produktai

Seimo „valstiečiai“ inicijuoja laikinąją tyrimo komisiją, kuri aiškintųsi, kodėl skiriasi Lietuvoje ir kitose ES šalyse parduodami tuo paties prekės ženklo maisto produktai. Komisijos iniciatyvą palaiko 42 „valstiečių“ frakcijos atstovai. Jų manymu, 12-kos narių komisija turėtų nustatyti priežastis, kodėl skiriasi produktų sudėtis, ar taip nėra pažeidžiamos vartotojų teisės, ar nėra nesąžiningos veiklos požymių, kodėl Maisto ir veterinarijos tarnyba produktų kokybės tyrimą atliko tik dabar.

ES statistikos agentūros Eurostat duomenimis, maistas Lietuvoje – vienas pigiausių Europoje. Nepaisant šio fakto, maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiriama išlaidų dalis – viena didžiausių ir sudaro beveik ketvirtadalį (23,5 proc.) visų lietuvio išlaidų. Nereikia nė sakyti, kokią didelę įtaką svarbiausių maisto produktų kainos turi metiniam žmogaus biudžetui.

Lojalumo kortelių turėtojai mėgaujasi ne tik didesne nuolaidų gausa, bet ir asmeniniais pasiūlymais. Tačiau neretai šiais pasiūlymais pasinaudoti gali būti sunku, nes tikslios informacijos negaunama nei pačioje parduotuvėje. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojo, prisistačiusio Andriumi, laiškas. Jame jis teigia, gavęs žinutę iš prekybos tinklo „Maxima“, kad gimtadieniniam pirkinių krepšeliui bus taikoma 10 proc. nuolaida, tačiau nuėjęs į parduotuvę nusivylė – jokios nuolaidos negavo.

Cukraus daug ne tik saldumynuose ar pyraguose. Mūsų šaldytuvuose ar ant kasdienio stalo yra gausybė nepavojingais laikomų produktų, kur cukraus kiekis dienos normas viršija daugybę kartų. Atkreipiame dėmesį - net ir ekologiškuose produktuose, kurie laikomi sveikatos šaltiniu, dabar dedama daugybė pridėtinio cukraus. O cukrus – įvairiausių gyvybei pavojingų ligų šaltinis. Patikrinkime, kiek gi cukraus yra šiuose vaikų mėgstamuose bei ekologiškais pažymėtuose produktuose.

Atrodo, kaip „Nutella“, kvepia, kaip „Nutella“, tačiau skonis ne kaip garsiojo itališko šokolado kremo. Rytų Europos šalių lyderiai pyksta, nes atlikti tyrimai parodė, kad Vakarų bendrovės buvusioms komunistinėms valstybėms skirtiems maisto produktams naudoja pigesnius ingredientus.

Kembridžo kunigaikštienė Kate visuomet atrodo nepriekaištingai. Kai kiti šios savaitės pradžioje Didžiojoje Britanijoje kaito, prakaitavo ir kvepėjo gan nemaloniai, besilankydama mažame Ascot miestelyje, Kate buvo lyg ką tik nužengusi iš paveikslo. Žinoma, jos grožiu ir išvaizda rūpinasi nemažas būrys žmonių, bet, pasirodo, kunigaikštienė, norinti išlikti spindinti ir patraukianti aplinkinių dėmesį, naudoja slaptą ir paprastiems žmonėms prieinamą ginklą.

Lietuvos ir Lenkijos kainų skirtumais – nebestebina nieko, tačiau dar įdomesnių tendencijų galima pamatyti paėmus tą patį produktą ir pažvelgus ne tik į kitus Europos miestus, bet ir į Azijos. Ekonomistai pripažįsta, lietuviai gali įpirkti mažiau, tačiau kainos – didesnės. „Deutsche bankas“ sudarė keliasdešimties miestų sąrašą pagal tai, kiek ten kainuoja 2 litrų „Coca–Cola“, „Marlboro“ cigarečių pakelis ar 0,5 l alaus bare.

Šiuos produktus žmonės įvairiose pasaulio šalyse valgo kone kiekvieną dieną, tačiau retas žino, kaip iš tiesų reikia tai daryti. Taip, teisingai, net ir torto gabalėlį ar citrinos skiltelę atpjauti – ne tokia ir lengva užduotis. Jeigu, žinoma, nemokate to padaryti teisingai.

