psichinė sveikata

Garsiai nuskambėjusi žinutė, kad jaunuoliai Lietuvoje yra vieni laimingiausių pasaulyje, laikinai užglaistė kitą problemą – vyresnės kartos atskirtį. Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė: kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau jis linkęs dalintis asmeniniais rūpesčiais su draugais. Gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius aiškina, kad emocinė raiška yra labai svarbi psichikos sveikatai, o jos slopinimas gali sukelti tiek psichologinių, tiek fizinių negalavimų.

Turbūt pastebėjote, kad vieni žmonės nuo pat vaikystės pasižymi atsparumu stresui, o kitus sugniuždo net menkiausia įtampa. Nors dažnai jautriesiems liepiama „susiimti“, vis dėlto, mokslininkai teigia, kad nerimastingumas, tai ne išlepimas ar pramanai, o iš kartos į kartą perduodama savybė. Pagrindiniai simptomai Dažną nerimą juntantys žmonės būna įsitikinę, jog juos kankina koks nors sutrikimas.

Apkabiname kitus, kai esame susijaudinę, laimingi, liūdni ar norime paguosti vienas kitą. Apkabinimas padeda išreikšti emocijas, pasijusti geriau. Mokslininkų teigimu, apkabinimai mus gali padaryti fiziškai ir psichiškai sveikesniais bei laimingesniais. Pasak tyrėjų, apkabinimai gali tapti daugelio problemų sprendimo būdu. Mažinamas stresas Apsikabinimas, siekiant parodyti, kad palaikote kitą žmogų ir jį suprantate, padeda sumažinti patiriamą stresą.

Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50-60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Antroji pagal svarbą su darbu susijusi sveikatos problema – įtampa, kurią patiria 22 proc. ES darbuotojų. Nesirūpindami savo protine sveikata rizikuojame patirti perdegimą, taip pat didėja rizika susidurti su psichologiniais sutrikimais.

Trečiadienį Vilniuje vykusiame ėjimo renginyje „Stipresnės kartu“, skirtame paminėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną, dalyvavo daugiau nei tūkstantis žmonių. Eisenoje dalyvavusios mamos su mažyliais ir šeimos žygį pradėjo nuo E. Balsio skvero ir keliavo iki Vingio parko estrados. Vingio parke renginio dalyviams miesto savivaldybės ir kitų įstaigų atstovai pristatė šiuo metu nemokamai teikiamas tėvystės įgūdžių stiprinimo paslaugas.

Tiems, kurie turi problemų su alkoholio vartojimu, bet nori žengti pirmąjį žingsnį išsilaisvinimo iš nepriklausomybės link, yra svarbu žinoti kelis svarbius žingsnius.  Šie žingsniai gali tapti jūsų kelio, atsikratant priklausomybe, pradžia. Sėkminga kelionės pradžia Kaip žinia, atsisveikinti su priklausomybėmis nėra lengva.

Pernai gegužę pradėtas socialinio recepto projektas, skirtas vienišų, psichikos sutrikimų turinčių senjorų psichologinei sveikatai stiprinti, šįmet vyks dar 13 Lietuvos savivaldybių. Kauno, Šiaulių ir Vilniaus miestų bei Klaipėdos rajono savivaldybėse prasidėjusi iniciatyva yra skirta lengvus nerimo ar depresijos simptomus jaučiantiems, vienatvę išgyvenantiems pensinio amžiaus žmonėms, siekiant stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą.

Naujausių pasaulinių tyrimų mokslinės apžvalgos skelbia, kad pagalbos dėl probleminio interneto naudojimo – priklausomybės – gali prireikti jau kas dešimtam interneto naudotojui. Lietuvos visuomenės priklausomybę internetui imasi tirti trys didieji Lietuvos universitetai. Kada interneto vartojimas tampa problema? Ir kaip Lietuvos mokslininkai tirs žmones? Pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto mokslininkė dr. Vilma Jakienė.

