radoslawas sikorskis

Paryžiuje gimusio lenkų kino režisieriaus Romano Polanskio advokatai teigia kovosiantys, kad jų klientas nebūtų išduotas JAV, kur jam yra pateikti kaltinimai dėl neteisėtų lytinių santykių su nepilnamete. 1977 metais R. Polanskis permiegojo su trylikamete mergaite, o Los Andželo prokurorai dabar siekia, kad režiserius būtų teisiamas dėl šio nusilaltimo.

Amerikiečiams atsisakius Lenkijoje statyti priešraketinio skydo elementus, lenkų ginklų gamykla „Bumar“ siūlo parengti nuosavą priešraketinę sistemą, kuri saugotų Lenkijos oro erdvę, o ir amerikiečiai teigia neatsisakantys savo planų. Lenkijoje įrengta priešlėktuvinė ir priešraketinė sistema būtų trijų lygių. Pirmasis lygis būtų sukurtas naudojant raketas „Grom“, kurios gali sunaikinti taikinį 4-6 km atstumu.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį pareiškė, kad Lenkija nėra strateginė JAV partnerė. Diplomatijos vadovo teigimu, lenkai amerikiečiams veikiausiai yra tik regioniniai sąjungininkai. R. Sikorskio manymu, Lenkijai reikia realistiškiau pažvelgti į savo santykius su Vašingtonu. „Nė viena ES valstybė pati savaime negali būti strategine JAV pertnere“ - teigė Lenkijos užsienio reikalų ministras.

Rugsėjo 1 dieną Lenkija laukia atvykstančio Rusijos premjero Vladimiro Putino. Varšuva siūlo Rusijai normalizuoti dvišalius santykius ir žada neliesti opių istorinių temų. Ar V.Putinas taip pat demonstruos draugišką poziciją, lieka paslaptyje. Dujos ir simboliai Spaudoje būsimas V.Putino vizitas į Lenkiją šiuo metu dažnai vadinamas simboliniu. Jokių "praktinių užsiėmimų" nenumatoma. Tikrai nebus išspręstas lenkams itin aktualus rusiškų dujų tiekimo klausimas.

Kiekviena istorija vis tiek turi kompoziciją – vidinę logiką su viltinga pradžia ir „patyrusia“, nebelinkusia ką nors daugiau pasakyti (išsisėmusia) pabaiga. Tiesa, „išsemtą“ temą visada galima pildyti naujomis (ar tariamai naujomis) aplinkybėmis – tai metodas, kuriuo remiasi visa „koverių“ kultūra. „Koveriai“ – muzikos pasaulio terminas, reiškiantis pirminių, autorinių kūrinių perdarytas („papildytas“) versijas.

Šiaurės Atlanto aljansui priklausančių valstybių atstovų (tiek dabartinių, tiek buvusių) keleto paskutinių mėnesių retorika leidžia kalbėti apie švelnėjančią kai kurių valstybių narių opoziciją dėl Rusijos integracijos į šią organizaciją.

Prezidentas Valdas Adamkus pradėjo atsisveikinimo keliones užsienyje ir paskutinių susitikimų seriją su kitų valstybių vadovais. Praėjusią savaitę jis perskaitė ir paskutinį metinį pranešimą Lietuvoje. Politikos apžvalgininkai prabilo apie V.Adamkaus eros pabaigą Lietuvoje.

Keletą valandų prieš išskrendant į Lietuvą valstybinio vizito trečiadienį Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis) gavo iš savo šalies Užsienio reikalų ministerijos paketą instrukcijų, rašo dienraštis "Dziennik". Laikraštis tikina, jog Lenkijos premjero Donaldo Tusko nurodymu, pirminė jų versija, kurią parengė šalies diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis), buvo sušvelninta.

Lenkijos prezidentas, nepaklusęs vyriausybės pozicijai per NATO viršūnių susitikimą, turėtų stoti prieš valstybės tribunolą, sekmadienį radijui „Zet“ pareiškė vienas iš valdančiosios Pilietinės platformos lyderių Zbigniewas Chlebowskis.

