radiacija

Energetika – bene svarbiausia tema XXI amžiaus pasaulyje. Nuo to, kaip ir kurios energetikos sritys bus vystomos, priklauso žmonijos likimas. Mes privalome įvertinti visas alternatyvas ir įvairių energijos šaltinių efektą mūsų planetai, jos biosferai bei atmosferai. Žmonės pernelyg stipriai keičia aplinką, todėl pasaulyje, kur viskas tampriai susiję (ypač energetikoje), klaidos arba trumparegiškas požiūris – per didelė prabanga.

Miškuose padaugėjus grybų, gyventojai, kaip ir kasmet, dažniau teiraujasi, ar grybus saugu rinkti, ar jie nėra radioaktyvūs. Nors po Lietuvos teritoriją radioaktyviomis medžiagomis užteršusios avarijos Černobylio atominėje elektrinėje praėjo daugiau kaip 30 metų, tarša ilgaamžiais radionuklidais vis dar tebėra miško paklotės viršutiniuose sluoksniuose.

Į Ukrainos premjerą Nikolajų Azarovą kreipėsi grupė žmonių, kurie prašo leidimo apsigyventi Černobilyje, rašo „Segodnia“. Kalbama apie buvusius miesto gyventojus, kurie buvo evakuoti po Černobylio AE avarijos. Jie dabar yra įsitikinę, kad mieste radiacinis fonas jau nekelia rimtos grėsmės, todėl nori grįžti į namus. Vyriausybės vadovui adresuotą laišką pasirašė 35 žmonės. Tiesa, kreipimosi autoriais, kaip rašo leidinys, tvirtina, kad be jų dar yra šimtai norinčiųjų persikelti į Černobylį.

Vietiniai žvejai vadina jas Rembo žuvimis: dėl randuotos pajuodusios odos atrodo, kad jos išgyveno karą. Iš tiesų tai pirmosios žinomos laukinės žuvys, sergančios odos vėžiu. Sergantys koraliniai šlakiai, gyvenantys Australijos Didžiajame barjeriniame rife, patraukė Michaelo Sweeto iš Niukaslo universiteto (Didžioji Britanija) dėmesį pernai. M. Sweetas su kolegomis atmetė grybelinį susirgimą ir teigia, kad juodi randai, panašūs į žmogaus melanomą, iš tiesų yra odos vėžio simptomai.

Norvegijos žiniasklaida pranešė, kad radioaktyvusis plutonis iš Norvegijos gabenamas komerciniais skrydžiais kartu su nieko neįtariančiais keleiviais, skelbia „The Local“. Plutonis yra stiprus kancerogenas, laikomas pavojingiausiu žinomu cheminiu elementu.

Norvegijos žiniasklaida pranešė, kad radioaktyvusis plutonis iš Norvegijos gabenamas komerciniais skrydžiais kartu su nieko neįtariančiais keleiviais, skelbia „The Local". Plutonis yra stiprus kancerogenas, laikomas pavojingiausiu žinomu cheminiu elementu.

Psichoterapeutas dr. Gintautas Vaitoška: Grįžtame atgal į necivilizuotą visuomenę. „Respublikai“ paskelbus apie amerikiečių sociologo Marko Regneruso (Mark Regnerus) tyrimą („Tyrimas, sukrėtęs pasaulį“, 2012 m. liepos 10 d.), įrodžiusį, kad homoseksualų išauginti vaikai yra traumuojami, sulaukėme didelio atgarsio. Apie Vakarų peršamų laisvių ir teisių grėsmes kalbėjomės su psichoterapeutu dr. Gintautu Vaitoška.

