putinas

Vykstant  prezidento rinkimams ir referendumui dėl pilietybės policija nepradėjo nė vieno ikiteisminio tyrimo ar administracinių nusižengimų teisenos dėl galimų pažeidimų. „Tyrimų nepradėta nei per sekmadienį vykusius rinkimus, nei per išankstinį balsavimą“, – sekmadienio vakarą sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Policija sulaukė pranešimų dėl neleistinos rinkimų agitacijos, nakčiai neužrakintų rinkimų apylinkių durų ir pan.

Vladimiras Putinas gegužės 9-osios parado metu tęsė Kremliaus propagandos, kurios esmė yra prilyginti dabartinius įvykius, kaip prieš beveik 80 metų pasibaigusio Antrojo pasaulinio karo tęstinumą, skleidimą. Rusijoje valdžią jau 24 metus uzurpavęs buvęs KGB karininkas, prisimindamas „anuos laikus“, akcentavo „dabartinę kovą su neonacizmu“. Parade Maskvos Raudonojoje aikštėje dalyvavo ir apie 1 tūkst. dabartinio karo Ukrainoje dalyvių, tokiu būdu parodant tariamą kovos tęstinumą.

Vakarykštės Vladimiro Putino inauguracijos Maskvoje metu garbės sargyba paleido salvę šūvių iš patrankų. Patrankos buvo atsuktos tiesiai į medžiais apsodintą alėją, o vaizdo įraše matyti, kaip į šalis lekia sprogdinamų medžių dalys. Inauguracija vyko, kaip ir visuomet, Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose, o paskelbus V. Putiną einančiu pareigas, Kremliaus kieme buvo paleista salvė šūvių iš patrankų. Pirmieji į lūžtančius medžius dėmesį atkreipė rusų televizijos RBK darbuotojai.

Aleksejaus Navalno kovos su korupcija tyrimų grupė paviešino naujus duomenis apie Vladimirui Putinui priskiriamų rūmų restauraciją. Gelendžike stovinčiame prašmatniame pastatų komplekse galima rasti ir kriogeninę kamerą, ir cerkvę su sostu vietoje kazino bei striptizo kambarių. V. Putino dvarą Gelendžike aptiko ir istoriją apie jį dar 2021-aisiais išsamiai papasakojo vėliau kalėjime nukankinto Aleksejaus Navalno komanda.

Maskva pagrasino atsakyti į, Kremliaus tvirtinimu, „konfrontacinius“ Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmus. Rusija tradiciškai kaltina Baltijos šalis „priešiškumu“ dėl to, kad jos nutraukė didžiąją dalį ryšių su ja. Ji perspėjo, kad Maskva atsakys „asimetrinėmis priemonėmis“, nors ir nenurodė, ką konkrečiai neva padarė Baltijos šalys.

Lietuvos atstovai neketina dalyvauti Rusijos lyderio Vladimiro Putino inauguracijoje į prezidentus, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). Tokį patį sprendimą yra priėmusios ir kitos Baltijos šalys. „Lietuvos Respublikos atstovai neplanuoja dalyvauti V. Putino inauguracijoje.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas grįžo į sau įprastą gyvenimo ritmą, kurio laikėsi iki neseniai vykusių fiktyvių rinkimų – jis nebepalieka savo kruopščiai saugomų Kremliaus ir kitų rezidencijų. Per paskutines dvi savaites V. Putinas nesurengė nė vienos išvykos, kai nuo rinkiminės kampanijos pradžios gruodžio 8-ąją iki rinkimų šou (kovo 15-18 dienomis) Kremlius pranešė apie 100 savo vadovo išvykų.

Vladimiras Putinas nužudė Aleksejų Navalną, pareiškė Rusijos opozicionieriaus našlė Julija Navalnaja. Apie tai ji kalbėjo išskirtiniame interviu „Time“. J. Navalnaja buvo įtraukta į leidinio 100 įtakingiausiųjų sąrašą.

Ukrainiečių dronas sunaikino Rusijos tanką, kurį Vladimiras Putinas yra pavadinęs „geriausiu tanku pasaulyje“, rašo UNIAN. Ukrainiečių dronas įskrido per tanko liuką, šarvuotis sprogo. Sunaikino tanką kurį Putinas yra pavadinęs „geriausiu tanku pasaulyje“ „Business Insider“ pastebi, kad tai yra naujausias pavyzdys, kaip abiejų pusių kariai nepaprastai tiksliai valdo dronus.

2023-ųjų rugsėjį Vladimiras Putinas keliavo į Nižegorodsko sritį, tariamai palaikyti vietinį gubernatorių rinkimuose. Tačiau vienu iš pagrindinių jo kelionės motyvų buvo moterų vienuolynas Divejevo kaime, kuriame pamėgęs lankytis ne tik jis pats, bet ir taip vadinamoji „Divejevo brolija“ – aukšto rango Rusijos politikų „klubas“. Tuomet V. Putinas apsilankė Divejevo vienuolyne ir dovanų įteikė XVI a. Dievo Motinos ikoną, mainais gavo Serfimo Sravoskio – vieno iš labiausiai gerbiamų rusų stačiati...

Kremlius penktadienį pareiškė, kad taikos sutarties projektas, kurį 2022 metais parengė Maskvos ir Kyjivo delegacijos, galėtų tapti atspirties tašku būsimoms deryboms dėl jau trečius metus besitęsiančio plataus masto karo Ukrainoje užbaigimo.

Rusiją valdantis Vladimiras Putinas 2006-aisiais šokiravo aplinkinius, kuomet susitikimo Kremliuje su turistais metu pabučiavo mažametį į pilvą. Maskvos srities gyventojui Nikitai Konkinui jis pakėlė marškinėlius ir jį pabučiavo. Leidinys „Možem objesnit“ išsiaiškino, kokio likimo sulaukė visame pasaulyje išgarsėjęs vaikas.

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo „taikos planas“ Ukrainai – pirmiausia tiesiog sustabdyti karą, o kas toliau ir iš to – jau derybų su neaiškia pabaiga ir turiniu reikalas. Tačiau Ukraina greičiausiai turės atiduoti Rusijai Krymą ir Donbasą. Taip Eltos video laidoje „ELTA zoomas“ teigė buvęs D. Trumpo patarėjas Baltuosiuose rūmuose, vienas iš karščiausių jo šalininkų bei girdimiausių balsų jo rėmėjų tarpe – Sebastianas Gorka.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas nepraranda vilties užkariauti Ukrainą ir mano, kad gali pralenkti Ukrainos sąjungininkus bei laimėti mūšio lauke, skelbia „Bloomberg“, rašo „Kanal 24“. Leidiniui apie tai komentavo keturi šaltiniai, susipažinę su Kremliaus karine strategija. Anot leidiniui komentavusių JAV pareigūnų, V. Putinas nėra rimtai nusiteikęs rasti būdą, kaip nutraukti kovas. Tikėtina, kad jis ketina eskaluoti veiksmus ir vis dar turi tikslą pasiekti pergalę.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas eilinį sykį dėl šalies problemų apkaltino Vakarus ir pridėjo dar nuo savęs pseudoistorinių sąsajų. Jo teigimu, „geopolitiniai bloga linkintys oponentai“ siekia „užbaigti Rusijos griūtį“ ir tokiu būdu revanšuotis dėl Hitlerio ir Napoleono pralaimėjimų. Kalbėdamas susitikime su šalies Vidaus reikalų ministerijos darbuotojais Vladimiras Putinas nuklydo į sau būdingus istorinius pamokslus.

Vietnamas antradienį pranešė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priėmė kvietimą apsilankyti šioje šalyje, teigiama vyriausybės pranešime. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios V. Putinas atsidūrė tarptautinėje izoliacijoje ir turi nedaug sąjungininkų. Panašų kvietimą Rusijos vadovas priėmė spalį Kinijoje susitikęs su tuometiniu Vietnamo prezidentu Vo Van Thuongu, tuomet pranešė Hanojus.

Rusijos „politinis elitas“, kurį anonimiškai pakalbino „Meduza“, nesitiki kažkokių permainų naujos Vladimiro Putino kadencijos metu, bent jau iki to momento, kol kažkas paaiškės fronte Ukrainoje. Tiesa, nuomonės dėl to, kur Kremlius ruošiasi sustoti, nesutampa net ir tarp pačių jo atstovų: vieni kalba apie Charkivo okupaciją, kitiems gali ir Kyjivo nebūti gana.

Tadžikistano prezidentas Emomalis Rachmonas sekmadienį per pokalbį telefonu su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu pasmerkė šio penktadienio išpuolį Pamaskvės koncertų salėje. Jų pokalbis įvyko sklindant informacijai, kad užpuolikai buvo Tadžikistano piliečiai. Rusijos žiniasklaida, įskaitant su saugumo tarnybomis susijusius „Telegram“ kanalus, ir vienas įstatymų leidėjas tvirtino, kad keturi įtariami užpuolikai yra tadžikai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė „užuojautą“ savo kolegai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui dėl daug aukų pareikalavusio teroro akto Maskvos koncertų salėje, per kurį žuvo daugiau nei 60 žmonių.

Rusija, pasinaudodama etnine įtampa Balkanuose, siekia sukelti naują karą Europoje, nes Serbija grasina smurtu prieš provakarietišką Kosovą, o separatistai grasina suskaldyti Bosniją, skelbiama naujame „The Wall Street Journal“ tyrime. „Kol visų akys nukreiptos į Ukrainą, Europoje bręsta dar vienas konfliktas. Praėjus trims dešimtmečiams po kruvino Jugoslavijos subyrėjimo, neseniai įvykę Serbijos ir Kosovo susidūrimai vėl įžiebia užsitęsusius etninius konfliktus.

Jeigu į aplinkines gyvenvietes tik buvo apribotas gyventojų patekimas, tai Kozinkos Belgorodo srityje faktiškai nebeliko. Bet ne dėl aktyvaus ukrainiečių puolimo, jie ten „spėjo užimti vieną gatvę“, anot autoritetingo vokiečių žurnalisto Juliano Ropckės. Kozinką nuo žemės paviršiaus, kaip anksčiau Ukrainos teritorijoje buvo su Marijinka, Bachmutu ar Mariupoliu, nušlavė Rusijos artilerija ir aviacija. Vokiečių žurnalistas taip pat paviešino ir beatodairiško rusų kaimo bombardavimo vaizdo įrašą.

Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas įsakė rusų saugumo tarnyboms susekti Rusijos piliečius, kovojančius Ukrainos kariuomenėje, rašo „Sky news“. Kalbėdamas Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) valdybos posėdyje V. Putinas pareiškė, kad tie rusai, kurie kovoja už Ukrainą, yra „išdavikai“ ir jiems nebus „jokio pasigailėjimo“. „Prašau, kaip visada buvo mūsų istorijoje, nepamiršti, kas jie tokie, įvardyti juos vardais ir pavardėmis.

Apie pusė balsų už Vladimirą Putiną savaitgalį vykusiuose Rusijos prezidento vadinamuosiuose rinkimuose buvo falsifikuoti, rodo „Novoja Gazeta Europe“ skaičiavimai. Leidinys, naudodamasis matematiko Sergejaus Špilkino metodu, apskaičiavo netikrų balsų dalį praėjusiuose rinkimuose. Sako, kad maždaug pusė balsų už Putiną buvo falsifikuoti Neskaičiuojant elektroninio balsavimo duomenų, rinkimuose dalyvavo 74,5 mln. rinkėjų. Iš jų, rinkimų komisijos duomenimis, 64,7 mln. balsavo už V. Putiną.

Savaitgalį įvykę vadinamieji Rusijos prezidento rinkimai buvo labiausiai korumpuoti per visą šalies istoriją, sako stebėsenos grupė „Golos“, rašo  „Sky news“. Anot stebėtojų, tokių suklastotų rinkimų dar nėra buvę. Stebėtojai: tokių korumpuotų rinkimų Rusijoje dar nėra buvę Grupė pabrėžia, kad rezultatai yra neteisėti, nes kampanija vyko tokiomis sąlygomis, kai negaliojo jokios politines teises ir laisves užtikrinančios normos.

