pyktis

„Valstiečių laikraštyje“ skaičiau įdomių dalykų apie pyktį. Bet liko neaišku, ką gi daryti, jei išlieti pyktį yra blogai, o užgniaužtas kenkia sveikatai“, – svarsto Vidmantas iš Kauno r. Atsako psichologė Rūta Bubelienė. Džiugu, gerbiamas Vidmantai, kad daugiau norite sužinoti apie tokią nemalonią, paprastai slepiamą emociją, kurios dauguma kratosi neturį ir bado pirštu į kitus.

„Tik ir girdi: pykti negražu, pyktį dera suvaldyti... Bet juk yra bjaurių dalykų, kurie tikrai pykdo! Ir tėvas tokį pyktį, pamenu, vadindavo šventu. Ką jūs manote?“ – domisi Arvydas iš Marijampolės. Atsako psichologė Rūta Bubelienė. Negirdėjau nieko apie šv. Pyktį, gerbiamas Arvydai. Vargu ar yra toks šventasis... O kalbant rimtai, tas vadinamasis šventas pyktis, manyčiau, yra Dievo rūstybės sinonimas.

Skirtingų Zodiako ženklų atstovai ne tik myli, bet ir pykstasi skirtingai. Sužinokite, kaip elgtis su savo mergina arba žmona ginčo metu, kad prieštaravimai neprivestų prie santykių nutraukimo. Nėra tokių porų, kurios nesipyksta ir gyvena be jokių konfliktų. Dažniausiai problemos auga kaip sniego gniūžtė, paleista nuo kalno.

Tie, kas mane pažįsta, žino, jog esu ramus, santūrus, tolerantiškas žmogus. Kai kas kartais sako – net per daug. Tačiau aš nelaikau šių savybių yda. Be viso kito, gyvenime naudojuosi „Facebook“. Nieko nenustebinsiu, žinau, tačiau ir neketinu stebinti. Tiesiog sakau, kad naudojuosi – ir man tai patinka. Ypač dėl to, jog galiu daugiau ar mažiau tiesiogiai bendrauti su žmonėmis. Atsakau visiems. Net ir labai piktiems. Mane patį sunku supykdyti.

Vairuojantiems lietuviams būdinga ne tik atvira agresija, bet ir pasyvi, kai vairuojama laikantis taisyklių, bet kiti vairuotojai nervinami ir provokuojami, interviu portalui LRT.lt sako psichologė, „Lietuvos draudimo“ pykčio keliuose valdymo konsultantė Eglė Masalskienė. Tyrimų duomenimis, net 95 proc. Lietuvos vairuotojų kelyje bent retkarčiais patiria neigiamų emocijų. Ypač daug įtampos patiria pradedantieji vairuotojai.

Birštonas tapo pirmuoju miestu, kurio teritorijoje pastatytas „Įsijunk šypseną“ informacinis kelio stendas. Raginantis susimąstyti apie pyktį keliuose ženklas yra skirtas priminti atvykstantiems poilsiautojams elgtis draugiškiau, atkreipti dėmesį ne tik į kitus vairuotojus, bet ir dviračių takais važiuojančius kurorto lankytojus.

 Konsultuoja Grožio terapijos ir chirurgjos klinikos „Sugihara“ psichologė Rūta Suchockaitė. Dažną bent kartą gyvenime yra užvaldžiusi būsena, kai norėjosi šaukti, visus primušti, viską sugadinti, sugriauti, sunaikinti, atkeršyti. Ši aktyvi emocija vadinama pykčiu ir kyla, kai kliudoma patenkinti svarbų asmeninį poreikį ar norą.

