r. erdoganas

Daugelį metų Rytų Europos ir Rusijos politikos klausimais rašantis „The Times“ apžvalgininkas Rogeris Boyesas atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje, ir karinėmis priemonėmis paremta politika, padėjo išsaugoti NATO aljansą. Ironiška, būtent Vakarų karinio aljanso griūties V. Putino komanda ir trokšta labiausiai. „Ačiū, Dieve, už Vladimirą Putiną! Ne, tai nėra įprastos Rusijos stačiatikių bažnyčios vado ir Kremliaus lyderio draugo Patriarcho Kirilo pagyros.

Tačiau susilaukė ir kritikos dėl kai kurių veiksmų Antrojo pasaulinio karo metu

Neseniai JAV paskelbus sankcijas Turkijai, šios šalies prezidentas Recepas Erdoganas paskelbė apie „naujų draugų paieškas“. NATO valstybė ir anksčiau demonstravo draugiškus jausmus Rusijai, tačiau ar galėtų ši, ir kitos į JAV sankcijų sąrašą pakliuvusios valstybės suformuoti naują aljansą? Oksfordo krizių tyrimų instituto direktorius, šiuo metu Turkijoje dėstantis istorikas Markas Almondas kelia klausimą, ar „D. Trumpo prekybos karo aukos gali susivienyti prieš jį?“ „Atskirai paėmus Iranas, Turk...

Turkijos nacionalinė valiuta lira po JAV pritaikytų sankcijų ir nelogiškų valdžios sprendimų smuko į rekordines žemumas, o šios šalies prezidentas Recepas Erdoganas pareiškė, kad tai yra „NATO strateginės partnerės smūgis į nugarą“. Ne pačius geriausius laikus ekonomikoje išgyvenanti šalis susidūrė su dar rimtesnėmis problemomis po to, kai D. Trumpo administracija paskelbė sankcijas Turkijos valdžiai, kuri laiko suėmusi opozicine veikla įtariamą JAV pilietį.

Turkijoje rytoj vyks neeiliniai prezidento ir parlamento rinkimai. Daugelis ekspertų jau dabar vadina juos istoriniais, nes daugelį metų valdžią užėmusiam Recepui Tayyipui Erdoganui jie gali tapti lemiamais, jeigu išvis ne paskutiniais. Po 2017-aisiais surengto referendumo Turkijos prezidento įgaliojimai buvo gerokai išplėsti, dabar jis jau galės kontroliuoti šalies parlamentą taip, kaip tik pats panorės – paleisdamas ir surinkdamas iš naujo.

Rusija, Turkija ir Iranas pasiuntė Vašingtonui simbolišką signalą, kad amerikiečiai gali likti už borto, o visai įmanoma, kad po ISIS sunaikinimo būtent regiono lyderės diktuos žaidimo taisykles, rašoma „The Jerusalem Post“. Sekmadienį, lapkričio 19-ąją, Turkijos, Rusijos ir Irano diplomatai susitiko Antalijoje, Turkijoje, kad pasirengtų didelio masto susitikimui, kuris prasidės lapkričio 22-ąją Sočyje.

Šiandien yra daug kalbama apie sudėtingus Rusijos ir Vakarų santykius – ir ne be pagrindo. Tačiau, kol Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žaidžia savo žaidimus su JAV ir Europa bei stengiasi išsaugoti savo miglotą sąjungą su Sirija ir Iranu, mums nederėtų užmiršti kitų šalių, kurios daro tiesioginę įtaką Rusijos ateičiai, rašom „Time“. Kinija Pradėsime nuo akivaizdaus.

Šią savaitę Europos susiskaldymo rizika atrodo daug realesnė, negu anksčiau. Daugelis krizių, kiekviena kurių atrodo kontinento giluminių problemų priežastimi, susilieja viename taške, rašoma „The New York Times“. Britanija žengė žingsnį trauktis iš ES, o Škotija – į nepriklausomybę. Kraštutiniai dešinieji, manoma, sulauks sėkmės rinkimuose Nyderlanduose. Taip pat staiga išaugusi nesantaika tarp Turkijos ir Nyderlandų bei Vokietijos iššaukia sunkumų siekiant išsaugoti Europos vienybę.

