problema

Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos galimybės gerai pasirodyti Seimo rinkimuose nėra labai didelės, sako politologas Algis Krupavičius. Anot jo, partijai trukdo neigiamas jos įvaizdis visuomenėje, nesugebėjimas pasiūlyti rimtų problemų sprendimo būdų. Tačiau jis pripažįsta, kad partijos atsinaujinimas yra įspūdingas ir ji rinkimuose gali gauti daugiau rinkėjų balsų nei šiuo metu rodo apklausos.

Šeštadienį Vilniuje prasidėjusiame Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Tarybos posėdyje partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, apžvelgdamas politinę padėtį valstybėje, pažymėjo, kad Lietuva nebegali sau leisti iššvaistyti dar ketverių metų, kaip tai įvyko dabar, kai daugelyje sričių išryškėjo nesprendžiamos struktūrinės problemos. „Man aišku viena – Lietuva nebegali sau leisti dar ketverių letargo metų.

Ketvirtadienį Lietuvą sukrėtė dar viena skaudi šeimos drama. Karašilio kaime rastas, kaip įtariama, motinos nužudytas naujagimis. 25-erių Vaidą Mikalojūnaitę teismas iškart leido suimti. Tačiau šiuo metu Aštuonių mėnesių dukrą Barborą kartu su Žilvino Žvagulio sūnumi Ąžuolu auginanti atlikėja Ineta Puzaraitė-Žvagulienė mano, jog tai nėra atitinkama bausmė tokio lygio poelgiui. Jos nuomone, moteris, kurioms nerūpi savi vaikai, reikėtų sterilizuoti.

Kurdų ambicijos labai gerai dera su Rusijos planais Viduriniuosiuose Rytuose. Jei Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas manė, kad lapkritį prie Turkijos-Sirijos sienos numuštas rusų lėktuvas reiškė, kad jis gali priversti susimąstyti Vladimirą Putiną dėl ambicijų Viduriniuosiuose Rytuose, tai jis tikrai dabar to gailisi. Įsiutęs Putinas pažadėjo, kad Turkija gailėsis savo veiksmų.

Kai tik Lietuvoje įvyksta kokia nors problema, iš valstybės lyderių išgirstame stebuklingą frazę – „kursime darbo grupę“. Šias „darbo grupes“ reikėtų vadinti tiksliau – „darbo imitavimo grupėmis“, nes būtent imitavimas jose ir vyksta. Dažniausiai viskas ir pasibaigia tos darbo grupės sukūrimu, o kai ji pateikia tam tikras rekomendacijas (jei spėja), jos jau niekam nebūna įdomios.

Pasaulio ekonomikai 2016-ieji Ugninės Beždžionės metai kol kas nieko gero nežada. O ekonominių įvykių nuošaly, anot ekspertų, neturėtų likti ir Lietuva. Šiuo metu pasaulis tarsi supasi ant svarstyklių – vienoje jų pusėje – lėtėjantis Kinijos drakonas, o kitoje – stabili Jungtinių Valstijų ekonomika. Pasak ekonomistų, pasaulį neramina kelios pagrindinės grėsmės, ir jos atkeliauja iš Rytų.

Teiginiai, kad priklausomybę nuo alkoholio lemia netinkamas pavyzdys šeimoje, atsainus tėvų auklėjimas, dažnai yra iš piršto laužti. Pašnekovas, šiuo metu jau išsikapstęs iš šios ligos, tvirtinai, kad tai pačių alkoholikų prasimanymas ir vienas iš daugelio nevykusių pasiteisinimų. Savo istorija sutikęs pasidalinti vyras atvirai pasakoja, kas dedasi alkoholizmu sergančių žmonių galvose ir atskleidžia, iki kokių absurdiškų dalykų tai gali privesti.

Ožka vardu Babli turbūt niekam nenorėjo pridaryti nemalonumų, o juo labiau savo šeimininkui. Bet dabar ji areštuota ir pririšta ne savo, o policijos kieme, centrinėje Indijos Čhatisgarho valstijoje. Ožka suimta, kaip ir jos šeimininkas. Viskas todėl, kad Babli kelis kartus perlipo per tvorą į kaimyno – įtakingo vietos teisėjo kiemą. O ten gerokai apkramsnojo gėles ir daržoves. „Teisėjo atstovas kelis kartus perspėjo ožkos savininką neleisti gyvūno ganytis svetimoje pievelėje.

