protestas

(Papildyta 13:27 val.) Visuomeninės organizacijos šeštadienį rengs dar vieną mitingą už teisingumą Lietuvoje, kuriame toliau bus reikalaujama valdžios paviešinti neskaidrius pareigūnų ryšius bei „apvalyti“ teisėsaugą. Pilietinėje akcijoje „Už Lietuvą! Už teisingumą!“ gali dalyvauti net 5–7 tūkst. žmonių, mano vienas rengėjų – Alvydas Medalinskas. „Mes pirminėje paraiškoje rašėme, kad nuo 5 iki 7 tūkst.

Jeigu į tarpusavio rietenas įsijautę pagrindinių partijų politikai apsispręstų rengti pirmalaikius Seimo rinkimus jau vasarą, laimėtų tik tie, kurių rinkėjai sąžiningai atliktų savo pareigą. Kas atsitiktų, jeigu šis Seimas būtų paleistas pirma laiko, kas laimėtų šią I.Degutienės pasiūlytą partiją? „Respublikos“ kalbinti politologai teigė, kad Lietuvai tai nebūtų jokia bėda, o populiarumą prarandanti konservatorių partija galbūt net išloštų.

Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities žalieji ir nevyriausybinės organizacijos trečiadienį rengia bendrą žygį autobusais ir automobiliais iš Daugpilio į Vilnių. Taip jie žada protestuoti prieš branduolinių elektrinių Lietuvoje, Baltarusijoje ir Rusijos Kaliningrado srityje statybą. Pasak organizatorių, Daugpilyje, Ignalinoje, Zarasuose ir Vilniuje bus rengiami susitikimai su gyventojais.

Šeštadienį prie Vengrijos parlamento protestavo tūkstančiai žmonių. Jie reikalavo nušalinti ministrą pirmininką Viktorą Orbaną (Viktor Orban) ir jo centro dešiniųjų vyriausybę, kuri, pasak protestuotojų, pamynė demokratines vertybes ir susilpnino ekonomiką.

Rusijos opozicija šeštadienį vėl pradėjo protestus, per kuriuos reikalaujama Rusijos politinės sistemos reformos, skelbia „RIA Novosti“. „Mes ir toliau reikalausime žodžio laisvės, po paskelbtų reformų vėl surengti naujus parlamento ir prezidento rinkimus. Be to, mes reikalaujame panaikinti žiniasklaidos cenzūrą bei paleisti į laisvę politinius kalinius“, – per protestą Maskvos centre sakė neužregistruotos Liaudies laisvės partijos (PARNAS) vienas pirmininkų Vladimiras Ryžkovas.

Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto studentai surengė protestą dėl buvusio Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovo Dominique Strauss–Kahno vizito, skelbia CNN. Mažiausiai du žmonės buvo sulaikyti per susirėmimus su policija. 19-metis studentas buvo sulaikytas dėl policijos pareigūno įžeidimo, o 23-ejų mergina – dėl viešosios tvarkos pažeidimo, informavo Kembridžšyro policija.

Tūkstančiai libių surengė protestą dviejuose pagrindiniuose šalies miestuose dėl to, jog piliečių lyderiai Rytų Libijoje paskelbė naftos turtingą regioną iš dalies autonominiu, skelbia BBC. Protestuotojai skandavo šūkius, kuriais reikalavo vienybės, ir batais apmėtė regioninės tarybos vadovo Ahmedo Zubair al-Senussio, kuris inicijavo regiono autonomijos paskelbimą, nuotraukas. Protestai po penktadienį vykusių pamaldų buvo surengti sostinėje Tripolyje ir Bengazyje.

Slovakijoje prasidėjo visuotiniai rinkimai. Buvusio ministro pirmininko Roberto Fiko (Robert Fico) partija vertinama kaip nugalėtoja, skelbia BBC. Remiantis viešosios nuomonės apklausa, premjero R. Fiko vadovaujama socialdemokratų partija „Smer“ („Kryptis - socialinė demokratija“) didele balsų persvara turėtų įveikti premjerės Ivetos Radikovos (Iveta Radicova) centro dešiniųjų SDKU (liberali Slovakijos demokratų ir krikščionių sąjunga) partiją.