Pikti žmonės dažniau serga. Be to, pykčio priepuoliai žalingi sveikatai. Kai žmogus supyksta, jame prasideda vidinis organizmo nuodijimas. Žinoma, mums jis yra nepastebimas, mes pastebime tik paprastesnius požymius: raumenų įsitempimą, spartesnį širdies plakimą, kvėpavimo padažnėjimą. Tuo tarpu į kraują plūsteli adrenalinas – „streso hormonas“. Robertas Sapolsky, Stanfordo universiteto profesorius nustatė, kad žmonės, kurie dažnai ir stipriai pyksta, dažniau yra linkę sirgti širdies ligomis.

Dažną iš mūsų bent kartą gyvenime yra užvaldžiusi būsena, kuomet norėjosi šaukti, visus primušti, viską sugadinti, sugriauti, sunaikinti, atkeršyti. Ši aktyvi emocija yra vadinama pykčiu ir kyla, kai kliudoma patenkinti svarbų asmeninį poreikį ar norą. Psichologai teigia, kad pyktis gali kilti iš savigynos poreikio ir yra natūrali emocija, kuri netgi atlieka tam tikrą funkciją, padedančią išlikti, nes gali sutelkti psichologinius išteklius situacijos pataisymui.

Nesvarbu, ar mėgstate savo darbą ar jo tiesiog nekenčiate - visiems kartais pasitaiko dienų, kai norisi viską tėkšržti į sieną. Būkite atsargūs, nes galimai esate stebimas.

Daugumai vairuotojų teko susidurti su juos keikiančiais ar kažką aiškinančiais vairuotojais. Nemažai jų pripažįsta, kad ir patys nevengia paburnoti ant kitų eismo dalyvių. Vos vienas kitas vairuotojas dar nėra sulaukęs jokių komentarų dėl savo vairavimo ir patekęs į situaciją, kai iš kito automobilio išlipęs asmuo ne tik rėkia, bet ir puola muštis. Transporto skelbimų portalo Autogidas.

Po susitikimo su religinių bendruomenių, politikos, meno, kultūros, vizito rėmėjų atstovais Vilniaus rotušėje Dalai Lama XIV kartu su Vilniaus meru Artūru Zuoku atvyko į „Užupio Respublikoje“ esantį Tibeto skverą. „Respublikos“ prezidentas Romas Lileikis dėkojo Tibeto dvasiniam lyderiui už nuolatinį ryšį su Tibetu ir patvirtino, kad tiki šiuo regionu. „Esame dėkingi Tibetui už drąsą ir atvirumą. Už spindintį tiltą, kuriuo keliauja draugystė. Užupiečiams didelė garbė, kad esate čia.

Šiandien prasideda naujo kelio informacinio stendo, skatinsiančio vairuotojus valdyti savo pyktį šalies keliuose rinkimai. Gyventojų favoritu išrinktas ženklas bus įrengiamas kelių vietose, kuriose dėl tam tikrų eismo sąlygų yra didesnė pykčio protrūkių tikimybė, ir skatins vairuotojus važiuoti be pykčio, ramiai ir draugiškai.

Lietuviai pamėgo šaipytis iš Rusijoje užfiksuotų ir internete akimirksniu paplitusių kadrų apie netinkamą tenykščių vairuotojų elgesį. Tačiau kartais vertėtų pasižvalgyti ir į savąjį daržą. Prasidėjusios kampanijos „Nulis pykčio“ autoriai pateikė nufilmuotų vaizdų rinkinį, kuriuose puikiai atsiskleidžia lietuviški vairavimo ypatumai. Balsas.lt primena, kad apklausus vairuotojus paaiškėjo, kad 95 proc.

Ką tik vienas į kitą svaidėte keiksmus ir lėkštes, o dabar audringai vartotės pataluose… Pažįstamas scenarijus? Ekspertai visame pasaulyje sutinka, kad nevaržomas aistros proveržis po kivirčų daugeliui porų yra įprastas. Kai kurie žmonės mano, kad toks seksas visiškai sveikas, o šiek tiek pykčio tik prideda daugiau prieskonių tam, kas jau savaime yra malonu. Kiti tvirtina, jog tai -nesveikas disfunkcinis elgesys.