Seimo nario, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko Lino Balsio įsitikinimu, Skuode, toje pačioje mokykloje užfiksuoti net keli tuberkuliozės atvejai dar kartą atvėrė įsisenėjusią Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos žaizdą ir valstybės institucijų nesugebėjimą tinkamai pažaboti šios ligos.

Alytaus rajono Rimėnų kaimo vaikų dienos centre dūzgia per trisdešimt mažųjų. Kasdien vaikai čia ateina po mokyklos šiltai pabūti. Visame kaime vos trys šimtai gyventojų, tad vaikų skaičius pribloškiantis. Tačiau dideliu gimstamumu galinti pasigirti seniūnija stebina ir kitais skaičiais. Alytaus rajonas puikiai tvarkosi su vaikais, atimtais iš tėvų, ar našlaičiais. Iš viso rajone pas globėjus gyvena net 96 vaikai.

Signalas turi būti siunčiamas ne į Briuselį, nes ne Briuselis pakvietė visus migrantus, juos pakvietė A. Merkel. Tai signalą reikia siųsti Vokietijai, „Žinių radijui“ sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius.

Norvegijoje koncerno viceprezidentu dirbantis Paulius Kauno klinikose jaučiasi tarsi namie. Jaunam vyrui diagnozuota obstrukcinė miego apnėja. Miegodamas Paulius taip atsipalaiduoja, kad kvėpavimo takuose sukrenta audiniai, tada jis pradeda garsiai knarkti, o vėliau tiesiog nustoja kvėpuoti.

77 rubliai už dolerį ir beveik 84 už eurą. Tokia štai Rusijoje naujųjų metų realybė – rublis pasiekė naujas žemumas. Atšventę 2016-ųjų sutiktuves rusai ir vėl grįžta į pilką gyvenimą su pilkomis nuotaikomis. Ir kai kurie pasiryžę toliau tyliai kentėti. Tiesa, situacija gali ir dar pablogėti. Šiuo metu barelis naftos kainuoja apie 33 dolerius, kai, rodos, dar neseniai siekė 100, o ekspertai žada, kad jis dar pigs. O pajamos iš naftos  ir dujų, vienas svarbiausių šalies pajamų šaltinių.

Vokietija per praeitus metus užregistravo rekordinį skaičių prieglobsčio prašytojų – 1,1 mln., trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija, o 40 proc. tų asmenų yra sirai. Per 2015-uosius Europos didžiausioje ekonomikoje prieglobsčio pasiprašė 428 468 Sirijos piliečiai, o antra didžiausia grupė buvo afganai, pateikę 154 046 prašymų. Per praeitus metus atvykusių žmonių skaičius yra rekordinis ir penkiskart didesnis negu 2014 metais.

Karšti radiatoriai namuose džiugina ne tik namų šeimininkus, bet ir nekviestus svečius. Kaip tik dabar, lauke pašalus – patogumų prišilusiuose namuose ir darbovietėse ieško tarakonai. Pakilę iš rūsių jie lipa viršun namo ertmėmis, o vilioja juos nešvara ir maisto likučiai. Vienas iš pagrindinių tarakonų buvimo patalpose požymių, tai nebūtinai visur šmirinėjantys vabzdžiai. Jie gali būti ir mirę. Tad jeigu matote mirusių tarakonų kūnų, reiškia, jų gali būti ir gyvų.

Šimtus šeimos problemų Lietuvoje sprendžia šimtai specialistų. Tad neretai žmonės pasimeta, į ką kreiptis, o kartais adresato jų bėdos taip ir nepasiekia. Šią spragą Europos lėšomis, bando glaistyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Nuo kitų metų vasaros visoms 60 savivaldybių siūloma įkurti bendruomeninius šeimos namus.

