projektai

Japonija ir JAV planuoja intensyviau bendradarbiauti rengdamos pilotuojamus skrydžius į kosmosą, pirmadienį paskelbė Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas. „Džiaugiuosi galėdamas šiandien patvirtinti, kad su (Japonijos) ministru pirmininku Shinzo Abe sutarėme smarkiai išplėsti bendradarbiavimą pilotuojamų skrydžių su tikslu tirti kosminę erdvę srityje. Japonija prisijungs prie mūsų astronautų misijų kosmose“, – pareiškė Japonijoje vizitą tęsiantis JAV vadovas.

Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) galėjo būti iššvaistyta per 20 mln. eurų, teigia susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Jau šiandien aišku, kad projektavimui „į orą“ iššvaistyta mažiausiai 20 milijonų eurų. Tiek milijonų kainavo vien projektų kūrimas, kurie niekada nebus įgyvendinti. Šie pinigai galėjo būti panaudoti tų pačių svarbių projektų įgyvendinimui. Dvi Rusnės estakados galėjo būti pastatytos jau seniai. Direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) patvirtinus tyrimo dėl verslo įtakos politikai išvadas, kyla grėsmė valdžios ir verslo kartu įgyvendinamiems projektams, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Valdas Sutkus. „Verslo įvaizdžiui tai neprideda gerųjų savybių.

Visose išsivysčiusiose šalyse, dėl ilgėjančios vidutinės gyvenimo trukmės, labai stipriai jaučiama visuomenės senėjimo tendencija. Pasaulyje jau daug metų aktualūs yra „senjorų namų“ projektai, tačiau tik ne Lietuvoje. Nekilnojamojo turto vystymo bendrovės CITUS analitiko Šarūno Taručio teigimu, jei institucijos imtųsi iniciatyvos, įgyvendintų kai kuriuos teisinės bazės pokyčius bei pritraukus privačių lėšų, „senjorų namų“ projektų galėtų atsirasti.

Beveik 800 – tiek žmonių į savo mokymus per pastaruosius dvejus metus pritraukė „Kauno miškų ir inžinerijos kolegija“ (KMAIK). Svarbu tai, kad šie mokymai buvo orientuoti į šiuo metu labai aktualią problemą – aplinkai draugišką veiklą. Mokymams pasinaudoję parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą (KPP), kolegijos atstovai džiaugiasi gerais mokymų rezultatais ir tikisi, kad atsiras daugiau organizacijų, norinčių tokia veikla prisidėti prie visiems aktualių problemų sprendimo.

 Seimas šeštadienį renkasi į pavasario sesiją – šis politinis sezonas nuo pirmųjų dienų žada būti karštas, parlamente jau kitą savaitę balsuojant dėl Seimo narių Mišrios grupės atstovo Mindaugo Basčio apkaltos. BNS pateikia būsimos pavasario sesijos svarbiausius akcentus: atliekamus bei inicijuojamus tyrimus, personalijų klausimus, reformų projektus. Apkaltos. Kovo 13 dieną vyks balsavimas dėl M. Basčio mandato panaikinimo už nuslėptus ryšius su buvusiu KGB darbuotoju.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis sako, jog konservatoriai pasirengę būdami opozicijoje paremti valdančiuosius „valstiečius“ jiems vykdant konkrečias reformas bei kviečia sutarti dėl „didžiosios koalicijos“. „Turime aiškų įsivaizdavimą, kas tai yra svarbiausi darbai: tai mokesčių, švietimo pertvarka, investicijų pritraukimas, rimtas požiūris į tą sritį. Tai yra trys sritys, kur mes galėtumėme bendradarbiauti.