Socialinis projektas „Nulis pykčio“, skirtas kovoti su pykčio protrūkiais Lietuvos keliuose, atskleidė itin nemalonią statistiką. Paskaičiuota, kad 19 iš 20 Lietuvos vairuotojų važiuodami patiria neigiamų emocijų. Didžiausią pyktį kelyje lietuviams sukelia automobilį priešais „užkišantys“ vairuotojai. Keturi ir penkių vairuotojų teigė, kad Lietuvos keliuose būtų saugiau, jei vairuotojai valdytų savo neigiamas emocijas. Kaip atpažinti „papiktintą“ vairuotoją? Labai paprasta.

Tik jūs du ir dešimtys kilometrų smėlėtų paplūdimių prie žydros jūros… Apie romantiškas atostogas daugelis porų svajoja ištisus metus, tačiau kai joms ateina laikas, kartais ne viskas vyksta taip, kaip tikėjotės. Rimtų pažinčių svetainė DarniPora.lt pataria, ką daryti, kad per atostogas nesipyktumėte ir grįžtumėte ne tik pailsėję, bet ir dar labiau vienas kitą įsimylėję. 1. Dar prieš išvykdami aptarkite, ko tikitės iš šių atostogų.

Gana dažnai smurtaujantys vyrai mano, jog antroji jų pusė ar mylimoji priklauso tik jiems, ir vadovaujasi nuostata: jei nebūsi mano, nebūsi niekieno. O tuomet, kai užeina pykčio priepuoliai, o ypač padauginus svaigalų, griebiamasi peilio, šautuvo ar degtukų.

Kaip juos atpažinti? Stiprūs, daug pasiekiantys žmonės gali būti ir stebėtinai jautrūs. Kas antra sulaukusi pripažinimo visame pasaulyje manekenė duodama interviu atvirauja, kad vaikystėje manė esanti itin negraži. Ar ji pati būtų padariusi tokią išvadą? Ne, ji įdėmiai klausėsi „draugių” bei tetulyčių.

Lietuvoje yra apie 6 tūkstančiai vaikų, kurie dėl įvairių priežasčių nepatiria tėvų meilės ir šilumos, tačiau turi globėjus ir jaučia jų dovanojamą meilę. Nepaisant to, specialistai skatina globėjus padėti vaikams bendrauti su savo biologiniais tėvais, jei tik tai įmanoma. Tačiau tai teorija.

Auginate ne vaiką, bet velniuką? O galbūt jūsų vaikui tik ožiuko ragiukai išdygo ir jis dėl to, kad nenusipirko norimos mašinytės, krito ant žemės ir rėkė iki pamėlynavimo? O gal jūsų atžala galvoja, kad yra labai didelis ir į jūsų patarimą, kaip elgtis mokykloje sureagavo šiek tiek trinkteldamas savo kambario durimis? Iš mamos ar tėčio ausų jau eina dūmai, akyse praslenka vaizdai apie tai, kaip jūs daužote savo galvą į sieną arba rėkiate taip garsiai, kad sprogsta sekcijos stiklai. Stop.

Šiauliečių kiemuose vyksta karas dėl vietos automobiliui. Gyventojai bado padangas, į darbą paleido net kumščius. Tačiau valdininkams tai nė motais. Kibiras – vietoj automobilio Dainų gatvės penkiaaukščio kieme gyventojai palieka plastikinius kibirus automobilių stovėjimo aikštelėje, kad žmonės iš kitų namų nestatytų automobilių. Dvidešimt septynerius metus namo bendrijos pirmininke esanti šiaulietė vardijo automobilių numerius, kurie nepriklauso jos kaimynams.

