prekės

Baltarusijos vyriausybė įveda 370 prekių kainų valstybinį reguliavimą – faktiškai visam plataus vartojimui prekių (tiek vietinių, tiek ir importuojamų) krepšeliui – per tiekimo ir prekybos antkainius, skelbia šalies žiniasklaida. Nacionaliniame teisiniame interneto portale paskelbtas atitinkamas ministrų tarybos nutarimas įsigalioja nedelsiant.

Sutaupyti pinigų visi bando skirtingais būdais. Tačiau viena moteris, savitarnos kasose skanavusi pigesnes prekes vietoje brangių, galvojo, kad toks elgesys nesukels jokių problemų, tačiau teisininkai įspėja, kad tokie bandymai sutaupyti prieštarauja įstatymui. Savitarnos kasos yra įrengtos beveik visose parduotuvėse. Jos ne tik leidžia išvengti didelių eilių, tačiau ir sutaupyti laiko.

Maisto produktams sparčiai brangstant, gyventojai pastebi, kad auga ne tik kainos, bet ir mažėja produktų pakuotės. Vienur pienas supilstytas į 1 l pakuotę, o kitur jau į 0,9 l. Tačiau jo kaina nesiskiria. Žmonės skundžiasi, kad prekybininkai bando juos apgauti. Tačiau kainų specialistai siūlo žiūrėti ne į pakuotės, bet į produkto kilogramo kainą. O prekybos tinklai siūlo pirkėjams naudotis siūlomomis akcijomis ir nuolaidomis.

Smarkiai išaugus kainoms, pajamų gyventojams užtenka vis mažesniam kiekiui prekių ar produktų, o mažmeninė prekyba Lietuvoje traukiasi, rodo oficiali statistika. Tiesa, prekybininkai regi skirtingus pirkėjų įpročius. Vieni pripažįsta, kad gyventojai perka mažiau, ieško pigesnių prekių su akcija. Kiti priešingai – tikina, kad žmonės kaip leido pinigus, taip ir leidžia toliau, nepaisant to, kad vis garsiau kalbama apie ekonominę krizę.

Rudeniški orai pas mus sugrįžo su pirmąja rusėjo diena. Pastarąją savaitę sunku susigaudyti oruose – dieną dar kaitina saulė, o ankstyvais rytais ir vakarais temperatūra nukrenta kone perpus. „Eurovaistinės“ farmacininkas Mindaugas Rutalė pasakoja, kad šiuo metu į vaistines užsuka ženkliai daugiau žmonių, besiskundžiančių ne tik peršalimu, bet ir ausų uždegimais ar ypatingai dažnai – sprando perpūtimu.

Parduotuvės papasakojo, kas pasikeitė Lietuvoje vyraujant infliacijai: prekių krepšeliui pabrangus 16 proc. pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnes alternatyvas, mažiau žinomus prekinius ženklus, o prekybos tinklai konkuruoja siūlydami naujus nuolaidų paketus.

Vokietijos „Adidas AG“, viena didžiausių pasaulyje sporto prekių gamintoja, pranešė, kad 2023-iaisiais prie jos vairo stos naujas vadovas, kuriam bus pavesta padėti bendrovei įveikti pandeminių apribojimų sukeltus ir kitus iššūkius. Dabartinis generalinis direktorius Kasperas Rorstedas eis pareigas, „kol bus paskirtas jo įpėdinis“, kad padėtų „užtikrinti sklandų perėjimą prie bendrovės vairo stojus naujam vadovui“, sakoma „Adidas“ pranešime.

Deklaruotos visų akcizinių prekių akcizų įplaukos per septynis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, padidėjo 0,4 proc. iki 925,2 mln. eurų. Alkoholio akcizo įplaukos augo 2,5 proc. iki 224,38 mln. eurų: alaus – 8,9 proc. iki 55 mln. eurų, vyno – 4,3 proc. iki 27,4 mln. eurų, spiritinių gėrimų – 0,1 proc. iki 138,64 mln. eurų, tarpinių produktų – sumenko 8,9 proc. iki 2,4 mln.

Mama susigraudino iki ašarų, pamačiusi, ką padarė jos devynerių metų sūnus, perskaitęs jos ilgą mokyklinių reikmenų sąrašą, prisegtą prie šaldytuvo – ir tai sujaudino kitus. Dora Bobbins akimirksniu išplitusiame vaizdo įraše paaiškino, kad vasaros atostogų pradžioje ji sudarė sąrašą dalykų, kuriuos jai reikia nupirkti dviem sūnums, iki kol jie rugsėjį eis į mokyklą, nes norėjo įsitikinti, kad nieko nepamiršo, rašo mirror.co.uk.