Lietuva teigiamai vertina galimą Danijos premjero Anderso Fogho Rasmusseno (Anderso Fouho Rasmuseno) kandidatavimą į NATO generalinio sekretoriaus postą. Tai BNS pranešė Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas. „Jei kandidatuotų, A.F.Rasmussenas būtų geras kandidatas į NATO Generalinius sekretorius“, - sakė R.Kačinskas, nesiėmęs vertinti Danijos premjero kitų galimų kandidatų kontekste.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad tuo metu, kai Varšuva ir Vašingtonas pasirašinėjo sutartį dėl priešraketinio gynybos skydo, JAV esą patikino, kad Baltiesiems rūmams pavyks įtikinti Rusiją, jog projektas yra grynai gynybinio pobūdžio ir dėl to nėra nukreiptas prieš Maskvą. Rusija nuolatos priešinosi JAV priešraketinio gynybos skydo įkurdinimui Vidurio Europoje ir net grasino greta Lenkijos sienų įkurdinti savas rakeetų sistemas.

Lenkija siekia, kad naujuoju NATO generaliniu sekretoriu būtų paskirtas šios šalies užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Būtent todėl prezidentas Lechas Kaczynskis į Estiją, Latviją ir Lietuvą jau pasiuntė specialų pasiuntinį, kuris turi įtikinti šias Baltijos valstybes remti lenko kandidatūrą. „Delfi.lv“ skelbia, kad kovo pabaigoje L. Kaczynskis turėtų atvykti į Lietuvą, kur pamėgintų užsitikrinti mūsų šalies paramą R. Sikorskio kandidatūrai.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis dar kartą paneigė siekiantis kovoti dėl NATO generalinio sekretoriaus posto, kuris atsilaisvins kadenciją baigus Jaapui de Hoopui Schefferiui. Duodamas interviu privačiam televizijos kanalui, R. Sikorskis pareiškė, kad Lenkija jo oficialiai nenominavo į NATO vadovo postą. Sekmadienį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas užsiminė, kad R. Sikorskio kandidatūrą aptarinėjo su Vokietijos kanclere Angela Merkel bei dar keliais Europos vadovais.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pareiškė, kad už informaciją, padėsiančią išaiškinti Pakistane nužudyto lenko Piotro Stanczako budelius, bus skirta 1 mln. zlotų (220 tūkst. eurų) premija. Geologą P. Stanczaką, kuris dirbo vienoje lenkų kasybos bendrovėje, šeštadienį Pakistano šiaurės vakaruose nužudė Talibano kovotojai. Lenkui buvo nukirsta galva. Lenkija, siekdama sugauti žudikus, jau kreipėsi pagalbos į JAV Valstybės departamentą.

NATO kenčia nuo „plėtros nuovargio“ ir neturi jokio noro į aljansą priimti Gruziją ir Ukrainą, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi balandžio mėnesį pretenduojantis tapti politikas teigė, kad artimiausiu metu tiek Kijevas, tiek Tbilisis tikrai nebus pakviesti į aljansą. Tačiau R. Sikorskis neigia, kad toks žingsnis reiškia Rusijos, kuri nuolat priešinasi NATO plėtrai, pergalę.

Pats sėkmingiausias pasaulio karinis aljansas ieško naujo vadovo. Sausio 26 dieną NATO valstybių narių ambasadoriai pradės diskusijas dėl to, kas turėtų pakeisti dabartinį aljanso generalinį sekretorių Jaapą de Hoopą Schefferį, kuris iš posto pasitrauks jau šią vasarą. Sprendimas galėtų būti priimtas jau per balandį vyksiantį NATO šešiasdešimtmečio suvažiavimą, tačiau tokia data gali pasirodyti per ankstyva naujajai Amerikos administracijai.

Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Audronius Ažubalis sako, jog „būtų teigiamas dalykas“, jei naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi taptų Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis). URK vadovas BNS sakė, jog R.Sikorskio tapimas NATO vadovu duotų garantijas, kad Aljanso dėmesys Rytų Europos dimensijai ir NATO plėtrai būtų išlaikytas. „Reikia žiūrėti, kad dar kandidatuotų.

Buvęs Lenkijos prezidentas Aleksanderas Kwasniewskis sutiktų būti NATO generaliniu sekretoriumi, nors „šių pareigų nesiekia ir netrokšta“. Komentuodamas vokiečių spaudoje pasirodžiusį pranešimą jis sakė, kad iš visų tarptautinių postų šis jam atrodo labiausiai viliojantis. Savaitraštis „Der Spiegel“ paskelbė, jog tarp galimų kandidatų NATO generalinio sekretoriaus pareigoms užimti be A.Kwasniewskio dar yra ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Vienuolikos Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai tikisi, kad ES skirs daugiau dėmesio energetikos išteklių tiekimo saugumo politikai bei ragina visas Bendrijos šalis aktyviau vykdyti ES Kaimynystės politiką ir sušvelninti vizų išdavimo ES Rytinių kaimynių gyventojams procedūras.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis įsivėlė į skandalą. Kaip praneša „EU Observer“, ministras įtariamas Lenkijos užsienio reikalų ministerijos koridoriuose pasakojęs rasistinius juokus apie naujai išrinktą JAV prezidentą Baracką Obamą. Esą R. Sikorskis nuolat pasakodavo anekdotą apie tai, kaip B. Obamos giminaičiai Afrikoje suvalgė ten nuvykusį lenkų misionierių.

Lenkijos vyriausybė teigia, kad reikalauti visiško Rusijos karių pasitraukimo iš Gruzijos kaip sąlygos, būtinos tam, kad būtų atnaujintos Europos Sąjungos ir Rusijos derybos dėl partnerystės sutarties pasirašymo, yra neefektyvu. Kaip rašo „Polskie radio“ interneto svetainė, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir toliau pritaria tam, kad ES reikalautų, jog Rusijos kariai atsitrauktų į pozicijas, kurias užėmė prieš karo Gruzijoje pradžią.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei dar 15 valstybių vadovai atvyko į Lenkiją, kad pasveikintų šią šalį su 90-osiomis nepriklausomybės atgavimo metinėmis, skelbia „Polskie Radio“. Po įprastinės sargybos pasikeitimo prie nežinomo kareivio kapo, esančio Varšuvos Pilsudskio aikštėje, ceremonijos Lietuvos, Gruzijos, Ukrainos, Latvijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos prezidentai nuskubėjo į iškilmes, rengiamas Varšuvos operoje. Tiesa, šias iškilmes lydi politiniai skandalai.

Lenkijos opozicijai priklausantis parlamentaras Marianas Pilka mano, kad sprendimas nepalaikyti Lietuvos pozicijos dėl Europos Sąjungos derybų su Rusija buvo klaida. Tai parlamentaras pareiškė pirmadienį vykusioje televizijos TVN24 laidoje, kurioje buvo kalbama apie Lenkijos sprendimą pritarti ES ir ir Rusijos derybų atnaujinimui. Pasak M.Pilkos, palikdama Lietuvą vieną ES atsisakė netgi simbolinių veiksmų Rusijos atžvilgiu.

Lenkijos vyriausybė sutiko, kad būtų atnaujintos ES ir Rusijos derybos dėl naujos partnerystės sutarties, pranešė pirmadienį Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) per spaudos konferenciją Briuselyje. „Mes liekame pasaulinio proceso dalimi, sutikdami su būtinybe grįžti prie derybų“, – sakė R. Sikorskis. Šis sprendimas padarytas prieš prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačysnkio) valią.