Rusijos piliečiai savaitgalį visame pasaulyje dalyvavo parodomuosiuose Kremliaus rinkimuose, kuriuose pergalė iš anksto buvo garantuota šalį nuo 1999-ųjų gruodžio 31-osios valdančiam Vladimirui Putinui. Užsienio šalyse, nepaisant atviros Rusijos agresijos prieš kaimynines valstybes ir karą Ukrainoje, netrūksta balsuojančių už Rusijos diktatorių. Prie Rusijos ambasados Londone stovėjusi rusė, paklausta, už ką balsuos rinkimuose, atsakė, kad už V. Putiną.

Ukrainos prezidentūros vadovo patarėjas Mychaila Podoliakas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino idėja sukurti „sanitarinę zoną“ Ukrainos teritorijoje yra aiškus ženklas, jog Maskva planuoja eskaluoti karą. Svarbiausi įvykiai: 23:50 | „Raktas į mūsų pranašumą“: Oleksandras Syrskis įvardijo Ukrainos pajėgų prioritetą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad dronų naudojimo plėtra šiuo metu yra Ukrainos pajėgų prioritetas, rašo UNIAN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pareiškė, kad rinkimų, kuriuose nebuvo nė vieno realaus opozicijos kandidato, rezultatai rodo rusų „pasitikėjimą ir viltį“ juo. Netrukus po to, kai Rusijoje užsidarė paskutinės apylinkės, pirmieji rezultatai parodė tai, ko visi ir tikėjosi: V. Putinas dar bent šešeriems metams pratęs savo beveik ketvirtį amžiaus trunkantį valdymą. Rusijos centrinės rinkimų komisijos tvirtinimu, suskaičiavus balsalapius apie 80 proc.

Buvęs Rusijos lyderis Dmitrijus Medvedevas sekmadienį pasveikino Vladimirą Putiną su pergale šalies prezidento rinkimuose, kuriuose Kremliaus lyderiui nebuvo tikros konkurencijos. „Sveikinu Vladimirą Putiną su nuostabia pergale rinkimuose“, – programėlėje „Telegram“ džiaugėsi D. Medvedevas, o Rusijos valstybinė televizija gyrė „kolosalią žmonių paramą prezidentui“ ir „neįtikėtiną šalies konsolidaciją“ už jos lyderio.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas turėtų laimėti prezidento rinkimus, surinkęs 87 procentus balsų, sekmadienį parodė valstybės vykdomos rinkėjų apklausos po balsavimo, kuriame nebuvo tikrų opozicijos kandidatų. Vyriausybės vadovaujamos apklausų tarnybos VTsIOM atlikta apklausa parodė, kad 71 metų Rusijos lyderis laimėjo rinkimus, taip pat vykstančius okupuotuose Ukrainos regionuose, po to, kai balsadėžės 17 val. buvo uždarytos labiausiai į vakarus nutolusiame Rusijos Kaliningrado regione.

Rusų savanoriai iš Sibiro bataliono, kovojančio prieš Vladimiro Putino režimą Rusijoje, „Telegrame“ pranešė, kad ankstyvą sekmadienio rytą jie įžengė į Gorkovskio kaimą Rusijos Belgorodo srityje ir užėmė administracinį pastatą. „Rusijos išsilaisvinimo pajėgų daliniai kartu su Čečėnijos Ičkerijos Respublikos savanoriais įžengė į Rusijos Federacijos Gorkovskio gyvenvietę ir užėmė vietos administracijos pastatą“, – rašoma pranešime.

Penktadienį, vos prasidėjus balsavimui per vadinamuosius Rusijos prezidento rinkimus, Europos Sąjungos (ES) vadovas Charles‘is Michelis sarkastiškai pasveikino prezidentą Vladimirą Putiną su perrinkimu.   „Norėčiau pasveikinti Vladimirą Putiną su triuškinama pergale šiandien prasidėjusiuose rinkimuose“, – socialiniame tinkle X parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. „Jokios opozicijos. Jokios laisvės. Jokio pasirinkimo“, – pridūrė jis.

Jungtinės Amerikos Valstijos pasmerkė Rusijos režimo organizuotus rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir pareiškė, kad visi šiame procese dalyvaujantys asmenys, taip pat tie, kurie sutiko būti tarptautiniais stebėtojais, bus patraukti atsakomybėn.