Nerimą keliančiame tyrime nustatyta, kad labai populiarūs tarp vaikų ir jaunimo energiniai gėrimai gali padidinti psichikos sveikatos problemų atsiradimo tikimybę. Tesaido ir Niukaslo universitetų mokslininkai mano, kad energinius gėrimus geriantiems jaunuoliams gali padidėti nerimo, streso, depresijos rizika.

Valdžia planuoja griežčiau tikrinti sveikatą tiek norintiems gauti leidimą ginklui, tiek jį jau turintiems. Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos svarsto, kaip kilus incidentui vykdami į iškvietimą medikai ir policininkai gautų informaciją, jei žmogus turi ginklą ar serga psichikos liga.

Z kartos ypatumai – beveik pusė į šauktinių sąrašus įtrauktų, patikrintų jaunuolių, dėl blogos sveikatos netinka kariuomenei, o pusė iš netinkamų turi psichinės sveikatos problemų: nerimo, depresijos sutrikimų. Seimo nariai įtaria, kad dalis jaunuolių apsimetinėja, ir taip bando išvengti tarnybos.

Šeima iš Kauno rajono teigia išgyvenusi tikrą pragarą, kai iš jų buvo paimta 14 metų dukra, kuri turi negalią, esą pamelavusi socialinei darbuotojai mokykloje. Su institucijų biurokratija tėvams teko kovoti daugiau nei pusę metų, kol dukrai leista grįžti namo, bet patirtas stresas paliko gilią žymę. Institucijos komentuoja, kad šiuo atveju buvo teikiama kompleksinė pagalba šeimai, o į pranešimus apie smurtą Vaiko gerovės centre „Gynia“ reaguota atitinkamai.

Lietuvą ir pasaulį pastaraisiais metais šokiruoja viena tragedija po kitos – COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje ir kitos nelaimė verčia gyventojus jaustis nesaugiai, patirti vis didesnį stresą. Nors dalis šių veiksnių priklauso ne nuo mūsų pasirinkimų, gyventojai vis tiek gali rasti priemonių padėti sau.

„Šiandien noriu pasidžiaugti nuostabia Lietuvos dainininke Liepa Mondeikaite-Norkevičiene, kad ji vienoje laidoje drąsiai ryžosi prabilti tokia jautria tema – psichine sveikata ir depresija. Turime tik saujelę žinomų žmonių, kurie apie tai kalba garsiai“, – rašo naujienų portalui tv3.lt laišką atsiuntusi skaitytoja Viktorija. Klausydama Liepos žodžius viduje tyliai džiaugiausi. Ne dėl to, ką jai teko praeiti, o dėl to, kad ji išdrįso apie tai kalbėti garsiai.

Vilnietis Karolis Grigaliūnas prieš dvejus metus išgyveno vieną juodžiausių ir sunkiausių gyvenimo etapų – gilią depresiją ir bandymą nusižudyti. Jei ne pagalbos ranką ištiesęs artimas žmogus, Karolis sako, kad šiandien, greičiausiai, savo istorijos papasakoti jau nebegalėtų. 31-erių vilnietis atviras – psichinės sveikatos ir savižudybių temą vis dar supa daugybė stigmų ir nežinojimo, kaip padėti žmogui, galvojančiam apie savižudybę.

Visą Lietuvą sukrėtė atvejis, kai Vilniuje, Neryje nuskendo dvi vos vienerių ir dvejų mergaitės. Keliamos versijos, kad jas paskandinti galėjo mama. Po šio atvejo mamos garsiai prabilo apie savo patirtis, kurias lydi ne tik gražios emocijos, bet ir sunkumai. Po skaudžios nelaimės, vis daugiau moterų išdrįso prabilti apie motinystėje patiriamus sunkumus.

Sausio 2 dieną pasirodė žinia apie dainininko, grupės „2 Donatai“ lyderio Donato Čižausko mirtį. Žiniasklaidoje keliama versija, kad vyras nusižudė, kuri naujienų portalui tv3.lt kol kas nėra patvirtinta, dar kartą į paviršių iškėlė opią problemą – Lietuva vis dar yra tarp savižudybių skaičiumi pirmaujančių šalių.