Lenkijos nepriklausomybės 90-mečio iškilmes temdo politikų tarpusavio nesutarimai. Teigiama, kad šventėje nedalyvaus nei buvęs prezidentas Lechas Walesa, nei dabartinis premjeras Donaldas Tuskas. Į Lenkijos Nepriklausomybės šventės iškilmes atvyks keliolikos valstybių prezidentai ir vyriausybių vadovai bei dar keli šimtai šalies ir užsienio svečių.

Įvyko nesusipratimas, ir kaltieji bus nubausti, pareiškė Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis (Lechas Kačynskis), komentuodamas tai, kad Užsienio reikalų ministerija nebuvo informuota apie Lietuvos ir Lenkijos prezidentų deklaraciją dėl Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos derybų naujos bendradarbiavimo sutarties klausimu. „Mano nurodymas buvo aiškus - perduoti informaciją Užsienio reikalų ministerijai“, - sakė L.Kaczynskis, kurį cituoja Lenkijos spaudos agentūra PAP.

Lenkijos premjeras ir užsienio reikalų ministras antradienį viešai papriekaištavo, kad pirmadienį paskelbta bendra Valdo Adamkaus ir Lecho Kaczynskio (Lecho Kačynskio) deklaracija nebuvo derinama su Lenkijos vyriausybe. Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis piktinosi apie deklaraciją sužinojęs ne iš Lenkijos prezidento tarnybos, o iš Lietuvos užsienio reikalų ministro neformalaus Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų susitikimo Marselyje metu, praneša Lietuvos radijas.

ES viršūnių taryboje pasirodys abu Lenkijos vadovai. Iškilo pavojus, jog „dvigalvė“ delegacija daugiau ginčysis tarpusavyje, negu diskutuos Bendrijai svarbiais klausimais. Trečiadienį prasidėsiančiame Europos Sąjungos (ES) viršūnių suvažiavime Lenkijai atstovaus ir šalies premjeras Donaldas Tuskas, ir prezidentas Lechas Kaczynskis. Vis dėlto šis kompromisas, pasiektas po įnirtingų derybų, turi nemažai trūkumų.

Lenkijos prezidentui ir premjerui nepavyko išnaudoti paskutiniosios galimybės susitarti dėl to, kuris iš jų turi vykti į spalio 16 dieną Briuselyje prasidėsiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą. Tiek prezidentas Lechas Kaczynskis, tiek premjeras Donaldas Tuskas teigia vyksiantys į Briuselį. Kaip rašo „Polskie radio“ internetinė svetainė, vakar dienos susitikimas tarp prezidento ir ministro pirmininko tęsėsi vos 32 minutes.

Praėjusią savaitę susirinkę Rusijos, Lenkijos, JAV ir Vokietijos atstovai diskutavo apie pastarųjų įvykių Gruzijoje pasekmes ES ir Rusijos santykiams.

Buvęs Lenkijos prezidentas, „Solidarumo“ judėjimo įkūrėjas, Nobelio premijos laureatas Lechas Valensa apdovanotas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“. Apdovanojimą L.Valensai ketvirtadienį Varšuvoje įteiks Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Kaip pranešė URM, L.Valensa apdovanotas už nuopelnus Lietuvos valstybei ir jos užsienio politikai.

Buvęs Lenkijos prezidentas, „Solidarumo“ judėjimo įkūrėjas, Nobelio premijos laureatas Lechas Valensa apdovanotas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždė“. Apdovanojimą L.Valensai ketvirtadienį Varšuvoje įteiks Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Kaip pranešė URM, L.Valensa apdovanotas už nuopelnus Lietuvos valstybei ir jos užsienio politikai.

