pvm lengvata

Per pastaruosius mėnesius daugelis dešimtis kartų girdėjo naujieną, kad kaimyninė Lenkija – pigių kainų šalis, o netrukus, nuo vasario 1 d., kai bus taikomas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) maistui, Lenkija taps pigių kainų rojumi. TV3 laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistas pats nuvyko į Lenkiją, kur apžvelgė lietuviškų ir lenkiškų prekių skirtumus. Pažintinė kainų ekskursija prasidėjo Punsko mieste esančios parduotuvės pieno skyriuje.

Milžiniškų sąskaitų iškankintus gyventojus valdžia ramina – svarsto mažinti lengvatinį PVM tarifą šildymui iki 5 procentų. Prezidentas Nausėda atkerta ironija – PVM lengvata šildymui vadina „nabašnyko pašlakstymas žaliąja arbata“. Šalies vadovas aiškina, kad toks tarifas įsigaliotų tik kitą šildymo sezoną ir sąskaitas sumažintų keliais eurais.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjęs Lietuvos maitinimo sektorius iškarto pajuto teigiamą nuo liepos įsigaliojusio lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) poveikį, tačiau pabrėžia, kad dėl mažesnio mokesčio tarifo sukaupti lašiniai jau aptirpo arba net visai ištirpo.   „Dabar daug geriau laikosi prabangesni restoranai – ten vietas rezervuojasi, kainos nemažos, ir tie, kurie dirba išsinešimui.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gintautas Paluckas, įvertinęs valdančiųjų Seimo rudens sesijos darbotvarkę, teigia pasigendantis realaus Vyriausybės dėmesio kylančių kainų problematikai. „Augant kainoms, būtina apsaugoti ekonomiškai silpniausias grupes, kurių pajamos yra fiksuotos politiniais sprendimais.

Nuo 2021 m. liepos 1-osios keičiasi Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymas. Seimo priimtu sprendimu panaikinta iki šiol galiojusi mokestinė lengvata mažesnėms siuntoms iš trečiųjų šalių. Tokiomis šalimis laikomos visos valstybės, nesančios Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Kinija, JAV, Rusija, ir t.t. Iki liepos 1-osios, iš jų siunčiant siuntas, kurių vertė neviršija 22 eurų, nereikėjo mokėti PVM, tad jos buvo pigesnės. Tačiau pakeitus įstatymą, nuo liepos 1-osios šios lengvatos nelieka.

Nuo liepos 1 d. visoje Europos Sąjungoje (ES) įsigalios naujos siuntimo iš trečiųjų šalių taisyklės – nuo šios datos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) bus apmokestintos visos į ES atvykstančios siuntos, įskaitant ir mažos vertės (iki 22 eurų), kurioms šiuo metu taikoma importo lengvata. Iki pokyčių likus mėnesiui Lietuvos paštas primena, kaip veiks nauja tvarka, kokie bus taikomi mokesčiai bei kitą svarbią informaciją, kuri aktuali laukiant siuntų iš ne ES šalių, pvz.

Kelią Seime besiskinanti 9 proc. PVM lengvata gali neatnešti laukiamos naudos maitinimo sektoriui, sako dalis ekspertų, jie siūlo tobulinti įstatymo pataisų formuluotę, rašo „Verslo žinios“.  Bendrovės „PwC Lietuva“ specialistė Aušra Miltenytė sako, kad dėl ES teisės aktų ir naujausių ES Teisingumo Teismo išaiškinimų maistas išsinešti laikomas preke ir toliau liktų apmokestintas standartiniu 21 proc. PVM tarifu.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiems maitinimo, sporto, kino bei kultūros sektoriams. Lengvatos svarstymas Seime numatytas ketvirtadienį, o priėmimas – po Velykų. 9 proc. PVM tarifą pasiūliusius valdančiuosius parėmė ir kai kurie opozicijos frakcijų atstovai, paramą išreiškė ir opozicijos lyderis „valstietis“  Saulius Skvernelis. Pataisos numato, kad 9 proc.

Ketvirtadienį Seimas galutinai priėmė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymą, kuriuo bus panaikinta iki šiol galiojanti mokestinė lengvata mažesnėms siuntoms iš trečiųjų šalių. Tokiomis šalimis laikomos visos valstybės, nesančios Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Kinija, JAV, Rusija, o kitų metų pradžios – Jungtinė Karalystė ir kitos šalys. Iš jų siunčiant siuntas, kurių vertė neviršija 22 eurų, nereikia mokėti PVM, tad jos yra pigesnės.

