privatumas

Kai rinkoje tokia didelė įvairiausių šnipinėjimo priemonių pasiūla, o miniatiūrinės vaizdo kameros tokios prieinamos, norintiems apsaugoti savo privatumą tenka ieškotis kontrpriemonių. Viena iš jų – „SpyFinder". Tai kompaktiškas paslėptų vaizdo kamerų detektorius, aptinkantis net ir mažiausių iš jų objektyvus.

Didžiausiai keista, kad ilgus metus spaudoje dirbęs ir prieš du dešimtmečius vienam nacionaliniam dienraščiui vadovavęs parlamentaras Saulius Stoma, užkibęs ant gelsvo turinio TV laidos rengėjų kabliuko, pirmiausiai ginčija žiniasklaidos teisę į provokaciją. Per Seimo sesijų pertrauką parlamentaras apsisprendė ne tik įstoti į Tėvynės Sąjungos/LKD gretas, bet ir „žaliaakėmis blondinėmis“ atnaujinti arba papildyti savo etatinių arba visuomeninių patarėjų korpusą.

Garsiąją Romos karžygio Gajaus Julijaus Cezario mintį „atėjau, pamačiau, nugalėjau“ galima būtų perfrazuoti ir internetui – „atėjo, parodė ir užkariavo“ milijonus pasaulio gyventojų širdžių. Retas kuris neturi kompiuterio su internetu namie, ką jau čia kompiuterio, kai jaunoji karta lyg žuvis vandenyje maudosi ne tik planšetinių kompiuterių ar išmaniųjų telefonų bet ir kitų technologinių naujovių raizgalynėje. Daugumai tai anaiptol nėra painu, atvirkščiai, tai –kasdienybė.

Socialinis tinklas „Facebook“ nuolatos seka vartotojus, renka duomenis apie juos net tada, kai vartotojai neprisijungę prie sistemos. Hakeris Nikas Cubrilovicas išanalizavo į facebook.com naršyklių siunčiamus duomenis. Jis aptiko pakeistus „cookie“ failus, dar vadinamus slapukais arba „sausainiukais“, atsirandančius išėjus iš „Facebook“ tinklalapio. Šiuose failuose yra visa informacija, kuri reikalinga prisijungimui prie socialinio tinklo.

Indija tuo pačiu metu gali būti viena geriausių ir blogiausių vietų atostogoms. Ji ypatinga ir rafinuota, bet kartu ir pasibjaurėtina ar kelianti siaubą. Galbūt ir neteks mėgautis kiekviena minute praleista šioje šalyje, bet galite būti tikri, kad atsiminimai iš Indijos išliks visam gyvenimui. Jeigu turite galimybę čia nukeliauti – nieku gyvu jos nepraleiskite. Štai keletas patarimų, kurii padės jums susiorganizuoti saugesnę ir komfortiškesnę kelionę.

Kol „Facebook“ nepaliaujamai plečia savo įtaką JAV valstybės valdymo institucijose, Amerikoje pastebimas vis didesnis valstybinio lygmens susirūpinimas dėl šio socialinio tinklapio saugumo ir privatumo politikos. Nepaisant to, „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas sumaniai stiprina savo pozicijas ir į savo komandą kviečia patarėjus tiek iš Respublikonų, tiek iš Demokratų partijos. Internetinis portalas rt.com vertina „Facebook“ ir JAV valstybės aparato susiliejimo reiškinį.

Kai anksčiau šią vasarą pasirodė naujasis „Google“ kompanijos socialinis tinklas „Google+“, dėmesį kone labiausiai atkreipė šis pastarojo privalumas: privatumo nustatymai. Tuo tarpu „Facebook“ tinklapio vartotojai, norėdami kontroliuoti iš pažiūros paprastus, bet svarbius dalykus (kas iš draugų galėtų matyti jų nuotraukas, mėgstamas knygas ar statuso pokyčius), turėjo maklinėti po neaiškius nustatymų puslapių sąrašus.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyventojai naktimis po antklodėmis blogus dalykus, panašu, rečiau išdarinės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus vadovybės sprendimu kaliniams naktimis uždrausta naudoti gultų uždangalus. Taip įstaigos administracija tikisi kalinius suvaldysianti naudotis draudžiamais daiktais ir po antklodėmis užsiimti neteisėta veikla. Pareigūnams lengviau stebėti sugulusius kalinius „Reikalaujama, kad gyventojai negalėtų užsidengti gultų.