Iki mokslo metų likus dviem savaitėms, prasideda mokyklinių prekių bumas. Šiais metais mokyklinės reikmės pabrango net iki 40 proc.. Tačiau sunkios finansinės padėties žmonės gali teikti prašymus dėl mokinio reikmių paramos, kuriai šiais metais skirta 7,1 mln. eurų. Pašnekovai atskleidė, kad šiemet mokslo metams buvo pradėta ruoštis anksčiau, nei pernai. Dėl pakeltų tiekėjų kainų, žaliavų trūkumo ir brangaus tiekimo be išimties brango visos prekės.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas pareiškė, kad šis Rusijos regionas dėl Europos Sąjungos apribojimų nebegali per Lietuvos teritoriją įsivežti naftos, medienos, trąšų ir kai kurių kitų sankcionuotų prekių, pranešė rusų naujienų agentūros.

JK didžiausio konteinerių uosto darbuotojai rugpjūčio pabaigoje surengs aštuonių dienų trukmės streiką, penktadienį pranešė profsąjungų vadovai. „Filikstou uosto darbuotojai šį mėnesį pradės streiką ginče dėl atlyginimo, per derybas <...> nesulaukus pagrįsto pasiūlymo“, – sakoma profsąjungos „Unite“ pranešime. Daugiau nei 1,9 tūkst. darbuotojų streikuos aštuonias dienas nuo rugpjūčio 21 iki rugpjūčio 29 dienos.

Šiais laikais aprangos galima nusipirkti tiek internetu, tiek gyvai. Tačiau neretai nutinka taip, kad pasimatavus savo dydžio drabužį jis visai netinka – yra per didelis arba per mažas. Pašnekovai paaiškino, kodėl taip yra ir kaip tai paveikia pirkėjų jausmus. Jie atskleidė, kad drabužių dydžius lemia vietovė: pavyzdžiui drabužiai iš JAV gali būti net keliais dydžiais per dideli.

Rusijoje atsidarys neapmuitintos (angl. duty-free) parduotuvės, kuriose diplomatai užsienio valiutomis galės įsigyti iš Vakarų importuotų prekių. Tokia praktika daugeliui rusų primena liūdnai pagarsėjusias Beriozkos parduotuves, tapusias aukštų sovietmečio pareigūnų turėtų privilegijų simboliu, rašo „The Guardian“. Parduotuvėse, kurios savo duris tikėtina atvers jau šį rudenį, bus parduodamos importuotos prekės, kurių įprastose Rusijos prekybos vietose bus sunku rasti, nes dėl karo Ukraino...

JAV prezidentas Joe Bidenas, kuris vėliau šią savaitę turėtų telefonu kalbėtis su savo Kinijos kolega Xi Jinpingu, vis dar neapsisprendė, ar atšaukti kai kuriuos kiniškoms prekėms nustatytus importo muitus, pareiškė JAV aukšto rango pareigūnas.

Šalyje daugėjant COVID-19 atvejų, išaugo ir medicininių kaukių pardavimai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad vertinant duomenis matyti, jog parėjusią savaitę, palyginti su prieš tai buvusia, medicininių kaukių pardavimai jų prekybos tinkle išaugo 85 procentais. „Šiuo metu prekiaujame dviejų rūšių vienkartinėmis kaukėmis, taip pat kaukėmis vaikams bei dviejų rūšių respiratoriais.

Maisto prekės ir paslaugos Lietuvoje brango bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistai skaičiuoja, kad beveik pusė visų gyventojų yra priversti taupyti ir ieškoti pigesnių gaminių. Būtent tokių prekių vartotojai randa vos kirtę Lietuvos-Lenkijos sieną. Bankai pastebi vėl stipriai išaugusį išlaidų Lenkijoje srautą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Didžiausia pasaulyje gaiviųjų gėrimų gamintoja „Coca-Cola“ pranešė, jog jos padalinys Rusijoje nutraukia gamybą visose gamyklose, parduos produkciją ir pasitrauks iš šios rinkos, skelbia „Reuters“ agentūra. Korporacijos padalinys „Coca-Cola HBC“ Rusijoje turi 10 gamyklų, kuriose gamino gėrimus prekės ženklų „Coca-Cola“, „Fanta“, „Sprite“, „Bon Agua“, „Burn“, „Fuzetea“, „Rich“, „Schweppes“, „Powerade“ ir kitų.