Seimas pradėjo svarstyti du skirtingus siūlymus, kurie sumažintų finansinę naštą šeimoms su vaikais, kad būtų lengviau išbristi iš krizės po pandemijos. Vienas jų – tai prezidento Gitano Nausėdos siūlymas skirti vienkartinę išmoką šeimoms su vaikais. Kitas – parlamentarių siūloma PVM lengvata kūdikių maisto produktams ir sauskelnėms. Ekonomistai šiuos įstatymo projektus vertina kritiškai, tačiau pabandė įžvelgti, kuris iš jų yra geresnis.

Valdžia nesutinka sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) naujiems elektromobiliams.  Seimas antradienį nepriėmė svarstyti grupės parlamentarų siūlymo naujiems elektromobiliams, jei jų kaina neviršija 35 tūkst. eurų, taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.

Valdžia sumanė kad reikia dar vienos lengvatos. Šį kartą – jauniems žmonėms įsigyjant pirmąjį būstą bet kuriame Lietuvos mieste. Tačiau vos žvilgtelėję analitikai iš karto pamatė spragas – statytojai užsidirbtų daugiau, o pirkėjai ir toliau mokėtų didžiules sumas. Vyriausybė jau davė palaiminimą teikti paramą jaunoms šeimoms įsigyjant pirmąjį būstą ne didmiestyje. Kol Seimas dar nespėjo šio siūlymo užtvirtinti, suspėti su savo siūlymais bando ir socialdemokratai.

Priemonių, kaip kovoti su klimato kaita ir aplinkos tarša ieško daugybė šalių. Ne išimtis ir Lietuva. Štai Seime užgimė pasiūlymas, kuriuo būtų skatinama įsigyti ekologiškesnius automobilius, tačiau eksperto teigimu, naujasis siūlymas veikiau primena viešųjų ryšių akciją, o ne rimtus ketinimus.

Grąžinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui, Seime susimąstyta ir apie gyvenančius individualiuose namuose – neraškančius lengvatos vaisių. Tačiau pateiktas siūlymas iki Seimo salės gali net nenukeliauti. Ne tik dėl suskaičiuotų biudžeto praradimų, bet ir dėl to, kad neatitinka Europos Sąjungos narių susitarimo. Konservatorius Antanas Matulas pasiūlė, kad 9 proc.

Vyriausybei nusprendus ir toliau taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą apgyvendinimo paslaugoms, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Stasys Jakeliūnas nori įtvirtinti šio tarifo galiojimo trukmę. „Valstiečių“ frakcijai priklausantis S. Jakeliūnas siūlo, kad lengvata viešbučiams galiotų iki 2023 metų, tuo metu Vyriausybė siūlo ją taikyti neribotą laiką.

Naujasis šildymo sezonas Lietuvoje pasitinkamas su 9 proc. PVM lengvata šildymui ir 8 proc. mažesne nei pernai vidutine šildymo kaina. Tačiau netyla dvejonės, ar mažesnė šildymo kaina reikš ir mažesnes galutines sąskaitas. Juolab kad pernai, „Vienos Sąskaitos“ duomenimis, vidutinės sąskaitos už komunalines paslaugas šaltuoju metų laikotarpiu buvo net 66 proc. didesnės nei 2015 metais.

  Seimas linkęs nuo spalio iki sausio grąžinti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui. Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisai. Už tai balsavo 107 Seimo nariai, prieš -4, o susilaikė 6. Jeigu Seimas ketvirtadienį pataisą priims, 9 proc. tarifas galiotų iki sausio 1-osios, po to, tikėtina, jis bus padidintas iki 15 proc. Gyventojai, kurių išlaidos šildymui viršija 10 proc.

  Vyriausybė už konservatorių balsus dėl urėdijų pertvarkos, svarstys galimybę grąžinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą šildymui, pareiškė premjeras Saulius Skvernelis.   „Sutarta, kad bus Vyriausybės teikimui pritarta dėl lengvatos šildymui įvedimui“, - antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras. „Iki spalio 1 dienos mes esame įsipareigoję pateikti ir priimti reikalingus įstatymus, nuo kada ji (lengvata - BNS) įsigalios spręs įstatymas“, - pridūrė premjeras.

Ilgai lauktas mokesčių pertvarkymo planas – jau ant stalo. Kaip ir galima buvo tikėtis – iš valdžios gerų naujienų verčiau nelauk. Ir jei bus viena kita geresnė žinia, jas būtinai nusvers mokesčių kėlimo planai. Tai štai, gerosios žinios skirtos mažas pajamas gaunantiems asmenims. Jiems didės nepamokestinamasis pajamų dydis.