Tėvų išmonė socialiniuose tinkluose dalytis ne tik savo informacija, bet ir kurti kūdikių anketas neša pavojus.Vaiko teisių apsaugos specialistai įspėja, kad tėvai neturėtų piktnaudžiauti mada tapusiu reiškiniu ir privalo imtis priemonių, jog nebūtų sudarytos sąlygos vaiko teisės į atvaizdą ir privatų gyvenimą pažeidimui.

,,Jei tavęs nėra facebook'e – vadinasi tavęs nėra apskritai" – tokią frazę galima išgirsti tiek iš jaunuolių, tiek iš suaugusių lūpų. Nepriklausomai nuo amžiaus socialinių tinklų vartotojai neretai pasineria į juos visa galva nežinodami gresiančių pavojų dėl privatumo.

Po 10 metų prieigą prie interneto turės didžioji dalis mūsų planetos gyventojų, tačiau už autorinį turinį teks mokėti. Tokią nuomonę išsakė „Google“ direktorių tarybos pirmininkas Ericas Schmidtas. Jo teigimu, po 10 metų neturtingose šalyse interneto skvarba sieks 80 – 90 proc.  Schmidtas įsitikinęs, kad tokių rodiklių bus nesunku pasiekti, nes šviesolaidinis kabelis kainuoja ne taip brangiai. „Turinio perdavimas taps pigesniu ir prieinamu milijardams žmonių“, – mano jis.

Pastarosiomis savaitėmis viešumon iškilo tai, kad valstybė kasmet pasiklauso per 85 tūkst. savo piliečių telefoninių pokalbių. Tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Tačiau niekas nekalba, kad tai tik viena medalio pusė – nėra žinoma, kiek darbdavių seka savo darbuotojus, kiek sutuoktinių persekioja antrąsias puses, kiek įmonių šnipinėja savo konkurentus. Sekimo įranga rinkoje populiari, ją įsigyti lengva, o kiek jos parduodama, niekas neatskleidžia.

Kad ir ką darytų Justinas Bieberis, kad ir kur jis eitų, jį visur persekioja gerbėjai. Tačiau tai negali toliau tęstis. Jaunoji žvaigždė paprašė savo gerbėjų palikti jį ramybėje bent jau šeimos rate ir duoti jam daugiau erdvės. „Twitter'yje“ jis paskelbė: „Aš myliu savo gerbėjus iš visos širdies. Ir tai niekada nepasikeis. Tačiau būna akimirkų, kai man reikia daugiau privatumo... kai aš esu vyresnis brolis, sūnus ar anūkas. Čia kalba eina ne apie mane, o apie mano draugus ir šeimą.

Šiandieninėje visuomenėje būdinga išgirsti apie politinių veikėjų, tokių kaip Eliotas Spitzeris, Silvio Berlusconi ir kitų, sekso skandalus. Taigi, ką reiškia gyventi visuomenėje, kai kiekvienas tavo žingsnis yra sekamas? Amerikoje daug kas jaučiasi nuolat sekamas: jų elektroniniai laiškai skaitomi, o skambučių klausomasi. Ir iš tiesų, telekomunikacijų kompanijos „Verizon“ ir „AT&T“ nustatė rajonus, kuriuose nacionalinė saugumo agentūra klausosi telefoninių pokalbių.

Seimo Žmogaus teisių komitetas ketina teikti Seimui Operatyvinės veiklos įstatymo pataisą, kuri įpareigotų pareigūnus raštiškai informuoti tuos žmones, kurie buvo sekami. „Siūlome įtvirtinti privalomą normą, kad prokuratūra po baigiamojo pasiklausymo, jeigu šita medžiaga nenueina į teismą, žmogui atsiųstų raštišką pranešimą apie tai, kokiu pagrindu ir kiek laiko jis buvo persekiojamas. Šiuo metu yra galimybė nusiųsti tokį pranešimą, tačiau prokurorai sako, kad jie nesiunčia, nes tai kainuoja.