Vaistininkai sako, kad nors dar tik vasaros pradžia ir nėra taip karšta, tačiau pirmieji kaitresni saulės spinduliai jau spėjo smarkiai pažeisti kai kurių Lietuvos gyventojų odą. Išsiilgę šilumos ir saulės spindulių gyventojai skuba nusimesti rūbus ir pamiršta, koks pavojus gali grėsti. Daugiau apie tai pasakoja  „Camelia“ vaistininkė Egidija Jankauskaitė. Norint šildytis saulės spinduliuose, būtina apsauga – kremai nuo saulės su SPF.

Vienas didžiausių prekybos tinklų „Norfa“ už realizuotas rusiškas prekes gautus 0,5 mln. eurų skyrė labdarai ir paramai. Kaip penktadienį pranešė prekybos tinklas, 225 tūkst. eurų skirta nuo karo nekentėjusiai Ukrainai, dar 200 tūkst. eurų –  Lietuvos kultūros organizacijoms: Nacionalinei filharmonijai, Nacionaliniam dramos teatrui ir Nacionaliniam operos ir baleto teatrui. Dar 80 tūkst. eurų skirta sporto organizacijoms.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal maisto produktų kainų kilimą – balandžio mėnesį maisto prekių kainos, palyginus su praeitais metais, išaugo 22,1 proc. Remiantis „Eurostat“, Europos Sąjungos statistikos tarnybos ir Federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, nuo paskutinių metų itin sparčiai augančių maisto produktų kainų labiausiai nukentėjo Rytų Europos šalys. Remiantis statistika, maisto produktų kainos Lietuvoje išaugo daugiausia ES – siekia net 22,1 proc.

Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, išankstiniais vertinimais, buvo 18,5 procento. Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Išankstinis mėnesio – gegužę, palyginti su balandžiu – vartotojų kainų pokytis siekė 2,2 proc.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai ketvirtadienį nuotoliniu būdu susitiko su prekybos tinklų, ūkininkų ir vežėjų atstovais dėl neeilinės situacijos rekordiškai augant prekių ir paslaugų kainoms.

Beveik prieš tris savaites į Ukrainą išvykęs bandomasis „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ traukinys ketvirtadienį atvyko į Kauno intermodalinį terminalą, BNS patvirtino LTG atstovas Mantas Dubauskas.  Nuo Ukrainos ir Lenkijos pasienio 50 konteinerių su maždaug 1 tūkst.

Daugelis sutiks, kad šių metų pavasaris nėra itin pavasariškas. Todėl nenuostabu, kad ir vaistinių preparatų nuo peršalimo ligų šių metų balandį nupirkta dvigubai daugiau palyginti su praėjusiu metų balandžiu. „Gintarinės vaistinės“ duomenimis, šių metų balandžio mėnesį vaistinių preparatų nuo peršalimo ligų ir imunitetui stiprinti pardavimai buvo 60 proc. didesni negu tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais. „Šį peršalimo ligų išaugimą siejame su kaukių nusiėmimu.

Prekės ir paslaugos, skirtos pagalbai Ukrainos karo ar kitų nelaimių aukoms, nebus apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu (PVM).   Seimas antradienį priėmė tokias Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas: už balsavo 111 Seimo narių.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pasiūlė „įjungti penktą pavarą“ ir priimti pataisas kuo greičiau.

Brangstant maistui daugėja prekybininkų ir gamintojų gudravimų ir pažeidimų. Kontrolieriai sulaukia keturiskart daugiau pirkėjų skundų nei pernai. Žmonės piktinasi, kad maisto pakuotės mažėja, o kainos atvirkščiai – kyla. Pirkėjai pastebi ir vis daugiau svorio apgavysčių ne tik turguose, bet ir prekybos centruose. Jei jums svarbu nepermokėti, pvz., už sviestą, pastaruoju metu prekybos centre teks gerokai paskaičiuoti. Pakelių svorių įvairovė labai plati, o kainos taip pat skiriasi.

Prekės ir paslaugos Lietuvoje brango daugiausiai visoje Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistai skaičiuoja, kad beveik pusė visų gyventojų yra priversti taupyti, jie atsisako nebūtinų prekių ir paslaugų. Tai pastebi ir patys paslaugų teikėjai. Anot jų, žmonėms svarbiau nusipirkti maisto, susimokėti komunalinius mokesčius, nei, pavyzdžiui, lankytis grožio salonuose.  „Eurostat“ duomenimis Lietuvoje infliacija siekė 15,6 proc., Estijoje – 14,8 proc.

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.  „Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas.