„Žmogaus teisių situacija Tibete tapo kritine: nuo 2011 m. vasario susidegino dvidešimt šeši tibetiečiai – vienuoliai, studentai, moterys, protestuodami prieš Tibete besitęsiančias represijas  ir grubius pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, įskaitant religijos laisvę, pažeidimus“, – sakė europarlamentarė Laima Andrikienė, sugrįžusi iš 19-osios Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos sesijos Ženevoje.

Tūkstančiai žmonių šeštadienį Romoje išėjo į gatves, protestuodami prieš ministro pirmininko Marijaus Mončio (Mario Monti) vyriausybę, praneša agentūra AFP. „M. Mončio vyriausybė yra sukčių vyriausybė“, - skandavo demonstrantai. Jie reiškė savo nepasitenkinimą „socialinėmis apgavystėmis“. Organizatorių duomenimis, proteste dalyvavo 20 tūkst. žmonių. Italijoje gruodį nedarbas pasiekė naują rekordą - 9,2 proc. Jaunimo nedarbas viršija 31 proc.

Tūkstančiai studentų trečiadienį Čekijoje išėjo į gatves, protestuodami prieš planuojamą aukštojo mokslo reformą. Policijos duomenimis, vien tik sostinės Prahos centre susirinko daugiau kaip 7 000 jaunuolių. Mitingai vyko ir kituose šalies miestuose. Studentai protestavo prieš mokesčio už mokslą įvedimą valstybinėse aukštosiose mokyklose bei planus į aukštųjų mokyklų vadovybę paskirti politikus ir verslininkus.

Policija ir antstoliai išardė prie šv. Pauliaus katedros pastatytas „Okupuok Londoną“ protestuotojų palapines, praneša BBC. Operacija prasidėjo šiek tiek po vidurnakčio ir iš esmės buvo taiki, tačiau 20 žmonių vis dėlto buvo areštuoti. Praėjusią savaitę Aukščiausias teismas atsisakė suteikti protestuotojams leidimą apskųsti sprendimą, leidžiantį juos iškeldinti. Prieš korporacijų godumą pasisakantys „Okupuok Londoną“ protestuotojai prie katedros įsikūrė spalio 15 dieną.

Iranas apkaltino Izraelį „nebaudžiamais priešiškais veiksmais prieš Islamo Respubliką“. Protesto notoje, trečiadienio vakare nusiųstoje Saugumo Tarybai, Irano ambasadorius Jungtinėse Tautose Mohammadas Hazai'jus teigia, kad žydų valstybė vykdo prieš Teheraną „slaptas operacijas, kariauja karą kibernetinėje erdvėje, psichologinį karą ir žudo mokslininkus-branduolio fizikos specialistus“. Visa tai papildo grasinimus pradėti karą prieš Iraną, pažymima notoje.

Dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jams ren­gia­ma nau­ja val­džios ir ener­ge­ti­kų „do­va­nė­lė“ – iš­si­pirk­ti ši­lu­mos punk­tus, už ku­riuos se­niai su­mo­kė­ta ši­lu­mos mo­kes­čiais. Šiau­lie­čiams tek­tų pa­klo­ti 7 mi­li­jo­nus li­tų. Mies­tie­čiai ket­vir­ta­die­nį ren­gia­si pro­tes­to mi­tin­gui prie Sa­vi­val­dy­bės.

Va­kar Šiau­liuo­se pe­da­go­gai į gat­ves nė­jo – strei­ka­vo ty­liai kla­sė­se. Pak­ruo­jo ir Kel­mės ra­jo­ne ne­bu­vo nė ty­laus pro­tes­to. Pak­ruo­jiš­kių pro­fsą­jun­ga su­men­ko, už­da­rius da­lį mo­kyk­lų, o kel­miš­kiai sa­kė bi­jan­tys pra­ras­ti dar­bą, nes po anks­tes­nių strei­kų pir­mie­ji at­leis­ti bū­tent strei­ki­nin­kai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad mokytojai turi teisę į nuomonės raišką, tačiau vis dėlto savo problemas jie spręsti turėtų dialogu, o ne streikuodami. „Bet koks nuomonės reiškimas yra teisėtas Lietuvos valstybėje, ir kiekvienas turime teisę išreikšti savo nuomonę, bet spręsti darbinius santykius visgi siūlyčiau dialogo forma, o ne gatvėje“, – pirmadienį Grigiškėse žurnalistams, paklausta, kaip vertina mokytojų žadamą streiką, sakė šalies vadovė.

