r. paksas

Vienintelis būdas atkurti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso teises kandidatuoti rinkimuose yra keisti Konstituciją. Taip sako Teisėjų tarybos pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius. „Mano atsakymai yra saistomi konstitucinės doktrinos, kurios mes visi šventai laikomės, ir būdas atkurti R. Pakso teises, Teisėjų tarybos bendra nuomone, negali būti kitoks, kaip pasakyta Konstitucinio Teismo sprendime, tai yra tik Konstitucijos keitimas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis sieks per pusmetį įtikinti europarlamentarus, kad šie įtikintų Lietuvos politikus, jog šalyje nereikėtų skubėti įsivesti euro. Darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ atstovai kadencijos Europos Parlamente (EP) metu stengsis apsaugoti lietuvius nuo jų charakterio neatitinkančių Europoje gimstančių projektų, susijusių su seksualinėmis mažumomis. Taip kai kurias savo EP rinkimų programų nuostatas naujienų portalui LRT.

  Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis sako nematantis kitos išeities įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso kaip tik Konstitucijos pataisos. Ministras tvirtino, kad Seime buvo svarstomas Konstitucijos pataisų projektas, tačiau jo priėmimas sustabdytas, nes tapo akivaizdu, jog pritrūks balsų. Pasak J. Bernatonio, dėl Konstitucijos keitimo reikia tartis su opozicinėmis partijomis.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trečiadienį į posėdį renkasi laikinoji komisija, kuri aiškinasi dėl Rolando Pakso galimybių dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose. Ketinama išklausyti teisingumo ministro Juozo Bernatonio, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko Zenono Vaigausko, R. Pakso advokatų ir teisininkų draugijos atstovų. R. Paksas negali dalyvauti Prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004-ųjų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš Prezidento pareigų.

LRT.lt Pirmadienį Rolandas Paksas išplatino pareiškimą, kuriame apgailestauja, kad dalis tautos Prezidento rinkimuose negalės laisvai išreikšti savo valios ir paragino balsuoti už Zigmantą Balčytį. „Respublikos Prezidento rinkimai, kuriuose, nepaisant mūsų pastangų, negalės savo valios laisvai išreikšti didelė dalis tautos, yra labai svarbus valstybės politinio gyvenimo etapas.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komitetas prieš keletą savaičių paskelbė, jog drausdama kandidatuoti iki gyvos galvos, Lietuva pažeidė Rolando Pakso politines teises ir paragino panaikinti draudimą. Prieš trejus metus Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Valdančiųjų partijų taryba antradienį nusprendė įkurti laikinąją komisiją ir įgyvendinti Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komiteto sprendimą. Apie tai pranešė partijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovas Rolandas Paksas. „Komisijos reikia, kad du sprendimai – Strasbūro žmogaus teisių teismo ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komiteto – įgalinti. Komisija galės Seimui pasiūlyti svarų, aiškų variantą, kaip tai Lietuvoje gali būti įgyvendinama, - sakė R. Paksas. - Gal nereikės keisti Konstitucijos.

Partija „Tvarka ir teisingumas“ siūlys valdantiesiems sudaryti Seimo komisiją aiškintis, kodėl iki šiol neįgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl partijos vadovo europarlamentaro Rolando Pakso. Klausimą „tvarkiečiai“ antradienį kels per valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdį, BNS patvirtino frakcijos seniūnas Petras Gražulis.

LRT.lt Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nutarė atidėti proceso atnaujinimą administracinėje byloje, kurioje buvo skundžiamas Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas neregistruoti Rolando Pakso pretendentu būti kandidatu į prezidentus.

 Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė nagrinėti Seimo prašymą ištirti, ar Prezidento rinkimų įstatymo nuostata dėl draudimo kandidatuoti po pašalinimo per apkaltą neprieštarauja Konstitucijai. Seimas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo kreipėsi į KT dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso kandidatavimo galimybių. R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas sako kol kas nesulaukęs prezidentės Dalios Grybauskaitės atsakymo į prašymą pateikti faktus, pagrindžiančius jos žodžius dėl galimos Rusijos įtakos Darbo partijos vadovams. „Valdančiųjų politinė taryba sutarė, kad prezidentė turėtų atsakyti dėl savo pasisakymo, ir aš kaip pirmininkaujantis posėdžiui kreipiausi raštiškai į Prezidentūrą, kol kas atsakymo nesu gavęs“, – BNS penktadienį popiet sakė R. Paksas.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė „tvarkiečių“ siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando Pakso kandidatavimo galimybių. Už nutarimo projektą balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 4, susilaikė 18 parlamentarų. Už vieningai balsavo valdantieji bei „Drąsos kelio“ frakcijos atstovai, taip pat kreipimąsi palaikė ir keli konservatoriai.

