radiniai

Balandį archeologai su mažais robotais pradėjo tyrinėti piramidžių-šventyklų požemius senovės meksikiečių mieste Teotihuacane. 60 km nuo nuo Meksikos sostinės nutolusiame Quetzalcoatle jie atrado tris slaptus nepaliestus tunelius ir patalpas, kurioms gali būti per 2 tūkst. metų, rašo dienraštis „Bild“. Netikėtas radinys nepaprastai nudžiugino mokslininkus. Jie rado nuo 4 iki 12 cm skersmens rutuliukus, blizgančius kaip auksas.

Lidija Jankauskienė,Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba Prano Gudyno restauravimo centre atkurti XVII amžiuje dėvėti batai. Jie rasti per archeologinę ekspediciją viename iš seniausių šalies mieste – Žagarėje. Restauratoriai sako, kad tokių batų mūsų šalyje iki šiol nebuvo surasta. Keletą batų, tarp kurių buvo ir vaikiškų bei suaugusių žmonių dėvėtos šlepetės, vadinamosios klepės, archeologai rado šią vasarą Žagarėje kasinėję buvusią turgaus aikštę.

„Praeitis yra tarsi svetima šalis, ten viskas kitaip.“   Praeitis gali būti ir šokiruojanti, ir pažįstama. Daug kas sako, kad žmonių prigimtis visada buvo ir bus tokia pati. Ir visgi, archeologija mus dar sugeba nustebinti. Šiame sąraše pamatysite 10 keisčiausių ir labiausiai praeities vaizdą keičiančių archeologinių atradimų.   10. Vėjo varpeliai - tintinnabula   Daugelį amžių apie senovės Romos imperiją buvo kalbama kaip apie civilizacijos ir išsivystymo viršūnę.

Antradienį Vilniuje rasti du nenustatytos tapatybės žmonių lavonai. Policijos duomenimis, 30-40 metų amžiaus vyriškio lavonas be išorinių smurto žymių rastas Dariaus ir Girėno gatvėje, o Žirnių gatvėje esančiame miškelyje aptiktas apie 50 metų amžiaus moters kūnas - taip pat be smurto žymių.

Klaipėdos apylinkės prokuratūroje baigtas ikiteisminis tyrimas vadinamojoje „juodojo archeologo“ byloje. Byla perduota nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Mados ekspertus nustebino keturių maždaug 600 metų senumo liemenėlių atradimas Austrijos pilyje, skelbia AP. Iki šiol buvo manoma, kad šie apatiniai rūbai atsirado truputį daugiau nei prieš 100 metų, kai moterys nustojo dėvėti itin aptemptus korsetus. Tačiau archeologų atkasti lininiai apatiniai yra iš viduramžių laikų, po detalių tyrimų pranešė Insbruko universitetas.

Unikalus archeologų radinys pelkėje netoli Elektrėnų – netoli 2 tūkst. metų siekiantys žmonių kaulai ir stiklo karolių vėrinys. Specialistai sako, kad tai pirmas kartas, kai pelkėje aptinkami geležies amžiaus palaidojimai. Septintus metus pelkėje prie Bajorų kaimo archeologinė ekspedicija renka duomenis apie ypatingą senovės lietuvių laidojimo būdą vandenyje XIV–XV amžiuje.

Šveicarijoje į radinių biurą buvo pristatytas Italijos smuikų meistro Antonijaus Stradivarijaus (Antonio Stradivari) smuikas, kurio vertė siekia kelis milijonus svarų sterlingų, skelbia AFP. Smuiko savininkas paskolino instrumentą draugui muzikantui, kuris jį penktadienį vežėsi kartu, tačiau pamiršo išlipęs iš traukinio Berno miesto stotyje, informavo policijos pareigūnai. Po bevaisių traukinio darbuotojų paieškų kameros užfiksavo keleivį, kuris kitoje stotelėje nešėsi šį smuiką.

Viename seniausių šalies miestų Žagarėje archeologai aptiko įdomių XII–XVII a. radinių. Vertingiausi jų – batai. Prieš Žagarės aikštės rekonstrukciją nuo balandžio vidurio mieste triūsę archeologai surado daug XII–XIII a. žiemgališkų žalvarinių segių, XVI a. žiedų, antpirščių,  o XVII a. buvusios smuklės vietoje – ir monetų. „Tai vienintelė vieta, kur radome švediškų monetų. Be to, įgilinto pusrūsio vietoje aptikome puodynių, sudegusių grūdų sluoksnį, stiklinių taurių likučių.

Du seniausiojo pasaulyje šampano buteliai, rasti Baltijos jūros dugne prieš 170 metų nuskendusiame laive, parduoti už 54 tūkst. eurų aukcione Suomijoje. Anksčiau buvo skelbiama, kad šampanas, preliminariniais vertinimais, turėtų būti parduotas už 100 tūkst. eurų. Aukcionas vyko Mariehamne, svarbiausiame Alandų salų mieste.

Tarp naujausiose palydovinėse Egipto nuotraukose identifikuotų pastatų yra ir 17 iki šiol neatrastų piramidžių, pranešė BBC. Analizuojant iš 700 kilometrų aukščio darytas infraraudonojo spektro palydovines nuotraukas, kuriose matyti po žeme esantys pastatai, aptika per 1 tūkst. kapaviečių ir 3 tūkst. senovinių gyvenviečių. Palydovuose sumontuoti galinga fotoįranga, kuria galima nufotografuoti mažesnius nei 1 metro skersmens Žemės paviršiuje esančius objektus.

Nors radinių biurai daugelyje Europos miestų ar net sostinės kavinių jau nebe naujiena, Šiauliuose tokio dar nėra. Pamestus daiktus radę gyventojai juos tegali atnešti į policiją. Kad radinių biurai teigiamai veikia ne tik žmonių emocijas, pastebi net psichologai. Radinių biuro naudos neįžvelgia Praeityje Šiaulių policijoje kažkada veikė žmonių vadinamas radinių biuras, į kurį užsukę žmonės galėjo atnešti rastus pamestus daiktus.

Miške ties sostinės Ozo gatve rastas nenustatytos tapatybės vyriškio kūnas, o Smalinės gatvės pamiškėje aptiktas išardytas šautuvas ir šoviniai. Kaip sekmadienį praneša Policijos departamentas, vakar Vilniuje, miškelyje ties Ozo gatve, rastas nenustatytos tapatybės apie 40 metų amžiaus vyriškio lavonas be išorinių smurto žymių. Sostinės miške ties Smalinės gatve rastas išardytas dvivamzdis šautuvas ir 3 dėžutės šoviniu. Ginklo priklausomybė nustatinėjama, rašo 15 min.lt Balsas.

Mūsų pasaulis – tai dar neįminta mįslė. Žmonių kaukolės su ragais, Tibeto olose rasti, manoma, ateivių iš kosmoso palikti Dropa akmenys, XVI a. turkų admirolo Pirio Reiso žemėlapis, kuriame tiksliai pažymėtos prieš 6000 metų tuomet dar ledo nepadengtos Antarktidos kranto linijos bei kiti kontroversiškiausi archeologiniai radiniai tai patvirtina.

Negyvas aštunkojis, pusė ginklo, šezlongas – tik kelektas keistų daiktų, kuriuos traukiniuose pamiršo keleiviai. Didžiosios Britanijos geležinkelių kompanijos atvėrė „Aladino skrynią“ ir paviešino 2009-ųjų radinius. Mobilieji telefonai ir rūbai – vieni įprasčiausių radinių. Pats keisčiausias – krepšys su negyvu aštunkoju, rastas Edinburge. Kitas keistokas daiktas, rastas Škotijoje – pusė šaunamojo ginklo su visa amunicija bei leidimu ginklui.

Pietų Indijoje esančioje induistų šventykloje rastas aukso ir sidabro papuošalų, monetų ir brangakmenių lobis, kurio vertė gali siekti milijardus dolerių. Teigiama, kad preliminari brangenybių vertė – daugiau kaip 500 mlrd. rupijų (11,2 mlrd. dolerių), teigė Keralos vyriausiasis sekretorius K. Jayakumaras. Po šio radinio šventovė atsidūrė turtingiausių Indijos šventyklų sąraše.