Klaipėdos rajono Vėžaičių miestelyje rasti konteineriai su radiacijos ženklais. Bendrajam pagalbos centrui apie pavojingą radinį teritorijoje prie Gargždų gatvės 29-ojo namo pranešta ketvirtadienį 13.07 val. Į įvykio vietą išsiųstos Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos. Informacija apie įvykį perduota Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Vie­nas ža­lių­jų ju­dė­ji­mo Lie­tu­vo­je pra­di­nin­kų, są­jū­die­tis, ma­te­ma­ti­kas Sau­lius La­pie­nis pa­kvie­tė šiauliečius į dis­ku­si­ją apie ato­mi­nę ener­ge­ti­ką. Jo nuo­mo­ne, ato­mi­nis pro­jek­tas Lie­tu­vo­je yra „stu­mia­mas“, ne­pai­sant vi­suo­me­nės nuo­mo­nės. Eko­lo­gi­jos nė­ra ir ne­bus Sau­lius La­pie­nis dis­ku­si­jo­je klau­sė, ar ato­mi­nei ener­ge­ti­kai nau­do­ja­mas ku­ras – šva­rus? „Nie­ko pa­na­šaus.

Japonų mokslininkai atrado, kad 775-aisiais mūsų eros metais Žemė patyrė milžinišką radiacinį smūgį, kurio pėdsakai aptikti labai senų kedrų rievėse. Nagojos universiteto (Japonija) mokslininkų grupė, vadovaujama fiziko Fusa Miyake, ištyrusi dviejų kedrų, augusių prieš daugiau nei 1300 metų, kamienų rieves, nustatė, kad 774 mūsų eros metų pabaigoje – 775 metų pradžioje šiaurinis Žemės pusrutulis buvo veikiamas itin galingo radiacijos šaltinio, kurio kilmė nežinoma ir nesuprantama.

Prie JAV krantų sugautame tune rasta radioaktyvių medžiagų, patekusių į aplinką per branduolinę katastrofą Fukušimoje. 2011 metų rugpjūtį prie Kalifornijos sugautame tune aptikta gerokai daugiau cezio 137 nei pagautame 2008-aisiais, rodo amerikiečių mokslininkų atliktas tyrimas. Praėjusių metų kovą po galingo cunamio ir Fukušimos branduolinės katastrofos į aplinką, taip pat jūrą, pateko didelis kiekis radioaktyvių medžiagų.

Antradienį specialiosios tarnybos skubėjo į Žaliakalnio rajoną Kaune. Kaunietis, tvarkydamas seną namą, rado ampulių su radioaktyviu ceziu, paskelbtas radiacijos pavojus. Kaunietis Mindaugas Baltušis, tvarkydamas  šlamšto prikrautą kambarį name Kapsų gatvėje, spausdintuvo juostos dėžutėje rado keistų ampulių su užrašu „Cezis 50“. Supratęs apie galimą pavojų, vyras skubiai iškvietė specialiąsias tarnybas, rašo lrytas.lt.

Kaunietis Mindaugas Žemaitis apie Černobylio atominės elektrinės avariją sužinojo Maskvoje. Ten, ypatingo slaptumo sovietų kariuomenės padalinyje „Slaptasis vyriausybinis ryšys“, devyniolikmetis jaunuolis atliko būtinąją karinę tarnybą. Seržantas, šifravimo specialistas M. Žemaitis buvo vienas pirmųjų, sužinojusių apie avariją Černobylyje. „Balandžio 26-osios naktį budėjau štabe. Kaip visada, snaudėme.

Ukrainai minint 26-ąsias Černobylio atominės katastrofos metines, pradėta skubiai reikalingo naujo, sprogusį reaktorių apgaubsiančio sarkofago statyba. Prezidentas Viktoras Janukovyčius ketvirtadienį uždaroje zonoje padėjo simbolinį akmenį gaubto statybai. Naujas sarkofagas turėtų būti baigtas iki 2015 metų. Jis atsieis milijardą eurų. Sarkofagas bus 109 metrų aukščio, 260 metrų pločio ir 150 metrų ilgio. Ketvirtasis Černobylio atominės elektrinės blokas sprogo 1986 metų balandžio 26 dieną.