Žemdirbiai norėtų, kad valdžiai keičiant kai kuriuos mokesčius, būtų atsižvelgta į jų interesus, nepalankią padėtį rinkose, prastėjančią finansinę padėtį. Finansų ministras sako, jog visi ūkininkų pasiūlymai bus apsvarstyti, o žemės ūkio ministras žada atsižvelgti į smulkiausių ūkininkų interesus. Susitikime su ministrais antradienį dalyvavęs Grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas BNS tvirtino, kad pagrindinis ūkininkų noras - nedidinti GPM tarifo, kuris dabar yra 5 proc.

Vyriausybei svarstant panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams, viešbučių asociacijos vadovė teigia, kad tai gali stabdyti tarptautinių tinklų investicijas, o viešbučiai gali tapti nekonkurencingi. Analitikas prognozuoja, kad dėl lengvatos panaikinimo dar bus daug ginčų.

Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui nuo birželio nustos galioti - parlamentarai atsisakė svarstyti konservatorių pataisas, kuriomis buvo siūloma iki 2020 metų birželio 1-osios lengvatos galiojimą pratęsti. Seimas antradienį po pateikimo nepriėmė svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, kurią parengė konservatoriai Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė ir Jurgis Razma. Už svarstymą balsavo 35 Seimo nariai, prieš - 14, o susilaikė 30 parlamentarų.

Ilgai žadėtas Vyriausybės programos įgyvendinimo planas pradedamas viešinti oficialiai. Dabar aišku, kas bus prioritetai ir kaip juos norima pasiekti. „Sprendimai, kurie turėjo būti padaryti vakar susiję su didžiausia Lietuvos gėda – skurdas. Ekonomika pakankamai augo, kad tai jau vakar galėjome padaryti. Šiandien reikia sudaryti sąlygas žmonėms dirbti ir uždirbti pajamų.

Vyriausybė trečiadienį nepritarė lengvatiniam 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) šviežiai atšaldytai mėsai bei šviežiai, tvenkiniuose išaugintai žuviai. Taip pat nepritarta ir siūlymui lengvatinį 5 proc. PVM tarifą taikyti būtiniausiems maisto produktams. Visgi patys ministrai dar nesutaria, ar lengvata atpigins produktus, ar ne.  Finansų ministro Viliaus Šapokos teigimu dėl siūlomų lengvatų biudžetas atitinkamai netektų 43 mln. eurų ir 135 mln. eurų pajamų.

Vyriausybė ketina nepritarti lengvatiniam 5 proc. pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) šviežiai atšaldytai mėsai bei šviežiai, tvenkiniuose išaugintai žuviai. Taip pat ketinama nepritarti ir siūlymui lengvatinį 5 proc. PVM tarifą taikyti būtiniausiems maisto produktams. Vyriausybės nutarimo projektus parengusios Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl siūlomų lengvatų biudžetas atitinkamai netektų 43 mln. eurų ir 135 mln. eurų pajamų.

Seimui nusprendus pavasarį sugrįžti prie sprendimo naikinti 9 proc. PVM lengvatą šildymui, savivaldybė suskaičiavo – kiek Vilniui tai papildomai kainuos ir kiek gyventojų gali užplūsti į savivaldybę kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį jau po gegužės 31 d. Panaikinus PVM lengvatą šildymui, iškart padidėtų gyventojų, gaunančių kompensaciją, skaičius, o išmokų našta būtų perkelta savivaldybei, kas nebuvo numatyta planuojant 2017 metų miesto biudžetą. Sausio – lapkričio mėn.

Seimas nutarė, kad lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas centralizuotai šilumai galios iki kitų metų gegužės 31-osios. Tai reiškia, kad nuo sausio centralizuotai tiekiama šiluma nebrangs. Tačiau esminis klausimas dėl PVM lengvatos pratęsimo buvo valstiečių žaliųjų partijos pirmininko Ramūno Karbauskio ir ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio nuomonių išsiskyrimas.

„Valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui pirmadienį pranešus, kad valdantieji Seime palaikys siūlymą PVM lengvatą šildymui pratęsti iki 2017 metų birželio, premjeras Saulius Skvernelis antradienį pareiškė nepritariantis tokiam ketinimui. „Premjero pozicija yra, kad lengvata šildymui neturėtų būti pratęsta“, - BNS sakė S.Skvernelio atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė šeštadienį perspėjo, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui atsisakymas nuo sausio gali sukelti chaosą savivaldybėse. Kreipdamasi į socialdemokratų partijos bendražygius ji pareiškė, kad lengvatos atsisakymui yra nepasirengta, o didesnės naštos perkėlimas vietos valdžiai būtų neteisingas. R.Žakaitienė ragino socialdemokratus Seime nepritarti skubotiems sprendimams.