„Ar teisme yra plojama?“ – tokia buvo pirmoji „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderio Rolando Pakso reakcija, kai Lietuvos aukščiausiojo administracinio teismo pirmininkas paskelbė, kad jo skundas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neleisti jam dalyvauti prezidento rinkimuose yra atmestas. „Švilpiama“, – jam pasufleravo partijos kolega Gediminas Rudžionis. Tačiau švilpimų nebuvo. Ore pakibo įtampa.

Penktadienio rytą „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderis Rolandas Paksas Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė visus reikalingus dokumentus bei kvito, liudijančio apie sumokėtą užstatą, kopiją, kad galėtų tapti oficialiu pretendentu į kandidatus prezidento rinkimuose. VRK šeštadienį, posėdžio metu, svarstys, ar R. Paksas galės kandidatuoti rinkimuose.

  Per apkaltą iš prezidento pareigų atstatydintas partijos "Tvarka ir teisingumas" pirmininkas Rolandas Paksas teigia, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) privalo jį registruoti pretendentu į kandidatus dalyvauti prezidento rinkimuose. "Mano ir mano kolegų giliu įsitikinimu, teisinė bazė leidžia tą padaryti. Vyriausioji rinkimų komisija gali, turi ir privalo registruoti mano kandidatūrą prezidento rinkimuose", - penktadienį VRK įteikdamas pareiškinius dokumentus sakė R.Paksas.

Prezidento rinkimuose pirmautų dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, jos artimiausias varžovas būtų partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas, kuriam kelią kandidatuoti rinkimuose užtvėrė nepakeista Konstitucija.

Įsisiūbuojant prezidentinei rinkimų kampanijai verta prisiminti ankstesnes. Su visomis intrigomis, dramomis bei komiškais elementais. Prezidentą Lietuva ėmė tiesiogiai rinkti po to, kai 1992 metų spalio 25 dieną referendumu patvirtino iki šiol galiojančią šalies Konstituciją. 1993-ieji – galutinis komunistų revanšas Jau 1993 metais įvyko pirmieji Prezidento rinkimai.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Manau, pagaliau susitarsime“, – pareiškė Algirdas Butkevičius po Sočyje vykusio susitikimo su Rusijos dujų milžinės, kompanijos „Gazprom“ vadovais. Jis nei patvirtino, nei paneigė, kad dujų kaina Lietuvai gali būti sumažinta daugiau nei 20 procentų.

Žinomi šalies teisininkai juokiasi iš Rolando Pakso bravūros, o saviškiai vis drąsiau ima kritikuoti jo sprendimą siekti prezidento posto. Vienas tokių – jaunas politikas Andrius Mazuronis, viešai išstojęs prieš R. Pakso norą siekti nepasiekiamo. Pokalbis su A. Mazuroniu – LRT televizijos laidoje „Dėmesio centre“. „Žinote, man sudėtinga kažkaip aiškinti dėl ko R. Paksas atlieka vieną ar kitą veiksmą. Labiau galėčiau kalbėti apie tai, kodėl aš atlieku vieną ar kitą veiksmą.

Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos "Tvarka ir teisingumas" valdyba trečiadienį nusprendė gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose kelti partijos pirmininko europarlamentaro Rolando Pakso kandidatūrą. "Tvarkiečiai" sieks registruoti per apkaltą pašalintą prezidentą kandidatu šalies vadovo rinkimuose, nepaisydami to, jog Seimas nėra priėmęs apribojimus R.Paksui dalyvauti rinkimuose panaikinančių Konstitucijos pataisų.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis neatskleidžia, ar pats sieks Lietuvos prezidento posto, tačiau teigia, kad partijos „Tvarka ir teisingumas“ iškeltas kandidatas laimės rinkimus. Ministras vengė atsakyti, ar tas kandidatas galėtų būti jis, tačiau patvirtino, kad partija tikrai turės savo kandidatą. „Mes esame viena stipriausių partijų Lietuvoje, ir žinoma, kelsime savo kandidatą. Aš manau, kad tai (kandidatas į prezidento postą – red. past.