Apklausos duomenys rodo, kad 65 proc. 9–12 metų lietuvių yra susikūrę socialinio tinklalapio naudotojo profilį, ketvirtadalis jų yra matomi visiems. Europos Komisijos (EK) užsakymu visoje Europoje atliktos apklausos duomenimis, 77 proc. 13–16 metų paauglių ir 38 proc. (o Lietuvoje net 65 proc.) 9–12 metų vaikų Europos Sąjungoje yra susikūrę socialinio tinklalapio naudotojo profilį.

Greičiausiai esate vienas iš 500 milijonų žmonių, besinaudojančiu socialinio tinklapio „Facebook“ paslaugomis. Kad ir kaip nekaltai atrodytų tinklapis, kuriame galima palaikyti ryšį su savo pažįstamais ar draugais, bei susirasti draugų, „Facebook“ pastaruoju metu domina ir nusikaltėlius. Kodėl? Nes jūs jiems ant lėkštutės pateikiate visą informaciją apie save, o jiems belieka tik ją pasiimti ir pasinaudoti.

Paradoksalu, tačiau kaip tik autoritarinio režimo valstybės pasinaudoja „Facebook“ ir kitais tinklais persekiodamos savo piliečius arba darydamos įtaką jų nuomonei. Daugelis naudojamės internetu, o kai kurie be jo net neįsivaizduoja savo gyvenimo ar darbo. Akivaizdu, kad internetas atveria neribotas galimybes, tik reikia mokėti jomis pasinaudoti. Tačiau ir ši sritis, kaip ir daug kas gyvenime, turi ne tik teigiamų, bet ir neigiamų savybių.

Kadangi Švedijos prokurorai „ WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o bylą dėl išprievartavimo tiria tarptautiniu mastu, vienas bylos nušvietimo aspektas nusipelno rimto dėmesio. Mes žinome J. Assange'o vardą, bet jo kaltintojos – dvi švedės, kurios pareiškė jam kaltinimus – nuolat vadinamos „Panelė A“ ir „Panelė W“ , o jų atvaizdai yra neryškūs. Žinių organizacijos teigia, kad tokia politika yra motyvuojama pagarba tariamoms aukoms.

Pasaulyje yra nedaug prietaisų, kurie žino daugiau asmeninių dalykų apie žmones nei jų kišenėse esantys išmanieji telefonai: telefonų numeriai, gyvenamoji vieta, neretai tikras savininko vardas ir netgi unikalus asmens tapatybės numeris, rašo „The Wall Street Journal“. Šie telefonai neturi jokių paslapčių. Kaip rodo „The Wall Street Journal“ atliktas tyrimas, jie dalinasi visais šiais asmeniniais duomenimis plačiai ir nuolatos.

Šios dienos Vyriausybės posėdžio darbotvarkės turinys atskleidė, kad Lietuvoje vadinamoji Sekimo direktyva vykdoma visu baisumu: gali būti renkama ir net perduodama tretiesiems asmenims slapta asmeninė informacija ne tik apie įtariamus nusikaltėlius, bet ir apie eilinius žmones. Visi – potencialūs banditai Vyriausybė šiandien ketina svarstyti Elektroninių ryšių įstatymo, kuriuo į Lietuvos teisę buvo perkelta vadinamoji Briuselio sekimo direktyva, įgyvendinamąjį teisės aktą.

Reklamos agentūros naudojasi duomenimis apie dešimtis milijonų internetinio socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų, atskleidė JAV dienraščio „The Wall Street Journal“ atliktas tyrimas. Pranešama, kad duomenis apie „Facebook“ vartotojus renka ir reklamos agentūroms persiunčia įvairios „Facebook“ pagalbinės programos.

Šveicarijos teisėsaugos organai neleido naudotis programomis, sekančiomis kompiuterinių piratų IP adresą, rašo „The Register“. Tokį nuosprendį priėmė šalies federalinis teismas. Teismas priskyrė IP adresą vartotojo asmeniniams duomenims – kaip, pavyzdžiui, jo vardas ir pavardė. Informacijos apie IP adresą skleidimas arba jos perdavimas pašaliniams asmenims prieštarauja duomenų apsaugos įstatymui. IP adresų fiksavimo programą sukūrusi bendrovė „Logistep“ pripažinta pažeidusi įstatymą.

