r. morkūnaitė

Seimas išsirinko tik tris iš keturių likusių Seimo vicepirmininkų. Jais tampa valdančiųjų deleguoti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vytautas Mitalas, Paulius Saudargas. Palaikymo nesulaukė valstiečių deleguota Aušrinė Norkienė.

Apie savo nėštumą dar gegužės mėnesį pranešusi Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė su vyru gyvena džiaugsmingomis akimirkomis – porai gimė pirmagimis. Žinia apie sūnaus gimimą garsi moteris pasidalijo sekmadienio vakarą savo „Facebook“ paskyroje. „Šventadienio ir viso gyvenimo dovana – Antanas Mikulėnas. Auganti meilė ir laimė“, – džiaugėsi moteris. Moteris taip pat pasidalijo ir nuotrauka su sūnumi bei išreiškė pagarbą gydytojams.

Laisvės premija sekmadienį apdovanoti septyni Lietuvos partizanai šalies nepriklausomybės sulaukė išvengę mirties bausmės, tačiau patyrė žiaurius kankinimus bei tremtį sovietų lageriuose. Jų likimus, remdamasi viešai prieinamais istoriniais šaltiniais, pačių kovotojų liudijimais, sekmadienį visuomenei pristatė parlamentarė konservatorė, Laisvės premijų komisijos pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Bronislovas Juospaitis-Direktorius, į partizanų gretas įstojęs 1944-aisiais.

Sekmadienį minint Lietuvos laisvės gynėjų dieną, septyniems buvusiems partizanams, kovojusiems prieš sovietų okupaciją, Seime įteikta Laisvės premija. Premija įteikta likusiems gyviems partizanams Jonui Čeponiui, Jonui Kadžioniui, Juozui Jakavoniui, Bronislavui Juospaičiui, Vytautui Balsiui, Jonui Abukauskui, Juozui Mociui. Septyni asmenys parinkti kaip viso laisvės kovos sąjūdžio simboliai. Jie kovojo skirtingose apygardose, skirtingose Lietuvos vietose.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininką Ramūną Karbauskį dėl neturtinių teisių perleidimo sutarčių paviešinimo.

Gegužės 27-oji – Europos kaimynų diena, šįkart beveik sutapusi su didžiausiu europinės kaimynystės projektu – Europos Parlamento (EP) rinkimais. EP narė R. Morkūnaitė „Žinių radijui“ papasakojo, kad ne visų kolegų kaimynystė ją džiuginusi.   „Kai mes skraidydavome į Briuselį, tai nežinosi, kokią vietą lėktuve gausi ir su kuo sėdėsi. Aš tikrai galvodavau, kad tik neatsisėdus su Valdemaru Tomaševskiu, nes jis bandydavo įtikinti, kad aš pati lenkė ir mano šeima lenkai.

„Taurelę kilnojančios būsimos mamos gali pakenkti vaisiaus vystymuisi, todėl būtinos plačios informacinės kampanijos ES ir pasauliniu lygiu. Svarbu didinti visuomenės informuotumą apie neigiamą reakciją į bet kokį alkoholio toleravimą nėštumo metu“, - teigė europarlamentarė ir renginio globėja Radvilė Morkūnaitė vakar Europos Parlamente vykusioje konferencijoje apie alkoholio žalą kūdikių vystymuisi.

Per šią savaitę Europos Parlamente (EP) vykusią plenarinę sesiją dar kartą turėjo būti paliestas mėtinių ir plonų cigarečių draudimo klausimas. Tačiau iš darbotvarkės jis buvo išbrauktas ir atidėtas vėlesniam laikui. Balsas.lt Strasbūre kalbinta europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad iki šiol ji sulaukdavo daugiau laiškų iš asmenų, kurie palaiko idėją drausti mėtines ir plonąsias cigaretes, nei iš tų, kurie apskritai siūlydavo atsisakyti tokių minčių.

Energetikos klausimai Lietuvai ir apskritai Baltijos regionui visada buvo ir liks aktualūs. Apie energetinę viziją per šią savaitę Europos Parlamente (EP) vykusią plenarinę sesiją balsas.lt kalbėjosi su europarlamentare Radvile Morkūnaite-Mikulėniene. „Energetika yra viena kertinių temų, kurios aktualios Lietuvai ir visam Baltijos regionui. Po to, kai 2004 m. įstojome į Europos Sąjungą (ES) energetikos klausimams atsirado daugiau vietos.

Apmaudu, bet tai iš tikrųjų tiesa. Yra europarlamentarų, kurie teigia buvę Lietuvoje. Ir jiems ten viskas taip patikę. Ypač sostinė ... Ryga... Europos parlamente dirbanti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad jai yra tekę išgirsti tokių europarlamentarų pasisakymų. "Pykti dėl to tikrai nereikėtų. Geriau pasinaudoti pasitaikiusia galimybe (pirmininkavimu - aut. past.) ir visiems aiškiai parodyti, kur yra Lietuva ir kokie žmonės ten gyvena", - teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Balsas.

Radvilė Morkūnaitė Pirmasis rugsėjo šeštadienis minimas kaip Baltijos jūros diena. Šią dieną pradėjome švęsti dar 1988 metais, kuomet Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės, neabejingi gamtai, apjuosė Baltiją gyva grandine, atkreipdami Pasaulio dėmesį į pavojingą Baltijos jūros ekologinę būklę. Per 25 metus, prabėgusius nuo tos dienos, pasikeitė nemažai dalykų – atgavome Nepriklausomybę, įstojome į Europos Sąjungą, tačiau būtinybė rūpintis Baltijos jūra, deja, nedingo.

Naujos atominės elektrinės (AE) statybai per patariamąjį referendumą nepritarė daugiau kaip 62 proc. balsavusių lietuvių. Po referendumo iškilo klausimas, kaip elgsis tik ką išrinkta valdžia – paklus tautos valiai ar „nurašys“ lietuvių apsisprendimą kaip „patariamąjį“, bet neprivalomai vykdomą. Lietuvių apsisprendimas dėl AE statybos sulaukė atgarsio ir Europos Parlamente (EP). Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė teigė, kad daugiausia dėmesio sulaukta iš latvių ir estų pusės.

Vienas naktinio mokesčių perversmo Lietuvoje organizatorių Algirdas Šemeta, persėdęs į Europos komisaro kėdę, žada sudrumsti ramybę visame žemyne. Degalai ir namus šildantis kuras turi būti apmokestinami pagal išmetamų teršalų kiekį. Tai dar prieš metus pasiūlė už mokesčius atsakingas Europos komisaras Algirdas Šemeta. Nauja apmokestinimo tvarka sėkmingai skinasi kelią – trečiadienį Europos parlamentarai ją svarstys, o ketvirtadienį jau balsuos.

Šiandien Europos Parlamentas pritarė siūlymui valstybėms narėms suteikti kompetenciją pačioms apsispręsti dėl GMO auginimo jų teritorijoje. Pasak Europos Parlamento narės Radvilės Morkūnaitės, genetiškai modifikuoti organizmai – labai kontraversiškas klausimas. “Tai rodo ir Europos gyventojų nuomonės tyrimai: net 61 proc.

„Europos Sąjungoje būtina skatinti gilesnį istorijos pažinimą, ypač jaunimo tarpe, nes tai - gyvybingos pilietinės visuomenės ir mūsų ateities kūrimo pagrindas“, - teigė europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė vakar Europos Parlamente vykusiuose klausymuose apie tai, ką Europos jaunimas išmano apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus.