psichologė

Prieššventinis laikotarpis vienišiems žmonėms gali ypač sustiprinti skaudžius išgyvenimus ir išryškinti emocijas. Tuomet atrodo, kad visi rūpinasi artimaisiais, renka jiems dovanas, ruošiasi šeimos susibūrimui, o tu – vienišas ir nereikalingas lieki tik su savo liūdesiu. Sveiko vaiko studijos „Mama, aš esu“ Šeimos psichologė Daiva Grikšienė atskleidžia, jog artėjant žiemos šventėms vienišiems žmonėms paūmėja depresinės būsenos, iškyla nuotaikų svyravimai ir nerimo jausmas.

Be Kalėdų Senelio didžiosios metų šventės neįsivaizduojamos. Vaikai su nekantrumu jo laukia, rašo laiškus vardindami norus, tačiau išvydę lauktą personažą Kalėdinėse šventėse staiga išsigąsta, slepiasi ar net puola į ašaras. Kaune gyvenanti mama Violeta, auginanti ketverių metų sūnų Matą pasakoja, kad dar praėjusiais metais darželio šventėje jai teko susidurti su šia problema ir moteris su dideliu nerimu laukia šių metų Kalėdinės šventės. „Pernai Matas pirmą kartą gyvai pamatė Kalėdų Senelį.

Labai daug informacijos galime pasiskaityti ne tik apie tai, kaip elgtis moterims, bet ir kaip elgtis vyrams. Dažniausiai nurodomas tikslas - kad moteris būtų rami, laiminga ir dar labiau atsidavusi namams, vyrui, vaikams. Paskutiniu metu sutinku daug moterų, kurios sako - nesąmonė visa tai. Pasikalbėkime. Mokykimės iš moterų ir vyrų Jei esi moteris, būti moterimi mokykis iš moters. Logiška, ar ne? Jei esi vyras, būti vyru, mokykis iš vyro.

Socialiniai tinklai – kiekvieno kasdienybė, tačiau ar susimąstome, kokią įtaką tai daro mūsų psichologinei būsenai? Nuolatinis kitų asmeninio gyvenimo akimirkų stebėjimas, kur viskas atrodo tobula bei gražu, savęs nuvertinimas bei begalinis laiko švaistymas sekant naujienas. „Jei žmogus kuriam laikui neturi prieigos prie socialinių tinklų, pavyzdžiui, sugedo telefonas ar nėra interneto, ir apima didžiulis nerimas, panika, pyktis – tai gali išduoti priklausomybę socialiniams tinklams.

Sekmadienį Lietuvoje atsisveikinsime su vasaros laiku ir laikrodžių rodykles pasuksime valandą atgal. Nors tuo siekiama tinkamai išnaudoti šviesųjį paros metą, dažnai galime išgirsti nuomonių, jog toks laiko keitimas kenkia žmogaus sveikatai. Apie tai, kokią įtaką laiko sukimas daro mūsų biologiniam laikrodžiui, gali sukelti miego sutrikimus bei nerimą, pasakoja psichologė Ignė Lukminė.

 Dažniausiai tenka girdėti apie moteris, kurių vyrai pasirinko kitas moteris. Ar jos paliktos? Turiu savo požiūrį šiuo klausimu. Jis labai paprastas: Didysis Režisierius paima nuo moters vyrą tik tam, kad jai būtų geriau. Tai nėra bausmė. Tai yra realus gyvenimas, kai Dievas moteriai sako: gana, eik toliau, aš tavimi pasirūpinsiu. Taigi, sakyčiau, kad moterys, kurių vyrai pasirinko kitą moterį, yra globojamos ir jomis rūpinasi pats geriausias Žemės vyras.

Rudens pradžioje daugelis ima jausti vis didesnį nerimą, kadangi rugsėjis asocijuojasi su atostogų pabaiga bei prasidedančiu daug streso reikalaujančiu darbymečiu. Vieni nerimą bando užgniaužti savyje, kitiems tai tampa įprastine būsena, tačiau šios būsenos ignoravimu galime iššaukti ir kur kas rimtesnes ligas. „Nerimą galima apibūdinti kaip emocinę reakciją į stresą, kuri kartais atsiranda ir be aiškio priežasties.

Vis daugiau moterų sielojasi dėl nesėkmingų tėvų santykių. Moterys pasakoja, kad dažnai atsiduria lyg tarp dviejų ugnių: myli mamą, ją palaiko, tačiau myli ir tėvą, nors mama jo nekenčia. Ką daryti, kai tėvai nesutaria? Kokią poziciją prisiimti? Dalinuosi vienos moters atvirumu. Tikiu, kad įžvalgos paskatins susimąstyti visas skaitytojas.

Vasara – atostogų metas. Daugelis žmonių apie tai svajoja, tačiau nekantriai laukdami, kada pagaliau galės atsikvėpti nuo darbų ir skirti laiko sau, žmonės dažnai, tik prasidėjus atostogoms, sunerimsta. Jie negali pamiršti neužbaigtų darbų, atsipalaiduoti, o svajonių atostogos virsta streso pilnomis savaitėmis.

Besirūpinant sveikata, sporto ir sveikos mitybos, nepakanka. Padėti veiksmingai apsisaugoti nuo širdies ligų, streso pasekmių ir kitų negalavimų, pasirodo, gali ir aktyvus socialinis gyvenimas bei bendravimas. Psichologė Indrė Kazlauskaitė pasakoja apie glaudų ryšį tarp socialinio gyvenimo ir sveikatos. „Kiekvienas iš mūsų yra sociali būtybė, kuriai bendravimas su kitais yra vienas iš esminių poreikių.

Kiekviena moteris nori būti laiminga. Moteris nori būti sėkminga, nepriklausomai, ar turi vyrą, vaikų ir šunį bei gerai apmokamą darbą. Stebuklas yra tame, kad kai moteris yra laiminga prie tų aplinkybių, kokias turi čia ir dabar, jai sekasi ir kitos gyvenimo sritys. Tikiu, kad įžvalgos paskatins susimąstyti ir veikti ištikimas tv3.lt skaitytojas.

Psichologė Ramunė Murauskienė teigia, kad žindymas daugeliui moterų yra didelis iššūkis. Ne tiek kančia, kiek nepatogumas. Kai moteris yra pakankamai brandi ir suvokia savo atsakomybę prieš vaiką, kai ji yra įsisąmoninusi savo paskirtį ir gali pasitarnauti vaikui, žindymas tampa natūraliu procesu. Moteris ramia širdimi atsiduoda naujagimiui, vėliau kūdikiui, nes supranta žindymo prasmę. Naujagimiui mamos pienas yra ir maistas, ir gėrimas, ir vaistas, ir desertas, ir užkandis.

Socialinės psichologijos tyrimai rodo, kad išoriškai patraukliems žmonėms iš tiesų labiau sekasi gyvenime: jie sulaukia daugiau dėmesio ir naudingų pažinčių, jų karjera sėkmingesnė, jie yra populiaresni ir pasižymi geresne fizine bei psichologine sveikata. Amerikiečiai grožiui išleidžia daugiau lėšų nei studijoms. Mes tokios statistikos neturime, tačiau, ko gero, pernelyg nenusileidžiame. Kodėl grožis toks svarbus, panagrinėkime kartu su psichologe Ugne Stadnike.

Šiuo intensyviu laikotarpiu, kada visi pasinėrę į darbus ir įtemptą rutiną, užmiršus laisvalaikį bei paprastą poilsį, daugeliui gali grėsti itin nemalonios pasekmės – perdegimo sindromas. Tai emocinis ir fizinis išsekimas, kuris atsiranda dėl daugelio priežasčių, tačiau viena esminių – stresas. „Ilgai užsitęsęs stresas ir įtampa darbe – tai didelis žingsnis perdegimo sindromo link.

Tikriausiai nesunku pastebėti, jog žmonės, turintys pomėgį yra laimingesni už tuos, kurie negali įvardinti savo hobio. Nesvarbu kokia tai veikla, bet jei ja žmogus mėgaujasi, ilgalaikė pozityvi nuotaika – užtikrinta. Turimas pomėgis bent trumpam įgalina atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių ir darbų, kurie kasdienybėje neretai sukelia stresą bei emocinę įtampą.

Ruduo, atnešantis nuolatinį lietų, – priežastis, dėl kurios tampame niūrūs ir prislėgti. Mieliau renkamės vėsiais vakarais likti namuose, mažiau judame, o tai tik dar labiau stumia rudeninės depresijos link. Vis dėlto vertėtų nepasiduoti šiai melancholijai ir imtis veiksmų ją įveikiant. „Moksliniai tyrimai rodo, kad sezoniniai pokyčiai daro įtaką žmogaus savijautai.