Pasivirtino Estijos aiškiaregės prognozės: žlugus „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderio Rolando Pakso viltims dalyvauti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose aukščiausio posto sieks Valentinas Mazuronis. Pasivirtino Estijos aiškiaregės prognozės: žlugus „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderio Rolando Pakso viltims dalyvauti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose aukščiausio posto sieks Valentinas Mazuronis. Pasivirtino Estijos aiškiaregės prognozės: žlugus „Tvarkos ir teisingumo“ partijos lyderio Rolando Pakso viltims dalyvauti gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose aukščiausio posto sieks Valentinas Mazuronis.

Rolandui Paksui lemtinga turėjusi tapti diena galutinio atsakymo, ar galės dalyvauti rinkimuose, taip ir nepateikė. Aiškėjant, kad pataisoms priimti būtinų balsų nepakaks, „tvarkiečiai“ patys pasiūlė išimti klausimą iš darbotvarkės. Klausimas liko nesvarstytas Seimas, antradienį turėjęs svarstyti Konstitucijos pataisas, kurios leistų rinkimuose kandidatuoti nušalintajam prezidentui R. Paksui, balsų dauguma nusprendė išimti šį klausimą iš darbotvarkės.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Konstitucijos pataisos bei įstatymo projekto, kurie leistų rinkimuose kandidatuoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui. Ketvirtadienį Seimas planuoja antrą kartą balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, kuri įtvirtintų galimybę kandidatuoti rinkimuose per apkaltą pašalintiems asmenims, priėmimo.

Nors atverti duris į prezidento rinkimus partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui žada parlamentarai iš įvairių frakcijų, jo perspektyvos nėra tokios šviesios, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Palaikančiųjų R. Paksą yra tiek pozicijoje, tiek opozicijoje, tačiau labai tikėtina, kad reikiamų balsų pritrūks. Į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas balsuos dėl Konstitucijos pataisų, kurios leistų R. Paksui siekti prezidento posto.

Seimas antradienį renkasi į neeilinę sesiją, kurioje bus sprendžiama dėl Konstitucijos pataisų, naikinama laisvės atėmimo bausmė už šmeižtą, taip pat bus pateiktas projektas dėl europarlamentaro Vytauto Landsbergio statuso jam vadovaujant Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui. Neeilinės sesijos darbotvarkėje įtraukti du Konstitucijos pataisų projektai – dėl kandidatavimo po apkaltos bei santuokos ir šeimos sąsajos.

Vienas iš svarbiausių 2014-ųjų metų įvykių bus Lietuvos Prezidento rinkimai. Ir nors kol kas neaišku, kiek ir kokie politikai juose dalyvaus, kai kurios pavardės jau minimos. Kokie jų šansai laimėti, balsas.lt teiravosi estų aiškiaregės.

Iki referendumo dėl žemės nepardavimo užsieniečiams parašų rinkimo termino pabaigos likus vos vienai savaitei, tikrai nesutikčiau lažintis, ar Pranciškaus Šliužo vadovaujamai iniciatorių grupei tuos parašus pavyks surinkti.

Spektaklis prasideda. Pirmadienį oficialiai startuoja kitąmet vyksiančių šalies prezidento rinkimų kampanija. Būtent šią dieną įsigalioja spalio mėnesį priimtas Seimo nutarimas, kuris nustato ir būsimųjų rinkimų datą – gegužės 11 diena. Nors iki rinkimų dar 180 dienų, jau netrukus turėtų ryškėti vis daugiau detalių, ir būsimieji kandidatai pradės vis aktyviau aiškinti, kodėl būtent jie ateinančiais metais turėtų stoti prie valstybės vairo.

Klausimas, kuo tikrai galima didžiuotis Lietuvoje, sudėtingas ir į jį nelengva atsakyti. Ne tik dabar, kai valdžioje yra Marso gyventojų, jų visada atsiranda, bet apskritai. Kuo ypatinga Lietuva? Ar pasaulio mastu tokia maža šalis iš viso gali būti kuo nors ypatinga? Nacionalistai, norėdami įrodyti, kaip myli Lietuvą, dažnai naudoja praeityje garsių asmenų portretus, tarsi juose slypėtų užkoduota galybė.

 Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdančiosios partijos sutarė, kad Seimas turi iš naujo svarstyti Konstitucijos pataisą, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidentų pašalintam Rolandui Paksui vėl siekti prezidento posto. Grįžti prie klausimo pasiūlė pats R. Paksas, kai kuriems teisininkams suabejojus, kad pateikiant projektą buvo pažeistos procedūros.

Vytenis Radžiūnas Aplinkos ministras, „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis spėja, kad bus antras prezidento rinkimų turas, kuriame su Dalia Grybauskaite turėtų varžytis kuris nors socialdemokratų kandidatas. „Manau, jei bus antras turas, o man atrodo, kad antras turas gali arba turės būti, tai šiai dienai, pagal visus partinius dalykus, ko gero, tai bus socdemai“, – interviu tinklalapiui LRT.lt sako politikas.

(papildyta 11.49) Partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderis europarlamentaras Rolandas Paksas sako sieksiantis prezidento posto, kai tik bus galimybė. "Gyvenime esu optimistas, visuomet, jei sieki, jei tiki, gali įgyvendinti, bet galų gale aš esu deklaravęs, kad sieksiu prezidento posto, ar tai būtų 2014 metai, ar tai būtų 2019 metai.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas neigia siūlęs paramą prezidentei Daliai Grybauskaitei per rinkimus mainais už laisvę teisiamiems Darbo partijos vadovams. Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius patvirtino tokius gandus girdėjęs.  „Pastaruosius keletą mėnesių neturėjau galimybės susitikti su Respublikos Prezidente ir aptarti būsimųjų rinkimų peripetijas“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame R. Pakso pareiškime.

Seimas antradienį pritarė Konstitucijos pataisos projektui, susijusiam su per apkaltą pašalinto partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso kandidatavimo galimybėmis.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt „Tvarka ir teisingumas“ (TT) šiuo metu yra viena populiariausių partijų, aplenkusi „darbiečius“, kurių reitingai nuo metų pradžios „čiuožia“ žemyn. Politologai ir apžvalgininkai nesutaria, kas turėtų vadovauti „tvarkiečiams“ – ligšiolinis jos vedlys Rolandas Paksas, negalintis pasidžiaugti itin aukštais reitingais, ar partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis, kuris gali džiaugtis augančiu visuomenės palankumu.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) antradienį aptars Konstitucijos pataisų projektą dėl kandidatavimo galimybių po apkaltos. Pagrindiniu šiam projektui paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas rengia klausymus ta tema. Savo pataisų variantą komitetui jau pateikė papildomai projektą svarsčiusi Seimo Konstitucijos komisija.

Europos Sąjungos (ES) tarybai pirmininkaujančios Lietuvos procedūrose keliamos reikiamos vėliavos, negiedamas Europos himnas ir nėra aišku – kas save laiko sąjungos patriotais. Nors tautininkai dažnai signalizuoja, kad ES ketina tapti valstybe vietoje valstybių sąjungos, žvaigždėtos ES vėliavos patriotizmo perspektyvos – abejotinos. Dabar Taivanyje gyvenanti europietė, lietuvė ir žinoma ekonomistė Aušra Maldeikienė deklaruoja europatriotizmą. „Taip. Aš jaučiuosi ES piliete.

Šiomis dienomis valdančioji koalicija neatrodo vieninga. Nebesigirdi ir ministro pirmininko A. Butkevičiaus patikinimų, kad valdančiųjų darbas yra sklandus. Seimo pirmininkas V. Gedvilas,  Tvarkos ir teisingumo partijos lyderis R. Paksas jau išsakė savo neigiamą nuostatą dėl Ūkio ministrės  B. Vėsaitės skrydžio į Kazahstaną privačiai bendrovei priklausančiu lėktuvu. Koalicijos partneriams jau pradeda „kliūti" ir socialdemokratas V. Andriukaitis.

„Oficialiai paneigiame viešojoje erdvėje platinamą informaciją apie neva įvykusį Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus susitikimą su Kalnų Karabacho atstovais. Tokių susitikimų nebuvo. Skleidžiamus gandus vertiname kaip siekį pakenkti Lietuvos užsienio politikai“, – penktadienį rašoma Vyriausybės interneto svetainėje.