„Radiacija yra mano amžina palydovė“, – ketvirtadienį, Černobylio atominės elektrinės sprogimo 26-ųjų metinių išvakarėse, ištarė 55 metų kretingiškis Vytautas Budrikis. 55 metų statybininkas V. Budrikis – vienintelis lietuvis, savo akimis regėjęs Černobylio atominės elektrinės sprogimą – tuo metu jis su keliais šimtais vyrų statė penktąjį jos bloką, rašo „Lietuvos rytas“. „Iš pradžių iš žemės kilo sprogimo garsas, o po to įsižiebė ryški pašvaistė. Netrukus pajutau metalo skonį burnoje.

Ateities astronautai, kurie dirbs Marso paviršiuje, rizikuoja patirti DNR lygiu vyksiančius bendruosius sveikatos pokyčius. To priežastis – padidėję radiacijos kiekiai, pirmadienį pareiškė žymus Rusijos akademikas, kurį cituoja naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Pagal mūsų skaičiavimus, tyrėjai Marso paviršiuje gali tikėtis keleto neigiamų veiksnių, tokių kaip širdies ritmo sutrikimas, sumažėjęs stabilumas, sensorinis pablogėjimas, o taip pat ilgalaikių pasekmių, susijusių su pokyčiais DNR ly...

Musliumovo miestelis yra viena liūdniausių pasaulio vietų. Tūkstančiai žmonių neturi kito pasirinkimo, tik likti ir gyventi čia, prie Techos upės, netoli Rusijos sienos su Kazachstanu. Šie žmonės daugiau nei prieš šešis dešimtmečius tapo branduolinės katastrofos aukomis, rašoma „Al Jazeera“. Žmonės Musliumovo miestelyje iki šiol kenčia nuo gyvenimo prie „Majako“ branduolinės elektrinės pasekmių.

Prancūzijos Penly atominėje jėgainėje po gaisro užfiksuotas radioaktyvaus vandens nutekėjimas. Ketvirtadienį šioje jėgainėje įvyko du nedideli gaisrai, kurie buvo nuslopinti, o reaktorius užfiksavus nelaimingą atsitikimą išsijungė automatiškai, praneša naujienų agentūra AFP. Po gaisro užfiksuotas nedidelis radioaktyvaus vandens nuotėkis. Penly jėgainės vadovybė tikina, kad taip nutiko dėl to, kad gaisro metu sandarumą prarado viena iš reaktoriaus aušinimo vandeniu jungčių.

Neseniai medicinos mokslo žurnale „Stem Cells“ išspausdintose tyrimo išvadose teigiama, kad gydant krūties vėžį radiacija, susiformuoja naujos vėžinės ląstelės, kurios 30 kartų pavojingesnės, negu paprastos krūties vėžio ląstelės Kalifornijos universiteto (University of California, Los Angeles – UCLA) Jonssono Onkologijos departamento vėžio centro (Jonsson Comprehensive Cancer Center Department of Oncology) mokslininkai atliko tyrimą, kuriame nagrinėjo radiacijos poveikį krūties vėžio ląstelėm...

Nauja avariją patyrusios Fukušimos jėgainės apžiūra parodė, kad elektrinė apgadinta labiau nei iki šiol manyta. Radiacijos rodikliai antrajame reaktoriuje dešimt kartų viršija normą, antradienį pareiškė jėgainės operatorė „Tepco“, praneša agentūra AP. Anot ekspertų, reaktoriuje praktiškai nelikę aušinimo vandens. Tai parodė endoskopinė analizė. Vėsinimo vandens lygis tesiekia apie 60 cm.

Panevėžio rajone rastas tarybinių laikų pramoninis gama spindulių spinduliuotuvas, kurio maitinimo šaltinis skleidžia radiaciją, viršijančią leistiną normą 4,5 karto. Sekmadienį jis buvo rastas užkastas Gitėnų miške. Pradžioje įtarta, kad tai – sprogmuo. Paskelbtas planas „Skydas“. 22.00 val.