Po šiurpą keliančių žudynių Kražiuose sveikatos ministrė pasiūlė priverstinai gydyti alkoholikus. O tokių ligonių, kurie bet kada gali tapti neprognozuojami, šalyje šimtai tūkstančių ir ne vienas jų kelia pavojų aplinkiniams. Alkoholizmo mastai - šiurpūs. Nuo lėtinio alkoholizmo Lietuvoje gydosi apie 40 tūkstančių šalies gyventojų, o praėjusiais metais nuo svaigiųjų gėrimų sukeltų ligų mirė 758 žmonės. Girtavimas yra ir viena pagrindinių nelaimių bei nusikaltimų priežasčių.

Ministrai svaidosi idėjomis, o ant įstatymų – nusišvilpt. Jau apie 10 metų Vidaus reikalų ministerija (VRM) neranda bendros kalbos su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir viskas dėl Bendrojo pagalbos centro (BPC). Prieš kelias dienas SAM pareiškė, kad nori sukurti trijų dispečerinių sistemą (dabar jų yra 8) ir jas valdyti iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, kad šios liktų atskiros nuo BPC.

Vilniui pageidaujant, kad mokinio krepšelio lėšos būtų peržiūrimos kas mėnesį, o ne kartą metuose, švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė teigia, kad problemas perskirstant lėšas ugdymo įstaigoms turi spręsti pati savivaldybė.

Po derybų su savo kolegomis iš Rusijos, Turkijos ir Saudo Arabijos JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry penktadienį pasakė, turįs vilties, kad iki spalio 30 dienos jie vėl susitiks tartis dėl Sirijos. „Dėl ko mes šiandien susitarėme – pasitarti su visomis šalimis ir siekti vėl susitikti gal kitą penktadienį platesne grupe, kad galėtume išsiaiškinti, ar esama pakankamai bendro pagrindo imtis prasmingo politinio proceso“, – sakė jis žurnalistams Vienoje.

Daugiau nei 100 migrantų, atplaukę dviem sausakimšais laivais, trečiadienį išsilaipino britų karinių oro pajėgų bazėje Viduržemio jūros Kipro saloje. Kipro vidaus reikalų ministerija pranešė, kad jūrų policija pastebėjo „du žvejybinius laivus, kuriuose buvo 114 neteisėtų migrantų ir kurie buvo nuleidę inkarą bazės vandenyse“. Iš viso laivuose buvo 28 vaikai, 19 moterų ir 67 vyrai.

 Vilniuje, Kirtimuose, įsikūrusio romų taboro problemą vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis siūlo spręsti Vyriausybėje. Tai jis sakė pirmadienį Vidaus reikalų ministerijoje susitikęs su Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo ir mokslo ministerijų, Vilniaus miesto savivaldybės, policijos ir kitais atstovais.

 Šeštadienį Rokiškyje vykstančioje kasmetinėje Baltų vienybės dienos šventėje susitikusios Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė ir Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Mūrniecė aptarė aktualius pastarojo meto politinius klausimus bei pabėgėlių problemą. „Šiandieną mes aptarėme problemą dėl pabėgėlių ir kitus aktualius klausimus, susijusius su sudėtinga geopolitine situacija. Tai temos, kurios svarbios ir Lietuvai, ir Latvijai. Tai mūsų bendri rūpesčiai.

 Įsibėgėjant rudeniui, namų rūsius užpuola ne tik graužikai, bet ir blusos. Specialistai sako, kad dabar pats blusų protrūkis ir jos iš rūsio ieškodamos maisto neretai nusigauna net iki butų. Gyventojai tokios draugijos drovisi, bet pasak specialistų: kalti jie patys. Blusų dažniausiai atneša pačių gyventojų šeriamos ir į rūsius priimamos benamės katės.

Europos migrantų krizė tampa tokia rimta, kad bendrijoje dėl pabėgėlių judėjimo ne tik sutrinka europiečių gyvenimo ritmas ir kyla susisiekimo problemų – jau bijoma dėl grėsmės visai Šengeno erdvei ir laisvam judėjimui Europoje. Vengrija sieną su Serbija, per kurią čia patenka migrantai, jau apjuosė kone 200 km ilgio spygliuota tvora. Čia patruliuoja ir pareigūnai, todėl kirsti sieną ne taip paprasta.