Seimas nepratęs pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centriniam šildymui dar vienam šildymo sezonui. Tačiau mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms bus mokamos kompensacijos – dėl to keičiama jų skaičiavimo tvarka. Pastaruoju metu daugiausiai kritikos sulaukiantys valstiečių partijos atstovai dėl nesiėmimo spręsti rimtų klausimų, o prisidengiantys mažais – pateikė netikėtą staigmeną.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog pridėtinės vertės mokesčio lengvata centriniam šildymui yra neteisinga, nes didelė dalis ja besinaudojančių gyventojų turi galimybes susimokėti pilną šildymo kainą. „Mes turime pripažinti, kad šildymo PVM lengvata, kaip ir daugelis kitų PVM lengvatų, nėra socialiai teisinga. Nemažai žmonių gyvena daugiabučiuose, bet didelė dalis jų galėtų susimokėti pilną kainą už šildymą, nes tai leidžia gaunamos pajamos.

Nuo 2017 metų sausio siūloma lengvatiniu 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu apmokestinti paslaugas tais atvejais, kai sandoriai vyksta tarp žemės ūkio kooperatyvo narių. Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti atitinkamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kurios, jeigu jas Seimas priimtų, neleistų tokios lengvatos taikyti kitų kooperatyvų nariams.

Valdančiųjų partijų Politinė taryba tarsis dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, pieno supirkimo kainų, socialinio modelio svarstymo Seime eigos bei pabėgėlių priėmimo. Finansų ministras Rimantas Šadžius koalicijos partneriams - socialdemokratams, „tvarkiečiams“ ir „darbiečiams“ pateiks informaciją, koks poveikis būtų biudžetui, jeigu būtų taikomas 5 proc. ar 9 proc. PVM tarifai mėsai, paukštienai, žuviai, pieno produktams ar didesniam produktų krepšeliui.

Valdantieji, reaguodami į vadinamąjį kalafiorų skandalą, ištraukė ginklą – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą mėsai. Vis dėlto, mėsos perdirbėjai perspėja, jog tokiu sprendimu ne visi vartotojai gali būti patenkinti, tuo metu ekonomistai įtaria, kad Vyriausybės pastangos tokiu būdu sumažinti produktų kainas gali patirti fiasko.

Kainų augimo arba kalafioro skandalas įsimetė ir į parlamento rūmus. Politikai laužo galvas, kaip numušti ūgtelėjusias maisto ir kitų produktų bei paslaugų kainas. O pasiūlymų – visas spektras: nuo drastiško mokesčių mažinimo, boikoto iki lito grąžinimo. Statistikos departamentas skelbia, kad kainų indeksas yra 1,2 proc., tačiau jis gautas apskaičiavus daugiau nei 68 tūkstančius prekių kainų kitimų. Tačiau skirtingų prekių kainos kito nevienodai.

Priėmęs svarstyti siūlymus šviežiai mėsai ir žuviai bei maisto produktų krepšeliui taikyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM), Seimas padarė pertrauką ir dėl jų balsuos vėliau, konservatoriams paprašius pertraukos - jie pareiškė norintys išgirsti finansų ministro Rimanto Šadžiaus poziciją. „Darbiečių“ frakcijos vadovas Kęstutis Daukšys siūlo priimti Pridėtinės vertės mokesčio bei Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymų pataisas.

Hibridiniai automobiliai, elektromobiliai – transporto priemonės, kurios užsienio šalyse jau nebėra naujiena. Tuo metu lietuviai, kaip rodo statistika, nėra linkę sėsti prie šių ekologiškų automobilių vairo. Seimo nariai šią problemą siūlo spręsti pridėtinės vertės mokesčių lengvatomis (PVM) ir premijomis, tuo metu automobilių rinkos ekspertas perspėja, jog skatinimo priemonę reikia rinktis atsargiai.

Šilumininkai nepritaria pasiūlymui naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno tvirtinimu, kad lengvatos panaikinimas dar būtų per ankstyvas, nes valstybė pirmiausia turėtų pasirūpinti, kad šildymui būtų kuo plačiau naudojamas už dujas pigesnis biokuras.

Žinių radijas  Premjeras Algirdas Butkevičius „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ pareiškė nematantis galimybių nuo kitų metų įvesti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą mėsai: „Aš manau, kad šiuo metu, kada yra tokia geopolitinė situacija, ir ji yra įtempta, o tai veikia ir ekonomiką, papildomų lengvatų įvedimas dar labiau sumažintų biudžeto pajamas. Tokiu atveju mes negalėtume vykdyti savo finansinių įsipareigojimų.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Vytautas Juozapaitis nuo šių metų liepos 1 d. siūlo įteisinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą kultūros ir meno renginiams, rašytojo, kompozitoriaus ir atlikėjų paslaugoms. Tokį PVM įstatymo papildymo projektą jis įregistravo Seimo posėdžių sekretoriate.