Gydytojų baimė ar dar kitaip, „baimė baltiems chalatams“ labiausiai paplitusi tarp vaikų, tačiau dalis suaugusiųjų taip pat, jei yra galimybė, stengiasi aplenkti gydymo įstaigas. Vien tvyrantis kvapas, aplink supanti balta spalva, atrodo, suaugusiems tuoj sukels dar daugiau papildomų negalavimų, o su išsigandusiais vaikais tėveliai dažniausiai net nebepajėgia susitvarkyti. „Baimė „baltiems chalatams“ dažniausiai atsiranda per neigiamą savo ar kitų patirtį.

Sporto psichologė apie R.Meilutytės būseną Rio: „Matai, kad žmogus skęsta, bet tu nieko negali imtis, nes jis nešaukia „Padėkite!“ Pirmą kartą į olimpines žaidynes kartu su Lietuvos olimpiečiais važiavo sporto psichologė. Sportininkų pageidavimų per svarbiausią keturmečio startą greta turėti psichologą sulaukta jau Pekino žaidynėse. „Tačiau atsakymas dažniausiai būdavo toks: arba kineziterapeutas, arba psichologas.

Vasara jau prasidėjo. Labai daug jaunų žmonių šį laikotarpį išgyvena kaip nerūpestingų nuotykių ir šėlionių laikotarpį. Vasara baigiasi visada. Su kuo gi lieka jaunos merginos ir moterys? Ar tai daro jas laimingas? Visos norime meilės Viena iš priežasčių, kodėl nepilnametės merginos leidžiasi į ankstyvus lytinius santykius - tai meilės troškimas. Kai tėvai nesuteikia dukrai jai reikalingos meilės, ateina laikas, kai mergaitės meilės rezervuaras skatina ją ieškoti meilės ne namuose.

Netikėtos situacijos keliuose, kitų ar savos klaidos kartais priverčia vairuotojus pykti ir nervintis. Psichologės - psichoterapeutės Jurgos Dapkevičienės teigimu, kiekvienam derėtų pastebėti save ir, jei dažnai keliuose esame pikti, susirūpinti šiuo klausimu. Anoniminė agresija J. Dapkevičienė teigia, jog agresija keliuose atsiranda, nes visi mano, jog automobilyje lieka nepastebėti, tai yra lyg anonimine agresija.

Pirmosios vasaros dienos ir jų atneštas karštis skatina visus pamiršti darbus ir galvoti apie atostogas kartu su šeimos nariais. Deja, dauguma turi vos keturias laisvas nuo darbo savaites per metus, tad dažnas vaikas vasarą neišvengiamai leidžia pas senelius ar vasaros stovyklose.

Labai dažnai moterys kreipiasi su klausimu - ką daryti, kad šalia jų esantis vyras būtų vyriškesnis, elgtųsi vyriškiau ir pan. Tenka pripažinti, kad vyriškumas slypi moteriškume. Ir atvirkščiai. Vyras ir moteris turi abiejų rūšių energijų ir vienas kitą papildo. Kai santykiams būdingas didesnis chaosas nei darna, verta peržiūrėti tam tikrus įpročius. Pradėkime nuo savęs, mielos moterys. Jei save atpažinsite, turėsite atlikti savo namų darbus. Ir pokyčio greitai nesitikėkite.

Gydytojai skambina pavojaus varpais, kad šiais metais gripo virusas itin pavojingas kraujagyslių sistemai ir dėl šiltos žiemos itin lengvai plinta, tačiau žmonių atsakingumas, imantis visų profilaktikos priemonių vengiant užkrato, nedidėja. „USP Baltics“ iniciatyvai „Sergu atsakingai“ užsakyto tyrimo duomenimis, pusė apklaustųjų per pastaruosius 3 mėn. juto peršalimo simptomus, tačiau iš jų net 75 proc. vis tiek ėjo į darbą.

Kasdienis palydovas – stresas, dažnai mums gali pakišti koją, arba atvirkščiai, suteikti daugiau entuziazmo bei produktyvumo. Bet kokiu atveju, atrodo, kad išgyvenus stresą jis praeina, nepalikęs organizme žymių pėdsakų. Deja, nieko panašaus. Visiškai išvengti stresinių situacijų, tiesiog, neįmanoma, tačiau galima išmokti labiau pasirūpinti savimi, geriau save girdėti ir atsižvelgti į poreikius. Kaip to išmokti, mums pasakoja psichologė-psichoterapeutė Inga Šulcienė.