Praėjusį penktadienį įsigaliojus penktajam Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai ir Baltarusijai paketui šių šalių vežėjai iki balandžio 16 dienos turi išvykti iš ES šalių teritorijos. Lietuvos Muitinės departamentas svarsto, jog pasienyje laukiantiems vilkikams būtų leista išvykti ir po šio termino.  „Absoliuti dauguma tarp išvykstančiųjų – 70-80 proc.

Praėjusio penktadienio vakarą įsigaliojus penktam Europos Sąjungos (ES) sankcijų paketui, į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos iki pirmadienio ryto neįleista apie 250 vilkikų su Rusijos ir Baltarusijos kroviniais, BNS informavo Muitinės departamentas. „Mes neįleidome į Lietuvą iš Baltarusijos pusės ir Kaliningrado 250 sankcionuotų vilkikų – nuo penktadienio vakaro iki šio ryto“, – pirmadienį BNS sakė Muitinės departamento komunikacijos skyrius vedėjas Vitas Volungevičius.

Rusijos vyriausybė legalizavo vadinamąjį „pilkąjį“ importą – leido į šalį įvežti produkciją be jų prekių ženklų savininkų sutikimo, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra „Interfax“. Iki šiol tokį importą draudė Rusijos civilinis kodeksas – jo atitinkamas straipsnis numatė, kad produkciją į Rusija gali tiekti tik pats jos prekės ženklo savininkas arba tai gali būti daroma tik su jo sutikimu, tai yra „pilkasis“ importas Rusijoje buvo la...

Europos Komisija (EK) trečiadienį pritarus atnaujintoms vartotojų apsaugos taisyklėms, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad ateityje vartotojai gaus kur kas daugiau informacijos apie perkamas prekes nei dabar.  „Kartu su įprasta informacija bus pateiktas skaitmeninis kodas, jis parodys, kiek laiko daiktas tarnaus, kiek kainuos remontas, ar jis įmanomas, kokios ir iš kur medžiagos buvo naudojamos prekės gamybai.

Lietuviams pradėjus nesustabdomai aukoti kenčiantiems nuo karo Ukrainos gyventojams, parduotuvių lentynose ištuštėjo prekių asortimentas. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Rūta (moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas) pastebėjo, kad parduotuvėse trūksta ne tik sauskelnių vaikams, tačiau ir konservų. Prieš savaitę prasidėjęs karas Ukrainoje sukėlė ne tik baimę bei jaudulį žmonių akyse, tačiau ir subūrė vieningumo bangą.

Reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje, prekybos ir logistikos bendrovė „Sanitex“ stabdo prekių importą iš Rusijos ir Baltarusijos. Taip pat nuspręsta sustabdyti visų rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų pirkimus iš kitų importuotojų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Prekybos rusiškomis ir baltarusiškomis prekėmis atsisakysime Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Vienas didžiausių Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklų „Maxima“ pranešė iš prekybos išimantis prekes, pagamintas Rusijoje ir Baltarusijoje. Be to, stabdomi tolesni užsakymai šių šalių tiekėjams. Užsakymus stabdo ir prekybos tinklas „Norfa“. „Kaip ir iki šiol, sekame sąrašą juridinių asmenų, įtrauktų į ES sankcijų paketą ir nebendradarbiaujame su sankcijų sąraše esančiais tiekėjais“, – pranešė „Maxima“. Anot jo, iki šiol rusiškos kilmės prekių pardavimai sudarė 0,8 proc.

Oro sąlygos, šalies gyventojų gyvenimo būdas, epidemiologinė situacija ir lėtinės ligos diktuoja tendencijas vaistinėse. „Camelia“ vaistininkai pastebi, kad šiuo metu pacientai į juos dažniausiai kreipiasi dėl 5 prekių grupių. Preparatai širdies veiklai Lietuvos gyventojai daugiausiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, šios grupės ligos taip pat yra pagrindinė šalies gyventojų mirties priežastis. Tai atsispindi ir pacientų vaistų krepšelyje.

Privatūs Lietuvos vežėjai geležinkeliais teigia, kad dėl baimių praleisti į sankcijų sąrašus įtrauktą baltarusišką produkciją „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) vasariui atsisakė derinti paraiškas vežti į Lietuvą naftos bei kitus produktus iš Rusijos ir Kazachstano. LTG atstovas pripažįsta, kad tokių faktų būta dėl skirtingo Europos Sąjungos sankcijų traktavimo.