Pasirodo, vaikas, neturintis nei vieno sveiko danties, šiandien visai ne retenybė. Poliklinikų odontologai perspėja dėl tragiškos vaikų dantų būklės ir vardija atvejus, kai tėvai į kabinetą atveda vaikus, kuriems nuo uždegimo net nebesimato dantų – vien tiktai apnašos. Antakalnio poliklinikos gydytoja pastebi, kad laiku nepradėjus gydyti vaikams dantų, kai pažeidimai dar nedideli, ateityje gali grėsti danties nervo uždegimas. Jei delsiama, jis gali išplisti ir už danties ribų.

Vasarai pašykštėjus lietaus, nyksta daržovių derlius. Ūkininkai skundžiasi – esą morkų, moliūgų ir kopūstų lysvės primena Sacharos dykumą. O vandens net nėra iš kur paimti, mat šuliniai išsekę, upeliai vos sruvena. Jau dabar visos lietuviškos daržovės yra gerokai pabrangusios – štai, pavyzdžiui, už morkas gali tekti mokėti net pusantro karto daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad dėl sausros šiųmetis derlius bus gerokai mažesnis, o kainos ir toliau šoks į viršų.

 Vasarą daugelio gyventojų mintyse – atostogos ir noras kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. Atgaivos nuo karščio ieškoma prie ežerų ir jūros, o prieš savaitgalį susiformuoja nemaži miestus paliekančių automobilių srautai. Vis dėlto vasariškas transporto žalas skaičiuojantys draudikai perspėja, kad mintys apie vasariškus malonumus neturėtų blaškyti dėmesio dar nepasiekus kelionės tikslo, o per didelis atsipalaidavimas vairuojant gali sukelti nemažai problemų ir piniginių nuostolių.

 Nors saulė jau smagiai pradėjo kaitinti, medikai ragina sunerimti. Ne, šį kartą ne dėl galimo perkaitimo – kadangi saulėtos dienos šią vasarą nedažnai mus džiugino, daugelis lietuvių jaučia vitamino D stygių. Mat jį mūsų organizmas pasigamina gavęs saulės. Taigi sustiprėja nuovargis, mažėja darbingumas prasideda raumenų ir kaulų skausmai. Geriausias būdas pasigaminti vitamino D natūraliomis priemonėmis – gauti reikiamą kiekį saulės spindulių.

Lietuva – jūrinė valstybė, tik kaip į tą jūrą išplaukti - klausia priekrantės žvejai. Nėra nė vieno patogaus įrengto privažiavimo prie jūros. Dabar žvejai važiuoja takais, kur automobilių eismas draudžiamas ir rizikuoja baudomis.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva yra pasirengusi pasidalyti imigrantų našta su Pietų Europa, tačiau vien šios programos problemos nesprendžia, o nesiėmus kitų priemonių gali dar paskatinti nelegalų žmonių gabenimą iš Afrikos. Italijoje viešinti šalies vadovė sakė šiuos klausimus aptarusi su Italijos prezidentu Sergio Mattarella.

Graikijos premjero Alexio Tsipro kalbą Strasbūre trečiadienį išklausę Lietuvos europarlamentarai sako išgirdę tik pasiteisinimus, bet ne realius pasiūlymus, kaip išspręsti krizę, graikams referendume atmetus skolintojų reikalavimus.

 Kitų metų rugsėjo 1-ąją bus galima vadinti istorine diena. Kaunas tuomet bus visiškai išsprendęs įsisenėjusią problemą - nuo kitų metų rudens pradžios Kaune nebeliks į darželius nepatekusių vaikų. Šis tikslas bus pasiektas įvairiuose miesto darželiuose ir daugiafunkciniuose centruose steigiant naujas grupes bei teikiant 100 eurų kompensacijas į savivaldybės įsteigtus darželius nepatekusių vaikų tėvams, kurie savo atžalas leis į privačias įstaigas.