Baltijos šalių premjerų susitikime Taline Lietuva, Latvija ir Estija sieks užglaistyti nesutarimus dėl strateginių dujų ir elektros projektų. Konkrečių sprendimų ir susitarimų pirmadienį vyriausybių atstovai nepasirašys, tačiau pokalbiai bus svarbūs Lietuvai, siekiančiai įtikinti kitas šalis, jog suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas vertas gauti europinės paramos, o sinchronizuoti elektros tinklus per Lenkiją galima ir viena jungtimi.

Lietuvoje dabar yra pradėtų investicinių projektų, kurie finansuojami iš valstybės lėšų, už 10 mlrd. eurų, teigia Valstybės kontrolė. Be to, aptikta, kad iš tikrųjų tokių projektų yra tris kartus daugiau, negu iki šiol buvo skelbiama viešai. Atlikus beveik 20 metų galiojančios Valstybės investicijų programos (VIP) auditą, nustatyta, kad investicijomis laikytos lėšos, skirtos įsigyti narų kostiumų, peryklų, pripučiamų valčių, mikroskopų, videokamerų, priekabų šunims arba išdažyti grindis.

Lietuvos ir Lenkijos derybas dėl bendrų strateginių energetikos projektų gali lemti tai, kaip bus išspręstas tiesiogiai su tuo nesusijęs naftos bendrovės „Orlen Lietuva“ inicijuotas ginčas su „Lietuvos geležinkeliais“. Lietuvos politikai linkę neaštrinti santykių ir nekomentuoti ryšio tarp šių derybų, tačiau Vyriausybei artimi šaltiniai BNS teigia, jog Lenkija blokuoja arba vėlina Lietuvai svarbius projektus, reikalaudama nuolaidų už „Orlen Lietuvos“ krovinių pervežimą geležinkeliais.

Strateginius transporto ir energetikos infrastruktūros projektus koordinuos nauja komisija. Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Ekonominės infrastruktūros plėtros komisiją.

Jau daugiau nei pusę metų veikiantis Europos strateginių investicijų fondas (EFSI) įvairiems projektams išdalijo 26 proc. numatytų lėšų. Lietuvos įmonės kol kas neskuba teikti paraiškų finansavimui iš EFSI. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis teigia, kad yra bent kelios priežastys, lemiančios tokį įmonių elgesį.

  Seimas ketvirtadienį pradėjo pavasario sesiją, parlamento vadovė Loreta Graužinienė pagrindiniais jos darbais įvardija socialinio modelio priėmimą, sprendimą dėl šauktinių kariuomenės ateities.   „Šios sesijos pagrindinis akcentas išlieka socialinio modelio paketas, kuriame yra Darbo kodeksas. Labai svarbu, kad būtų išgirstos visos pusės ir Seimas dėl jo apsispręstų, taip pat svarbu apsispręsti dėl šauktinių kariuomenės ateities.

Šiuo metu vienas iš opiausių klausimų įvairius infrastruktūros objektų rangos darbus atliekančioms įmonėms – vangus iš ES fondų finansuojamų projektų vykdymas. Šią problemą susitikime su Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija iškėlė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus. Pasak jo, projektų rangos konkursai nėra skelbiami, o tai reiškia, kad kitąmet įmonės neturės darbo.

Prie prabangos pratusios žvaigždės ištremiamos į kaimą, miestų gyventojai paverčiami Robinzonais Kruzais, vaikai dalyvauja realybės šou, kai, tuo tarpu, kiekvieną jų akimirką stebi tėvai. Ar gali būti kas blogiau už šiuos realybės šou? Tikrai taip, štai 5 nelabai vykę projektai (therichest.com).    5. There’s Something About Miriam    Šio realybės šou dalyviai rungėsi dėl svajonių moters ir 10 000 svarų.

Allora, kaip sako italai, pakalbėkim apie saulėtą Italijos salą Siciliją, vieną jos miestų – Kataniją ir lietuvę, kuri ten išvyko vedama savo svajonės daryti žurnalistinius tyrimus ir publikuoti juos tarptautinėje žiniasklaidoje.