Neseniai nugirdau pokalbį. Viena jauna moteris pasakojo, kad ji jau dvejus metus yra meilužė, t.y. pas ją kartais atvažiuoja vedęs vyras. Ji dar patikslino - ir jis tikrai neketina skirtis. Ach, koks geras. Ir ji - gera: nieko nenori - tik pasibuvimo be įsipareigojimo. Kodėl taip lengva pradėti tokius santykius? Nes mes tikime tuo, ko nėra. Ir nepripažįstame to, kas yra.

Tragedijos, kai žmogus nužudo kitą ir save, sukelia sąmyšį daugeliui iš mūsų. Apie ką verta susimąstyti, kai šalia vyksta tokia nelaimė? Kai žmogus klaiksta Šalčininkų vicemero tragedija siunčia ne vieną žinią mums visiems. Visų pirma, galime stebėti bendrą žmonių degradaciją.

Kilus gaisrui, dažniausiai ugniagesius iškviečia kaimynai. Tačiau ar tikrai jie širdyje džiaugiasi nelaime? Ar yra tiesos grūdo posakyje, kad „džiaugiasi lietuvis, kai kaimyno namas dega“? Psichologė Marija Giedraitytė-Guzikauskienė sako, kad džiugesys žmogui kilti gali, tačiau to nereikėtų smerkti. „Žmogus, kai kažkas nutinka, nori nenori dažnai pagalvoja, kad kaip gerai, kad kitam nutiko, kad ne man.

2015 metų Pasaulio laimės indekse, kurį Jungtinių Tautų (JT) iniciatyva sudaro Darnių plėtros sprendimų tinklas, Lietuva užima 56 vietą iš 158 valstybių. Lietuvių laimė per keletą metų (nuo 2005-2007 iki 2012-2014) šiek tiek sumenko -0.050 balo.

Vartodami alkoholį rizikuojate savo sveikata, šeima ir visuomenės gerove,- skelbiama mažomis raidėmis prie alkoholio reklamos. Ir visa nacija toliau skatinama vartoti alkoholį: pradedant krepšiniu, baigiant neva sveikesniu krauju.

Labai daug pradinukų tėvų klausia, ar jų pasirinkimai, susiję su jų vaikais yra teisingi. Aš visuomet atsakau - paklauskite to savo vaikų, o ne specialisto. Akivaizdu, kad tėvai sunerimę dėl daugelio dalykų.  Medikai atkreipia tėvų dėmesį į ne itin gerą vaikų fizinę ir psichinę sveikatą. Kaip gi tėvams žinoti, ar jie viską daro gerai dėl vaiko, lankančio pradinę mokyklą? 1 principas: mano vaikas yra toks, koks yra Įsisąmoninkime: visi vaikai yra skirtingi.

Gera pradžia - pusė darbo Sveikinu visas mamas ir tėčius, kurių vaikučiai visai neseniai pravėrė mokyklos duris. Tikiu, kad jie surado ir suras juos mylinčius ir gerbiančius suaugusiuosius. Linkiu, kad tėvai su atviromis širdimis ir šviesiu protu priimtų visus mokyklos iššūkius! Ir tai nereiškia, jog turime besąlygiškai paklusti! Labai svarbi nuostata, su kuria pradedam bendrauti.

Klajoti žmogui būdinga nuo seniausių laikų. Tik jei anksčiau keliavome gelbėdamiesi, dėl gyvybiškai svarbių priežasčių (ieškodami derlingesnių žemių, bėgdami nuo skurdo, ligų, užpuolikų, priespaudos ir t. t.), tai dabar, nors gyvename palyginus ramiai ir sočiai, nuolat keliaujame svetur, atrodytų, tikro vargo vargti. Miego trūkumas, nuo vaikščiojimo pritrintos kojos ir netikėtumai yra bemaž kiekvieno keliautojo tikrovė.

Auginantiems pirmąjį vaiką - miegojimas kartu su kūdikiu – tikras iššūkis, o turintiems daugiau patirties, visada kelia daug klausimų. Kadangi kiekvieno patirtis su vaikais skirtinga, tad ir klausimai iki kada ir kiek ilgai tėvams miegoti su vaikais, visada kelia karštas diskusijas. Kodėl mamai ir kūdikiui gera miegoti kartu? Atsakymas labai paprastas kurį laiką mama jaučiasi rami tik šalia kūdikio.Taip mamai patogiau žindyti kūdikį pagal poreikį.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Galvodami apie savižudybę, žmonės artimiesiems perduoda ženklus apie savo planus. Tai teigia Vaikų linijos psichologė Ivona Suchodolska. Anot jos, žmogus ima kalbėti apie beprasmišką gyvenimą, jo sunkumą, gali išdalyti savo daiktus ar netgi tiesiogiai prisipažinti galvojąs apie gyvybės nutraukimą. „Paprastai žmonės, kurie galvoja apie savižudybę, vienaip ar kitaip duoda tam tikrus ženklus.

 Smurtas šeimoje nepriklauso nuo socialinės padėties, išsilavinimo, religijos, seksualinės orientacijos ar etninės kilmės. Smurtą šeimoje gali patirti abiejų lyčių atstovai, tačiau absoliuti dauguma smurto šeimoje aukų yra moterys. Pasak psichologų, kai smurtautojas yra vyras ar mylimasis ir kai tai kartojasi, moters asmenybė ypač pažeidžiama, nes tas asmuo į kurį ji kreiptųsi saugumo ir pagalbos, būtent ir tampa pavojaus šaltiniu.

Violeta Melnikienė, LRT Klasikos laida „Kasdienybės kultūra“, LRT.lt Pasąmonė išminties prikaupusi daugiau, todėl pamėtėja daug geresnį sprendimą negu sąmoningos pastangos, sako Mykolo Romerio universiteto Psichologijos instituto docentė Jolanta Sondaitė. „Negalime pasąmonės prievartauti, ji turi savo ritmą ir dėsnius, bet jos aktyvumas pasireiškia daug stipriau, kai susilpniname sąmonę.

Į mokyklas ir mokinių gyvenimus besiveržiančios informacinės technologijos, moksleivių mentaliteto pokyčiai vis aktyviau kelia klausimą, koks turėtų būti šiuolaikinis mokytojas. Tiesa, jaunų, iki trisdešimties metų amžiaus, mokytojų mokyklose vos 5 proc., o beveik pusė – penkiasdešimtmečiai ir vyresni pedagogai. Tai kelia susirūpinimą kalbant apie šiuolaikinį ir ateities mokytoją. „Problema yra ne mokytojų vyresnis amžius, didesnė bėda ta, kad gali neatsirasti kas juos pakeičia.

Amerikiečių rašytoja Alexis Meads atliko tyrimą, kuriame dalyvavo grupė 18 – 22 metų Harvardo universiteto studenčių. Tyrimo esmė buvo išsiaiškinti, ką yra pravartu žinoti 20-metei studentei? Moteris palygino savo ir dabartinių studenčių gyvenimo būdą ir pateikė 5 patarimus, rašo huffingtonpost.com. 1. Nelyginti savęs su kitais Mokiausi nedidelėje mokykloje, taigi apkalbų būta nemažai.

Įsisenėję stereotipai šiais laikais neretai atbaido tėvus, ieškančius tinkamiausio darželio savo vaikui. Vis dažniau samdomos auklės, vaikai siunčiami į privačius būrelius arba jais rūpinasi seneliai. Visgi, specialistų teigimu, darželis vaikui gali suteikti daugiau privalumų nei alternatyvus auklėjimas. Socialinė aktyvių tėvų iniciatyva „Draugiškas mažyliui“ kartu su vaikų psichologe Egle Gudeliene tėvams padės apsispręsti renkantis tinkamiausią ugdymo įstaigą bei ruošiant savo vaiką darželiui.

„Rašėte, kad rizikingomis aplinkybėmis vertėtų pirmiausia pasitikėti intuicija. Bet ar nuojauta negali apgauti? Kelis kartus buvau apsigavusi. Ir kaip žinoti, kad tai nuojauta šnabžda?“ – domisi vilnietė Vida. Atsako psichologė Rūta Bubelienė. „Pasitikėk, bet tikrink“, – sako liaudies patarlė, tinkama ir šiuo atveju. Intuicija lotyniškai reiškia matymą, kuriuo tarsi įsiskverbiame į žmogaus, reikalo ar aplinkybių esmę.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Pirkdamas žmogus nori patirti teigiamų emocijų ir tai skatina įsigyti nebūtinus daiktus, sako psichologė Ilona Čėsnienė. Kad jų neprisipirktume, specialistė pataria į prekybos centrą eiti atlikus „namų darbus“ – ypač prieššventiniu laikotarpiu, kai draugams ir artimiesiems ieškome dovanų. – Kas mus skatina pirkti nebūtinus daiktus? – Pirmiausiai tai nepasiruošimas ir nežinojimas, ko reikia ir kam reikia.

