r. urbonaitė

Penktadienį pirmą kartą po „Belaruskalij“ trąšų skandalo pasisakė prezidentas Gitanas Nausėda. Kai kurie parlamentarai ir politologai kritikuoja, kad prezidento reakcija yra gerokai per vėla. Be to, ir komentarai esą tušti, o G. Nausėdos pozicija liko neaiški. Baltarusiškų trąšų skandalo įkarštyje du ministrai – Gabrielius Landsbergis ir Marius Skduodis – pareiškė esantys pasirengę atsistatydinti.

Naujausi partijų ir jų lyderių reitingai rodo nežymius pokyčius lentelėse. Populiariausi ir toliau išlieka socialdemokratai, krito Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vertinimas. Politologai sako, kad dabar yra palankus metas partijoms reikštis ir telkti politinį palaikymą. Tačiau kartu dviems partijoms siunčiamas ir įspėjimas – padarius bent menką klaidą, jų reitingai gali imti kristi. Trečiadienį paskelbti naujienų agentūros „Elta“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai.

Prieš savaitę Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Šeimų sąjūdžio atstovais. Susitikimo metu aptartas rugsėjo 10 d. planuojamo mitingo klausimas, Seimo pirmininkei perduoti Šeimų sąjūdžio reikalavimai. Politologai sako, kad susitikimas davė naudos ir Seimo pirmininkei, ir Šeimų sąjūdžiui. Seimo pirmininkė gavo patikinimą, kad ateityje planuoto mitingo metu bus užtikrintas saugumas, o Šeimų sąjūdžiui susitikimas padės į politiką įeiti kaip solidžiam žaidėjui.

Proteste prieš ribojimus neskiepytiems asmenims, kuris vėliau peraugo į riaušes, ant scenos sveikinimo kalbas sakė įvairūs žmonės – ir teisti asmenys dėl antivalstybinių veikų, ir Seimo nariai, europarlamentarai. Pastarieji teigia nepasidomėję, kad prastos reputacijos asmenys taip pat kalbės susirinkusiai miniai. Pasak jų, būtent prastos reputacijos asmenų kalbos galėjo išprovokuoti piktybiškus žmonių veiksmus.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti laišką, remiantį LGBTQ bendruomenę, nors prieš kelias dienas buvo išreikšta visai kitokia Lietuvos pozicija. Politologai sako, kad po tokio nesusipratimo kilęs visuomenės pyktis yra savaime suprantamas, todėl prezidentui linki imti galvoti apie komunikaciją bei nustoti žaisti katės ir palės žaidimą. Vengrija priėmė įstatymą, draudžiantį nepilnamečiams suteikti prieigą prie bet kokios medžiagos LGBTQ tema.

Išsiskyrus Užsienio reikalų ministerijos ir prezidento Gitano Nausėdos pozicijoms Vengrijos klausimu, politologai įžvelgia prieštaringos užsienio politikos, kai tarptautinei bendruomenei siunčiamos skirtingos žinios, riziką.

Valdančiųjų vieningos nuomonės neturėjimas visuomenei svarbiais klausimais ir ne iki galo apgalvotų projektų siūlymas, anot politologų, gali pakišti jiems koją. Visuomenė jaučia susipriešinimą ir tai rodo apklausos, kuriose valdantieji vertinami ne visai palankiai. Pasak politikos ekspertų, opozicija laukia, kada pradės byrėti valdančiųjų koalicija ir jie galės perimti valdžią.

Prezidento Gitano Nausėdos pasirodymas „Šeimos gynimo maršo“ scenos ekrane ir toliau kelia aistras. Netrukus po mitingo supeiktas prezidentas šią savaitę atšovė savo kritikams – maršo dalyviai esą suprato prezidento siunčiamą žinią, o politologams galbūt nepatiko jo kalboje išsakytos mintys. Tačiau politologai šauna atgal.

Šį savaitgalį įvyksiantis „Didysis šeimos gynimo maršas“ susilaukė nemažai politikų dėmesio. Vieni sako, kad yra nepritariantys šiai idėjai, nes ji niekaip nepadės tradicinei šeimai, kiti skelbia, kad eis ir ragina bendrapartiečius kartu su šeimomis joje taip pat dalyvauti. Ekspertai svarsto, kad ši protesto akcija gali  būti tik dar viena proga politikams pasikelti reitingus.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė kreipėsi į Seimo etikos sargus dėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) nario Dainiaus Kepenio pareiškimų, pradėtas tyrimas. „Gavusi mano kreipimąsi, Seimo etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą pradėti tyrimą dėl Dainiaus Kepenio elgesio“, – apie tai politologė pranešė savo „Facebook“ paskyroje.

Baigėsi simbolinė kritikos pauzė valdantiesiems. Praėjus 100 naujosios Vyriausybės dienų valdžioje, krikšto, kuriuo ministrams tapo Covid-19 pandemija, nepalinkėtų joks konkurentas. Politologai santūriai giria Ingridą Šimonytę ir ministrų kabinetą už pirmuosius jų darbus valdžioje, tačiau įspėja, kad sunkiausia kliūtis – susidorojimas su ilgalaikėmis pandemijos pasekmėmis – jau visai ne už kalnų. Nuo to priklauso tolimesnis visų valdančiųjų likimas.