Pastaraisiais metais suaktyvėjusį gyvų galvijų išvežimą į Turkiją sustabdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sprendimas nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. drausti eksportą dėl šioje šalyje plintančios snukio ir nagų ligos užkrato pavojaus. Lietuva bene vienintelė iš Europos Sąjungos šalių įvedė tokius apribojimus. Negali vykdyti įsipareigojimų turkams Galvijų augintojai ir jų eksportuotojai tvirtina, kad dėl draudimo patiria nuostolių.

Programišių grupuotė „Anonymous“ užsibrėžė toli siekiantį tikslą – jos atstovai pareiškė, jog protesto prieš interneto laisvės apribojimus vardan kovo 31 dieną jie visą internetą tiesiog išjungs. Jei šis grupuotės tikslas pavyks, tai bus išties rimtas žingsnis kovoje tiek su autorinių teisių gynėjais, tiek su JAV valdžios institucijomis.

Policija antradienį Maskvoje sulaikė apie 20 žmonių, protestavusių prieš premjerą Vladimirą Putiną ir jo valdymą. Tai iš Rusijos sostinės pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“. Protesto akcija buvo surengta prie Centrinės rinkimų komisijos (CRK) būstinės.

Šeštadienį tūkstančiai žmonių žygiavo Tokijo gatvėmis taip išreikšdami nepritarimą galimam branduolinių reaktorių, uždarytų po kovo 11-osios nelaimės, darbo atnaujinimui, informuoja AP. Tarp protestuotojų buvo ir Nobelio premijos laureatas rašytojas Kenzaburo Oe. Protestuotojai taikiai žygiavo Tokijo gatvėmis reikalaudami, kad Japonija atsisakytų branduolinės energetikos. Pernai cunamis Šiaurės rytų Japonijoje sunaikino Fukušimos branduolinės jėgainės rezervinius generatorius.

Tūkstančiai egiptiečių penktadienį patraukė Gynybos ministerijos link reikalauti kariuomenės generolų perduoti valdžią civiliams - likus dienai iki planuojamos demonstracijos, skirtos paminėti prezidento Hosnio Mubarako (Hosni Mubarak) nuvertimo metines. Praėjus metams po prezidento nuvertimo Egipte vis dar suirutė. Musulmonų Brolija, kuri neprisijungė prie protesto penktadienį, ragino koalicinę vyriausybę perimti valdžią iš kariuomenės tarybos.

Buvęs Maldyvų prezidentas Mohamedas Nasheedas pareiškė, jog jis buvo priverstas atsistatydinti, nes jam grasino kariuomenės ir policijos pareigūnai, praneša BBC. Pasak buvusio prezidento, jo pašalinimas buvo iš anksto suplanuotas ir apie tai žinojo viceprezidentas Mohammedas Waheedas Hassanas Manikas, kuris dabar eina prezidento pareigas. M. V. H. Manikas neigia šiuos kaltinimus.

Tūkstančiai žmonių žygiuoja Rusijos sostinės gatvėmis, reikšdami savo protestą prieš premjero Vladimiro Putino valdymą. Tai jau trečias toks gausus mitingas, per kurį protestuojama prieš nesąžiningus gruodį vykusius parlamento rinkimus. Maskvoje Bolotnajos aikštėje prasidėjo mitingas „Už sąžiningus rinkimus“, kuriame dalyvauja žurnalistai, žmogaus teisių gynėjai, kiti aktyvistai. Mitingo dalyviai ėmė rinktis ankstų šeštadienio, vasario 4-osios, rytą Kalužskajos aikštėje.

Penktadienį apie 20 Basharo el Assado priešininkų įsiveržė į Sirijos ambasados Berlyne teritoriją, praneša „Associated Press“. Vokietijos policijos atstovų teigimu, užpuolikai išvertė ambasados duris, sulaužė baldus, sienas numargino antivyriausybiniais šūkiais. Akcijos dalyviai – Sirijos piliečiai sulaikyti, netrukus jiems bus pateikti oficialūs kaltinimai.

Tūkstančiai žmonių šeštadienį Ispanijos Barselonos mieste išėjo į gatves, protestuodami prieš taupymo priemones. „Ne - „apkarpymams“, – tokį transparantą Katalonijos didmiestyje nešė protestuotojai. Eitynėse dalyvavo policininkai, ugniagesiai, kalėjimų prižiūrėtojai, mokytojai ir ligoninių darbuotojai, kurie ypač pajuto autonominės Katalonijos provincijos valdžios taupymo priemones. Skirtingais žinybų ir organizatorių duomenimis, į gatves išėjo nuo 15 iki 125 tūkst. žmonių.