Paryžiuje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos teritorinių ambicijų nenumalšins nei Ukraina, nei Baltijos šalys su Lenkija, todėl pasyviai stebėdama kraujo liejimą pašonėje, Europa neišvengs platesnio karo. Taip jis kalbėjo trečiadienį atidarydamas Paryžiaus gynybos ir strategijos forumą, Prancūzijos sostinėje subūrusį politikos ir karinius lyderius.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo rinkiminei kampanijai skirtame interviu, be kitų dalykų, bene pirmą sykį prabilo apie rusų partizanų išpuolius pasienio su Ukraina teritorijose. Jo teigimu, įsiveržimais į Belgorodo ar Kursko sritis siekiama „gauti kozirių“ teritorijų mainams su Rusija derybų atveju ir sutrikdyti rinkimų eigą.

Rusijoje jau pradėta ruoštis koncertui, skirtam Vladimiro Putino „pergalei“ prezidento rinkimuose paminėti. Apie tai skelbia leidinys „Novaja Gazeta Europe“, rašo UNIAN.

Trečiadienį savo „istorijos“ žinias mėgstantis demonstruoti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, jog Belgija, kaip nepriklausoma valstybė, žemėlapyje pirmą kartą pasirodė dėl „Rusijos ir jos išreikštos pozicijos“, pranešė „Politico“. Šį klaidingą teiginį Putinas išsakė atsakydamas į belgo užduotą klausimą jaunimo festivalyje, vykusiame netoli Sočio. 1830 m. Belgija siekdama nepriklausomybės, paskelbė revoliuciją prieš Olandų Karalystę.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono diplomatinis liapsusas praėjusią savaitę privertė visus aikčioti. Tačiau tai, ką visi iš pradžių vadino klaida dabar tampa puikiu strateginiu ėjimu, į kurį dėmesį atkreipė ir Vladimiras Putinas, rašoma „The Hill“. Vasario 27 d., po susitikimo su 20 Europos šalių vadovų ir kitų aukšto lygio politikų Paryžiuje, E. Macronas spaudos konferencijoje pradėjo atvirai polemizuoti Europos šalių kariuomenių dislokavimo Ukrainoje klausimu.

Rusijos valdžios atstovai, prisiklausę Vladimiro Putino kalbų apie šeimos vertybes, vis reiškiasi reprodukcijos ir lytinio švietimo klausimais. Šalies vicepremjerė Tatjana Golikova paragino ruses pradėti anksčiau gimdyti, nors pati neturi nė vieno savo vaiko, bet labai mėgsta prabangius papuošalus. Rusijoje vykstančiame jaunimo forume T. Golikova ragino ruses gimdyti 18-24 metų, kad „vėliau spėtų dar 2 ir 3 vaiką pasigimdyti“. „Idealiu atveju, jei taip galima sakyti, tai nuo 18 iki 24 metų.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad branduolinis ginklas gali būti panaudotas tik iškilus Rusijos egzistencinei grėsmei ir tikino, nepaisant šalies propagandos nuolat eskaluojamų grasinimų, apie tai reiktų kalbėti „atsakingai“. Nepaisant tokių D. Peskovo kalbų, branduolinio ginklo panaudojimu nuolat grasina ne tik aktyviausi Rusijos propagandininkai, tokie kaip D. Kiseliovas, V. Solovjovas ar M. Simonian, bet ir pats šalies prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno našlė trečiadienį paragino rusus rinkimų dieną surengti protestą prieš Vladimirą Putiną, sudarant ilgas eiles prie balsavimo apylinkių. „Į rinkimų apylinkę turime eiti vieną dieną ir vienu metu: kovo 17-ąją 12 valandą. Ką daryti toliau? Galite rinktis. Galite balsuoti už bet kurį kandidatą, išskyrus Putiną. Galite sugadinti savo biuletenį.