Rusija gali mėginti atnaujinti užšaldytų konfliktų Gruzijoje temą su naujai okupuotomis teritorijomis - Počio uostu, kurias vienašališkai vadina buferinėmis zonomis, teigia Lietuvos europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

JAV ir Lenkija pasiekė preliminarų sutarimą dėl priešraketinio skydo dislokavimo, skelbia BBC. JAV Lenkijos bazėje prie Baltijos jūros dislokuos priešraketinės gynybos skydo dalį -  10 gaudomųjų raketų, o už tai sustiprins Lenkijos apsaugą. Dėl radarų dislokavimo JAV su Čekija susitarė liepos mėnesį. JAV teigia, kad priešraketinės gynybos sistema padės apsaugoti ją pačią ir Europą nuo iš tokių „blogio“ valstybių kaip Iranas ar Šiaurės Korėja paleistų balistinių raketų.

Kai Čekai su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis pasirašė sutartį dėl dalies priešraketinio skydo dislokavimo netoli sostinės Prahos, Lenkijos atstovai nusprendė tęsti derybas ir jau prakalbo apie greitus rezultatus. Vašingtonas pasiekė susitarimą su Čekijos Vyriausybe dėl radarų sistemos įkurdinimo, tačiau šį susitarimą dar turės ratifikuoti Čekijos Parlamentas. Tuo tarpu toks Vyriausybės sprendimas įsiutino paprastus Čekus ir jie užplūdo Prahos gatves.

Trečiadienį, keliaudamas į susitikimą su prezidentu Lechu Kaczynskiu, Lenkijos premjeros ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad derybos su JAV Vyriausybe dėl priešraketinio skydo dalies dislokavimo Lenkijoje vystosi teigiama linkme. Kaip skelbia „Warsaw Business Journal“, D. Tuską pas save buvo išsikvietęs prezidentas L. Kaczynskis, kuris siekia būti supažindintas su visomis derybų dėl raketų perėmėjų bazės įkurdinimo Lenkijoje smulkmenomis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis pirmadienį išskrido į Vašingtoną bandyti gelbėti derybų su Jungtinėmis Valstijomis dėl priešraketinio skydo, kurios stringa Varšuvai atmetus JAV pasiūlymą patobulinti lenkų ginkluotąsias pajėgas. Jungtinės Valstijos nori Lenkijos teritorijoje dislokuoti 10 raketų gaudytuvų, kurie būtų dalis priešraketinio skydo, turinčio apsaugoti nuo tos grėsmės, kurią, pasak Vašingtono, kelia "piktadarės valstybės", pirmiausia - Iranas.

Iš JAV sugrįžęs Premjeras sako, kad greičiausiai nuo kitų metų pradžios Lietuvos piliečiai į šią šalį vyks be vizų. Ministro Pirmininko teigimu, su Amerikos pareigūnais aptarta daug klausimų, taip pat ir derybų su Lenkija dėl priešraketinio skydo dislokavimo jos teritorijoje eiga, tačiau Lietuva į jas nesikiša, praneša LTV naujienų tarnyba.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas ketvirtadienio vakarą apie 40 minučių telefonu kalbėjosi su JAV viceprezidentu Dicku Cheney (Diku Čeiniu) ir nors šio pokalbio detalės neskelbiamos, lenkų dienraštis "Rzeczpospolita" rašo, kad derybos su JAV dėl priešraketinio skydo elementų dislokavimo Lenkijos teritorijoje stringa. Šaltiniai Vašingtone patvirtino tik tai, kad toks pokalbis įvyko.

Vašingtonas ir Lenkija sutartį dėl priešraketinio skydo elementų statybos tikisi pasirašyti JAV valstybės sekretorės Condoleezzos Rice (Kondolizos Rais) vizito Varšuvoje metu liepos 10 dieną, teigia dienraštis „Rzeczpospolita”. Amerikos derybininkas laikraščiui sakė, kad jeigu derybų baigtis nebūtų aiški, JAV valstybės sekretorė į Lenkiją nevyktų.