Turkijos valdžia į svarbius diplomatinius ir karinius postus pradėjo skirti asmenis, pritariančius suartėjimui su Rusija, tuo pat metu atleisdama provakarietiškus karininkus, skelbia laikraštis „The Times“.  Anot leidinio, kuris remiasi savo šaltiniais, grupė turkų karininkų pasirašė laišką NATO generolui Curtisui Scaparrotti, kuriame buvo pranešta apie pastaruoju metu Turkijos kariuomenėje ir valdžios įstaigose sustiprėjusias antivakarietiškas nuotaikas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas gruodžio 1-ąją išplatino pranešimą, kuriame „patikslino“ tikrąjį Turkijos tikslą Sirijoje. Pasak „ Hurriyet Daily News“ cituojamo prezidento, Turkijos karinės operacijos Sirijoje tikslas yra ne konkretus žmogus, o kova su teroristinėmis grupuotėmis. Kremlius anksčiau skelbė, kad lauks Turkijos vado žodžių apie „būtinybę nuversti B. al Assadą“ paaiškinimo.

Dar visai neseniai santykiai tarp Rusijos ir Turkijos buvo įtempti iki paskutinės ribos – santykiuose rodos galutinį tašką buvo padėjęs incidentas turkų pasienyje su Sirija, kai 2015-ųjų pabaigoje buvo numuštas rusų šturmo lėktuvas. Tačiau būtent tuo metu, kai Turkijos prezidentas Recepas Erdoganas patiria tarptautinį spaudimą, V. Putinas ištiesė jam ranką ir parodė norįs taikytis.

Aiškėja daugiau visą pasaulį sukrėtusio NATO šalies Turkijos ir Rusijos konflikto detalių. Prieš kelis mėnesius Ahmetas Davutoglu, atšalus santykiams su prezidentu Recepu Erdoganu, atsistatydino iš pareigų.

Naktį iš liepos 15 į liepos 16 dieną Stambule, Ankaroje ir keliuose kituose Turkijos miestuose nedidelė dalis kariuomenės pabandė perimti valdžią, nuversti dabartinį prezidentą Rejepą Erdoganą. Kodėl pučas nepavyko, bei kas išvis nutiko NATO sąjungininkėje Turkijoje: Kas savaitgalį įvyko Turkijoje? Nepavykęs karinis perversmas, kurį organizavo keli pulkininkai ir generolai.

Kodėl Vladimiras Putinas pateikė naujus skambius pareiškimus Turkijos link, ir kaip gali vystytis Kremliaus ir Rejepo Erdogano konfliktas „Apostrof“ papasakojo žymus rusų žurnalistas Andrejus Piontkovskis: V. Putinas šiandien išrado naują „memą“, kurį galima statyti greta žymaus „Dusinti tualetuose“ – „Pomidorais neatsipirksi“. Šis „pacaniškas“ grasinimas iš tarpuvartės gerai papildo anksčiau iškilmingo Valstybės Dūmos posėdžio metu Dūmos vicepirmininko, žymaus Rusijos veikėjo Vladimiro Žirinovs...

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad rusams panaudojus į Siriją atvežtus priešlėktuvinės gynybos raketų kompleksus „S-400“, Turkija tai laikytų agresijos aktu ir imtųsi atsakomųjų priemonių, praneša „CNN“. R. Erdogano teigimu, sulaukę „S-400“ smūgio jų aviacijai turkai „be jokios abejonės, tai vertintų kaip agresijos aktą prieš mūsų suverenitetą ir mūsų teisės ginti savo suverenitetą pažeidimu“. Galimybė, kad Turkijos lėktuvai bus apšaudomi virš Sirijos dangaus, yra real...