Šį, ketvirtadienio, vakarą 19.30 val. TV3 diskusijų laidoje „Ginčas be taisyklių“ užvirs aistros dėl... aistrų ant šokių parketo. „Neičiau šokti į projektą ir savo žmonos neleisčiau, nes, bevaidinant aistras ant parketo, galima prisižaisti ir iki tikrų jausmų. Prisiminkime, kiek šokėjų susikukavo įvairiuose projektuose – net šeimos iro, vadinasi, tai yra pavojinga santykiams“, – pripažins laidos vedėjas Kristupas Krivickas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš dabartinės valdančiosios koalicijos naujų ambicingų projektų nesitiki – tai šalies vadovė sakė penktadienį LNK žinių parodytame interviu. „Turėčiau būti objektyvi, kad koalicija yra sudėtinga ir netgi įvykdyti šiuos uždavinius (suskystintų dujų terminalo statybos pabaiga – BNS) šiai koalicijai yra nelengva.

 Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programa (KPP) artėja prie pabaigos, tad tiek baigiantiems įgyvendinti investicinius projektus, tiek neseniai sužinojusiems apie skirtą paramą pareiškėjams svarbu tinkamai ir laiku atlikti numatytas investicijas. Siekiant, kad patirtos investicijos būtų kompensuotas, o projektas – pripažintas sėkmingai įgyvendintu, reikėtų nepamiršti esminių įsipareigojimų.

Choreografas, baleto šokėjas Jurijus Smoriginas pats neatsiminė, kiek jau metų laido aštrius komentarus sėdėdamas šokių projektų komisijos kėdėje – teko klausti žmonos Dalios. „Ji atsimena tokius dalykus“, – juokiasi Jurijus. Sutuoktiniai suskaičiavo septynerius metus. Žymus choreografas tvirtai pareiškė: „Aš – komisijos Tutanchamonas.“ Jurijus Smoriginas – šokių komisijos narys – tapo lyg prekiniu ženklu.

Šiandien buvo viešai pristatyta skaidrumo iniciatyva „Jonvabaliai“, kuria siekiama didinti Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuojamų projektų skaidrumą. Tai – analogų ES neturinti iniciatyva, kuri skatins įmones bei organizacijas visuomenei savanoriškai atskleisti daugiau informacijos. Gyventojai turės galimybę ne tik sužinoti, už kiek buvo nupirktas vienas ar kitas daiktas, gauti informaciją apie projekto vykdytojo akcininkus, organizacinę struktūrą ir pan.

Šią savaitę baigsis paraiškų gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ teikimas. Manoma, kad ES skirtais pinigais pasinaudos tik nedaugelis. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė sakė, kad gautos tik 5 paraiškos.

Europos Komisija šiandien pakvietė Europos Sąjungos (ES) valstybes nares siūlyti projektus, kaip panaudoti ES skirtų 11,9 mlrd. eurų Europos transporto jungtims modernizuoti. Tai yra pati didžiausia ES kada nors skirta suma transporto infrastruktūrai finansuoti.

Žinių radijas Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad prieš krizę suprojektuotai ir niekaip nebaigiamai statyti Kretingos bibliotekai papildomai lėšų skiriama nebus, nes jų nėra. Ministras pabrėžė, kad statoma biblioteka Kretingai yra per didelė. „Valstybės investicijų programa kultūrai buvo 240 mln. litų. Praeitos Vyriausybės suma buvo sumažinta iki 80 mln. litų, todėl dauguma statybos objektų tiesiog buvo užšaldyti. Šiandien turėdami realybę, turime peržiūrėti tuos objektus.

Kultūros viceministro Dariaus Mažinto pagal kompetenciją kuruojama Lietuvos kultūros taryba prie Kultūros ministerijos šiemet skyrė 40 tūkst. litų politiko įkurtos viešosios įstaigos „Culture live" projektams. Kaip pažymi dienraštis „Lietuvos žinios“, Kultūros ministerija tvirtina, kad viceministras su šia įstaiga yra nutraukęs ryšius. 2013-ųjų lapkričio 25 dieną iš įstaigos, jai prašant, buvo atleista ir viceministro žmona.