Norėdami padaryti interneto paieškos rezultatus tikslesnius, vartotojai turi pateikti kuo daugiau informacijos apie save. Tokias rekomendacijas praėjusią savaitę vykusioje „IFA 2010“ parodoje išsakė „Google“ direktorius Erikas Šmitas (Eric Schmidt). „Tai įvairi informacija: elektroninio pašto adresas ir bet kuri kita paskelbta informacija, žinoma, vartotojui leidus“, - savo „Google“ vadovas.

Indijos vyriausybės siekis gauti prieigą prie šioje šalyje veikiančių telekomunikacijų bendrovių tinklų gali sukelti rimtų problemų klientų privatumu besirūpinančioms IT ir telekomunikacijų bendrovėms, pranešė BBC. Indijos vidaus reikalų ministerija oficialiai patvirtino BBC, kad „bet kokios bendrovės telekomunikacijų tinklai turi būti pasiekiami“, teigiama pranešime.

Dienraštis „Independent“ praneša, kad „Google“ vadovas Erikas Šmidtas perspėja vartotojus susimąstyti apie tai, kiek informacijos apie save jie palieka internete. Anot jo, ateityje kai kuriems gali tekti net pasikeisti vardus tam, kad pabėgtų nuo savo elektroninės praeities. Šis prisipažinimas skamba keistai, kai jį sako žmogus, kurio valdoma kompanija susikrovė milijardus iš savo sugebėjimo saugoti ir teikti informaciją apie mus visus.

Bendrovė „Microsoft“ atsisakė ambicingų savo planų įdiegti į interneto naršyklę „Internet Explorer 8“ visišką vartotojų konfidencialumą automatiškai užtikrinančią funkciją, nes ji būtų pakenkusi internetinės reklamos pardavimams.

Vokietijos Duomenų apsaugos inspekcija pateikė ieškinį Hamburgo teismui, kaltindama socialinį tinklą „Facebook“ pažeidinėjant interneto vartotojų privatumą, skelbia „BBC News“. Duomenų apsaugos inspekcijos Hamburgo skyriaus vadovas Johannesas Casparas teigia gavęs daug vartotojų skundų, kurie teigia, jog „Facebook“ paviešino jų asmeninius duomenis, nors jie išvis nesinaudoja šio tinklo paslaugomis. Asmeninio pobūdžio informaciją esą šiame portale paskelbė jų draugai.

27 tūkstančiai žmonių pašalino savo puslapius socialiniame tinkle „Facebook“ protestuodami prieš kompanijos požiūrį į asmeninių duomenų saugojimą, rašoma akcijos organizatorių tinklalapyje. Akcija buvo specialiai susieta su Pasauline diena be tabako norint pabrėžti, kad mesti rūkyti yra paprasčiau, nei išeiti iš socialinio tinklo. „Facebook“ naudotojai nepatenkinti tuo, jog kompanija suteikia jų asmeninius duomenis reklamos užsakovams ir kitoms organizacijoms.

Didžioji dalis interneto naudotojų nėra apsaugoti nuo atakų, galinčių pasisavinti iš jų naršyklių informaciją apie aplankytus tinklapius. Pagal „Whattheinternetknowsaboutyou.com“ tinklalapio (pavadinimas verčiamas kaip „ką internetas žino apie tave“) statistiką, surinktą iš 271 tūkstančių apsilankymų, 76% lankytojų naršymo internete istorija gali pasinaudoti tretieji asmenys.

Visos Europos Sąjungos šalys jau senai yra įteisinusios privalomą telefono pokalbių ir elektroninio pašto duomenų kaupimą ir saugojimą. Nors daugelyje ES valstybių ši antiteroristinė priemonė nesukėlė didesnių diskusijų, jai iššūkį metė Vokietija. Tikėtina, kad vokiečių pavyzdžiu paseks ir kitos ES šalys. Tiesa, didėjant nepasitenkinimui valstybės kišimusi į privačią piliečių erdvę, dažnai pamirštama, kad tą patį daro privačios bendrovės.