Prasidėjus pandemijai išpopuliarėjo pirkimai internetinėse parduotuvėse, tačiau pirkėjai susidūrė su netikėta problema. Dažnai prekės negalima apžiūrėti fizinėse parduotuvėse, o internetu spręsti apie jos būklę yra sudėtinga. Dėl šios priežasties išaugo ir grąžinimų skaičius, tačiau jie – ne visada sėkmingi. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Toma (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma). Užsisakius kėdę iš internetinio prekybos centro varle.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 12 mėnesių iš eilės didėjančios vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje – dar ne pabaiga.  „Sausis ir vasaris bus dar blogesni. Infliacijos tempas dar spartės“, – prognozuoja ekonomistas. Jo teigimu, spartus kainų augimas jau veikia ekonomiką – vartotojų lūkesčiai prastėja, o žmonės dalį ateities santaupų skiria dabartinio gyvenimo lygio išlaikymui.

Vaistininkai pastebi, kad po švenčių į vaistines plūstelėjo peršalę klientai. Anot vaistininkės Jelenos Deksnienės, tam įtakos gali turėti ir šventinis maratonas, ir pastarosiomis dienomis vyraujantys permainingi orai. Vaistininkai pastebi, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo peršalusių klientų. Pasak J. Deksnienės, tam įtakos turi ir šventinis maratonas.

Pastarosiomis dienomis į vaistines plūsta pacientai, kurie dėl pasikeitusių oro sąlygų patyrė traumas. Vaistininkai sako, kad Lietuvos gyventojai skundžiasi sumušimais, patempimais, ypač nukenčia senjorai. Šiomis dienomis reikėtų būti ypač atsargiems, jei įmanoma, vengti išėjimo į lauką, mat kai kurios traumos gali baigtis ir labai rimtai.

Pernykščius metus užbaigėme kaip niekada aukštomis prekių ir energetinių išteklių kainomis, kurios šiemet dar didės, pastebi ekonomistai ir viliasi, kad vis tik atlyginimai augs sparčiau. Jie prognozuoja, kad pernai visko prisipirkę, šiemet vartosime mažiau. Tačiau įspėja, kad daugiausiai grėsmių galime patirti dėl Kinijos sankcijų.

Lietuvos verslininkai jau skaičiuoja patirtus nuostolius dėl Kinijos sankcijų. Tuo metu Vyriausybė siūlo finansines pagalbos priemones nukentėjusioms įmonėms. Tačiau verslininkai jas vertina kritiškai, anot jų, pinigų jie gali pasiskolinti ir iš bankų, o patekti į naujas rinkas iš karto neišeis, tam reikės kelių metų. Bendrovės „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas pasakojo, kad su lietuviškos produkcijos pirkėjais Kinijoje sėkmingai bendradarbiavo jau 7 metus.

Armėnija ketvirtadienį paskelbė nuo sausio 1 dienos atšaukianti embargą prekėms iš Turkijos, tuo tarpu Turkija paskelbė, kad abiejų šalių pasiuntiniai gali susitikti sausį aptarti galimybę pataisyti tarpusavio santykius. Šalys neseniai ėmėsi preliminarių žingsnių, siekdamos pagerinti santykius.

Kinijai neįsileidžiant Lietuvoje pagamintų prekių, kai kurios Lietuvos įmonės produkciją bando nukreipti per kaimyninių šalių uostus – Rygą, Gdanską ar kitus Baltijos šalių uostus, sako verslo atstovai. Pasak jų, alternatyvių uostų ieško ir importuotojai iš Kinijos.  „Pagrinde visa produkcija stovi. Eksportas iš Lietuvos į Kiniją yra sustojęs“, – BNS teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį išplatino pareiškimą, kuriuo išreiškė susirūpinimą dėl Lietuvos planų uždrausti tranzitinių krovinių gabenimą iš Baltarusijos, pabrėždama, jog tai gali pabloginti socialinę ir ekonominę padėtį Kaliningrado srityje. „Mums kelia didelį susirūpinimą pranešimai apie prekių tranzito iš Baltarusijos per Lietuvą galimą uždraudimą“, – pareiškė Rusijos URM oficiali atstovė Marija Zacharova.

Baltarusija nuo sausio 1 dienos taikys draudimą įvežti į šalį įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus, iš Vakarų šalių, reaguodama į Minsko autoritariniam režimui paskelbtas sankcijas, antradienį pranešė vyriausybė.

Minskas įvedė draudimą importuoti kai kurias prekes iš valstybių, taikančių sankcijas Baltarusijai, pirmadienį pranešė Baltarusijos užsienio reikalų ministerija.