Per pastaruosius metus gyventojų nuomonė apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų skyrimo skaidrumą pastebimai pagerėjo, rodo reprezentatyvi gyventojų apklausa. Gyventojai teigia, jog dabar juos pasiekia daugiau informacijos apie ES lėšas ir jie turi tvirtesnę nuomonę, ar jos panaudojamos skaidriai.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui teikia 24 teisės aktų projektus, tarp jų - siūlymas leisti išsaugoti Lietuvos pilietybę šaliai ypač nusipelniusiems asmenims, jei jie tapo kitos šalies piliečiais. Tai numatoma prezidentės Seimui teikiamose Pilietybės įstatymo pataisose, trečiadienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba. Dabar galiojančiame įstatyme nustatyta, kad asmuo, įgijęs kitos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybės paprastai netenka.

Naujų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus plėtojanti valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ sulaukė itin didelio potencialių partnerių susidomėjimo – 24 ūkio subjektai iš 10 skirtingų valstybių išreiškė susidomėjimą dalyvauti plėtojant jėgainių projektus. Įvertinus neįpareigojančios apklausos, trukusios nuo birželio 20 d. iki liepos 23 d., rezultatus, bus skelbiama oficiali ir atvira partnerių atrankos procedūra.

Šiandien Vyriausybė patvirtino naują Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programą, kurioje, atsižvelgiant į realias valstybės finansines galimybes, numatyta modernizuoti laisvės atėmimo įstaigas iki 2022 m. Ankstesnės Vyriausybės patvirtintas modernizavimo planas, kuriame buvo numatyta įkalinimo įstaigas pertvarkyti iki 2017 m., liko neįgyvendintas dėl lėšų stokos. Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje numatoma, kad modernizavimo projektams įgyvendinti iki 2022 m. reikėtų 118 mln.

Lituanistikos studijas pasirinkusi Brigita Meškonytė sako, kad baigus mokyklą, kaip ir daugeliui abiturientų, buvo sunkus laikotarpis, nes teko rinktis studijas, planuoti tolimesnį savo gyvenimo kelią. Nuo mažumės mergina buvo linkusi į humanitarinius mokslus, mėgo skaityti įvairiausias knygas, o paauglystėje susidomėjo psichologija. „Jei gyvenime nepadedi žmonėms, neskatini kitų tobulėti, tai gyvenimas prabėgs veltui. Kaip tik tuo metu, manau, radau pedagogo pašaukimą.

Virginija Motiejūnienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seime svarstomos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, ketinama reformuoti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą. Darbo grupė jau parengė fondo pertvarkymo projektą, kurį teikia svarstyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas teikia paramą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams ir šviečiamiesiems projektams.

Baigiasi nacionaliniai „Kuriame Respubliką“ projektai „Auginkime vieni kitus“, „Skaidrumo laboratorija“ ir „Atgal į ateitį“. Nuo vasario mėnesio daugiau kaip 5 tūkst. mokinių, susibūrusių į komandas, sprendė ne tik jiems, bet ir visai valstybei aktualias korupcijos, socialines ir kraštotyros problemas. „Džiaugiamės, kad projektuose dalyvavo vaikai ir jaunuoliai iš beveik visos Lietuvos – 56 savivaldybių.

„Vadovaujuosi kaimo patarle, kurią sakydavo mūsų kaime: įsistatyk kiaulės akis ir niekada nebus gėda, galėsi eiti prisidirbęs, kiek tik nori“, - iš Seimo tribūnos kalbėjo socialdemokratas Bronius Bradauskas. „Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė tik nuėjo nuo vairo praėjusiais metais, o Eligijus Masiulis jau siūlo mažinti darbuotojų skaičių viešajame sektoriuje.