Iš už Saulės sistemos ribų atsklindantys ir nuolat Mėnulį atakuojantys kosminiai spinduliai iš esmės keičia jo ledo ir purvo chemiją bei spalvą. Nauji NASA zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ pateikti šios kosminės radiacijos stiprumo matavimai rodo, kad kosminiai spinduliai Mėnulio paviršiuje sukelia žymius cheminius pokyčius.

Praėjus metams po Japoniją nusiaubusių gamtos stichijų šalies politikai vis dar tvarko katastrofų padarinius, o gyventojai viltingai stojasi ant kojų. 2011 metų kovo 11-ąją Tekančios Saulės šalį sukrėtė didžiausias per visą šalies istoriją 9 balų žemės drebėjimas, po kurio sekė pražūtingas cunamis. Gamtos stichija nusinešė daugiau kaip 15,8 tūkst. žmonių gyvybių, 3,2 tūkst. dar laikomi dingę be žinios. Savo namų neteko ir ieškotis laikinosios prieglaudos buvo priversti daugiau kaip 342 tūkst.

Praėjus metams po branduolinės katastrofos Fukušimos jėgainėje aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ už 60 km esančiame to paties pavadinimo mieste nustatė smarkiai padidėjusią radiaciją, praneša agentūra AFP. Vienoje miesto daugiaaukštėje automobilių stovėjimo aikštelėje radiacijos lygis siekė 70 mikrosivertų per valandą. Viename nuotėkų kanale netoli gyvenamųjų namų šis rodiklis buvo 40 mikrosivertų per valandą.

Branduolinės energijos saugumo iliuzija buvo išrauta su šaknimis. Tą padarė Fukušimos branduolinė katastrofa, kurią pernai kovo 11 dieną sukėlė cunamis. Kas būtų atsitikę, jei reaktoriai būtų sprogę, o reaktyvios atliekos išsiliejusios? Mintys apie tokias pasekmes verčia pergalvoti atominių jėgainių likimą, rašo vienas pagrindinių Japonijos dienraščių „The Daily Mainchi News“. Ekonominiai rūpesčiai užklupę Japoniją, nustūmė į šalį branduolinės katastrofos baimę.

Praėjus beveik 26 metams po Černobylio atominės katastrofos Ukraina pradėjo skubiai reikalingo naujo sarkofago, apgaubsiančio sprogusį reaktorių, statybos darbus. Tai susitikime su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi pareiškė civilinės apsaugos ministras Viktoras Baloga. Balandį bus galima išvysti pirmąsias konstrukcijas virš senojo laikinojo sarkofago, savo interneto svetainėje pranešė V. Janukovyčius. Darbus ketinama baigti iki 2015 metų. Jie atsieis apie milijardą eurų.

Trečiadienį Didžiojoje Britanijoje, Ouldburyje prie Severno (Oldbury-on-Severn), uždaryta seniausia pasaulyje atominė elektrinė, kuri veikė 44 metus. Vos užkelių šimtų metrų nuo uždarytos jėgainės iki 2025 metų planuojama pastatyti naują elektrinę, informuoja naujienų agentūra „Reuters“. Kai kurie miestelio gyventojai, kurie čia gyvena visą gyvenimą, pasakojo, kad kai septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo statoma senoji elektrinė, jie neturėjo pasirinkimo, o dabar irgi  vargiai...

TATENA ekspertai ragina Lietuvą parengti integruotą ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų laidojimo strategiją. Ekspertų misiją iniciavo Lietuvos Radioaktyvių atliekų tvarkymo agentūra (RATA). Misijai vadovavęs dr.