Trys apsinuoginusios iki pusės Ukrainos feminisčių judėjimo „Femen“ aktyvistės šeštadienį surengė protesto akciją Šveicarijos mieste Davose, kur vyskta Pasaulio ekonomikos forumas.

Šeštadienį Lenkijoje vyksta masinė automobilininkų protesto akcija. Jie nepatenkinti didelėmis benzino kainomis ir reikalauja, kad vyriausybė imtųsi priemonių joms sumažinti. Kaip pranešė organizatoriai, protesto akcija vyksta daugiau kaip 80-yje Lenkijos miestų. Manifestantai su vėliavomis ir plakatais užtvėrė svarbiausias šalies magistrales, kad atkreiptų visuomenės ir valdžios dėmesį į degalų brangumą.

Į Japoniją su oficialiu vizitu atvykusį Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą šios šalies gyventojai sutiko antirusiškais piketais. Tai šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Piketų Tokijyje dalyviai reikalauja grąžinti Japonijai Pietų Kurilų salas. Kiek žmonių dalyvauja antirusiškose akcijose, nenurodoma. Rusijos diplomatijos vadovas keliauja po Azijos ir Ramiojo vandenyno šalis.

Dagiau nei 10 tūkst. lenkų išėjo į gatves protestuoti prieš tarptautinės sutarties pasirašymą, dėl kurios, pasak aktyvistų, prasidės interneto cenzūra, praneša BBC. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad jo vyriausybė ketvirtadienį pasirašys sutartį prieš falsifikavimą – ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement). Sutartimi siekiama nustatyti tarptautinius intelektinės nuosavybės apsaugos standartus. Bet kritikai teigia, kad sutartis apribos išraiškos laisvę.

Per protesto akciją šeštadienį Kroatijos policija sulaikė kelis nacionalistus, kurie bandė nuo stiebo nukabinti Europos Sąjungos (ES) vėliavą, rašo „telegraph.co.uk“. Sekmadienį Kroatijos gyventojai balsuoja referendume dėl narystės ES. Dieną prieš tai apie tūkstantis karo veteranų ir dešiniųjų Zagrebe surengė protestą, kad parodytų savo nepasitenkinimą Kroatijos prisijungimu prie ES. Policija susirėmė su kelioms dešimtimis protestuotojų, kurie bandė nuo stiebo nukabinti ES vėliavą.

Ketvirtadienio vakare Kubos Santjago miesto ligoninėje po 50 dienų trukusio badavimo mirė disidentas Wilmanas Villaras. Tai pranešė Kubos opozicijos atstovai. Preliminariais duomenimis, mirties priežastis – vidaus organų veiklos sutrikimas dėl sepsio. 31 metų amžiaus W. Villaras priklausė opozicinei organizacijai „Kubos patriotų sąjunga“, kuri buvo įkurta 2011 metų viduryje. Tų pačių metų lapkritį jis buvo nuteistas ketverius metus kalėti.

Didžiausios pasaulyje nemokamos interneto enciklopedijos „Wikipedia“ įkūrėjas pareiškė, jog protestas dėl kovos su piratavimu įstatymo buvo sėkmingas, praneša „telegraph.co.uk“. Angliškoji „Wikipedia“ trečiadienį buvo išjungta 24 valandas. Šiuo protestu buvo siekiama akcentuoti įstatymo projektų – „Stop Online Piracy Act“ (SOPA) ir „PROTECT–IP Act“ (PIPA) – keliamą grėsmę interneto portalams, redaktoriams ir vartotojams. Socialiniame tinklalapyje „Twitter“ Dž.