Per pastaruosius metus inovacijų kūrimo srityje įvyko neįprastų pokyčių - Lietuva prisijungė prie augančio tarptautinio atvirų inovacijų tinklo „DEMOLA Network”, kuris plečiasi ir kitose Europos šalyse.

Tarptautinėje statybų parodoje RESTA 2014 buvo įvertinti ir apdovanoti konkurso „Žaliasis miestas - geriausias NT ekoprojektas 2013“ nugalėtojai. Jiems įteiktos ,, Ateities miestai’’, skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurtos „Gyvybės medžio“ iž atsakomybę gamtai, statulėlės.

Lietuvos gėjų lyga (LGL) atidžiai skaičiuoja Seime registruojamus homofobiškus įstatymų projektus ir stengiasi užkirsti jiems kelią. Tačiau seimūnas Petras Gražulis apie tokią aršią kovą turi savo nuomonę. LGL užkliuvo Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno siūloma Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisa, siūlanti numatyti administracinę atsakomybę už šeimos niekinimą kalbomis, demonstruojamais daiktais, plakatais, šūkiais.

Balandžio 22 d. Lietuvos edukologijos universitete (LEU) buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Biržų rajono savivaldybe, Biržų rajono kaimo bendruomenių sąjunga ir dvejomis Biržų rajono mokyklomis – „Saulės“ gimnazija ir Papilio pagrindine mokykla.

Giedrė Sankauskaitė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Kokių problemų gali kelti viena kryptimi keliaujantys pinigų maišai iš Briuselio į Lietuvą? Ko daugiau reikia valstybei, norinčiai pragyvenimo lygiu pasivyti turtingąsias ES šalis? Pagalvokime iš naujo. Plaukiantys pinigai iš Europos širdies, panašu, tvirto ekonominio stuburo kol kas valstybei nekuria. Iki 2013 metų pabaigos Lietuvos panaudotos Europos Sąjungos (ES) fondų lėšos sudarė beveik 16,9 mlrd. litų, arba 72 proc. galimų panaudoti lėšų.

SEB banko duomenimis, pernai šalies ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės dažniau negu prieš metus naudojosi lizingo paslaugomis. Banko suteiktų lizingo paslaugų vertė šiam sektoriui 2013 m. išaugo beveik du kartus (90 proc.) ir sudarė 27,5 mln. litų. Bendras banko finansavimo mastas, įskaitant trumpalaikes ir ilgalaikes paskolas, šiam sektoriui per metus padidėjo 5 procentais.

Vilius Petkauskas, Giedrė Sankauskaitė, Karolis Birgilas Praėjusio dešimtmečio pabaigoje dužo daug svajų. Ekonomikos kilimą keitė krytis, klestėjimą – bankrotas. Užsimiršti sunku, nes kaimynystę darko papilkę pernelyg drąsių svajonių griaučiai. Pabandėme išsiaiškinti, ar akį rėžiantys Vilniaus nekilnojamojo turto projektai bus apsiausti spalvų apsiaustu. Ekspertams rožinėmis spalvomis tapant ekonomikos augimo perspektyvas, nuošalyje nelieka ir nekilnojamojo turto (NT) sektorius.

Lietuvos mokslų akademija atrinko vienuolika mokslo populiarinimo projektų, kuriems įgyvendinti skirs 374,5 tūkst. litų. Iš viso Lietuvos mokslų akademijos surengtam konkursui įvairios įmonės, įstaigos ir kitos organizacijos pateikė 97 pasiūlymus, kaip populiarinti mokslą pasitelkus audiovizualines priemones. „Nors norinčių populiarinti mokslą daug, tačiau ne visi turi originalių idėjų, kaip tai daryti.