 Per miegus griežiate dantimis? Medikai įspėja – tai nuolatinių stresų pasekmė. Dažniau nuo streso kenčia jaunesni, todėl, kaip aiškinama, vis daugiau jaunų žmonių gatvėje galime sutikti su senuko ar senutės šypsena, mat dėl nuolatinio griežimo dantimis sukrenta žandikauliai, nusidėvi dantys. Ir nors beveik jokio pašalinio garso negirdėti, o miegantys po vieną niekada nė neįtars griežiantys dantimis, gydytojai įspėja – šis įprotis kenkia sveikatai.

Lietuvoje gausėja nutukusių vaikų ir paauglių. Naujausių tyrimų duomenimis, per pastaruosius penkerius metus kai kurių amžiaus grupių vaikų nutukimo paplitimas padidėjo beveik dvigubai, o ūgio akceleracija sustojo, rašo „Lietuvos žinios“. „Jau nuo 2008 metų pradėjome pastebėti, kad Lietuvoje vaikų ir paauglių nutukimo paplitimo procentas, kurį laiką buvęs gana stabilus, pradėjo augti.

 Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, kad jo pokalbiai su Rusijos lyderiais Sočyje antradienį konflikto Ukrainoje ir kitais tarptautiniais klausimais buvo atviri.

 Šiuo metu darbo rinkoje vis labiau imantys dominuoti naujųjų Y ir Z kartų atstovai nori visada – net ir darbo metu – būti aktyviais socialinių tinklų dalyviais. Kaip tokioje situacijoje elgtis darbdaviams: drausti tai ar leisti bet stengtis kontroliuoti? Socialinių mokslų daktaras ir ISM Executive School konsultantas Arvydas Būta pastebi, kad noras būti „prisijungus“ (online) kyla iš poreikio būti nuolat matomiems bei įvertintiems.

2020 metai gali būti labai sudėtingi Lietuvos ekonomikai, o tai lems dvi priežastys – gerokai sumažėsianti Europos Sąjungos (ES) parama ir gili demografinė duobė, rašo portalas 15min.lt. Apskaičiuota, kad kito dešimtmečio pradžioje darbo jėga trauksis trečdaliu, o pensinio amžiaus žmonių skaičius smarkiai augs. Tuo pat metu milijardinė ES parama ne tik sumažės kelis kartus, bet ant Lietuvos pečių guls ir visos už ES lėšas sukurtos infrastruktūros išlaikymas.

 Po Norvegijos ir Didžiosios Britanijos žiniasklaidoje pasirodžiusių reportažų ir straipsnių, esą Lietuva kaltina norvegus kraujomaiša, nuo komentarų nesusilaikė Europos parlamento narys Valentinas Mazuronis ir Seimo narė Aurelija Stancikienė. Abu politikai vieningai teigia, kad valstybinės Norvegijos televizijos NRK eteryje pasirodęs reportažas tėra Norvegijos žurnalistų bandymas nukreipti dėmesį nuo aktualios problemos - emigrantų vaikų paėmimo ir negrąžinimo į jų gimtąją šalį.

 Planuodami atostogas vis dažniau dairomės į tolimus kraštus, renkamės dar neaplankytas, nematytas šalis. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai artėjant atostogų metui primena, kad ruošiantis kelionei svarbu pasidomėti ne tik tos šalies, į kurią vykstama, klimatu, kultūra, bet ir toje šalyje paplitusiomis ligomis ir apsaugos nuo jų priemonėmis.

Susidūręs su problema žmogus iškart pradeda svarstyti, kokį įrankį pasitelkęs galėtų ją išspręsti. „Pavyzdžiui, norėdami rąste padaryti skylę, pagalvojame apie grąžtą, – aiškina San Franciske gyvenantis inžinierius Andreas Bastianas. – Tačiau, pasitelkę trimatį spausdinimą, galime nuo pat pradžių pagaminti rastą su skyle.“ Jo teigimu, toks požiūrio poslinkis gali pakeisti tai, kaip žmones mąsto apie problemas.

 Atėjus pavasariui į automobilius sėdusius vairuotojus kaip ir kasmet vis dažniau pasitinka ne tik maloniai šildanti saulė, bet ir eismo dalyvių erzinti nepaliaujanti problema – duobės. Lietuvos keliuose. Šiemet dėl neįprastai šiltos žiemos Europos bendrovė „ERGO Insurance“ Lietuvoje fiksuoja net 20 proc. mažiau pranešimų dėl duobių padarytos žalos. Tiesa, džiaugtis dar per anksti – manoma, kad didžiausias klientų bumas draudikus užklups pavasariui jau įsibėgėjus.

