radarai

Okupantai rusai Sevastopolyje dislokavo radiolokacijos stotį „Nebo-M“. Partizanai ją aptiko. Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis partizaniniu judėjimu „Ateš“. Rusijos radiolokacijos kompleksas užfiksuotas Sevastopolio Gagarino rajone.

Keturiuose Karinių jūrų pajėgų patruliniuose laivuose įdiegti radarai su oro erdvės stebėjimo funkcija. Kaip pirmadienį pranešė kariuomenė, patruliniuose laivuose „Žemaitis“ (P11), „Dzūkas“ (P12), „Aukštaitis“ (P14) ir „Sėlis“ (P15) įdiegta kompaktiška ir pažangi radarų sistema, skirta trumpo ir vidutinio nuotolio oro ir antvandeninių kontaktų stebėjimui bei taikinių nurodymui laivų ginkluotės sistemoms.

Penktadienio popietę lėktuvų skrydžių stebėjimo tinklapiuose buvo užfiksuota kaip iš Maskvos pakilęs Rusijos gelbėjimo tarnybų lėktuvas tariamai įskrido iš pradžių į Baltarusijos oro erdvė, o vėliau ir į Lietuvos, netoli Vilniaus. „Toks orlaivis Lietuvos oro erdvės nekirto ir pažeidimas nefiksuotas.

Paramos akcijoje „Radarom“ už lietuvių suaukotus 14 mln. eurų nupirkti 16 radarų jau saugo Ukrainos kritinę infrastruktūrą, trečiadienį pranešė akcijos organizatoriai. Skelbiama, kad pavykus deryboms nupirktas dar vienas, 17-asis mobilus radaras, kuris į Ukrainą iš Lietuvos iškeliaus artimiausiu metu. „Radarus pirkome iš Izraelio, siuntėme į Lietuvą ir tada atskirais etapais į Ukrainą. Kadangi tai yra specialios paskirties įrenginiai, užtruko dokumentacijos, leidimai, draudimai.

Jau trečiadienį tikimybė gauti baudą už greičio viršijimą vilniečiams ir miesto svečiams smarkiai išaugs – pradės veikti 16 naujų greičio matuoklių. Dalis jų fiksuos ne tik greitį, bet ir stebės, ar vairuotojai paiso raudono šviesoforo signalo ir ar nevažiuoja viešojo transporto juostomis. Vieni vairuotojai matuoklių bumą giria, kiti peikia, esą jų per daug ir pleškina jie ne ten, kur reikėtų. Tačiau policija primena, kad būtent dėl greičio viršijimo įvyksta daugiausia avarijų.

Vilniuje pradeda veikti nauji daugiafunkciai greičio matuokliai. 16 naujų sostinės greičio matuoklių eismo taisyklių pažeidimus fiksuos jau nuo trečiadienio, liepos 19 dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Iki šiol naujieji matuokliai veikė bandomosios eksploatacijos režimu ir už fiksuotą pažeidimą administracinio nusižengimo protokolai nebuvo rašomi.

Ukrainą ketvirtadienį pasiekė pirmieji trys už Lietuvos gyventojų suaukotus pinigus nupirkti radarai, skirti šalies gynybai nuo Rusijos agresijos, jie pradės veikti kitą savaitę, pranešė akcijos iniciatoriai.  „Džiaugiamės, kad pirmieji Lietuvos gyventojų nupirkti radarai jau visai netrukus pradės savo darbą. Dėjome visas pastangas, kad tai įvyktų kaip įmanoma greičiau, kadangi efektyvi oro gynyba Ukrainai yra be galo svarbi.

Pirmieji trys akcijos „Radarom!“ metu nupirkti radarai šią savaitę pasiekė Ukrainą, ketvirtadienį paskelbė radarų pirkimą ir perdavimą organizuojanti paramos Ukrainai organizacija „Mėlyna/Geltona“ („Blue/Yellow“). „Pirmieji trys radarai pasiekė Ukrainą ir yra dislokuojami į savo veikimo sektorius. Kiti radarai ruošiami išsiuntimui, dokumentai tvarkomi. Dėl itin jautrios oro gynybos padėties Ukrainoje, kol kas daugiau informacijos atskleisti negalime“, – feisbuke pranešė organizacija.

Ukrainos kariai jau mokosi, kaip valdyti lietuvių nupirktus radarus. Moderniausiai pasaulyje technikai tautiečiai į verslo įmonės suaukojo 14 milijonų eurų, o akcijos organizatoriai sako, kad po derybų pavyko nupirkti daugiau nei planuota – 16 radarų. Ukrainos kariai nuima radaro anteną. Kaune, Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykloje, jie mokosi ir kaip išardyti ar surinkti įrenginį, ir kaip jį kuo efektyviau naudoti.