Prieš Velykas lietuviai apgulė Lenkijos parduotuves. Šią savaitę, nuo ryto iki vakaro, Suvalkų prekybos taškuose nusidriekė milžiniškos tautiečių eilės. Lietuviai iš lentynų šluoja beveik viską, kas po ranka papuola. Tautiečiai dėžėmis tempia dešimtis kilogramų įvairiausios mėsos, dešreles ir kitus produktus. Lenkiškus produktus lietuviai krauna ne tik į mašinų bagažines, bet ir į priekabas. Taigi, eilėje prie kasos reikia laukti ir valandą. O kai kurių produktų lentynos - tuščios.

Tikriausiai populiariausias pirkinys Velykoms - kiaušiniai. Jei ruošiatės pirkti jų nemažai, pravartu žinoti, kur galima įsigyti pigiausiai. Palyginus kainas tai paaiškėjo.  2017 metų balandžio mėnesį, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko kiaušinių kainų palyginimą maisto prekių parduotuvėse, bei turguje.

Artėjant šv. Velykų šventei prekybos tinklai ruošiasi didesniam pirkėjų antplūdžiui. Prognozuojama, kad šiais metais jie išleis daugiau.  Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad prekybos tinklo „Maxima“ trečius metus iš eilės atliekama velykinė pirkėjų apklausa parodė, jog Velykų stalui šiemet ketinama išleisti daugiau. Beveik pusė pirkėjų šventiniam stalui skirs nuo 50 iki 100 eurų. Pernai ir užpernai didžiausia pirkėjų dalis teigė išleisianti 21–50 eurų.

Atėjus pavasariui imame galvoti apie liesesnį maistą, nes rūpinamės savo savijauta ir figūra. Tačiau nepulkite maitintis tik salotomis ar žaliavalgiškais kokteiliais. Mėgstamus patiekalus, neretai gaminamus iš riebios ir sočios mėsos, gaminti galima ir kitaip – parinkti jiems liesesnius ingredientus, pavyzdžiui liesesnę mėsą.

Viešojoje erdvėje dažnai galima pastebėti lietuvius kalbant, kad pigiau galima apsipirkti ir geriau gyventi ne tik Lenkijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje. Pagrindinė priežastis – atlyginimų ir kainų skirtumai. Tačiau ar tikrai Lietuvoje visais šiais rodikliais atsiliekame? Kainas lygina ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių gyventojai. Jie linkę savo pastebėjimais dalintis, o kai kurie pagal tai pasirenka ir kelionės arba gyvenamosios vietos kryptis. Štai internetiniame tinklalapyje numbeo.

Ar pagalvojate, kokie maisto produktai pastarąjį mėnesį brango labiausiai?  2017 metų kovą, jau trečią mėnesį iš eilės, racionalaus pirkimo ir kainų palyginimo portalas Pricer.lt atliko maisto kainų tyrimą Lietuvos maisto prekių parduotuvėse. Kainų tyrimo metu, kaip ir vasarį, buvo užfiksuotos pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių kainos. Išanalizavus tyrimo duomenis buvo sudaryti pigiausių maisto prekių ir populiarių maisto ženklų krepšelių reitingai.

Europos Sąjungoje kilus kai kurių šalių pasipiktinimui dėl didžiųjų gamintojų taikomų dvigubų standartų maisto produktams turtingesnėse Europos šalyse ir naujose bendrijos narėse – Lietuva taip pat nusprendė, kad reikia patikrinti produktus mūsų parduotuvių lentynose. O mums savo ruožtu pavyko įsitikinti, kad net ir Lietuvoje parduodami, iš pirmo žvilgsnio tokie patys produktai gali smarkiai skirtis.

Aštuntą kartą Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) rengiamuose kasmetiniuose rinkimuose „Populiariausia prekė“ paskelbti vardai rodo, kad Lietuvos pirkėjai vis dar teikia pirmenybę lietuviškoms prekėms ir produktams – jie ir toliau karaliauja Lietuvos pirkėjų krepšeliuose. „Lietuviški prekės ženklai jau ne vienerius metus neužleidžia savo pozicijų. Taip pat pastebime, kad vis svarbesniais veiksniais, darančiais įtaką pirkėjų apsisprendimui, tampa kokybiniai rodikliai.