Seimo konservatorių frakcija inicijuoja visų rinkimų sistemų peržiūrą, didžiausią dėmesį skiriant Seimo ir savivaldos rinkimams. Politologai teigia, kad iš esmės šis žingsnis yra sveikintinas, tačiau kelia klausimą, ar vien sistemos pertvarkos pakaktų pagrindinei problemai, rinkėjų aktyvumo trūkumui, išspręsti.

Nors trečiadienį buvo žadėtas judėjimo atlaisvinimas tarp kai kurių savivaldybių, Vyriausybė nusprendė atsitraukti ir sprendimą perkelti į kitą savaitę. Tai – jau ne pirmas kartas, kai žadėti karantino laisvinimai nukeliami. Politologų teigimu, tokia Vyriausybės komunikacija jos įvaizdžiui tikrai nepadeda, tačiau situacija esą tokia dinamiška, kad kito pasirinkimo paprasčiausiai nėra.

Balsavimas dėl Ingridos Šimonytės kandidatūros į premjeres, kai kilo rizika, jog balsų jai paremti neužteks, parodė, jog valdantiesiems reikės ieškoti paramos daugumai nepriklausančiose frakcijose, sako politologai.

Trijų Seimo rinkimų laimėtojų laukia sunki užduotis išsidalinti 14 ministerijų ir rasti joms tinkamus vadovus. Problema ta, kad ne visos ministerijos vienodai „vertingos“ – kai kurias jų partijos pasičiuptų mieliau nei kitas. Kol trys partijų lyderės užkulisiuose derina trokštamas ministerijas ir ministrų kandidatūras, politologai ir ilgamečiai Seimo nariai spėlioja, kam atiteks gardesnis kąsnelis.

Šį pirmadienį aktualijų laidoje „Karštai su tv3.lt“ svečiuosis žurnalistas, publicistas Andrius Užkalnis ir politologė Rima Urbonaitė, kurie kalbės apie tai, kokie pokyčiai mūsų laukia atėjus naujai valdžiai. Į ką tik išrinktą Seimą žengs visas būrys laisvės ištroškusių Laisvės partijos narių, kurie sieks daugybės laisvių. Laisvės – kanapei, laisvės – vienos lyties santuokoms, laisvės alkoholiui, laisvės šaldomiems embrionams, laisvės.... lūšims Latvijoje ir dar daug visokių kitokių laisvių.

Dauguma politinių partijų savo rinkimų programas pristatė dar vasarą, tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) delsė. Vis tik po ilgo laukimo partija savo puslapyje paskelbė programą. Tačiau tai ne partijos kurta vizija, kaip ji, jei laimėtų rinkimus, dirbtų ketverius metus, o Vyriausybės ir atskirų ministerijų parengti valstybiniai dokumentai.

Rudenį vyksiantys Seimo rinkimai verčia partijas pasukti galvas, kas turėtų tapti sąrašo vedliu – partijos pirmininkas ar populiari, bet partijai nepriklausanti asmenybė iš šalies. Politologai ir sociologai pastebi, kad pastarąjį scenarijų renkasi tos partijos, kurių pirmininkus visuomenė vertina itin nepalankiai. Tarp tokių pirmininkų – Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis.

Tautinių mažumų gynėjai Seime – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) – į 2016 m. parlamento rinkimus ėjo su glėbiu pažadų pasirūpinti labiausiai nuskriaustais. Tačiau politikoje, kaip pastebi politologai, neveikia principas „tam davė, tam davė“, todėl dalis „lenkų“ frakcijos pažadų taip ir liko popieriuje.

Prezidento vyriausieji patarėjai Jonas Vytautas Žukas, Sonata Šulcė ir Aistis Zabarauskas palieka pareigas, ketvirtadienį pranešė Prezidentūra. Politologai teigė, kad tai natūralus politikos procesas, kai praėjus metams po inauguracijos prezidentas atnaujina savo komandą. Ketvirtadienį paskelbta, kad vyriausiasis patarėjas komunikacijai Aistis Zabarauskas grįš į privatų sektorių ir kas pakeis J. V. Žuką ir S. Šulcę.

Liko vos pusmetis iki Seimo rinkimų ir politikai tikrai to nepamiršo. Jie kaip įmanydami bando gauti dėmesio ir krautis papildomus karmos taškus. Pasak politologų, į akis krenta ir valdančiųjų sprendimas skirti žmonėms 200 eurų siekiančias išmokas, kurios juos galėtų pasiekti rugpjūtį, prieš pat rinkimus. Visgi, ekspertai vieningi, kad valdančiųjų dar laukia sunkiausias išbandymas prieš rinkimus – tai ekonominių ir socialinių problemų sprendimas, kuris sudėlios visus taškus.

Politologai įvertino premjero Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės žingsnį, kai trečiadienį nuspręsta skirti vienkartines 200 eurų išmokas senatvės ir šalpos pensijas gaunantiems asmenims. Taip pat žadama netekusiems darbo pusę metų mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Tam dar turi pritarti Seimas. Pasak politologų, toks žingsnis kelia daug abejonių, nes pinigai žmones galėtų pasiekti rugpjūtį, kai rudenį Lietuvoje vyks rinkimai į Seimą.

Praėjo lygiai šimtas dienų nuo prezidento Gitano Nausėdos inauguracijos. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai imasi vertinti, kaip prezidentui pavyko susidoroti su iššūkiu vadovauti valstybei. Vieni jų vis dar nemato skirtumo tarp ekonomisto G. Nausėdos ir prezidento G. Nausėdos, kiti atkreipia dėmesį, kad tai, kas jam padėjo laimėti rinkimus, dabar tapo pagaliu ratuose.

Politologė Rima Urbonaitė sako, kad socialdemokratų pirmininko Gintauto Palucko pralaimėjimas Seimo rinkimuose yra įspėjimo signalas visai partijai. „Partijai nėra geras signalas, kai pirmininkas negali laimėti jokių rinkimų. Tai rodo, kad ypač Vilniuje socialdemokratams yra sunku“, – BNS pirmadienį sakė Mykolo Romerio universiteto politologė. G. Paluckas Vilniaus Žirmūnų apygardoje sekmadienį rinkimus pralaimėjo konservatorių kandidatei Paulei Kuzmickienei.

Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui nepasiduodant valstiečių lyderio spaudimui ir neatsistatydinant iš savo pareigų, šiandien Kauno rajone susirinko valstiečių ir žaliųjų partijos taryba, kuri spręs nepaklusnaus parlamento vadovo likimą. Tiesa, valstiečių partijoje nuotaikos nekokios, tad prognozuoti rezultatą itin sunku.

Šiųmečiai savivaldos rinkimai nustebino ne vieną partiją ir politologą – rinkimus triuškinamai laimėjo ne tradicinės partijos, o aplink asmenybes suburti visuomeniniai rinkimų komitetai. Ekspertai vienareikšmiškai sutaria – lyderio ir asmenybės vaidmuo sėkmingam partijos pasirodymui rinkimuose tampa vis svarbesnis.

Ekspertai svarsto, kad valstiečiai turėtų sustiprinti savo pozicijas savivaldybėse, nors šansą pasiekti rekordines aukštumas jie praleido, šie rinkimai parodys, kokius „stiprius raumenis“ turi Gintauto Palucko socialdemokratai, o daugiausiai intrigos turėtume pamatyti kovoje dėl uostamiesčio mero posto.

Nors ministras pirmininkas Saulius Skvernelis vis garsiau kalba apie galimybę dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau tvirto atsakymo dar nepateikė. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, ką rinkėjams prezidento rinkimuose galėtų pasiūlyti valstiečiai ir žalieji, jei S. Skvernelis nuspręstų likti Vyriausybėje. „Jei žmonės bus ar yra patenkinti tuo, ką mes darome, ir norės tų darbų tęstinumo, mūsų kandidatas laimės.

Liberalų sąjūdžiui neatsikratant korupcijos šleifo yra paklausa naujai liberaliai partijai, tad parlamentarės Aušrinės Armonaitės šansai sukurti naują politinį judėjimą – pakankamai nemaži, sako Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėja Jūratė Novagrockienė teigia, kad būtent ideologijos akcentavimas ir gali pakišti koją A. Armonaitei.

Pastaruoju metu vis dažniau ir vis garsiau viešumoje nuskamba Seimo valdančiųjų bei opozicijos rietenos. Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė sako, kad manipuliacijų, siekiant maksimizuoti savo turimą valdžią, visada bus. Tačiau tai, kad mes apie esamus signalus kalbame ir diskutuojame, yra mūsų demokratijos buvimo įrodymas. Pasak jos, kai kurie partijų sprendimai bus skirti pasiekti ne tik ekonominei gerovei, bet ir kitiems dalykams. „Tai yra viešosios politikos sprendiniai.

Premjero Sauliaus Skvernelio ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio populiarumas blėsta. Politologai prognozuoja, kad valdančiųjų reitingus toliau smukdys rinkėjų lūkesčių nepateisinančios reformos, lėtas sprendimų priėmimas ir prasta komunikacija. Ministro pirmininko reitingas per mėnesį smuko 6 procentais. Balandį S. Skvernelį palankiai vertino 60 proc. šalies gyventojų. R. Karbauskio reitingas smuko nuo 51 proc. iki 46 proc.

Socialdemokratai, kaltini pasyvumo valdančiojoje koalicijoje, valdžią ima į savo rankas. Vakar valdančioji koalicija meistriškai apžaidė apkaltą Mindaugui Basčiui iniciavusią opoziciją. Ir, anot politikų ir ekspertų, iš visos gana neaiškios ir grėsmingos socialdemokrato situacijos išlips sausi. Socialdemokratui Mindaugui Basčiui praėjusią savaitę Valstybės saugumo departamentas nesuteikė leidimo dirbti su slapta informacija.