Nevyriausybinės organizacijos ir nacionalinis transliuotojas per bendrą labdaros akciją „Radarom!“ surinko 14 mln. eurų Ukrainos oro erdvės daugiafunkciniams taktiniams stebėjimo radarams, skirtiems nuo Rusijos besiginančiai šaliai. Tai paskelbta šeštadienį po vidurnakčio, pasibaigus paramos koncertui. „Verslo ir žmonių vienybė buvo neįtikėtina“, – sakė vienas renginio vedėjų Andrius Tapinas.

Pirmasis akcijos „RADAROM!“ radaras jau pasiekė Lietuvą. Apie tai socialiniuose tinkluose pranešė visuomenininkas Andrius Tapinas. „Pirmasis radaras jau pas mus! Kaip sakė Jonas Ohmanas, jis iš pradžių bus skirtas mokymams – atvyks Ukrainos karininkai mokytis naudotis, kad kuo greičiau jie būtų paruošti, dar 7 radarai bus netrukus, o kiek dar pavyks nupirkti iš viso, sužinosime šiąnakt“, – „Facebook“ rašo jis. Penktadienį baigsis akcija, kurios metu renkami pinigai radarams.

Klaipėdos jūrų uosto radarai sujungti su Karinių jūrų pajėgų sistemomis – radarais fiksuojami duomenys nuo šiol perduodami į Karinių jūrų pajėgų naudojamą integruotą jūrų stebėjimo sistemą. Kaip trečiadienį pranešė Uosto direkcija, sujungimo darbai pradėti praėjusių metų pabaigoje, o šiuo metu sistema jau veikia.

Naujieji metai – nauja tvarka keliuose. Policija jau moderniais nešiojamais greičio matuokliais gaudo pažeidėjus ir išrašinėja baudas. O miestuose jau formuojasi ir naujos spūstys, mat nebelieka lentelių su žaliomis rodyklėmis sukti į dešinę. Minijos gatvė Klaipėdoje, aparatas pastatytas šalia stulpo ir nekrentantis vairuotojams į akis – naujas modernus greičio matuoklis – jis fiksuoja ir atvažiuojančius, ir nuvažiuojančius kelių erelius.

Policija įspėja kelių erelius – dar šį rudenį Lietuvos kelius pradės stebėti naujoviški greičio matuokliai. Prietaisai esą bus mobilūs ir pareigūnai juos galės kilnoti po avaringiausius ruožus, tad lakstyti mėgstantys vairuotojai iš anksto nežinos, kur jų tyko radarai ir piniginės baudos. Lazerinės technologijos automatiškai fiksuos ir automobilius, ir motociklus, o laiškas apie baudą pažeidėją pasieks greičiau nei per savaitę.

Neseniai Taikos prospekte ir praėjusių metų rudenį ant Mokyklos gatvės viaduko pastatyti išmanieji greičio matuokliai pasiteisino - fiksuojama vis mažiau leistino greičio viršijimo atvejų. Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vedėjo Mariaus Poimanskio, remiantis naujausia kovo 13-20 d. statistika Taikos prospekte, atkarpoje tarp Paryžiaus Komunos g. ir Sausio 15-osios g. esantis išmanusis greičio matuoklis užfiksavo beveik 62,5 tūkst.

Mėgėjus viršyti greitį Lietuvoje jau fiksuoja veikiančios 25 vidutinio greičio matuoklių sistemos. Jų sukaupti duomenys kol kas patenka tik į tarpinį Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) archyvą. Direkcijos Informacinių ryšių departamentas derina savo sistemas, kad pažeidėjus galėtų perduoti policijai.

Interneto platybėse užvirė diskusija, kurią pradėjo „Facebook“ vartotojas Giedrius. Vaikinas uždavė klausimą, kuris sulaukė nemažai kitų vairuotojų pašaipų. Tiesa, pasigilinus į situaciją, galima būtų prisiminti visiems žinomą tiesą – „nėra kvailų klausimų, gali būti tik kvaili atsakymai“. Taigi, Giedrius uždavė tokį klausimą: „Sveiki, būtų labai aktualu sužinoti dėl radarų Vilniuje, kurie fotografuoja ne tik greitį, bet ir tai, ar transporto priemonė yra apdrausta.