Klaipėdietė Monika kasdien pro duris žengia su šypsena ir meile pasauliui. Tačiau ilgus metus už jos šypsenos slėpėsi skausmas, depresijos diagnozė, kuomet kiekviena diena buvo juoda ir niūri, vėliau prisidėjo ir valgymo sutrikimai, savęs alinimas ir noras pritapti.

Psichoterapeuto teigimu, Vladimiras Putinas pasižymi psichozei būdingais bruožais ir galimu „asmenybės sutrikimu“, kurį greičiausiai sukėlė jo sprendimas vengti beveik visų žmonių kontaktų nuo COVID-19 pandemijos pradžios. Rusijos lyderis nuo pandemijos pradžios izoliuoja save nu kitų žmonių, o psichoterapeutas Noelis McDermottas perspėja, kad tai galėjo padaryti „negrįžtamą psichologinę“ žalą ir tapti vienu iš veiksnių, nulėmusių jo sprendimą sukelti karą Ukrainoje.

Nuolatinė baimė, keisti pojūčiai ir mintis, kad mirsi – taip atrodydavo šiaulietės Ievos Degimaitės gyvenimas po lemtingojo epilepsijos priepuolio. Nuo tada, nors epilepsijos forma išliko labai silpna, merginą ėmė kankinti nerimas ir panikos priepuoliai, o blogiausiu metu 5 minutes pabūti namuose vienai buvo kone neįmanoma.

Nerimas, panikos priepuoliai, persekiojančios baimės ir galvoje besisukančios juodžiausios mintys – su tuo kasdien teko gyventi šiaulietei Miglei Levi, kuriai buvo nustatytas nerimo sutrikimas. Tačiau šiandien moteris džiaugiasi įveikusi sutrikimą ir atradusi būdus, kurie padeda nusiraminti. Įgijusi psichologijos specialybę, 31-erių Miglė šiandien sukūrė puslapį, kuriame ramybę stengiasi padėti pasiekti kiekvienam ir dalijasi savo patirtimi, kas padėjo išsilaisvinti nuo kaustančio nerimo.

Vaikai, valgantys penkias ar daugiau porcijų vaisių ir daržovių per dieną, turi geriausią psichinę sveikatą, rodo pirmasis tokio pobūdžio tyrimas. Tyrimas rodo, kad didesnis vaisių ir daržovių suvartojimas yra susijęs su geresne vidurinės mokyklos mokinių psichine gerove, o maistingi pusryčiai ir pietūs yra susiję su visų amžiaus grupių mokinių emocine gerove.

Vilniuje gyvenanti Laura Krasuckaitė domisi veikla, kurios Lietuvoje net nėra – profesionaliomis imtynėmis. Ji pasirengusi keliauti į užsienį ir siekti savo svajonės, tačiau kol kas merginą stabdo psichologinės problemos – prieš penkerius metus jai diagnozuotas bipolinis sutrikimas. Dar vaikystėje susidomėjusi profesionaliomis imtynėmis 22-ejų mergina pasakoja, kad baigusi mokyklą buvo pasiryžusi keliauti į užsienį, kad galėtų tapti profesionalia imtynininke.

Pastarąją savaitę pasirodo naujienos apie visuomenėje gerbiamų žinomų profesijų atstovus, kurie nusižudė. Psichiatras Martynas Marcinkevičius sako, kad šie atvejai neparodo tikrosios situacijos, tačiau ateityje savižudybių skaičių kreivė šaus į viršų. Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius pasakoja, kad šiuo metu savižudybių skaičiai drastiškai nepadidėjo, o statistiškai per dieną Lietuvoje nusižudo maždaug 2 žmonės.

Lietuva – antra pasaulyje pagal savižudybių skaičių – pernai mūsų šalyje nusižudė virš 600 gyventojų. Pagal savižudybių skaičių Lietuvą pasaulyje lenkia tik Pietų Korėja. Nerimą kelią ne tik beveik dvigubai išaugęs moterų savižudybių skaičius, bet ir paauglių psichologinė būklė – net apie 40 procentų Vilniaus dešimtokų galvojo apie savižudybę. Pasak ekspertų, Lietuvoje, o ypač regionuose, vis dar labai trūksta psichinės sveikatos specialistų, o kai kur jų iš viso nėra.

Dėl COVID-19 pandemijos gerokai pablogėjus visuomenės psichinei sveikatai neužtikrinamas pakankamas pagalbos prieinamumas, ketvirtadienį pranešė Valstybės kontrolė, atlikusi šių paslaugų prieinamumo vertinimą.

Atliktas tyrimas atskleidė, kad po karantino kas trečias vaikas iki 14 metų turi rimtų psichologinių problemų. Tačiau specialistai sunerimę – psichologų, kurie padėtų vaikams, ypač rajonuose, trūksta kritiškai. Todėl jau siūlo apmokyti socialinius darbuotojus ir šeimos gydytojus. Savanoris Linas kalbasi su į „Vaikų liniją“ paskambinusiu vaiku.

Buvo paskelbta pirmoji metinė projekto „Psichinės sveikatos milijonas“ ataskaita, kurioje aprašyta, kaip sudėtingi įvykiai, susiję su pandemija, sumažino žmonių psichinę gerovę visame pasaulyje. Rezultatai tyrėjų nestebina. Šios ataskaitos paskirtis – išmatuoti ir sekti pasaulio gyventojų psichinę gerovę, siekiant suprasti psichinės sveikatos veiksnius ir informuoti apie veiksmingą strategiją ir intervencijas bei jomis vadovautis ateityje.

Prekyboje pasirodė pasunkintos antklodės sveriančios nuo 3 iki 7 ar dar daugiau kilogramų. Pardavėjai tikina, kad miegosite su tokia antklode geriau, nebekankins nerimas. Tuo tarpu psichiatras Martynas Marcinkevičius skeptiškai žvelgia į šią naujovę. Kuo vis dėlto skiriasi pasunkintos antklodės nuo įprastų? Paprastas antklodes sudaro įvairūs pluoštai: vilna, pūkai, poliesteris, bambuko pluoštas, medvilnė ar kiti populiarūs užpildai.

Nauji tyrimai parodė, kad žmonės, patyrę emocinį apleistumą ir sunkumus vaikystėje, savo vaikams gali perduoti neurobiologinius baimės ir nerimo pėdsakus.

Praėjusį sekmadienį iš Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) pasišalinęs vyras policijos pranešime buvo įvardytas kaip pavojingas. Tiesa, su pižama iš ligoninės pasišalinęs vyras su savimi buvo pasiėmęs ir virtuvinius ligoninės peilius. Ligoninė šį incidentą vertina kaip neteisingai pateiktą ir su policija derina veiksmų planą, kad ateityje pacientai nebūtų prilyginami nusikaltėliams.

Nors vos prasidėjus pandemijai koronavirusinė infekcija visų pirma laikyta pavojingiausia plaučiams, jau netrukus daugėjo duomenų apie ligos pavojingumą visoms organizmo sistemoms. Negana to, vis daugiau kalbama ir apie tai, kaip pandemija atsiliepia psichikos sveikatai. Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr.

Ne vienas žmogus svajoja apie stulbinamą karjerą ir daro viską, kad darbe pasiektų taip trokštamas aukštumas, būtų pripažintas. Tačiau alinančios pastangos neretai baigiasi perdegimu, kai, atrodo, viskas, dėl ko tiek laiko buvo stengtasi, nebetenka prasmės. Ar perdegimo sindromas yra šių laikų problema, kas dažniausiai su juo susiduria ir į kokius ženklus nereikėtų numoti ranka, pasakoja Asmens sveikatos klinikos psichiatrė Lina Matutytė.