Nuo bado rusus 90-aisiais, po Sovietų Sąjungos griūties, gelbėjusios Vakarų šalys, dėkingumo už tai, panašu, nesulauks. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apkaltino humanitarinę pagalbą sužlugdžius rusų maisto pramonę. Apie maistą jis kalbėjo susitikimo su žemės ūkio atstovais Stavropolio krašte metu. Ten V. Putinas pareiškė, kad Vakarų humanitarinė pagalba 90-aisiais sukėlė rusų gamintojų problemas.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi kitą savaitę lankysis Rusijoje, kur vyks jo derybos su prezidentu Vladimiru Putinu dėl padėties rusų kontroliuojamoje Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje. Didžiausia Europos atominė elektrinė atsidūrė konflikto centre, kai 2022 metų kovo mėnesį ją užgrobė Maskva. Nuo to laiko Rusija ir Ukraina kaltina viena kitą kenkiant jos saugumui.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock nutekintų Bundesvero kariškių pokalbių skandalą pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino hibridinio karo dalimi. Įvykiai rodo, „kad Rusijos karas vykdomas ne tik bombomis, raketomis, dronais ir baisiais išpuoliais prieš civilius gyventojus Ukrainoje“, sakė ji antradienį Sarajeve susitikusi su Bosnijos ir Hercegovinos diplomatijos vadovu Elmedinu Konakovičiu.

Rusijos antrojo pagal dydį miesto Sankt Peterburgo gubernatorius paviešino nuotraukas iš kelionės mašina po miestą. Nuotraukose jis užfiksuotas laikomas stačiatikių ikoną su šventojo atvaizdu. Taip pat skelbiama, kad kelionės metu jis, kartu su bažnyčios tarnais, meldėsi už Vladimirą Putiną ir kitus valdžios atstovus. Sankt Peterburgo gubernatorius Sergejus Beglovas atliko „maldos kelią“ žiediniu automobilių keliu kartu su miesto bažnyčios atstovais ir valdininkais.

Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininkas, vienas iš įtakingiausių šalies politikų Dmitrijus Medvedevas renginio jaunimui metu pakartojo anksčiau išdėstytą Vladimiro Putino mintį, kad „Rusija niekur nesibaigia“, o taip pat pareiškė, kad Ukraina yra Rusijos dalis. Savo kalboje ir vėliau sekusiuose atsakymuose į klausimus Dmitrijus Medvedevas paskelbė visą Ukrainos teritoriją Rusijos dalimi ir pažadėjo kariauti tol, kol Kyjivas kapituliuos.

Penktadienį paskelbtas konservatorių kandidatės į prezidentus Ingridos Šimonytės rinkiminis šūkis daugelį privertė suklusti. „Stipri prezidentė – stipri šalis“ beveik sutampa su Rusijos prezidento Vladimiro Putino 2018 m. rinkimų kampanijos šūkiu.  „Stiprus prezidentas. Stipri Rusija“, – taip 2018 m. V. Putinas rinkosi kreiptis į rusus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl atsargoje esančių piliečių šaukimo į karinius mokymus 2024 metais. Du dokumento punktai yra slapti. Kaip praneša „Ukrinform“, įsakas paskelbtas oficialiame šalies agresorės portale. Pagal kovo 1 d. pasirašytą dokumentą, atsargoje esantys Rusijos piliečiai bus šaukiami į karinius mokymus ginkluotosiose pajėgose, nacionalinės gvardijos daliniuose, Nepaprastųjų situacijų ministerijos karinėse gelbėjimo formuotėse, kitose struktūrose.

Pildosi didžiausias Vladimiro Putino košmaras: tūkstančiai rusų atėjo atsisveikinti su opozicionieriumi Aleksejumi Navalnu, omonininkų pašonėje žmonės skanduoja „Putinas – žudikas ir karui – ne“. Lenkijos ūkininkų akcija Lietuvos pasienyje – žemdirbiai protestuoja dėl pigių grūdų iš Ukrainos ir įtaria, kad Lietuvoje vyksta machinacijos. Ūkininkai žada protestuoti visą savaitę, o pareigūnai perspėja dėl kelionių Lenkiją.

Po Padniestrės pseudodeputatų prašymo spausti Moldovos valdžią, kad ši atšauktų esą pradėtą blokadą šiam regionui, Vladimiras Putinas, skaitydamas savo metinį pranešimą, apie tai neužsiminė nė žodžiu. Vis dėlto nuo Kremliaus įtakos tolstanti Moldova siutina Maskvos režimą, tad tikėtina, kad rusai bandys šioje šalyje rengti perversmą. Šeši šimtai nepripažintos Padniestrės vadinamųjų deputatų prašėsi Rusijos pagalbos: esą Moldova Padniestrei taiko ekonominę blokadą.