Lietuvos namų ūkiai pagrindinėms prekėms vis dar išleidžia mažiausiai Baltijos šalyse, tačiau labai nedaug atsilieka nuo latvių, rodo tyrimų bendrovės „Baltic Market Insights“ („Baltmi“) skelbiamas namų ūkių išlaidų indeksas. „Baltmi“ duomenimis, vasarį vidutinės namų ūkio išlaidos maistui, gėrimams, ne maisto produktams, tabakui, medicinos prekės, pramogoms ir kurui Lietuvoje buvo 332,86 euro (2,8 proc. mažiau nei sausį), Latvijoje - 335,3 euro (7,5 proc.

Vartojimo prekės ir paslaugos Baltijos valstybėse per metus kukliausiai pabrango Lietuvoje, o labiausiai vartojimo kainos išaugo Estijoje. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų vasariu, pakilo 3,0 proc., Latvijos - 3,3 proc., Estijos - 3,4 procento. Mėnesio infliacija praėjusį mėnesį Lietuvoje siekė 0,3 proc., Latvijoje - 0,4 proc., Estijoje - 1,3 procento.

Nuolat girdime apie raciono įvairovės naudą. O jei reikėtų išgyventi, vartojant vos vieną produktą – koks produktas leistų pratempti ilgiausiai? Ne vien duona žmogus gyvas – ne tik perkeltine prasme, bet ir dėl to, kad maždaug po mėnesio jam išsivystytų skorbutas. Geriausių dietų bruožas – įvairovė, užtikrinanti, kad gausite viską, nuo vitamino C ir geležies iki linoleinės rūgšties nė nemąstydami apie tai.

Praėjo savaitė laiko, kai „Maxima“ paskelbė, kad naują kampaniją -  „Mažos kainos garantija“. Dabar prekybos tinklas dalinasi pirmaisiais rezultatais ir tikina, kad sėkmingai lenkia kitus prekybos tinklus perkamiausių produktų kainomis. Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad sumažintos kas devintos prekės kainos iš 1 000 perkamiausių produktų sąrašo. Vos per pirmą kampanijos savaitę pirkėjai nupirko beveik 6 mln. šio sąrašo prekių.

Retas, kuris eidamas apsipirkti neskaičiuoja, kiek išleis. Tikriausiai kiekvienas Lietuvos gyventojas turi nuostatą, kuriame prekybos tinkle gali rasti pigesnius reikalingus produktus. Portalas pricer.lt yra analogas Jungtinės Karalystės portalui „mySupermarket“. Portale lyginamos ne tik maisto prekių kainos, bet ir buitinės technikos, kosmetikos, gėrimų, elektronikos kainos.

Dantų gydymas gali paploninti jūsų piniginę. Daug pigiau ir paprasčiau būtų su dantų problemomis nesusidurti išvis, o tai padaryti galima skirtingais būdais: pasirūpinus gera burnos higiena ir... mityba. Nustebsite sužinoję, jog net toks klasikinis dantų siaubas kaip saldainiai, jei valgomi saikingai, iš esmės yra nekenksmingas skanėstas. Priežodis „kas per daug – tas nesveika“ dantims galioja kaip niekam kitam.

Vasaros pradžioje į Lietuvos rinką žengęs prekybos tinklas „Lidl“ tikrai sudrumstė vandenis. Baigiantis šiems metams, baigiasi ir pirmasis plėtros etapas. Tačiau „Lidl“ atstovai skelbia, tai tikrai ne pabaiga – parduotuvių daugės, o asortimente atsiras net kengūrienos.  Šiuo metu Lietuvoje jau veikia 21 „Lidl“ parduotuvė, o artėjant šventiniui laikotarpiui, bendrovė atidarys 22-ąją parduotuvę – Panevėžyje. Kitąmet prekybos tinklas planuoja tolesnę plėtrą.

Zombius primenantiems, vidury gatvės svirduliuojantiems ir rėkaujantiems alkoholio mėgėjams grasinama griežtesnėmis baudomis. Vyriausybėje svarstomos trigubai didesnės baudos už pasirodymą viešoje vietoje išgėrus. Už rimties trikdymą gali tekti susimokėti kelis šimtus eurų. Už girtavimą viešoje vietoje Lietuvoje baudžiama nuo 8 iki 14 eurų, o už šlaistymąsi gatvėmis išgėrus bei rimties trikdymą bauda gali siekti 30. Visgi tokios nuobaudos lietuvių negąsdina ir tai byloja statistika.