Trumpėjančios dienos ir subjuręs oras daugeliui atneša vis slogesnę nuotaiką bei tingulį. Kaip su liūdesiu kovoti ir kodėl jis atsiranda portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius.

Šių dienų išgyvenamą krizę galima prilyginti tik karo būsenai, tvirtina Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, psichiatras Martynas Marcinkevičius. Jo teigimu, pasąmoningai baimė susirgti ir numirti yra didžiausia žmogaus patiriama baimė. Kita vertus, jis įžvelgia ir galimą teigiamą krizės poveikį.

Pilnatis ne tik įspūdingai atrodo giedrą naktį, tačiau dažnai sukelia aplinkinių reakciją, kad „tuoj pasipils paūmėjimai“. Komentarą „Vėl pilnatis?“ galima išgirsti daugelio medikų, pareigūnų ar kitų glaudžiai su žmonėmis darbo klausimais bendraujančių žmonių aplinkoje. Kiek tiesos istorijose, kad Mėnulis gali keisti žmogaus elgseną, yra mokslinio pagrindo? Įsitikinimas, kad mūsų Žemės palydovas veikia žmogų yra itin gajus.

Depresija Lietuvoje serga kas dešimtas tautietis ir sergančiųjų šia liga, pasak psichologų, tik daugėja. Medikų teigimu, svarbu suvokti, kad tai – ne šiaip liūdesys, ir mokytis atpažinti ligą. Esą pradėjus ją laiku gydyti, tą padaryti daug lengviau. Sirgusieji šia liga pasakoja, kad net ir artimiausi šeimos nariai gali padėti tik iki tam tikros ribos. Dainininkas Vaidotas Valiukevičius dabar gatve žingsniuoja ramiai. Šiandien vyras sako, kad vėl jaučia norą gyventi ir pasitiki savimi.

Socialinių tinklų žvaigždė Emma Hulse, išgarsėjusi dėl itin geros nuomonės apie savo išvaizdą pranešė, kad išsiskyrė su vaikinu, kurį, girdint visai Lietuvai, išvadino vergu. Mergina prasitarė, kad išsiskyrimas buvo tragiškas, mat mylimasis nebuvo psichiškai stabilus. „Jam buvo per sunku ir per daug streso. Jis buvo labai nestabilus. Jo mama neleido jam būti Londone ir manipuliavo juo, kad grįžtų į Lenkiją. Mes išsiskyrėme Lietuvoje“, – pasakojo Emma.

Aktorius ir prodiuseris Dwayne‘as Johnsonas, geriausiai žinomas, kaip „The Rock“ prabilo apie psichinę sveikatą ir depresiją. Garsus vyras tikina, kad nors ši tema labiau aptarinėjame tarp moterų, vyrus tokie sutrikimai paliečia lygiai taip pat. Niekas negalėjo patikėti, kad visuomet linksmas aktorius sirgo depresija. Kitus dažnai įkvepiantis D. Johnsonas mano, kad visuomenei reikia apie tai kalbėti, nes kitaip niekas nepasikeis.

Kūdikio besilaukianti Kembridžo kunigaikštienė Kate ragina britus labiau rūpintis psichine vaikų sveikata. Visą šią savaitę ji dalyvaus renginiuose, skirtuose vaikų pasitikėjimui savimi didinti ir jų emocinei savijautai mokyklose gerinti. Vaikų psichinės sveikatos gerinimas – bene svarbiausias britų karališkosios šeimynos prioritetas. Jo priešakyje Kate Middleton, jos vyras princas Williamas ir jo brolis princas Harry'is.

Spalio 10 – pasaulinė psichinės sveikatos diena. Visuomenę siekiama informuoti apie įvairias psichines ligas, jų atsiradimo priežastis, kad būtų galima iš anksto užkirsti joms kelią. Tačiau pagal Lietuvoje veikiančius įstatymus, be paciento sutikimo gydymas negali būti skiriamas. Tad kaip galima padėti psichikos ligos kamuojamam, tačiau pačiam to nesuvokiančiam ligoniui? Portalo tv3.lt skaitytojai keipėsi dėl, jų nuomone, keistai besielgiančios kaimynės.