Graikijoje antradienį tūkstančiai žmonių vėl protestavo prieš griežtą vyriausybės taupymo kursą. Per eitynes prie parlamento jie reikalavo neįgyvendinti naujų taupymo priemonių. Žmonės laikė rankose plakatus su užrašais: „ES, TVF - lauk!“ Jos parduoda Graikiją, - sakė 51 metų uosto darbininkas. - Jos žlugdo mūsų šalį". Antradienį Graikijoje streikavo ir dauguma viešojo transporto sistemos darbuotojų. Sostinėje Atėnuose beveik nekursavo metro traukiniai, į reisus neišplaukė dauguma keltų.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pasmerkė savaitgalį vykusį protestą, kurį surengė radikaliojo albanų judėjimo „Apsisprendimas“ aktyvistai, praneša AFP. Aktyvistai bandė sustabdyti serbų prekių gabenimą per sieną. „Manome, kad tokios demonstracijos visiškai nepateisinamos, nes jos prieštarauja vienai iš pagrindinių ES laisvių – prekių judėjimo laisvei“, – sakė ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton atstovas.

Prieš Valerijaus Gergijevo ir Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoninio orkestro koncertą Žalgirio arenoje – tylus protestas. Vienas garsiausių pasaulyje dirigentų vertinamas prieštaringai – pats sąsajų su politika kratosi, tačiau spaudoje jis vadinamas Kremliaus dvaro muzikantu ir Vladimiro Putino politikos šalininku. Kritikos dirigentui negailėta dėl koncerto Rusijos okupuotame Cchinvalyje prieš kelerius metus, praneša „Panorama“.Į Kauną V. Gergijevą pakvietė Vladimiro Romanovo fondas.

Tūkstančiai žmonių antradienį Jemeno sostinėje Sanoje protestavo prieš įstatymo projektą, garantuojantį nebaudžiamumą prezidentui Ali Abdullah Salehui. „Visas pasaulis turi žinoti, kad revoliucija tęsiasi ir kad mes nenusileisime“, – skandavo demonstrantai. Pereinamojo laikotarpio vyriausybė prieštaringam įstatymui pritarė sekmadienį. Jis garantuoja imunitetą A. A. Salehui ir „visiems, kurie bendradarbiavo su juo įvairiose institucijose“. Įstatymą dar turi priimti parlamentas.

Sekmadienio popietę Maskvos centre rengiama protesto akcija „Nusibodo“ prieš valdžią ir opoziciją, skelbė „Echo Moskvy“, praneša „RIA Novosti“. Protestuotojai, kurie nedalyvavo demonstracijoje prieš vyriausybę, susirinks „Bolotnaja“ aikštėje reikalauti sąžiningų prezidento rinkimų. Rinkimai vyks kovo 4 dieną.

Prienų „Rūdupio“ ekipą iš tolimesnių Europos taurės kovų eliminavę Salonikų „Aris“ krepšininkai nusprendė neateiti į popietinę komandos treniruotę. Šitaip žaidėjai išreiškė protestą prieš klubo savininkus, nemokančius atlyginimų visai komandai nuo pat sezono pradžios. Graikų ekipos finansinės problemos žinomos jau gana seniai. Žaidėjai, atstovavę komandai praėjusiame sezone, taip pat nėra sulaukę dalies, arba viso atlyginimo už žaidimą 2010-2011 sezone. Ekipos vyr.

Ukrainos feministinio judėjimo „Femen“ aktyvistės, kurios Minske po protesto akcijos buvo pagrobtos Baltarusijos KGB, papasakojo apie tai, kokius pasityčiojimus ir smurtą joms teko patirti. Naktį iš antradienio į trečiadienį Inna Ševčenko, Oksana Šačko ir Aleksandra Namčinova, lydimos Ukrainos konsulo Nikolajaus Kancero, sugrįžo į gimtinę. Kas konkrečiai pagrobė feministes ir iš jų pasityčiojo kol kas nėra žinoma. Merginos teigia, kad jas suėmę žmonės prisistatė policijos pareigūnais.

Ketvirtadienį Belgijoje vyksta visuotinis viešojo sektoriaus darbuotojų streikas, jo dalyviai protestuoja prieš pensijų reformą, pagal kurią pailgintas pensinis amžius, informuoja „RIA Novosti“. Belgijos valdžia neseniai pailgino pensinį amžių nuo 55 iki 58 metų. Pensijų reforma yra vyriausybės taupymo programos dalis. Įgyvendindama šią programą Belgijos valdžia siekia sustiprinti valstybės ekonomiką ir išbristi iš krizės.

Minint Baltarusijos prezidento rinkimų metines, kai buvo susidorota su Aleksandro Lukašenkos oponentais, Vilniuje surengta protesto akcija. Pirmadienio rytą solidarumo protesto akciją Vilniuje Vinco Kudirkos aikštėje surengė Vieningos Baltarusijos namų atstovai. Jie eksponavo susidorojimo su A. Lukašenkos politinių oponentų vaizdus, ragino pasiųsti solidarumo atvirutę Baltarusijos politiniams kaliniams.