Kiekvienas norime, kad produktai kuo ilgiau išliktų švieži ir skanūs. Vis dėlto nežinodami gadiname kai kuriuos esminius maisto produktus, nes kas galėjo patikėti, kad pomidorams šaldytuve – tikrai ne vieta. Šią informaciją parengė sveikos gyvensenos specialistas Mike'as Timbey, kuris rėmėsi mokslininkų išvadomis. Jis atskleidė, kad šaltis ne tik sugadina kai kurių produktų skonį, bet ir kokybę. Taip jis griauna mitą, kad kambario temperatūroje maistas greitai genda.

Akivaizdu, kad intymumas kiekvienam žmogui reiškia skirtingus dalykus. Kartais tai priklauso net nuo pasirinktos profesijos ar pomėgio. Žymi ir populiari maisto tinklaraštininkė savo Instagram paskyroje su tūkstančiais žmonių dalijasi savo gaminto maisto nuotraukomis. Moteriai intymumas – maisto gaminimas savo šeimai. Dar daugiau, kai maisto gaminimas tampa gyvenimo dalimi. Tiesa, visai neseniai moteris paviešino nuotrauką, kurioje įamžintas jos vyras kartu su neseniai gimusiu sūnumi.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Pasirodo, kad ledais ar saldžiais varškės sūreliais bei garuojančio pieno stikline kas trečias Lietuvos gyventojas negali mėgautis be pasekmių. Tyrimas parodė, kad net trisdešimt procentų šalies gyventojų netoleruoja pieno cukraus – laktozės. Medikai sako, kad nekreipiant dėmesio į organizmo signalus – pilvo pūtimą, galvos skausmus, pykinimą išgėrus pieno, gali sutrikti net ir širdies veikla. Tad netoleruojantys laktozės turėtų suskubti į poliklinikas. Medikai siūlo atlikti eksperimentą.

Nors yra kalbama, kad greitas maistas – nesveika, lietuvių tai nesustabdo. Restoranų pardavimai auga, tad verslininkai kuria naujas plėtros strategijas. Pasirodo, lietuviai dažniausi šių restoranų lankytojai Baltijos šalyse. Tiek „Hesburger“, tiek „McDonald‘s“ skaičiuodami praeitų metų pardavimus išskirią Lietuvą. „Hesburger“ pardavimai pernai Lietuvoje pasiekė 14 mln. eurų, o „McDonald‘s“ – 18 mln. eurų.

Seimo pirmininkės pavaduotojas socialdemokratas Gediminas Kirkilas mano, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata neturėtų būti taikoma vien mėsai - reikėtų ją taikyti būtiniausių produktų krepšeliui arba mažinti bendrą PVM tarifą. „Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus idėja yra, kad reikia pridėtinės vertės mokestį nuo kitų metų mažinti po vieną procentą kasmet ir sumažinti bendrą pridėtinės vertės mokestį“, - Žinių radijui trečiadienį sakė G.Kirkilas.

Nors vartotojai skundžiasi dėl išaugusių prekių kainų, mažmeninė prekyba kilo sparčiau nei kovą arba nei vidutiniškai praėjusiais metais. Vartojimo prekių pardavimus vis dar skatina augančios pajamos ir pigesnis benzinas, nors kai kuriose srityse šis efektas pradeda nykti. Kad ir kaip būtų, mažmeninė prekyba išlieka gyvybinga, o prastesnes vartotojų nuotaikas galima įžvelgti lėčiau augančioje maisto produktų apyvartoje.

Premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad jei lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas šviežiai ir atšaldytai mėsai nepaskatins mėsos produktų kainų mažėjimo, ši lengvata bus atšaukta.

Kada galvojate apie svorio metimą, kokie vaizdai dažniausiai sukasi galvoje? Nuolat graužiamas salieras ir daugelio produktų atsisakymas? Prakaito liejimas ant bėgimo takelio tol, kol kojos visiškai atsisako bėgti? Tiesa ta, kad viskas gali būti kur kas paprasčiau. Vis dėlto, nepamirškite kad sveikas svorio metimas turi vykti iš lėto ir palaipsniui.