Varšuvos ir Vašingtono derybos dėl Amerikos priešraketinės gynybos (PRG) elementų dislokavimo Lenkijos teritorijoje dar nebaigtos, pareiškė ketvirtadienį respublikos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. „Visuomenė ir Seimas, be abejonės, bus informuoti apie rezultatus, kai šios konsultacijos baigsis“, - pasakė jis ketvirtadienį Varšuvoje parlamento užsienio politikos komiteto posėdyje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis ketina uždaryti 16 Lenkijos ambasadų ir smarkiai sumažinti diplomatinį korpusą. Pasak lenkų dienraščio "Dziennik", į tėvynę sugrįš apie 200 diplomatų, o labiausiai bus apkarpyta diplomatinė atstovybė Maskvoje. Lenkų diplomatai ambasadą Maskvoje vadina komunistinės Lenkijos palikimu tiek dėl pastato dydžio, tiek dėl darbuotojų skaičiaus. Šiuo metu joje dirba 150 žmonių.

Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje davė formalų sutikimą po beveik dvejus metus trukusios aklavietės pradėti derybas su Rusija dėl naujos strateginės partnerystės sutarties, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Slovėnija. Sutikusios į mandatą įtraukti Lietuvos iškeltus reikalavimus, Europos Sąjungos (ES) šalys praėjusį trečiadienį Briuselyje susitarė pradėti derybas su Rusija.

Lietuvos užsienio reikalų ministro Petro Vaitiekūno nuomone, dabar egzistuojantys taikos palaikymo būdai, sprendžiant Gruzijos ir Rusijos konfliktą, neveikia, todėl reikia ieškoti naujų formų. „Egzistuojantys taikos palaikymo ir derybų formatai neduoda rezultatų jau dešimtmečius, o dabar konfliktas netgi auga.

Lietuvos, Slovėnijos, Lenkijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį lankysis Gruzijoje, norėdami pademonstruoti paramą oficialiajam Tbilisiui ir paskatinti rimtį šios Pietų Kaukazo valstybės santykiuose su Rusija.

Rusija sekmadienį vakare dar nebuvo davusi leidimo per jos teritoriją skristi dviem lėktuvams, kuriais į Tbilisį vyks Lietuvos, Švedijos, Lenkijos ir Slovėnijos užsienio reikalų ministrai. Tai BNS patvirtino Lietuvos diplomatiniai šaltiniai. Trumpiausias kelias iš Lietuvos į Gruziją lėktuvu driekiasi per Rusiją, tačiau negavus leidimo skristi per jos teritoriją, nutarta skristi virš Baltarusijos, Ukrainos ir Juodosios jūros.

Vilniuje sekmadienį vakare šį pusmetį Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos, taip pat Švedijos, Lenkijos bei Lietuvos užsienio reikalų ministrai derins pozicijas dėl ES ir Rusijos derybų pradžios, po to, kai Lietuva pasiūlė į derybų mandatą įtraukti jai aktualias nuostatas. Planuojama, kad pirmadienį iš Vilniaus Slovėnijos, Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos ministrai Dimitrijus Rupelis, Carlas Bildtas, Radoslawas Sikorskis ir Petras Vaitiekūnas išskris į Gruziją.

Lietuvos diplomatai iš besirengiančio atvykti į Vilnių Slovėnijos Užsienio reikalų ministro Dimitrijaus Rupelio išgirdo perspėjimą, kad jis į Gruziją kartu su Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos kolegomis vyks tik tuo atveju, jei Lietuva nusileis ir jau Vilniuje atsisakys savo pasiūlymų ES ir Rusijos strateginių derybų mandatui. Neoficialiai Lietuvos diplomatai LTV „Panoramai“ teigė, kad tokių sąsajų būta, bet jos jau atmestos ir Slovėnijos ministras atvyks į Vilnių, o iš jo vyks į Gruziją.

Lietuvos, Slovėnijos, Lenkijos ir Švedijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį lankysis Gruzijoje, norėdami pademonstruoti paramą oficialiajam Tbilisiui ir paskatinti rimtį šios Pietų Kaukazo valstybės santykiuose su Rusija.