Turkija gali peržiūrėti rusų dujų pirkimo klausimą dėl atšalusių santykių su Maskva po kelių incidentų praėjusią savaitę. Apie tai pareiškė šios šalies prezidentas Recep Tayyip Erdoğanas, praneša Reuters. Jo teigimu, Rusija turėtų būti jautresnė šiuo klausimu, nes Turkija gali dujas pirkti „pačiose įvairiausiose vietose“. R. Erdoganas taip pat pareiškė, kad Turkija gali atsisakyti ir rusų suprojektuotos atominės elektrinės „Akkuyu“ statybų.

Po birželio 7 d. įvykusių Turkijos parlamento rinkimų šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmą kartą pajuto pralaimėjimo (tiesa, santykinio) kartėlį nuo tada, kai pradėjo politiko karjerą 1994 m. tapęs Stambulo meru, o 2002 m. – Turkijos premjeru. Nors prezidento Erdogano vadovaujama Teisingumo ir plėtros partija (TPP) surinko daugiausia balsų, daugumą parlamente prarado.

Stambule ir kituose Turkijos miestuose besitęsiant neramumams, protestai prieš valdžią jau turi ir savo simbolį. Juo tapo „moteris su raudona suknele“ – fotografų užfiksuota jauna taiki moteris, kurią negailestingai ašarinėmis dujomis apipurškia su protestuotojais kovojantis policininkas, praneša „The Daily Mail“. Raudona vasarinė suknelė, tamsūs garbanoti plaukai ir balta rankinė. Kaukėtas policininkas ir ašarinės dujos. Šis vaizdinys jau plinta po visus socialinius tinklus.

Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas per specialistų grupės diskusiją Berlyne sakė, kad Europos Sąjunga (ES) neteks Turkijos, jei šaliai nesuteiks narystės iki 2023 metų. Tai pirmas kartas, kai R. Erdoganas atskleidė, kiek laiko Ankara sieks ES narystės. Šiuo metu Turkijos ir ES santykiai yra atšalę.

Turkijos ministro pirmininko Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybė pastaraisiais metais ėmėsi spaudos laisvės priespaudos ir įkalino daugiau žurnalistų nei Iranas, Kinija ar Eritrėja, pirmadienį pranešė pagrindinė už spaudos laisvę kovojanti nevyriausybinė organizacija. Niujorke įsikūręs Žurnalistų apsaugos komitetas paskelbė ataskaitą ir prisidėjo prie Europos Sąjungos (ES) ir žmogaus teisių gynėjų kritikos dėl masinio Turkijos žurnalistų sulaikymo.

Ankaroje priverstinai nutupdytame aviacijos kompanijos „Syrian Air“ lėktuve buvo 12 dėžių su techniniais elementais priešlėktuvinės gynybos sistemų radiolokacijos stotims. Tai penktadienį pranešė laikraštis „Kommersant“, remdamasis savo šaltiniais. Pasal leidinio šaltinių, tokio krovinio nereikėjo specialiai įforminti, kadangi jis nekėlė pavojaus nei įgulos nariams, nei lėktuvui, o jo gabenimas nepažeidė jokių tarptautinių įstatymų.

Turkijos kariuomenės vadas įspėjo Siriją, kad bus atsakyta su didesne jėga, jeigu tęsis bombardavimai pasienio teritorijoje, skelbia BBC. Praėjusią savaitę per Sirijos minosvaidžių ataką žuvo penki turkų civiliai. Šis incidentas lėmė, kad Turkija pirmą kartą nuo Sirijoje vykstančio sukilimo pradžios atakavo savo kaimynę.

Turkijos parlamentas davė leidimą kariškiams kirsti sieną į Siriją, jeigu taip nurodys vyriausybė, skelbia BBC. Sprendimas priimtas po parlamento neeilinio posėdžio, kuriame buvo aptartas vyriausybės prašymas leisti intervenciją į Siriją.