Mokslininkai teigia, kad Žemės link skrieja galingos saulės audros metu išspjautas smarkiai įelektrintų dalelių debesis. Anot jų, šios įelektrintos dalelės didžiausią susirūpinimą kelia palydovams bei kosmose esantiems astronautams, rašo britų naujienų portalas BBC. Vis dėlto, dalelės taip pat gali sukelti komunikacijos problemų netoli Žemės ašigalių skrendantiems lėktuvams. Geomagetinę audrą sukėlė sekmadienį iš saulės išsiveržęs galingas saulės žybsnis.

Cunamio nusiaubtoje vietovėje Japonija ketina įgyvendinti futuristinio ūkio projektą, kuriame didžiąją dalį darbų atliktų robotai. Žemės ūkio ministerijos plane numatoma, kad laukus dirbs automatiškai valdomi traktoriai, o pesticidus pakeis šviesos diodai, kurie ryžius, kviečius, sojų pupeles, vaisius ir daržoves saugos tol, kol robotai sudės produkciją į dėžes.

Mokslininkai Japonijoje imsis naujų priemonių, norėdami įvertinti radiacijos poveikį žmonėms po katastrofos Fukušimos atominėje elektrinėje. Šiam tikslui jie pasinaudos beždžionėmis, praneša CNN. Fukušimos universiteto robotų technologijos profesorius Takayuki Takahashi sakė, kad jo komanda šiuo metu konstruoja apykaklę su dozimetru, kuris įvertins radiacijos lygį teritorijoje. Šios apykaklės bus uždėtos beždžionėms prieš jas paleidžiant į laisvę.

Nauja atominė elektrinė Lietuvai yra vienintelė reali alternatyva esminėms energetikos problemoms spręsti –  sukurti šalyje bazinės, pastoviai gaminamos elektros energijos gamybos pajėgumus ir garantuoti apsirūpinimo energija saugumą. Laikydamasi tarptautinių branduolinės saugos principų, Lietuva du dešimtmečius saugiai eksploatavo Ignalinos atominę elektrinę (AE) ir užtikrino elektros energijos tiekimo saugumą.

Avarijos ištiktos Fukušimos jėgainės operatorius „Tepco“ dėl vietos stygiaus rezervuaruose vėl ketina pilti į jūrą radioaktyvų vandenį. Užterštas vanduo sąmoningai į jūrą buvo pilamas ir praėjusiais mėnesiais. Sprendimas dėl naujo tokio žingsnio dar nepriimtas. Žvejų sąjungos vadovas Ikuhiras Hatoris (Ikuhiro Hattori) minėtus planus pavadino nepriimtinais. Kovo 11-ąją įvykęs žemės drebėjimas ir po to kilęs cunamis smarkiai apgadino Fukušimos branduolinę jėgainę.

Kijevo administracinis teismas uždraudė turistų keliones į mirties zoną aplink Černobylio atominę elektrinę. Apie tai pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra, inicijavusi šį žingsnį. Vasarį Nepaprastųjų situacijų ministerija leido keliones, suderintas su sveikatos ir teisingumo žinybomis. Tada pirmiausiai 25-ųjų Černobylio katastrofos metinių proga balandį tūkstančiai turistų autobusais apsilankė 30 km mirties zonoje, iš kurios 1986-aisiais buvo evakuoti visi žmonės.

Po branduolinės avarijos Japonijos Fukušimos jėgainėje pirmą kartą regione nustatytas padidėjęs radioaktyvaus cezio kiekis ryžiuose. Vyriausybės atstovas ketvirtadienį paskelbė, kad svarstoma galimybė uždrausti įvežti ryžius iš Onamio, esančio Fukušimos rajone. Kartu jis patikino, kad užteršti ryžiai nepateko į rinką, nes bandymai atlikti prieš juos išvežant. Nustatyta, kad kilograme ryžių radioaktyvumas siekia 630 bekerelių. Leistina norma yra 500 bekerelių.