Kiekvienas žmogus, norėdamas sulieknėti, greičiausiai turi savų taisyklių, kaip ir ką valgyti. Pačių susikurtomis taisyklėmis tikime, tačiau ar tikrai jos yra efektyvios ir padeda kovoti su svoriu? Dietologai nusiteikę skeptiškai, nes dažnai kovodami su kaloringu maistu, pasirenkame netinkamą produktą. Pavyzdžiui, renkamės margariną vietoje sviesto. Tikime, kad elgiamės teisingai, tačiau suklystame. Dietologas Markas Killickas kiekvieną dieną susiduria su klaidingais žmonių įsitikinimais.

Genetiškai modifikuotas maistas visada sukelia pačias įvairiausias diskusijas. Vieni aršiai pasisako prieš tokį maistą, teigdami, kad genetiškai modifikuoti produktai kenkia žmogaus sveikatai, kiti – priešingai, teigia, kad toks maistas yra reikšmingas mokslininkų ir tyrėjų pasiekimas. Pastaruoju metu tyrėjai skiria didelį dėmesį genetiškai modifikuotų produktų tobulinimui bei galimų neigiamų pasekmių tyrimams.

Kompanijai „MARS“ atšaukus milijonus šokoladų iš prekybos, domimės, kokių nemalonių radinių maiste aptinka lietuviai. Inspektorių teigimu, pernai buvo sunaikinta per 2000-iai tonų sveikatai žalingo maisto – daugiausia vaisių ir daržovių. Po skandalo su „Marsu" daugelio lietuvių atmintyje iškilo prisiminimai apie kirmėles manų kruopose ar saldainiuose, kandis avižiniuose dribsniuose, akmenukus duonoje, net pelę pieno pakelyje ir žiurknuodžius lenkiškuose vafliukuose.

Pirkdami maisto produktus tikimės, kad švieži ir skanūs jie išliks kuo ilgesnį laiką. Tam, kad maistas toks ir išliktų, būtina juo reikiamai ir rūpintis. Greičiausiai bet kuris žmogus ilgai negalvojęs, norėdamas produkto egzistavimo laiką prailginti, jį deda į šaldytuvą. Tačiau tai gali būti klaida. Šeši produktai, kuriems šaldytuvas – ne vieta. Pomidorai.

 Šie metai Rusijos gyventojams įsiminė staigiais kainų pokyčiais maisto produktų, technikos ir aprangos srityse. Nors infliacija per pastaruosius 11 mėnesių sąlyginai nebuvo didelė – 12, 1 proc., tačiau daugelis prekių ir paslaugų Rusijoje pabrango net 30 – 50 proc. Bet tai dar ne pabaiga. Rbc.ru apklausė Rusijos verslininkus ir įvairių sričių specialistus, kurie 2016 – iems metams prognozuoja dar didesnį kainų šuolį.

Rusijos finansinių tyrimų agentūra praneša, kad per pastaruosius porą mėnesių beveik 90 proc. Rusijos gyventojų pastebėjo ženklų maisto kainų augimą, dar 37 proc. turės riboti savo poreikius perkant maistą. Kas laukia Rusijos? Kaip išaugs kainos kitais metais? Didžioji dalis rusų pastebėjo pagrindinių vartojimo prekių ir paslaugų brangimą. Šalies finansinių tyrimų agentūra atliko tyrimą, kurio metu išaiškėjo, kad šių metų lapkričio mėnesį labiausiai brango vaisiai ir daržovės.

Turbūt niekam ne paslaptis, jog daržovės, vaisiai ir uogos – tai mūsų gyvybės eliksyras. Šie maisto produktai aprūpina žmogaus organizmą svarbiomis medžiagomis. Susipažinkite, kokios galios slypi po šiomis gamtos dovanomis. Brokoliai Jei būtų renkama turtingiausia vitaminais daržovė, brokoliai būtų ant aukščiausio pakylos laiptelio. Suvalgę 100 gramų brokolių gausite būtiną vitamino C ir karotino dienos normą. Ši daržovė padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus ir net apsaugoti nuo vėžio.

Pienininkai praranda Lietuvos parduotuvių lentynas – čia daugėja produkcijos iš kaimyninės Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos. Tuo tarpu gyventojai sentimentus jaučia lietuviškam pienui, varškei ar sūriui. Pasak prekybininkų, pirkėjai moja ranka į lietuviškus pieno gaminius tik tuomet, kai šie būna ženkliai brangesni už importinius. Lietuviai renkasi kokybę, o ne kiekybę.