17-metė Kate Dranfield iš Buxtono (Anglija) tvirtina, kad turi tokį neįprastą sutrikimą: dienos metu ji išeina į transo būseną, kuomet 120 personažų užvaldo jos gyvenimą. Paskendusi į jų gyvenimą, Kate gali būti praradusi koncentraciją valandų valandas – dėl to mergina realiame pasaulyje negali užmegzti draugysčių, rašo dailymail.co.uk. Šie keisti epizodai, kuomet Kate išeina į panašias į transą būsenas, gali nutikti net iki trijų kartų per dieną – ypač, kai ji yra pavargusi arba stresuoja.

Žinomi psichologai ir psichiatrai toliau bando įtikinti valdžią, jog psichikos sveikatos srityje reikia didelio proveržio, norint atsisakyti iš sovietmečio paveldėtos sistemos ir vietoje medikamentinio ar stacionaraus gydymo teikti daugiau psichoterapijos paslaugų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sutinka, kad psichoterapinė pagalba nėra pakankamai išvystyta, tačiau teigia, jog per 25-erius nepriklausomybės metus padaryta pakankamai daug.

Amerikiečių mokslininkai išsiaiškino, kad maždaug pusė pacientų vartoja populiarius antidepresantus bergždžiai, mat vienas iš serotonino receptorių tipų niveliuoja šių preparatų poveikį, praneša „EurekAlert“!". Dažniausiai skiriami šiuolaikiniai antidepresantai padidina šio neuromediatoriaus koncentraciją galvos smegenų nervų ląstelėse. Todėl serotonino efektas - iš dalies ir nuotaikos pagerėjimas - sustiprėja.

Devyni iš dešimties gyventojų pastaraisiais metais kentė neigiamus streso simptomus. Tokius duomenis atskleidė reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Atlikus tyrimą paaiškėjo, jog vietoj efektyvios kovos su stresu, gyventojai emocijas išlieja bardamiesi ar šaukdami ant artimųjų, įninka į alkoholį. Gydytojai įspėja apie streso žalą ir kviečia savarankiškai pasitikrinti streso lygį, atliekant paprastą testą.

Nerimas, padažnėjęs širdies plakimas, įtampa raumenyse, nuovargis – pirmieji nuolatiniame strese gyvenančio žmogaus sveikatos sutrikimo požymiai. Kas yra psichinė sveikata ir kodėl būtina ja rūpintis? Gydytojas psichiatras, psichoterapeutas Raimundas Alekna sutiko pasidalinti įžvalgomis iš būsimo savo pranešimo parodoje „Baltmedica 2013“. Parodoje gydytojas kalbės apie tai, kas yra stresas, kokios jo priežastys ir kaip išmokti jį valdyti.

Reguliarus valgymas kartu su šeimos nariais gali pagerinti paauglių psichinę sveikatą, rašo „Medical News Today“. Tie paaugliai, kurie valgo kartu su savo šeima, yra labiau pasitikintys ir emociškai stabilesni, rodo tyrimo rezultatai. Šeimos pietūs pratina vaikus prie tinkamų mitybos įpročių. Atliktas tyrimas nagrinėjo ryšį tarp šeimos pietų ir psichologinės paauglių sveikatos. Mokslininkai apklausė 26 069 paauglius, kurių amžius buvo nuo 11 iki 15 metų.

„Kiekvienas atsakomybę jaučiantis politikas privalo pasitikrinti ne tik fizinę, bet ir psichikos sveikatą“, – pareiškė Klaipėdos tarybos narys 55 metų Vidmantas Plečkaitis, užsimojęs siekti Seimo nario mandato.

Ikiteisminio tyrimo prokuroras Justas Laucius teigė suabejojęs terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės psichine sveikata. Jis teismui pranešė, jog apklausiant įtariamąją ji esą vis kartodavo, kad katalikams reikia kapoti galvas.