Dažnai sakoma, kad pyktį būna išlieti, jeigu nori nusiraminti. Naujausi tyrimai atskleidė, kad tokia nuomonė yra klaidinga, rašo dailymail.co.uk. Tyrimas parodė, jog tie, kurie nuolatos internete rašinėja agresyvius ir negatyvius komentarus, iš tiesų ima jaustis blogiau ir tampa kur kas piktesni. Pasirodo, nereikia net rašyti – negatyvias emocijas sukelia ir piktų komentarų skaitymas.

Per metus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) užregistruoja apie 2,5 tūkst. vartotojų skundų. Trečdalis jų pasitvirtina, skaičiuoja „Lietuvos rytas”. „Aiškiai žinome, kada būna pilnatis ir žmonės tenori išsikalbėti, išlieti emocijas”, – „Lietuvos rytui” sakė VMVT Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė. Kartą į inspektorių kabinetą atskubėjo vilnietė su pusiau nuvalgytu vadinamosios lietuviškos baltos mišrainės indeliu.

Strategijos, padedančios užkirsti kelią pykčiui. Atsipalaidavimas. Paprasti atsipalaidavimo būdai, pavyzdžiui, gilus kvėpavimas ar atpalaiduojantys vaizdiniai padeda nurimti pykčiui. Atsipalaidavimo technikų gali išmokti iš knygų ar kursuose, o kai pramoksite technikų, galėsite jas pasitelkti bet kurioje situacijoje. Jei jūsų poroje abu partneriai karšto kraujo, nebloga mintis būtų jums abiem pasimokinti šių technikų.

Kerštauti ar ne? Šis hamletiškas klausimas gali iškilti ir tada, kai kaimynas jūsų vietoje pasistatė savo automobilį, ir tada, kai sužinojote apie mylimojo neištikimybę. Krikščioniška moralė moko: jei sudavė per vieną skruostą – atsuk kitą. Bet tai, galima sakyti, aukštasis moralės pilotažas, nes pirminės emocijos būna akivaizdžios: „Na, palauk, tuoj aš tau parodysiu!“ Kerštas – ne bausmė ir ne niekšiška piktadarystė. Tai – sugrąžintas blogis: akis už akį.

Pyktį esame įpratę laikyti destruktyvia, santykius griaunančia emocija. Dažniausiai peršami pykčio valdymo metodai – jo gniaužimas. Vis dėlto, pyktis nėra blogis pats savaime. Dar daugiau, būna situacijų, kai pažadinti savyje pyktį netgi sveika ir naudinga. Pavyzdžiui, asmeniniuose santykiuose, tarantis dėl tam tikrų verslo sandėrių, visuomeninėse grupėse ir panašiose situacijoje, rašo newscientist.com. „Pykčio patirtis nėra maloni, tad mes jį laikome negatyvia emocija.

Pagrindinis realybės šou „Šlovė ir turtai“ prizas – 50 tūkst. litų nenukrito iš dangaus. Šie pinigai – Radžio. Taigi garsus vyras turi teisę daryti viską – kritikuoti, skirti specialias užduotis, o prireikus – netgi išmesti iš viso realybės šou. „Šlovės ir turtų“ dalyviai vyko linksmintis. Ir jie tikrai nesitikėjo, kad įlipę į prabangų limuziną, jame ras garsiausią Lietuvos romą. Ir dargi turintį ką pasakyti. Žinomas vyras klausinėjo dalyvių, kodėl būtent jie yra verti jo pinigų.

Ispanijos taurės rungtynėse Madrido „Real“ net 4:0 sutriuškino Vigo „Celta“, tačiau karališkojo klubo strategas Jose Mourinho vis tiek nebuvo patenkintas, rašo bild.de. Portugalų futbolo specialistas nuolat šokinėjo nuo atsarginių suolo, tupinėjo prie šoninės linijos ir rėkalojo. Visa tai vainikavo momentas, kai Cristiano Ronaldo po pražangos baudos aikštėje atsidūrė ant žemės, o teisėjas to nefiksavo. Įsiutęs J. Mourinho pašoko iš vietos, griebė kamuolį ir nuspyrė jį į žaidėjų tunelį.