Seimas atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir įteisino lengvatinį 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą spaudai, viešajam transportui ir 5 proc. PVM tarifą neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms ir jų remontui. Penktadienį už šalies vadovės grąžintas pakartotinai svarstyti Seimui PVM įstatymo pataisas balsavo tik 23 Seimo nariai, 73 Seimo nariai parėmė Seimo anksčiau priimtas PVM įstatymo pataisas, 6 parlamentarai susilaikė.

Pastaruoju metu Seime gana dažnai įregistruojami siūlymai maisto produktams taikyti lengvatinį PVM tarifą. Tačiau visuotinio Seimo narių palaikymo tokios iniciatyvos nesulaukia, nepritaria tam ir Vyriausybė, apskritai neigiamai ir kategoriškai nusiteikusi įvairių lengvatų atžvilgiu. Taiko labai mažai PVM lengvatų Seimo nariai – įvairių PVM lengvatų iniciatoriai – teigia, kad didelis PVM tarifas ne tik smaugia mūsų šalies vartotojus ir verslininkus, bet ir žlugdo šalies ekonomiką.

Siūloma dar metams pratęsti lengvatinį 5 procentų PVM tarifą vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Parlamentarų grupės vardu tokį Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys socialdemokratas Edvardas Žakaris.

Nuo to laiko, kai buvo pradėta kalbėti, kad NATO kroviniai, gabenami į Afganistaną, galėtų keliauti ne tik per Rygos (Latvija) uostą, bet ir per Klaipėdą praėjus porai metų, vakar Klaipėdos uostas sulaukė pirmosios jų partijos. Pasak UAB Klaipėdos konteinerių terminalo generalinio direktoriaus Vaidoto Šileikos NATO konteineriai bus sandėliuojami ir laukiama, kol bus gautas nurodymas juos krauti ant geležinkelio platformų.

Seimas skubos tvarka pritarė įstatymo pataisoms, leidžiančioms viešbučiams ir apgyvendinimo paslaugoms taikyti 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Ši lengvata turėtų galioti iki kitų metų pabaigos. Kritiškai apie PVM sumažinimą viešbučiams praėjusią savaitę atsiliepė tiek Vyriausybė, tiek ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vyriausybė savo nuomonę argumentavo tuo, kad viešbučiams sąlygos Lietuvoje nėra blogesnės nei kaimyninėse šalyse, todėl ir mokesčio nuo 21 proc. iki 9 proc.

Vyriausybė nutarė netaikyti mažesnio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) viešbučiams. Anksčiau buvo svarstoma galimybė taikyti ne 21 proc., bet 9 proc., tačiau nuspręsta, kad jokių lengvatų viešbučiai negaus. Kritiškai apie šias lengvatas atsiliepė tiek finansų ministrė Ingrida Šimonytė, tiek ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šis Vyriausybės sprendimas buvo argumentuotas  tuo, kad viešbučiams sąlygos Lietuvoje nėra blogesnės nei kaimyninėse šalyse.

Valdančioji koalicija grįžta prie siūlymo viešbučiams taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas. Viešbučio paslauga laikytina eksporto paslauga, tad jai neturi būti taikomas PVM, mano valdantieji. Pasak Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Jurgio Razmos, toks siūlymas koalicijoje svarstomas ne kaip lengvata, o dėl to, jog viešbučio paslaugos priskirtinos eksporto paslaugoms, per 70 proc. šios paslaugos gavėjų sudaro užsienio piliečiai.

Vyriausybė nepritarė projektui, kuriuo buvo siūloma devynioms prekių ir paslaugų grupėms nuo 2011 metų sausio 1 dienos taikyti lengvatinį 10 procentų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. 10 proc.

Latvijos valdančioji koalicija po ilgų diskusijų nusprendė sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) viešbučiams ir kempingams. Valdančiosios koalicijos partneriai sutarė, jog apgyvendinimo viešbučiuose, moteliuose, svečių namuose ir kempinguose paslaugoms taikomas PVM mažės nuo 21 proc. iki 10 proc., skelbia naujienų portalas bb.lv. Tiesa, kada tai įvyks kol kas dar nėra aišku – artimiausiomis dienomis šis klausimas bus svarstomas Latvijos Seime.