„R. Paksas, kaip personažas, vargu ar labai tiktų būti jungtinės „Tvarkos ir teisingumo“ bei Viktoro Uspaskicho vadovaujamos partijos populiarumo lokomotyvu. Jo nišą tvirtai yra užėmusi prezidentė Dalia Grybauskaitė“, – mano viešųjų ryšių specialistas, bendrovės BRANDSCAPE vadovas Mindaugas Lapinskas. „Dideliam lyderiui iškilti reikia didelių sukrėtimų, didelių perturbacijų, kad jis galėtų pasireikšti.

Darbo partijos (DP) ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) jungtuvės sulaukė didžiulio žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Paaiškėjo, kad derybos tarp Rolando Pakso ir Viktoro Uspaskich vyko net dvejus metus, tačiau jungtis galutinai pasiryžta tik dabar. Šis susijungimas nėra unikalus atvejis Lietuvos politikoje. Ir statistikos duomenys rodo, kad jungtis partijoms ne visada būna naudinga.

Darbo partijos ir „Tvarkos ir teisingumo“ jungiamasis kongresas galėtų įvykti jau balandį, - informavo „darbiečių“ pirmininkas Viktoras Uspaskichas ir „tvarkiečių“ vadovas Rolandas Paksas bendroje spaudos konferencijoje Seime. „Mūsų partijos taryba priėmė sprendimą, kad tiek mūsų partijos, tiek jungiamasis kongresas turėtų įvykti balandžio mėnesį“, - sakė R. Paksas. „Darbiečių“ lyderis V. Uspaskichas sakė, kad tokiai datai galima pritarti.

Po 2012 metų rudenį įvykusių Seimo rinkimų visų dėmesys sutelktas į naujai suformuotą valdančiąją daugumą, jos veiksmų analizę ir klaidų eskalavimą, stiprią opoziciją, kuri net užsimena apie šešėlinės Vyriausybės sudarymo galimybę, tačiau jau vargiai kas nors atsimena tas partijas, kurios labai norėjo patekti į Seimą, tačiau liko už borto.   Naujienų portalas Balsas.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas nesuteikti išimties tvarka Lietuvos pilietybės čiuožėjo Deivido Stagniūno porininkei, amerikietei Isabellai Tobias, atgaivino senas diskusijas apie Lietuvos pilietybės suteikimo galvosūkius. Kol beveik visas pasaulis (įskaitant ir Europą) sėkmingai suteikinėja pilietybes jų šalis garsinantiems sportininkams, Lietuvos įstatymai to daryti neleidžia.

Paskirtas premjeras Algirdas Butkevičius pranešė, kad šiandien buvo susitikęs su partijos Tvarka ir teisingumas lyderiu Rolandu Paksu, kuris informavo, kad Remigijus Žemaitaitis liks dirbti Ekonomikos komitete.  Anot jo, tai buvo R. Žemaitaičio pasirinkimas, kuris nori eiti Ekonomikos komiteto pirmininko pareigas. Politikas pažymėjo, kad į Vidaus reikalų ministro postą „tvarkiečiai“ pateikė kitas kandidatūras.

Lietuva užgniaužusi kvapą laukia antrojo Seimo turo rezultatų, tuo tarpu politikai tęsia kovą dėl rinkėjų balsų. Šiandien „Lietuvos radijo“ laidoje apsilankė Darbo partijos (DP), Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) ir partijos Tvarka ir teisingumas (TT) atstovai – Vytautas Gapšys, Algirdas Butkevičius ir Rolandas Paksas. Šių partijų vadovybė jau sutarė dėl būsimos valdančiosios koalicijos formavimo. Politikai aptarė opias Lietuvos problemas.

Savo balsą Seimo rinkimuose ir referendume dėl naujosios atominės elektrinės statybų Lietuvoje atidavęs Tvarkos ir teisingumo partijos vadovas Rolandas Paksas teigė, jog jį maloniai nuteikė piliečių gausa Šilo rinkimų apylinkėje. „Mane labai gerai nuteikė žmonių gausybė rinkimų apylinkėje. Reikėtų padėkoti žmonėms, kad jie ateina balsuoti“, - sekmadienį po balsavimo žurnalistams sakė jis.

Portalo Balsas.lt skaitytojas pastebėjo, kad internete plinta nevienareikšmiška R. Pakso nuotrauka. „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vadovas R. Paksas joje nepasidrovėjo pastatyti savo automobilio neįgaliesiems skirtoje vietoje. Kartu nuotraukoje yra ir jo žmona, kuri taip pat, atrodo, neįspėjo vyro, kad automobilis pastatytas neleistinoje vietoje. Naujienų portalui Balsas.