Gal kam jau pabodo prieškalėdinis šurmulys, ypač kai jis prasideda nuo lapkričio ir ima erzinti artėjančios šventės, o gal esate šiek tiek arba tikras Grinčas ir perjungiate radijo stotį, kai užgroja kalėdinė muzika ir jums visai nerūpi Kalėdos, – jūs jų nekenčiate, nemėgstate, netikite? O gal esate tiesmukas ir galite nusiųsti sveikinimą pasakydami ką išties galvojate? O gal, tiesiog, turite draugų, kurie gavę keistą sveikinimą supranta jūsų juodą humorą? Lietuvoje, prasidėjus mobiliųjų telefon...

Kaip priversti žmogų nedaryti pikta? Gydytojai tvirtina, kad yra argumentas, kuris įtikins kiekvieną sveikatai mąstantį asmenį – tai sveikata. Paklausite, kokią įtaką sveikatai turi gerumas? Specialistai tikina – tiesioginę ir siūlo panagrinėti pykčio fiziologiją. Nuolatinis susierzinimas ar pyktis gali sukelti širdies ligų susirgimus, insultą, vėžį, depresiją, kepenų veiklos sutrikimus.

Atėjo laikas pasikalbėti apie grupinį savisaugos instinktą. Skamba lyg ir keistokai, bet pabandysime susigaudyti. Žmogus yra socialinė būtybė, todėl jis privalo turėti mechanizmus, padedančius jam išgyventi savo socialinės grupės rėmuose. Jei tas instinktas nebus geros formos, tai grupė jį tiesiog išmes iš savo tarpo. O, jei žmogus su ta užduotimi susitvarkys, tai yra viltis, jog nei jis, nei visa grupė nepražus nesibaigiančiuose tarpusavio ginčuose ir rietenose.

Galite kaltinti savo viršininką, bendradarbių apkalbas ar blogą žvaigždžių išsidėstymą, bet jei niekaip nesugebate gauti to seniai trokštamo paaukštinimo, tai gali būti, kad didžiausias jūsų priešas esate jūs pats, teigia News.com.au. Turbūt nujaučiate, kad jūsų elgesys nėra pats geriausias, bet nėra ir visiška tragedija. Ir visgi kolegoms ir viršininkams gali pasirodyti kitaip.

Ką mums primena žodis „mama“? Vienoms – vaikystę ir namus, su kepamų mielinių bandelių kvapu ir švariais, ką tik išskalbtais skalbiniais prakvipusia spinta, kitoms – paveikslėliuose regėtą madoną su kūdikiu ant rankų, kurios veidą puošia palaiminga šypsena. Ir tikriausiai pačios tapusios mamomis dažnai susimąstome, jog dabar ta madona, tie švarūs skalbiniai ir tos mielinės bandelės esame mes pačios.

Prieš rinkimus skamba ne tik anuji politiniai pažadai, bet ir primenamos senos nuoskaudos. Seimo nario Antano Matulo žmona ryžosi viešai prabilti apie vyro neištikimybę. Nijolės Matulienės pasirašytas „Atviras laiškas tautai“, kurį prieš kelias dienas paštu pasiekė panskliautas.lt redakciją. A. Matulas kalbėdamas su žurnalistais kalbėdamas apie laišką neslėpė, jog toks sutuoktinės atvirumas prieš pat rinkimus jį nemaloniai nustebino.

Žmogus, praradęs darbą, išgyvena krizę: pradeda menkiau vertinti save, savo ankstesnius sugebėjimus, gali atsirasti depresiškų minčių. Psichologai išskiria 5 fazes, kurias patiria žmogus, praradęs darbą: " Antipatija bedarbystei - prabudimas, nuotaikos pasikeitimas, emocinis nestabilumas. " Šokas po darbo praradimo - nesaugumo, skriaudos pajautimas, ateities baimė. " Optimizmas - atostogų efektas, aktyvumas, tikėjimas sėkme. " Pesimizmas, sveikatos ir finansinės problemos.