„Nebegaliu gyventi su savo vyru, nes jis pavyduliauja net stulpui, pro kurį praeinu. Ne, jis nėra girtuoklis, bet visada buvo labai pavydus, maniau, praeis, išsišėls, bet ir gimus vaikams reikalai nepasitaisė. Ar yra kokių nors vaistų nuo tokios ligos?“ – teiraujasi 44-erių vilnietė Agnė. Atsako psichologė Rūta Bubelienė. Deja, nuvilsiu jus, Agne: liguistas pavyduliavimas nepagydomas, kaip nepagydoma ir beprotiška meilė.

O kodėl kas nors kitas, kodėl ne mes? Jei daugiau šeimų taip atsakytų sau į klausimą, kodėl jie, o ne kas nors kitas turi atstovauti šeimų interesams įvairiuose renginiuose, aktyviems tėčiams ir mamoms liktų daugiau laiko savo šeimai. ,,Jei šiandien nepakabinsime vaikų, rytoj tai padaryti bus sunkiau.

Lietuvoje yra apie 6 tūkstančiai vaikų, kurie dėl įvairių priežasčių nepatiria tėvų meilės ir šilumos, tačiau turi globėjus ir jaučia jų dovanojamą meilę. Nepaisant to, specialistai skatina globėjus padėti vaikams bendrauti su savo biologiniais tėvais, jei tik tai įmanoma. Tačiau tai teorija.

Iki žadamos pasaulio pabaigos liko ne tiek ir daug, tad kol vieni skuba sukrauti paskutines maisto atsargas į slėptuves, kiti pamąstymus apie majų kalendoriaus išpranašautą pasaulio pabaigos galimybę išklauso su šypsena, bet atmesime tvano ar meteorito nukritimo tikimybę, pripažinkime, kartasi apie pasaulio pabaigą pamąstome kiekvienas iš mūsų. Pasaulio pabaiga tiki milijonai Psichologė psichoterapeutė Elona Ilgiuvienė savo paskaitoje „Instinkto ir archetipo sampratos analitinėje psichologijoje.

32-ejų Min­dau­gas Bra­žas – be­ne vie­nin­te­lis Šiau­liuo­se iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pe­da­go­gu dir­ban­tis vy­ras. Lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Pa­sa­ka“ auk­lė­to­ju jis dir­ba nuo per­nai va­sa­rio ir nea­be­jo­ja, tai nė­ra tik mo­te­riš­kas dar­bas. „Jį dir­ban­čių vy­rų tu­rė­tų at­si­ras­ti dau­giau“, – įsi­ti­ki­nęs pa­šne­ko­vas. Pir­mą kar­tą į dar­že­lį – tris­de­šim­ties Min­dau­gas pa­sa­ko­ja, kad į lop­še­lio-dar­že­lio dar­buo­to­jų ko­lek­ty­vą įsi­lie­jo pa­laips­niui.

Su draugu bendraujame trejus metus. Po kelių mėnesių draugystės jis man pasipiršo. Jis važinėja į užsienį, aš lieku Lietuvoje. Jis per metus užsienyje praleidžia 9 mėnesius, o čia tik tris. Per tuos tris mėnesius susitinkame. Atrodo, viskas buvo gerai, apsipykdavome, bet susitaikydavome.

Kartais tėvai atrodo apgailėtinai. Kai vaikas žaislų parduotuvėje raičiojasi ant grindų ir reikalauja žaislo, jie tik stovi šalia ir bando išspausti šypseną. Kai atžala be perstojo meluoja, niekaip negali suvokti tokio elgesio priežasčių ir nuleidžia rankas. Psichologė Aušra Kūrienė šį tipiško tėvų elgesio sąrašą galėtų dar ilgai tęsti.

Vieni į užsienį laimės ieškoti skuba spaudžiami skolų ir ilgų darbo paieškų Lietuvoje, o yra ir tokių, kurie tiesiai šviesiai sako, kad emigruoti skatina ne tik noras ant duonos užsitepti sviesto, bet ir požiūris į žmogų mūsų šalyje – „ten“ geriau, šviesiau ir mieliau. Ar tikrai? Lietuviškame kontekste emigrantas dažnai vaizduojamas kaip gana jaunas, bet karčiai gyvenimu tėvynėje nusivylęs žmogus, turimą aukštojo mokslo diplomą pasiryžęs iškeisti į indų plovėjo prijuostę.