Ūkio ministras Evaldas Gustas įsakymu 10 verslo konsultacijų projektams įgyvendinti skyrė 9,39 mln. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų pagal priemonę „Asistentas-4“. Parama skiriama informacijos centrams ir kitoms organizacijoms, teikiančioms viešąsias verslo kūrimo ir plėtros konsultavimo paslaugas šalies regionuose. „Pagal priemonę „Asistentas-4“ buvo gauta daug paraiškų, todėl paramą nuspęsta skirti projektams, kurių įgyvendinimas apima kuo daugiau savivaldybių.

Vidurio ir Rytų Europos šalių (VRE) komerciniai bankai nerodo entuziazmo daugiau skolinti nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtrai. NT projektus palankiausia finansuoti Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje, o Baltijos šalys ketvirtus metus iš eilės lieka sąrašo pabaigoje.

Šiandien įpusėjo Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo paraiškų teikimas 2014 metams. Iki spalio 31 dienos organizacijos, įmonės, plėtojančios kūno kultūrą ir sportą, gali teikti paraiškas dėl projektų finansavimo iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo. Šių metų fondo biudžetas padidėjo daugiau nei 2 mln litų – nuo 17,1 mln litų 2013 m., iki 19,4 mln litų 2014 metais, teigiama pranešime spaudai.

2012 metais visuomeniniam-kultūriniam leidiniui Colta.ru pavyko surinkti pinigų išgyvenimui per „minios finansavimą“. Po tokios sėkmės leidinys nusprendė dar kartą išbandyti likimą ir neprašovė – šįkart suma du kartus viršijo numatytą tikslą. Tuo tarpu JAV minios finansavimo platformose vienas po kito atsiranda projektai, susiję su žiniasklaidos verslu. Slon.ru pateikia 6 įdomiausius tokius projektus.

Pažangiausius ekologiško būsto ir darnios miestų plėtros kriterijus atitinkantys nekilnojamojo turto plėtotojai jau pradeda teikti savo projektus žaliosios architektūros Lietuvoje konkursui „Žalias miestas – geriausias NT EKO projektas 2013“. Konkursą antrus metus organizuoja projekto „Ateities miestai“ vykdytojai, bendradarbiaudami su Aplinkos ministerija ir Žaliosios statybos taryba (angl. Green Building Council), VGTU Architektūros institutu.

Šį žiemos sezoną teniso mėgėjus SEB arena pasitiks didesnėmis erdvėmis ir naujais projektais. 2013 m. spalį komplekso erdvės išsiplės 4,5 tūkst. kv. m ir iš viso sudarys 24,5 tūkst. kv. metrų, teigiama pranešime spaudai. SEB arena taps vienu didžiausių uždarų teniso kompleksų visoje Europoje. Padidėjusiame komplekse bus 21 uždara ir 8 atviros teniso aikštelės, o dvi teniso aikštelės sausio 1 dieną bus transformuotos į tinkamas žaisti badmintoną.

Pietų Afrikos verslininkas Elonas Muskas, kompanijos „Tesla Motors“, labiausiai išgarsėjęs kaip vienas iš elektroninių pinigų sistemos „PayPal“ įkūrėjų, neseniai pristatė subgarsinių traukinių „Hyperloop“ sistemos projektą. Ši sistema turėtų nugabenti keleivius iš San Franckisko į Los Andželą per 30 minučių. Toks futuristinis projektas jau gavo kritikos porciją, ir net jeigu kažką panašaus iš tiesų pavyks pastatyti, greičiausiai tai sulauks nuožmaus vietinės valdžios pasipriešinimo.

Ūkio ministerija, siekdama skatinti privačias investicijas į turizmą, Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšomis per 2007–2013 m. finansavo 45 turizmo projektus. Į šiuos projektus per keletą metų bus pritraukta apie 184 mln. Lt privačių investicijų ir sukurta daugiau kaip 700 naujų darbo vietų. Iš viso pagal priemonę „Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ suplanuota paskirstyti 170,78 mln. Lt.