Mylimųjų išduoti ar tik atstumti vyrai neretai griebiasi žiauraus keršto. Silpnesnėms moterims geresniu atveju tai baigiasi pažeminimu ir mėlynėmis, o blogiausiu – baisiais sužalojimais arba net mirtimi. Iš laiptinės sklindančių riksmų bei pagalbos šauksmų pažadintas Šiauliuose esančios Vilniaus gatvės 138-ojo daugiabučio gyventojas Zigmas pašoko iš lovos ir atsargiai pravėrė buto duris – visgi buvo trečia valanda ryto.

Situacija, kuomet priverstinai reikia ką nors atleisti iš darbo, yra nemaloni abiems pusėms, taip pat ir darbdaviams, juolab, kad pastarieji žino apie galimus didesnius ar mažesnius asmens, gavusio vilko bilietą, emocijų protrūkius. Puikus tokio neprognozuojamo elgesio pavyzdys užfiksuotas naujienų portale LiveLeak.com neseniai paskelbtame vaizdo įraše. Klipe aiškiai matyti, kaip vyrukas atsinešęs keletą talpų apipila benzinu (ar kitu degiu skysčiu) „Hummer“ visureigį ir po akimirkos jį padega.

Nuolatinis susierzinimas ar pyktis gali sukelti ne tik depresiją, bet ir tapti vėžio ar širdies ligų susirgimo priežastimi. Dažnai ir stipriai pykstantiems žmonėms reikia medicininės pagalbos, kitaip jiems gali kilti bendravimo problemų, susikonfliktuoti santykiai su aplinkiniais arba pykčio apimti jie gali imtis nusikalstomų veiksmų. Pyktis – viena iš natūralių žmogaus emocijų, kuri pasireiškia reakcija į nemalonią situaciją.

Estijos vyriausybė žadėjo, kad įsivedus eurą kainos nekils, nes parduotuvių savininkai bus griežtai kontroliuojami. Tačiau maistas brangsta. Maža to: dienraščio „Ohtuleht” atlikta sociologinė apklausa parodė, jog estai įsitikinę, kad pagrindinių produktų kainos pakilo gerokai daugiau, nei skelbia statistikai. Esą bulvės, burokėliai, agurkai, pomidorai ar salotos pabrango 50–100 proc., o mineralinis vanduo ir bulvių traškučiai – 30–40 procentų.

Kad ir koks būtų jūsų bendravimas, jei jis jau trunka pakankamai ilgą laiko tarpą, įvyksta nesutarimų. Nebūna taip, kad santykiai praeitų be barnių ir konfliktų. Jūs esate dvi savarankiškos asmenybės, ir jei visur ir visada jums viskas sutaptų, po kiek laiko pasirodytumėte vienas kitam beviltiškai nuobodūs. Svarbiausia - suprasti, kad jei jau pykstatės, tai nereiškia, kad esate visiškai skirtingi ir jums metas sukti savais keliais. Paprasčiausiai tai - santykių krizė, kurią būtina išgyventi.

Tam, kad „A“ tipo asmenybė greitai „užvirtų“, daug nereikia. Be to, ir savo įniršio nebūtina išlieti kumščiais ant pirmo pasitaikiusio gyvio. Pavyzdžiui, galbūt Tu keiksnoji raktus, kurių niekaip negali rasti, arba įniršęs su trenksmu uždarai nešiojamąjį kompiuterį, kai šis „nulūžta“ pačiu netinkamiausiu momentu. Jei išliejai pieną virtuvėje, būtinai sušuksi „šūdas“ ar dar „kietesnį“ necenzūrinį žodį. Ne, greičiausiai Tu nesi pavojingas visuomenei. Bent kol kas.