 Į Lietuvą dideliais kiekiais bandoma įvežti suklastotus ir nekokybiškus maisto produktus – žuvį, jūros gėrybes, medų ar aliejų. Su maisto klastotėmis kovoja ir Veterinarijos tarnyba – pasienyje sulaikyta didžiulė – net aštuoniolika tonų sverianti šaldytos žuvies siunta. Pasak specialistų, gamintojai įsigudrino – šie brangių žuvų rūšis keičia pigesnėmis, ne visuomet kokybiškomis, taip tikėdamiesi apgauti valgytojus. Maža to, Lietuvą užplūdo ir medaus klastotės.

Rusijoje prieš savaitę įsigaliojus Vladimiro Putino įsakymui naikinti sankcijomis uždraustą Vakarų produkciją, visoje šalyje pasipylė naikinamų vaisių ir daržovių sultys, naikinami pieno produktai, deginama mėsa. V. Putinas net nurodė viską filmuoti, kad kas nepasisavintų draudžiamų produktų. Ant žemės pabyra lenkiški obuoliai, pomidorai ir morkos. Viskas vyksta netoli Maskvos. Netrukus daržoves ima traiškyti buldozeriai.

Finansinių sunkumų kamuojamam „Lietuvos jūrų laivininkystės“ laivui „Voruta“ antradienį pervesti pinigai maisto produktams. Apie tai BNS informavo susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys. „Pervedimas padarytas šiandien maisto produktams įsigyti“, - BNS sakė R.Slapšys. Antradienį ryte „Vorutos“ kapitonas Saulius Mačiukas BNS sakė, kad įgulai trūksta maisto produktų, o tam, kad laivas galėtų išgabenti krovinį iš Portugalijos į Pusiaujo Gvinėją, reiktų 1 mln. eurų.

Kiekvieną pirmadienį startuojate su vis nauja dieta? Ar antrą savaitę iš eilės esate gyvi tik vandeniu? Tuomet pristatome keturis pagrindinius maisto produktus, kuriuos patvirtino pasaulinio garso žvaigždės. Norite būti liekna it modelis Miranda Kerr – tuomet laikykitės šių maisto taisyklių ir jums tikrai nereikės badauti. Avokadas Modelis Miranda Kerr yra didelė avokado gerbėja, kuris yra prisotintas gerųjų vitaminų, mineralų ir sveikųjų riebalų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai patikrino šalies kebabines. Rezultatai nedžiuginantys. Iš viešojo maitinimo įmonių bene prasčiausiomis sąlygomis, ne visuomet iš kokybiškų bei šviežių produktų, patiekalai gaminami būtent kebabinėse.

Statistikos duomenimis, Lietuvoje maisto produktų sukeltomis alerginėmis ligomis serga nuo 4 iki 11 proc. visų ligonių, ir tokių susirgimų pastaruoju metu daugėja. Sergantiems civilizacijos liga – alergija – net ir elementarus valgio poreikio patenkinimas tampa iššūkiu, kai tinkamų maisto produktų galima rasti tik ekologiškų ar natūralių produktų parduotuvėse. Deja, bet ir jose asortimentas specialių poreikių žmonėms – neturintiems laktozę skaidančio fermento, sergantiems celiakija ir kt.

 Prekės ženklo žinomumas apibūdina vertę, kurią gali gauti jo valdytojas turėdamas gerai atpažįstamą ir žinomą prekės ženklą. Tokiais prekės ženklais pažymėti produktai generuoja daugiau pelno, nei niekam nežinomi, neretai vartotojas žinomą prekės ženklą susieja su pasitikėjimu, tam tikru pažadu.

 VL žurnalistė Vida Tavorienė Europos gyventojai norėtų žinoti, iš kokių žaliavų – vietinių ar importuotų – yra pagaminti produktai, tačiau Europos Sąjunga, reglamentuodama prekių ženklinimą, stengiasi visiems uždėti vieną kepurę. O jei valstybė narė nori įvesti savo taisykles, reikia atsiklausti Briuselio. Žemdirbiai jau ne vienerius metus teikia siūlymus, kad ženklinant maisto produktus, ypač pieno ir mėsos, būtų nurodyta žaliavos kilmės šalis.