Naujienų agentūros ir liudininkai praneša, kad Turkija pirmadienį į Sirijos pasienį pasiuntė karių, raketų ir šarvuotų automobilių konvojų. Nepranešama, kad Turkijos pajėgos ketintų kirsti Sirijos sieną. Pajėgos dislokuojamos kaip atsargos priemonė didėjant smurtui Sirijoje ir nerimui dėl Turkijos sienos saugumo. Valstybinė Anatolijos naujienų agentūra pranešė, kad konvojus iš karinės bazės Gaziantepo provincijoje išvyko į pietuose esančią Kiliso provinciją.

Turkijos muitų ir prekybos ministerijos pareigūnas informavo, kad trečiadienį Turkija, reaguodama į blogėjančią situaciją, uždarys visus sienos su Sirija perėjimo punktus. Trečiadienį bus uždaryti paskutiniai trys iki šiol buvę atviri Turkijos sienos su Sirija perėjimo punktai. Pareigūnas sakė, kad Turkijos muitų ir prekybos ministras apie šį sprendimą oficialiai paskelbs kiek vėliau trečiadienį.

Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas taktiniu manevru laiko Sirijos režimo pritarimą Jungtinių Tautų (JT) specialiojo pasiuntinio Kofio Annano taikos planui. Sirijos prezidentas Basharas Assadas iki šiol neįvykdė nė vieno pažado imtis reformų, turkų žiniasklaida trečiadienį citavo R. T. Erdoganą. „Aš juo netikiu, aš juo nepasitikiu“, – pabrėžė premjeras.

Sausio pradžioje pasaulio žiniasklaida šykščiai užsiminė, kad teismas Stambule pratęsė turkų atsargos generolo Ilkero Bashbuto suėmimą: jis kaltinamas rengęs sąmokslą ir siekęs nuversti premjero Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Taypo Erdoano) vyriausybę. I. Bashbutas – aukščiausio rango kariškis vadinamojoje „Ergenekono“ byloje, kurioje įtariamieji skaičiuojami šimtais.

Amerikiečių žurnalo „Time“ skaitytojai tradiciškai išrinko metų žmogų. Juo tapu Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas. Rinkimuose iš viso už jį balsavo 122 939 žmonės. Erdoganas pelnė gerokai daugiau už 74 tūkstančius balsų surinkusį ir antroje vietoje likusį geriausią pasaulio futbolininką Lionelį Messį.

Turkijos premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas mano, jog Izraelis kelia grėsmę regiono šalims, kadangi jis turi atominę bombą. Turkijos vyriausybės vadovas tai pareiškė trečiadienį su vizitu lankydamasis Pietų Afrikos Respublikoje. Kaip praneša Anatolijos agentūra, R. T. Erdoganas pabrėžė, kad Izraelis toliau okupuoja Palestinos teritorijas ir vykdo valstybinio terorizmo politiką. Turkijos premjeras griežtai pasmerkė Izraelio veiksmus.

Sirijos pulkininkas, perėjęs į protestuotojų prieš prezidentą Basharą al–Assadą pusę, pabėgo į Turkiją. Tai gali sukelti įtampą tarp Damasko ir Ankaros. Pulkininkas Riadas al–Asaadas Turkijos valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai sakė, kad Sirijos kariuomenė bandė jį nukauti Rastano regione netoli Homso miesto, tačiau jam pasisekė pabėgti. „Mes apsistojome saugioje vietoje Turkijoje“, – teigė jis, dėkodamas Turkijos vyriausybei už tai, kad suteikė jam prieglobstį.

Turkija grasina Izraeliui naujomis sankcijomis. Taip Ankara reaguoja į besitęsiantį ginčą su Izraeliu dėl jo kruvinos akcijos prieš laivų flotilę, gabenusią pagalbos krovinius į Gazos ruožą, praneša agentūra AP. Jau praėjusią savaitę Turkija išsiuntė iš šalies Izraelio ambasadorių ir nutraukė karinį bendradarbiavimą. Galimos ir tolesnės sankcijos, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas. Pirmadienį Turkija dar kelis Izraelio diplomatus paragino palikti šalį.