Japonijos kompanija antradienį pristatė pigų Geigerio skaitiklį, skirtą „iPhone“ telefonams, praneša naujienų agentūra AFP. Juo po Fukušimos atominės elektrinės sunerimę žmonės galės pasitikrinti radiacijos lygį savo aplinkoje. 14 centimetrų ilgio ir 5 centimetrų pločio prietaisas jungiamas prie „iPhone“ telefono. Naudojant specialią programėlę jo rodmenys pateikiami telefono ekrane. Prietaisas sukurtas jauno tyrėjo iniciatyva.

Praėjus penkeriems metams po buvusio Rusijos saugumo darbuotojo Aleksandro Litvinenkos mirties, pasaulis taip ir nesužinojo, kas iš tiesų kaltas dėl šios garsios žmogžudystės. Prieš penkerius metus pasaulį sudrebino baisi žinia.

Priimdamas žurnalistų mestą iššūkį, Japonijos pareigūnas atsigėrė vandens iš Fukušimos „Daiichi“ branduolinės jėgainės teritorijos, kad įrodytų, jog vanduo tinkamas gerti, praneša BBC. Per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje stiklinę vandens paėmęs Japonijos vyriausybės atstovas parlamente Yasuhiro Sonoda atrodė susijaudinęs ir jo rankos drebėjo. Vanduo buvo paimtas iš telkinių po dviejų reaktorių pastatais. Prieš naudojimą, pavyzdžiui augalams laistyti, jis dezaktyvuojamas.

Fukušimos branduolinės katastrofos metu nutekėjo dvigubai daugiau radioaktyvių medžiagų, nei iš pradžių apskaičiavo Japonijos valdžia. Medžiagų kiekis sudaro apie 40 procentų Černobylio katastrofos teršalų kiekio. Cezio nuotekos lygis buvo skaičiuojamas daviklių tinklo. Andreas Stohlis, Norvegijos Oro Tyrimų Instituto studijos autorius teigia, kad Japonijos vyriausybės paskaičiavimai rėmėsi tik pačioje Japonijoje suskaičiuotais duomenimis, tačiau neatsižvelgė į nuotekas į jūrą.

Japonijos sostinėje Tokijuje gyvenamojoje teritorijoje buvo užfiksuotas aukštas radiacijos lygis, kuris, kaip manoma, nėra susijęs su katastrofą patyrusia Fukušimos atomine elektrine, praneša BBC, remdamasi pareigūnais. Pranešime pareikštas susirūpinimas, jog radiacija, aptikta Setagajos rajone, gali būti susijusi su plintančia radiacija iš Fukušimos atominės elektrinės. Tačiau Japonijos mokslo ministras teigė, jog ši radiacija susijusi su namo rūsyje laikoma medžiaga.

Žymiausias Rusijoje Ermitažo muziejus ketina sutrumpinti Japonijoje planuotą parodų turą, nes baiminasi radiacijos.Sankt Peterburge esančio muziejaus parengta rusiškų ir europietiškų stiklo dirbinių paroda Takasakio mieste, esančiame už 100 kilometrų į šiaurę nuo Tokijo, turėjo būti atidaryta gruodį ir veikti tris mėnesius „Ermitažas atšaukė parodą „Europos ir Rusijos stiklo dirbiniai iš Ermitažo kolekcijos“, kuri turėjo gruodį atkeliauti į Tagasakį, kad nekiltų pavojus darbuotojams ir ekspona...

Kompanija „NTT DoCoMo“ spalio 4 – 8 dienomis Tokijuje vyksiančioje parodoje „CEATEC Japan 2011“ pademonstruos naujus savo gaminius. Bendrovė pristatys keičiamus išmaniųjų telefonų dėklus, papildančius įrenginį įvairių matavimo prietaisų funkcijomis. Skelbiama, kad jau sukurti dėklai radiacijos ir ultravioletinių spindulių matavimui. „NTT DoCoMo“ pademonstruos dėklą-alkotesterį.