Kiekvienoje šeimoje pasitaiko didesnių ar mažesnių konfliktų. Jei pykstasi tik suaugusieji – lieka tikėtis, kad emocijoms atslūgus jie ramiai išsiaiškins nesutarimus. Skaudžiau, jei dalyvauja, tegul ir kaip pasyvūs stebėtojai, mažiausieji šeimos nariai. Jie, kitaip nei barnius pradėję suaugusieji, vargu ar nusiramins emocijoms atslūgus. Jei tėtis su mama rimtai susipyko, mažiesiems gali pasirodyti, kad dėl šio konflikto sugriuvo visas jų pasaulis.

Sunku pasakyti, kas vyksta žmonių galvose, kai dėl pernelyg didelio streso ar smegenis veikiančių alkoholinių ar kitokių medžiagų vartojimo jie palūžta ir pradeda visiškai savęs nekontroliuoti, tačiau tokiu atveju patartina laikytis nuo jų saugaus atstumo.

Jis išsunkia mūsų motyvaciją, sustabdo mus nuo tobulėjimo ir net gali mus priversti norėti daugiau darbo, rašo „Daily Mail“. Pasak naujų studijų, nuobodulys darbovietėse auga ir veikia visus nuo karjeristų iki paprastų darbininkų. Pasak Sandi Mann, psichologijos dėstytojos Lancashire universitete, nuobodulys, po pykčio, yra labiausiai užgniaužiama emocija darbovietėje.

41 metų moteris itin žiauriai nužudė nepažįstamą vyriškį, suspausdama jo sėklides. Haikou mieste, Hainan provincijoje, Kinijoje 41 metų moteris atvyko prie mokyklos pasiimti savo sūnaus po pamokų ir norėjo savo motorolerį pastatyti priešais parduotuvę, bet parduotuvės šeimininkas (42 metų) nebuvo tuo labai patenkintas ir jie susiginčijo. Tik žodžių nepakako – įsiutusi moteris į pagalbą pasikvietė savo vyrą ir brolį. Netrukus užvirė muštynės.

Į LNK televizijos laidą „24 valandos“ paskambinęs Bronius papasakojo, iš pirmo žvilgsnio, niekuo neišsiskiriančią istoriją. Tačiau tik iš pirmo žvilgsnio. Vyras daugiabučiame name nusipirko butą, po to antrą, o butams priklauso ir kieme esantys mediniai sandėliukai, kuriais vyriškis iki šiol negali naudotis. Pasirodo, Broniaus kaimynė, kaip jis pats sako, ypatingai pikta moteris Laima, kieme esančiais sandėliukais naudojasi jau daug metų ir nė nesiruošia jų grąžinti.

Visiems vairuotojams puikiai pažįstama viena labiausiai erzinančių situacijų – kuomet atėjus prie automobilio pamatoma, kad vienintelį galimą išvažiavimą blokuoja kita transporto priemonė. Nors ne visi įniršio proveržiai tokiais atvejais buvo įamžinti vaizdo įrašuose, internete gausu pavyzdžių, kuomet žmogus, negalintis iš vietos pajudinti automobilio, tampa agresyvus ir dažnai imasi kraštutinių priemonių, kurios dažnai baigiasi svetimo turto sugadinimu.

Pyktis yra viena iš dažniausiai neteisingai suprantamų ir neteisingai naudojamų žmogiškųjų emocijų. Pyktis yra reakcija į vidines emocijas, o ne suplanuotas veiksmas. Jį parodyti yra kur kas lengviau, nei giliai slypinčius jausmus. Kodėl mes supykstame? Jausmai, glūdintys po pykčio reakcija, verčia mus jaustis pažeidžiamais ir silpnais; pyktis padeda mums pasijusti (bent jau laikinai) stipriais ir kontroliuojančiais situaciją.