„Vaikų linijos“ inicijuota šeštoji „Veiksmo savaitė BE PATYČIŲ“, vykusi kovo 23-29 dienomis, sutelkė vaikų ir suaugusiųjų, žiniasklaidos ir plačiosios visuomenės dėmesį į patyčių problemą. Prie iniciatyvos tūkstančiais renginių ir veiklų prisidėjo per 1100 šalies ugdymo įstaigų, spręsti patyčių problemą kvietė „Veiksmo savaitės BE PATYČIŲ“ partneriai ir kitos organizacijos, gyvenimo be patyčių idėją aktyviai palaikė žinomi žmonės. „Labai svarbu garsiai kalbėti apie patyčių problemą.

Dažniausiai suaugusieji jaučia atsakomybę už atžalų saugumą. Pasirodo, ne visi. Tauragės mieste nebeveikiančius šilumos punktus įsigijęs verslininkas į po jo apleistą objektą šmirinėjančių vaikų likimą žiūri atsainiai: „Tegul lenda, tegul užsimuša“. Tauragiškis Remigijus Laktionkinas yra įsigijęs ne vieną buvusį šilumos punktą Tauragėje. Keli šių pastatų sutvarkyti ir pagražinti.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Radijo laida „Čia ir dabar“, LRT.lt Paprastai patyčių išraiška darbe būna gana subtili ir rafinuota, tačiau jos tikrai egzistuoja, sako Kauno technologijos universiteto psichologė Milda Perminienė. „Yra kelios patyčių formos. Visų pirma yra patyčios, nukreiptos į darbą. Tai – nepagrįsta kritika: nors jūs viską puikiausiai atlikote, vis tiek randama smulkmenų, suteikiančių galimybę kritikuoti, pažeminti, neįvertinti.

Lietuvos visuomenė į jaunimą dažnai žvelgia kaip į problemų šaltinį, o ne galimą partnerį, padedantį spręsti problemas. Tai atskleidė pirmą kartą Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos užsakymu atliktas tyrimas apie veiksnius, kurie turi įtakos jaunimo organizacijų kuriamai socialinei vertei. Jo metu aiškintasi, kaip visuomenė supranta jaunimo politiką, kokią pridėtinę vertę, jos manymu, kuria jaunimo organizacijos, kaip jos gali prisidėti prie valstybės problemų sprendimo ir pan.

Žinių radijas Didžiausia Lietuvos ekonomikos problema yra ne tik šešėlis, bet ir legalios mokestinės skylės, „Žinių radijui“ sakė ekonomistas Raimondas Kuodis. „Yra gausybė išimčių, ypač mokant „Sodrai“, jos tęsiamos, nesirūpinant, kad tie žmonės, kurie nemokėjo „Sodrai“, kada nors ateis su ištiesta ranka, sakydami, kad mano pensija – 300 litų. Šitais dalykais niekas nesirūpina, nes paskatų tam rūpintis nėra. Politikai nebebus valdžioj.

Žinių radijas Tradicinėje penktadieninėje „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ Opozicijos lyderis Andrius Kubilius su žurnalistu Raigardu Musnicku kalbėjosi apie Vilniaus miesto skolos problemą. Laidos vedėjas klausė, cituodamas Vilniaus mero A. Zuoko pasisakymus, neva Vilniaus skolos problema atsiradusi dėl to, kad miestui skiriama per maža gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis procentais. A. Kubilius atsakė, kad pagrindinė Vilniaus problema yra neskaidrus finansų valdymas.

Mūsų kiemuose atsiranda vis daugiau įvairiaspalvių konteinerių. Vieni galvoja, ką į juos meta, kiti vis dar meta savo šiukšles kur papuola. Tačiau net ir tas, kuris sąžiningai neša iš namų buitines atliekas keliuose maišeliuose, nuleidžia rankas pamatęs, kad visos dėžės buvo suverstos į vieną talpą.