Pirmadienį Minske grupės „Femen“ aktyvistės iš Ukrainos prie Baltarusijos KGB pastato surengė protesto akciją, skirtą įvykių Nepriklausomybės aikštėje pirmosioms metinėms. Jos nusirengė ir išskleidė palakatus su užrašais „Laisvę politiniams kaliniams!“ ir „Tegyvuoja Baltarusija!“ Merginos nusipiešė ūsus, o ant vienos protestuotojos nugaros buvo pavaizduotas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka.

Daugiau nei 3 tūkst. Rusijos komunistų partijos šalininkų susirinko Maskvos centre šį sekmadienį. Jie protestuoja dėl galimo sukčiavimo per visuotinius rinkimus į parlamentą, kurie vyko gruodžio 4 d. „Į mitingą, kurį organizavo Komunistų partija, susirinko 3 300 mitinguotojų ir spaudos atstovų“, - pranešė Maskvos policijos spaudos atstovas. Anot jo, mitingas praėjo be incidentų. Protestuotojai reikalavo pakartotinių rinkimų į parlamentą.

Apie 5 tūkst. lenkų antradienį Varšuvoje protestavo prieš didesnę Europos integraciją, kuri numatyta naujoje Europos Sąjungos (ES) sutartyje dėl glaudesnio fiskalinio bendradarbiavimo siekiant pažaboti ekonomikos krizę. Demonstraciją organizavo pagrindinė opozicijos partija – konservatyvių ir euroskeptiškų pažiūrų Teisės ir teisingumo partija. Taiki demonstracija vyko per 30-ąsias karo padėties įvedimo metines.

Penkios pagrindinės Prancūzijos profesinės sąjungos antradienį visoje šalyje surengė beveik 200 protestų, kuriais išreiškė savo pasipiktinimą taupymo priemonėmis, skirtomis sumažinti didžiules valstybės skolas, praneša AP.

Teismas šiandien nagrinėjo Julijos Tympšenko skundą. Buvusios Ukraino premjerės šalininkai Kijeve prie teismo susirėmė su policija. J. Tymošenko spalį nuteista septyneriems metams už piktnaudžiavimą pareigomis. Tačiau politikė kaltę neigia ir apskundė nuosprendį. Europos Sąjunga mano, kad J. Tymošenko įkalinimas – politiškai motyvuotas. Kalėjime Tymošenko aplankė Europos Sąjungos plėtros komisaras.

Iki 100 tūkst. žmonių šeštadienį Rusijoje išėjo į gatves, protestuodami prieš rinkimų rezultatų klastojimą. Tai buvo didžiausias vyriausybės priešininkų protestas šalyje per daugiau nei dešimtmetį. Aikštė Maskvos centre, kur telpa 30 tūkst. žmonių, buvo perpildyta. Žmonės plūdo į protestą ir prasidėjus sankcionuotam mitingui. Policija kalbėjo apie 25 tūkst. dalyvių. Tuo tarpu protesto organizatorių teigimu, demonstrantų vien tik Maskvoje buvo iki 100 tūkst.

Rusijoje – didžiausia protestų banga nuo Sovietų Sąjungos žlugimo laikų. Mitingų organizatoriai reikalauja naujų, laisvų ir sąžiningų rinkimų.Visose svarbiausiose Maskvos aikštėse buvo sutelktos saugumo pajėgos. Pakviesti net Šiaurės Osetijos daliniai. O pagrindinio mitingo vieta perkelta į atokesnę Bolotnajos aikštę, toliau nuo Kremliaus. Taip Rusijos valdžia pasiruošė protestų bangai, kurią apžvalgininkai vadina didžiausia nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.

Šiandien Maskvoje vyko sankcionuotas mitingas prieš nesąžiningus rinkimus. Balsas.lt susisiekė su minioje buvusiu protesto dalyviu Artemonu, kuris pasakojo apie mitingą, kokio Rusijos sostinėje nebuvo dešimtmečius. [papildyta 18.21]Analitikai pastebi, kad leidimas tokio dydžio mitingui - nevienareikšmiškas. Galbūt Maskva norėjo parodyti, kad ji nenusiteikusi prieš opoziciją.