Siekis kovoti su vienu pagrindinių ir daugiausiai avarijų sukeliančių kelių eismo taisyklių pažeidimu – greičio viršijimu – įgauna pagreitį. Šiemet šalies keliuose buvo įrengtos 26 sektorinės greičio matavimo sistemos. Lietuvos kelių policijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra įrengta 170 greičio matavimo sistemų, iš jų – 139 keliuose, 15 – policijos automobiliuose.

Kėdainių mieste įrengus vaizdo stebėjimo kameras ir greičio matavimo prietaisus, pastaruoju metu buvo užfiksuoti protu nesuvokiami pažeidimai. Per 9 dienas nustatyti net 66 Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Paaiškėjo, kad kai kurie vairuotojai tiesiog „skrido“ pagrindine Kėdainių miesto gatve. Leistinas greitis buvo viršytas kone tris kartus. Tačiau paaiškėjo, jog surinkti duomenys gali būti nieko verti, mat pažeidėjams kreipusis į teismą, viskas galimai pakryptų jų naudai.

JAV elektromobilių gamybos kompanija „Tesla“ sekmadienį pranešė atnaujinanti savo automobiliuose naudojamą autopiloto programinę įrangą, kad ši naudotų pažangesnę radarų technologiją. Telekonferencijos metu bendrovės įkūrėjas ir vadovas Elonas Muskas (Elonas Maskas) sakė, kad programinės įrangos atnaujinimą bus galima atsisiųsti po dviejų savaičių automobiliams, kurie buvo pristatyti po 2014 metų spalio.

Indijos karinių oro pajėgų lėktuvas, kuriame buvo 29 žmonės, dingo penktadienį pakeliui į Port Blerą, Andamanų ir Nikobarų salų administracinį centrą, pranešė vienas oro pajėgų atstovas. „Vyksta paieškų operacija. Lėktuvas tebebuvo ore 8 val. 30 min. (vietos, 6 val. Lietuvos laiku) ir turėjo nusileisti Port Blere 11 val. 30 min. (9 val.)“, – naujienų agentūrai AFP sakė aviacijos sparno vadas Anupamas Banerjee.

Antradienį Šilainiuose, ties Žemaičių plento viaduku, važiuojančių automobilių greitį fiksavo modernus, lazerinis greičio matuoklis. Kauno miesto savivaldybės Eismo saugumo komisijos nariai ir policijos pareigūnai turėjo progą įvertinti naujos kartos greičio matuoklio privalumus. Kokie greičio matuokliai šįmet bus įrengti Kaune, paaiškės po viešųjų pirkimų konkurso.

Nauji ilgojo nuotolio radarai sustiprins ne tik Lietuvos, bet ir NATO sienų apsaugą, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji penktadienį Prienų rajone dalyvavo ilgojo nuotolio radaro statybos kapsulės įkasimo ceremonijoje. „Lietuva tampa dar saugesnė. Jau netrukus čia atsirasiantis radiolokacinis postas ne tik sustiprins mūsų nacionalinės oro erdvės stebėjimo ir kontrolės sistemą, bet ir padės užtikrinti viso Aljanso rytinių sienų apsaugą.

Iki 2016-ųjų Lietuva įsirengs du naujus tolimojo siekio radiolokacinius bokštus, iki 2018-ųjų ketinama įrengti ir tris trumpojo nuotolio radarus. Šie nauji radarai padės užtikrinti šalies oro erdvės stebėjimą, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija. Tris trumpojo siekio radiolokacinius postus ketinama įrengti Varėnos rajone, Kabelių kaime, Švenčionių rajone, Pavoverės kaime bei Vilniaus rajone, Medininkuose.

D. Britanijos bendrovė NATS (National Air Traffic Services), teikianti aeronavigacinio skrydžių virš Britanijos aptarnavimo paslaugas, paskelbė realiais civilinės aviacijos skrydžių intensyvumo duomenimis paremtą vaizdo klipą, demonstruojantį oro erdvės virš Europos „apkrovimą“ per vieną dieną.

Žmonės pristato įvairiausių dalykų. Kai kurie statiniai pritraukia tūkstančius turistų kasdien ir niekada nedingsta iš storų didelio formato, puikiai iliustruotų pažintinių knygų puslapių. Kai kurie atrodo bjauriai, kaip, pavyzdžiui, šios plieninės, tarsi vandenyje braidančios baidyklės.

(Papildyta 15:30 val.) Ketvirtadienį gelbėtojai surado sudužusio Rusijos lėktuvo „Sukhoi Superjet 100“, dingusio trečiadienį per parodomąjį skrydį su 44 žmonėmis, nuolaužas, tačiau gelbėtojai iki šiol negali pasiekti katastrofos vietos, todėl oficialių duomenų, ar galėjo likti gyvų, iki šiol nėra.

Nors tarp Rusijos kosminio aparato „Phobos-Grunt“ gedimo priežasčių buvo minima audra Saulėje, JAV kariniai radarai ir gamybos defektai, jas tyrusi vyriausybinė komisija nustatė dar vieną, bene svarbiausią. Tai – programavimo klaida.

Rusijos kosminės programos vadovas užsimena, kad už pastaraisiais metais jo agentūrą persekiojusių nesėkmių virtinės gali slypėti užsienio jėgos. Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Vladimiras Popovkinas dienraščiui „Izvestija“ teigia negalintis suprasti, kodėl keletas kosminių aparatų paleidimų pakrypo netinkama linkme kaip tik tuomet, kai jie skriejo virš teritorijų, nematomų Rusijos radarams.

„Google“ tarptautinėje Elektros ir elektronikos inžinierių instituto (IEEE, Institute of Electrical and Electronics Engineers) atskleidė nemažai techninių detalių apie dar ne taip seniai kruopščiai slėptą autonominį automobilių vairavimo projektą.

Rezoliucijoje, kurią antradienį priėmė Europos Parlamentas, siūlomos radikalios priemonės sumažinti mirčių keliuose skaičių ir pagerinti eismo saugą. Tarp jų – iki 30 km/h sumažinti leistiną greitį vienos eismo juostos gatvėse, uždrausti antiradarus, taip pat automobiliuose įrengti alkotesterius užraktus bei eismo įvykio duomenų įrašymo sistemas. ES siekia iki 2020 m. perpus sumažinti eismo nelaimėse žūstančių asmenų skaičių.

P. Korėjos kariuomenė pradėjo naudoti pirmą skraidantį radarą. Kaip skelbia lenta.ru, tai pirmasis šalyje naudojamas tokio tipo radaras. Tiksliau šis radaras yra lėktuvas "Boeing E-737 Peace Eye". Būtent lėktuvas-radaras gali stebėti teritoriją ir pakilti net į 6,5 km. aukštį. Lėktuvo greitis gali siekti 800 km/h. Lėktuvas gali stebėti taikinius tiek ore, tiek ant žemės. Vienas toks lėktuvas-radaras gali stebėti oro erdvę virš viso Korėjos pusiasalio. Tokius lėktuvus turi JAV.

Irano gynybos ministras antradienį kritikavo būsimą NATO radarų sistemą Turkijoje ir sakė, kad Teheranas nepakęs jokios agresijos prieš šalies nacionalinius interesus. Turkijos ir JAV vyriausybės penktadienį sakė, kad radarų sistema padės pastebėti raketas iš Europos ir potencialiai taip pat iš Irano. JAV kuriama sistema turėtų pradėti veikti jau šiais metais.

Lapkričio 8 dieną prie Žemės priartėsiančio asteroido 2005 YU55 jau dabar nekantriai laukia šį dangaus kūną besiruošiantys stebėti astronomai. Šį rudenį lėktuvnešio dydžio asteroidas prasilenks su Žeme mažesniu atstumu, nei nuotolis iki Mėnulio, ir kai kuriuos astronomus jau dabar yra apėmęs jaudulys, tačiau ne dėl to, jog šis dangaus kūnas gali susidurti su mūsų planeta, skelbia „CBSNews.

Kinija pirmą kartą ore išbandė savo „nematomą“ naikintuvą, kurio negali užfiksuoti priešiški radarai. Prezidentas Hu Jintao patvirtino, kad toks bandymas buvo. Kartu jis patikino, kad „J-20“ naikintuvo bandymas visiškai atsitiktinai vyko Kinijoje viešint JAV gynybos sekretoriui Robertui Gatesui. Sukūrusi šį naikintuvą, Kinija sumažino savo atsilikimą nuo JAV ginkluotės srityje. Tačiau kol kinų „nematomas“ naikintuvas galės reguliariai skraidyti, dar praeis ne vieneri metai.

JAV kariuomenėje naudojami žvalgybiniai nepilotuojami orlaiviai (UAV) ateityje galės išvengti susidūrimo su kitais lėktuvais: juose planuojama įdiegti nuo to apsaugančias sistemas, skelbia svetainė „Flightglobal.com“. Pranešama, kad vakar Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos sėkmingai išbandė antžeminę tokios sistemos, susidedančios iš radiolokacinės stoties ir perdavimo įrangos, dalį.