Černobylis užvėrė savo duris turistams, mat prokurorai pareiškė, kad iš ekskursijų surinktos lėšos naudojamos ne tam, kam buvo numatyta. Žymiausios pasaulyje atominės katastrofos vieta per metus sutraukia iki 10 tūkst. turistų, kurie už galimybę pamatyti Černobylio ketvirtąjį reaktorių ir apsilankyti netoliese esančiame Pripiatės mieste vaiduoklyje sumoka apie 400 litų. Tačiau Ukrainos prokurorams ištyrus neįprastą ekskursijų verslą ir pareiškus, kad jis nelegalus, ekskursijos nutrauktos.

Stipri Saulės audra ne tik pridarytų žalos Žemės infrastruktūrai, bet ir paliktų tiek radiacijos, kad ši daugybę metų gadintų palydovus. Kai Saulė Žemės link išmeta masyvų įelektrintų dalelių debesį, šis gali pažeisti elektros tiekimą ir sugadinti palydovų elektroninę įrangą. Tačiau tai dar ne viskas.

„Marcoule“ radioaktyvių atliekų gamykla yra viena iš seniausių Prancūzijoje ir suvaidino svarbų vaidmenį šalies branduolinio ir termobranduolinio atgrasymo strategijos plėtroje, rašo BBC korespondentas Richardas Blackas. Gamykla buvo atidaryta 1956 metais, kai Prancūzija buvo viena iš tų pasaulio valstybių, kuri ketino gauti vietą prie branduolinių ginklų derybų stalo. 1960 metais ankstyvieji reaktoriai suteikė reikalingos informacijos, o vėliau sėkmingų bandymų metu buvo išgautas ir plutonis.

Spaudoje pasirodžius pranešimams apie sprogimą vienoje Prancūzijos elektrinių saugyklų ir galimą radiacijos nuotekį, suskubta domėtis, kokių pasekmių šis įvykis gali turėti kitoms Europos šalims. Naujienų portalui „Balsas.lt“ Radiacinės saugos centro vadovas Albinas Mastauskas teigė: „Kol kas neturime išsamios informacijos apie šį įvykį, bet galime užtikrinti, kad pagrindo nerimauti nėra, nes, turimomis žiniomis, sprogimas įvyko ne pačioje elektrinėje, bet atominių atliekų saugykloje.

(18:58) Remiantis naujausia Prancūzijos branduolinę saugą reguliuojančiosios institucijos pateikta oficialia informacija, gaisras „Marcoule“ atominės elektrinės radioaktyviųjų atliekų saugykloje yra užgesintas. Į incidentą reaguota vadovaujantis standartinėmis procedūromis, o įvykis traktuojamas kaip pramoninė avarija branduoliniame objekte, pranešė Lietuvos radiacinės saugos centras. Radioaktyviųjų ir cheminių medžiagų išmetimų neužfiksuota, todėl pavojaus gyventojų sveikatai nėra.

Japonijos energetikos kompanija „Tokyo Electric Power“ (TEPCO), kuri yra avarinės Fukušimos atominės elektrinės operatorė, dar 2008 metais numatė, kad jėgainę gali užgriūti daugiau kaip 10 metrų aukščio cunamis, bet nesiėmė jokių apsaugos priemonių. Tai trečiadienį pranešė Japonijos vyriausybinės atominio ir pramoninio saugumo agentūros atstovai.

Prekyvietėse ir antikvariatuose ieškoma radiaciją spinduliuojančių daiktų. Tarp tokių yra pasitaikę ir įvairių antikvarinių įvairios paskirties prietaisų, ir bižuterijos, teigia ekspertai. „Žmonės dažnai nustemba, kad yra vykdomi tokie patikrinimai, o sužinoję aiškina, kad išties tai yra naudinga, jog žinotų, ar, pavyzdžiui, daiktai nelegaliai neatkeliavo iš Černobylio zonos“, – Eltai sakė Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas.