sostinę galinčios paversti transeuropinės „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės.

 Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Jei Lietuvoje važinėji troleibusu, esi laikomas keistuoliu. Į mane irgi keistai žiūri, kai su kostiumu, važiuodamas į susitikimą, įlipu į autobusą ar troleibusą Kaune ar Vilniuje. (...) Londone turėtum būti visiškas idiotas, kad į darbą važiuotum savo mašina; o Kaune mašinos – statuso simbolis“, – pastebi Jamesas McGeeveris, su pertraukomis 12 metų gyvenantis Lietuvoje ir dirbantis tvaraus transporto bei miestų planavimo kompanijoje.

Viename svarbiausių verslo bendruomenės pripažinimu įmonėms laikomu nacionaliniame konkurse „Lietuvos metų gaminys 2012“ didžiausia šalies transporto infrastruktūros projektavimo bendrovė „Kelprojektas“ įvertinta dviem aukso medaliais. Apdovanojimais išskirti bendrovės ekspertų paruošti Jakų žiedinės sankryžos ir „Rail Baltica“ projektai. „Kelprojektas“ tapo pirmąja transporto infrastruktūros projektavimo įmone, gavusia šiuose apdovanojimuose vienu kartu du aukso medalius.

2013 m. valstybės biudžete ženklią pajamų dalį sudarys Europos Sąjungos paramos lėšos, kurios toliau bus naudojamos investicijoms šalies ūkyje. Finansų ministerijos duomenimis, kitais metais valstybės biudžete ES lėšos sudarys 7 mlrd. 546mln. litų. Didžiausia fondų lėšų dalis bus skiriama ekonomikai - 5 mlrd. 26 mln. litų.

Lietuva su Latvija ateityje galėtų steigti bendras aviacijos ir pašto įmones, Klaipėdoje trečiadienį sutarė Lietuvos ir Latvijos susisiekimo ministrai Eligijus Masiulis ir Aivis Ronis, taip pat aptarę europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimą. „Latvijos ir Estijos nacionalinės avialinijos pastaruosius keletą metų patiria didelius nuostolius, šių įmonių perspektyvos yra labai miglotos.

Geležinkelių transportas socialine ir ekologine prasme yra saugesnis nei automobiliai. Vežant krovinį geležinkeliu aplinkos tarša yra 8–12 kartų mažesnė nei tą patį krovinį gabenant automobiliais. Intensyvus automobilių eismas teršia aplinką, blogina kelių kokybę, be to, patiriama nuostolių dėl transporto grūsčių ir avarijų. Apklausus geležinkelio paslaugomis besinaudojančius keleivius paaiškėjo, jog dažnai keliaujančiųjų netenkina traukinio greitis.

Kalvarijos savivaldybei nepagrįstai vilkinant sprendimų priėmimą vykdant ypatingos valstybinės svarbos geležinkelių projektą „Rail Baltica“, Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą. Savivaldų atstovams keliant teisės aktais nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus, kyla grėsmė, jog Lietuvai ekonomiškai svarbus projektas liks neįvykdytas, o numatytos skirti Europos Sąjungos fondų lėšos nepanaudotos, teigiama pranešime spaudai.

Šių metų sausio mėnesį oficialiai buvo pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas, kurią parengė abiejų šalių diplomatai Neris Germanas (Lietuva) ir Albertas Sarkanis (Latvija). Tai labai svarbus valstybių santykiams momentas, nes taip jau susiklostė, kad Lietuvos užsienio politikoje dominuoja JAV, Rusija, Baltarusija, Lenkija, o tautiškai artima Latvija kažkodėl lieka nuošalyje.

Susizgribta, kad tiesiant europinę „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę, Kazlų Rūdai reikalingas viadukas. Susisiekimo ministerija tai suprato tik tuomet, kai Kazlų Rūdos savivaldybė atsisakė patvirtinti „Rail Baltica“ atkarpos techninį projektą. Naujas viadukas kainuotų apie 15 mln. litų ir būtų finansuojamas iš savivaldybės ir Kelių programos. Į „Rail Baltica“ projekto lėšas savivaldybė negali pretenduoti – anot Susisiekimo ministerijos, Kazlų Rūda susigriebė per vėlai.

Projektą „Rail Baltica“ įgyvendinanti bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ susidūrė su kliūtimis Kazlų Rūdoje. Valstybinės svarbos projekto „Rail Baltica“ direkcija atmetė Kazlų Rūdos savivaldybės reikalavimą, kuriuo buvo prašoma tiesiant europinę vėžę kartu pastatyti du viadukus ir aplinkkelį automobilių transportui, praneša „Lietuvos rytas“. „Projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ pasitikėjimo teise valdomų sklypų ribose, o Kazlų Rūdos savivaldybės planuojamas...

Ketvirtadienį Estijoje susitiks Estijos, Latvijos ir Lietuvos prezidentai, o penktadienį prie jų prisidės ir Lenkijos prezidentas, praneša „Postimees Online“. Susitikimas vyks restauruotame 16 amžiaus Vihulos dvare, kuris laikomas viena gražiausių vietų Estijoje.

Seimas spręs, ar pripažinti „Rail Baltica“ projektą ypatingos valstybinės svarbos projektu ir sustiprinti šalies tranzito galimybes bei tarptautinį konkurencingumą. Bendru sutarimu pritarus projektui po pateikimo, jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Europos reikalų komitete, papildomais – Biudžeto ir finansų ir Ekonomikos komitetuose.

Išvystyta Europos transporto infrastruktūra yra būtina sąlyga realiai ir sėkmingai Europos integracijai. Todėl Baltijos šalių transporto jungtys su Europa yra Lietuvos siekis.

Panevėžio valdžia džiaugiasi Didžiosios Britanijos kompanijos „Aecom“ išvadomis, kad tinkamiausias ir pigiausias „Rail Baltica“ maršrutas būtų nuo Lenkijos sienos per Kauną, Panevėžį, Rygą, Piarnu iki Talino. Galimybių studijoje nurodoma, kad Visas europinės vėžės geležinkelio ilgis siektų 728 km. „Aecom“ Lietuvoje siūlo įrengti dvi „Rail Baltica“ stotis – Kaune ir Panevėžyje. Kompanija siūlo darbus pradėti kuo greičiau, kad vėžė veiktų 2020 metais.

Įsigyti žemės ir daryti viską, kad ji žūtbūt patektų į valstybinių projektų planus. Taikydami šią banalią pasipinigavimo schemą Marijampolės politikai ėmė stabdyti ES projektą „Rail Baltica“, rašo „Kauno diena“. Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, „reikalavimas, kad „Rail Balticos“ vėžė neitų dabar veikiančio geležinkelio trasa, o aplenktų Marijampolę, primena bandymą pasipelnyti, nes tuomet valstybė būtų priversta išpirkti privačius sklypus“. Teritorijoje, kuri įvardijama kaip alte...

Kai reikia tiesti kelią ar elektros liniją, žemė staiga pabrangsta kelis kartus, o teismai tęsiasi iki begalybės. Ar padės to išvengti vakar Seime priimtas įstatymas? Vakar parlamentarai nusprendė: svarbiausiems valstybės projektams reikalinga privati žemė bus perimama gerokai greičiau nei iki šiol, rašo „Lietuvos rytas“. Tačiau kelių tiesėjai, ne kartą susidūrę su nesukalbamais žemės savininkais, į pokyčius žvelgia skeptiškai.

Sustabdžiusi projektą „Rail Baltica", Latvija visas jėgas meta į greitojo geležinkelio tarp Rygos ir Maskvos statybą, pranešama Latvijos interneto portale ir pažymima, jog europietiškasis projektas galėjo iš esmės paskatinti viso Baltijos regiono plėtrą.

Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos transporto ministerijų atstovai pasirašydami memorandumą išreiškė savo politinę valią tęsti projektą "Rail Baltica". Memorandumas pasirašytas Europos Sąjungai pirmininkaujančios Ispanijos mieste Saragosoje, kur šiuo metu vyksta Europos Komisijos (EK) surengta konferencija "TEN-T dienos 2010. Transeuropiniai transporto tinklai - ES pagrindinio tinklo kūrimas". Lietuvai joje atstovauja susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.

Šiandien Susisiekimo ministerijoje posėdžiavusi Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė aptarė projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimo eigą. Posėdyje aptarti neatidėliotini veiksmai, kuriuos būtina atlikti įgyvendinant šį projektą, ir pažymėta, kad jau gegužės 10 dieną bus pradėti europinės ir plačiosios sugretintos vėžės rekonstrukcijos darbai ruože Mockava–Šeštokai.