politinės partijos

Lietuvoje, ypatingai prieš rinkimus, žmonėms tenka prisiklausyti įvairiausių pažadų ir istorijų iš politinių partijų kandidatų į Seimą. Nuo Konstitucinio teismo naikinimo iki premijų dalinimo senyvo amžiaus žmonėms, tačiau pažadai ties čia nesibaigia. Apie tai „Žinių radijo“ laidoje savo įžvalgomis dalinosi Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas ir Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojas analitikas Matas Baltrukevičius.

Politinių partijų reitingų lentelėje toliau pirmauja opoziciniai socialdemokratai, po jų eina valdantieji konservatoriai, rodo lapkritį portalo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Kaip rodo trečiadienį skelbiama apklausa, Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) lapkritį palaikė 13,8 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) – 9,7 proc. apklaustųjų. Spalį šias partijas atitinkamai palaikė 15,5 ir 10,5 proc. apklaustųjų.

Trečiadienį Seime 16 savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų išsitraukė rinkimų numerius, kuriais bus pažymėti jų sąrašai rinkimų biuletenyje. Burtus traukę partijų atstovai su naujienų portalu tv3.lt pasidalino įspūdžiais. 1 rinkiminį numerį išsitraukę Lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos nariai naujienų portalui tv3.lt teigė neslepiantys džiaugsmo.

Trečiadienį Seime 16 savivaldos rinkimuose dalyvaujančių partijų išsitraukė rinkimų numerius, kuriais bus pažymėti jų sąrašai rinkimų biuletenyje. Iš viso politinėms organizacijoms priskirta 18 numerių. 16 iš jų renginio metu ištraukė savivaldos rinkimuose registruotų partijų atstovai. Likę du numeriai rezervuoti politiniams komitetams, kadangi šiuose rinkimuose savivaldybėse kandidatų sąrašus kelia daugiausiai po du politinius komitetus.

Trys didžiausios šalies partijos per pastarąjį pusmetį patyrė skaudžius nubyrėjimus – neteko šimtų narių. Joms tai rimtas signalas suklusti ir ieškoti naujų būdų, kaip į savo gretas pritraukti gebančius suvienyti lyderius, telkti stiprias idėjas, pabrėžia ekspertai. Akys krypsta ir į populiarumo viršūnėje matomas pavardes, nepateisinusias rinkėjų ir bendrapartiečių vilčių.

Bendradarbiaujant su Registrų centru, neatlygintinam naudojimui atveriami nuasmeninti Politinių partijų narių sąrašų informacinės sistemos duomenys, penktadienį pranešė Teisingumo ministerija. Pasak teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos, pirmą kartą atveriami plataus masto politinių partijų duomenys leis visuomenei geriau pažinti partijų veiklą, teisinį statusą, sužinoti platesnę informaciją apie partijų narius, jų skaičiaus dinamiką.

Daugiausiai per rinkimus reklamai socialiniame tinkle „Facebook“ tarp partijų išleido Darbo partija, o tarp partijų lyderių – premjeras Saulius Skvernelis, vedęs valstiečių sąrašą, rodo su korupcija kovojančios nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) apžvalga. TILS duomenimis, nuo rugsėjo 11 iki spalio 10 dienos 532 reklamoms, parodytoms 3245 kartus, partijos ir jų sąrašų vedliai išleido bent 55 tūkst. eurų. Tai sudarė apie 15 proc.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ragina politines partijas paskelbti savo kandidatus į ministrus, o po Seimo rinkimų Vyriausybės narius žada tvirtinti tik įsitikinęs, kad jų nuostatos dera su jo gerovės valstybės programa. „Kviesčiau partijas – pateikite kandidatų į kertinius postus, ministerijas, pavardes, kad būtų galima orientuotis“, – interviu BNS sakė prezidentas.

Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos antradienį pristato savo rinkimų programas ir rengia trumpas spaudos konferencijas. Kiekvienai politinei partijai bus skiriama 30 minučių pristatyti savo rinkimų programai ir atsakyti į žurnalistų klausimus. Dalyvių eiliškumą VRK nustatė burtų keliu.

Teisingumo ministerija siūlo per trejus metus įsteigti politinių partijų registrą. Jis pakeistų dabartinę partijų informacinę sistemą, o neteisingus duomenis pateikusiems arba jų visai neteikusiems partijų vadovams grėstų administracinė atsakomybė.

Neseniai pasirodė visuomenės apklausų rezultatai, kurie signalizuoja tai, kad Lietuvos politinės partijos turi problemų. Lyderystės stoka verčia visuomenę abejoti pagrindinėmis šalies partijomis, todėl jų reitingai vis krenta. Iki sekančių Seimo rinkimų likus mažiau, nei metams, pradedama galvoti, koks bus naujasis Seimas. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir istorikas Darius Kuolys.

Valstybinė mokesčių inspekcija pradeda pervesti gyventojų skirtą paramą ir rikiuoja daugiausiai paramos šiemet sulaukusių politinių partijų dešimtuką. Pirmoje vietoje – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.

Seimas pakluso prezidento veto ir neleido politinėms partijoms ir penkiuose Lietuvos didmiesčiuose veikiantiems Prekybos, pramonės ir amatų rūmų toliau neatlygintinai naudotis valstybės ir savivaldybių patalpomis. Antrą kartą šį mėnesį dėl to balsavę parlamentarai ketvirtadienį palaikė prezidento Gitano Nausėdos veto.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį grąžino Seimui svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis politinėms partijoms užtikrinama teisė panaudos pagrindu valdyti ir naudotis valstybės bei savivaldybių nekilnojamuoju turtu. Tai antrasis naujojo valstybės vadovo veto šią savaitę.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės santykis su politinėmis partijomis jos valdymu metu keitėsi. Su vienomis ji gana atvirai konfliktavo, šalies partijas kritikavo savo metinėse kalbose, tačiau pastaraisiais metais šalies vadovės požiūris visiškai pasikeitė. Portalo tv3.lt kalbinti pašnekovai mano, kad šalies vadovė prisidėjo prie žmonių priešiškumo partijoms, tačiau vėliau suprato savo klaidas.

    Dar pavasarį pradėtas svarstyti naujas partijų finansavimo modelis Seime antradienį įžiebė aršias diskusijas. Opozicija įstatymo pataisas išvadino kyšiu „socdarbiečiams“ už valstiečių paramą bei akivaizdžia politine korupcija. Po svarstymo 62 Seimo nariai balsavo už, 40 – prieš, 7 susilaikė. Seimas dar balsuos dėl įstatymo priėmimo.

Vilniaus savivaldybė kitą savaitę svarstys, ar atsisakyti savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos lengvatų organizacijoms, viešosioms įstaigoms. Meras Remigijus Šimašius sako, kad liberalai siūlo atsisakyti bet kokių patalpų nuomos lengvatų, dabar sostinėje taikomų ir politinėms partijoms.

Prieš 2012 m. Seimo rinkimus politinės partijos teisėsaugai žadėjo ryžtingus pokyčius, didesnius atlyginimus ir geresnes darbo sąlygas. Tarp politikų pažadų – ir abstrakčios deklaracijos, ir konkretūs pažadai. Tuo metu pareigūnų atstovai pažymi, kad pokyčiai teisėsaugos srityje per pastaruosius ketverius metus – ne politikų nuopelnas. Prieš ketverius metus politinių partijų programos mirgėjo siekiais tobulinti teisėsaugos institucijų darbą, gerinti pareigūnų darbo sąlygas.

Bene prieš kiekvienus rinkimus girdime politikų kalbas apie būtinybę atsinaujinti, atjauninti partijų sąrašus ir suteikti šansą valdžioje jaunesniems ir modernesniems politikams. Kai kurios partijos prieš šiuos rinkimus tam iš tiesų skyrė nemenką dėmesį, kai kitos politikos naujokams atidavė formalią duoklę. Kaip bebūtų, akivaizdu, kad Lietuvos politikoje iki šiol dominuoja vėlyvojo Leonido Brežnevo laikotarpiu susiformavusi karta, augusi, brendusi ir išsimokslinusi dar sovietmečiu.

Iki Seimo rinkimų likus mažiau negu pusmečiui, politinės partijos skuba rinkėjus apipilti naujais pažadais apie šviesesnę ateitį. Tačiau, ar pamenate, ką Jums žadėjo keturis metus Lietuvą valdančios partijos prieš 2012 m. Seimo rinkimus? Politikai pripažįsta, jog toli gražu ne visus tikslus, kuriais prieš ketverius metus suviliojo rinkėjus, jiems pavyko įgyvendinti, o pasiteisinimams pasitelkia įvairiausias versijas.

Praėjo maždaug metai po to, kai vienose didžiausių politinių partijų – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Darbo partijos – amžinaisiais vadinti lyderiai perleido savo pozicijas naujiems pirmininkams.

Lietuvos politikai nusiteikę siųsti signalą Rytams, kad Baltarusijoje, netoli sienos su Lietuva, statomoje Astravo atominės elektrinėje (AAE) pagamintos elektros srautas bus ribojamas - didžiosios šalies partijos rengs susitarimą dėl šios jėgainės Lietuvai keliamos grėsmės. Toks sprendimas pirmadienį priimtas beveik visų parlamentinių partijų politikų ir energetikų pasitarime Seime.

Chameleonas – unikalią prisitaikymo prie aplinkybių savybę turintis gyvūnas, asilas – ištvermingas, tačiau proto galia nepasižymintis žinduolis, hiena – plėšrus laukinis gyvūnas, nuolat kovojantis dėl grobio, liūtas – neuilstantis medžiotojas, džiunglių karalius. Gyvūnų karalystės įvairovė nesvetima ir politikoje – rinkėjai neslepia, jog vienos partijos yra labiau panašios į grobuonis, kitos – į prisitaikėlius, trečios stokoja politinio intelekto.

Praėjusiais metais įsigaliojo Politinių partijų įstatymo pataisos, kuriomis numatyta, kad politinė partija privalo turėti ne mažiau kaip 2000 narių, o tai reiškia, jog Lietuvos partijų arena gali gerokai pratuštėti – daliai partijų gresia likvidacija. Iki šiol politinė partija Lietuvoje turėjo turėti ne mažiau kaip 1000 narių, tačiau 2015 m. gruodžio mėnesį įsigaliojusi įstatymo nuostata šią kartelę pakėlė 2000 narių.

2012-2016 m. Seimo kadencija ritasi į pabaigą, pagrindinių politinių partijų rinkimų štabai jau ruošia ateinančių parlamento rinkimų strategijų gaires, o partijų lyderiai, nepaisant to, kad rinkimų kampanija oficialiai nėra prasidėjusi, jau žvelgia į rinkėjus iš plakatų gatvėse ir primena apie savo nuveiktus darbus bei įnirtingai kritikuoja politinius oponentus.

Politinių partijų lėšos pernai siekė 8,4 mln. eurų, penktadienį pranešė Lietuvos statistikos departamentas. Politinių partijų lėšos, palyginti su 2013-aisiais, buvo 1,1 mln. eurų didesnės. Du trečdaliai partijų lėšų pernai buvo gauta iš valstybės biudžeto. Fizinių asmenų kampanijoms paaukoti pinigai sudarė 9,2 proc. visų gautų lėšų, o surinkti nario mokesčiai - 7 proc. visų politinių partijų lėšų.

Panašu, kad 2015 m. gali būti pažymėti politinių partijų laidotuvėmis. Būtent toks likimas gali ištikti dalį Lietuvos politinių partijų, kurios iki iki šių metų pabaigos nespės surinkti įstatyme reikalaujamo 2000 narių skaičiaus. Politinių partijų įstatymas numato, kad partijoje kol kas, t. y. iki 2015 m. pabaigos, turi būti ne mažiau kaip 1000 narių. Nuo 2015 m. gruodžio 14 d. partijos privalės turėti ne mažiau kaip 2000 narių.

Prieš metus parlamentinės politinės partijos, susirūpinusios dėl Rusijos agresyvios politikos keliamų iššūkių pasaulio, Europos ir ypač mūsų regiono saugumui pasirašė susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių. Šis nacionalinis susitarimas galioja iki 2020 metų pabaigos. Kaip sekasi vykdyti šį susitarimą, domisi LRT laidos „Savaitė“ žurnalistai.

Partijoms ir politinėms kampanijoms aukojantis verslas atsigriebia per viešuosius pirkimus - kai kuriais metais beveik pusės visų viešųjų pirkimų vertės užsakymų gaudavo būtent partijų rėmėjai. „Lietuvos žinios“ trečiadienį rašo, kad 2004-2011 metais politines kampanijas maždaug 7 mln. eurų parėmusios šalies įmonės laimėjo beveik pusę per tuos metus vykusių didesnių viešųjų pirkimų, kurių bendra vertė siekė beveik 6 mlrd. eurų.

Valdančiosios Socialdemokratų partijos populiarumas nuo spalio padidėjo ir, apklausų duomenimis, jeigu rinkimai į Seimą vyktų kitą sekmadienį, už šią partiją balsuotų beveik ketvirtadalis - 24,5 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį palaikančių šią partiją buvo 18,8 proc. Kitos politinės partijos nuo socialdemokratų atsilieka nemažu skirtumu. Antrojoje vietoje - partija „Tvarka it teisingumas“, - už ją balsuotų 9,8 proc. apklaustųjų.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Paskirtasis vidaus reikalų ministras, buvęs policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis šiuo metu renka komandą ir sako, kad tikrai neketina stoti į jokią politinę partiją. Anot jo, sprendimas paskirti ministru nepartinį žmogų rodo, jog šiuo metu reikalingi žmonės, kurie nebūtų politikai ar politinių partijų atstovai.

Kiekvieną kartą prieš rinkimus partinėje Lietuvos padangėje vyksta didesnis ar mažesnis sujudimas: vienos partijos steigiamos, kitos reorganizuojamos, trečios jungiasi su ketvirtomis. Ne išimtis ir partiečiai, migruojantys dėl visiems akivaizdžių ar tik jiems vieniems žinomų motyvų iš vienos partijos į kitą. Žinoma, visi šie procesai gerokai intensyviau vyksta prieš rinkimus į Seimą, negu į savivalddybes, bet gal šiemet bus kitais? Juk vis dėlto pirmą kartą tiesiogiai rinksime merus.

Nors buvo tikėtasi, kad šeštadienį vykstančiame Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) suvažiavime bus priimtas sprendimas įsilieti į kitos partijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretas, toks sprendimas nebuvo priimtas. Eiliniame LSDS suvažiavime, pasak šios partijos pirmmininko Arvydo Akstinavičiaus, buvo svarstomi keli klausimai. Tarp jų – politinė padėtis Lietuvoje ir LSDS perspektyvos bei pasirengimas 2015 metų kovo 1 dieną vyksiantiems savivaldos rinkimams.

LRT.lt Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios leistų politinėms partijoms netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pirkimams, atliekamiems ne valstybės biudžeto lėšomis, praneša Prezidentūra. Šalies vadovė pabrėžė, jog politinėms partijoms turi būti taikomi aukščiausi viešumo ir skaidrumo reikalavimai.

Atėmus Seimo nario mandatą iš Neringos Venckienės ir iširus „Drąsos kelio“ frakcijai Seime, „Drąsos kelio“ partija ketina toliau tęsti darbą. Partijos pirmininko Jono Varkalos teigimu, jie ruošis savivaldybių rinkimams ir švies žmones. J. Varkala: frakcijos uždarymas mums nebuvo staigmena „Partija toliau tęsia darbą. Galvojame apie savivaldybių rinkimus. Kviesime žmones, kurie švies kitus.

Politinių partijų narių skaičius 2012 m. pradžioje buvo 107,8 tūkst. – tai sudarė 4 procentus visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2011 m., politinių partijų narių skaičius padidėjo 2 procentais. Profesinių sąjungų narių skaičius sumažėjo 5 procentais ir 2012 m. vidutiniškai vienijo 105,6 tūkst. narių, arba 9 procentus samdomųjų darbuotojų (2011 m. – 10 proc.

„Apklausos rodo, kad daugiau nei 80% gyventojų pasisako už tiesioginius merų rinkimus. Jiems pritaria Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), daugelis parlamentinių partijų, Prezidentė. Socialdemokratai siūlo, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.

Pasakojama, kad graikų mąstytojas Sokratas mėgdavo vaikščioti po turgų ir ten kalbėtis su žmonėmis. Viduramžiais į turgus atvykę keliaujantys pamokslininkai ten skelbdavo dieviškas tiesas. Nūdienos intelektualai išdidžiai nusigręžia nuo turguose besilankančių žmonių, laikydami juos paprasčiausia tamsuomene. Ne taip galvoja Klaipėdoje rinkimų batalijose dalyvaujantis rašytojas Šarūnas Navickis, kuris būtent turguje pastatęs vagonėlį bando užmegzti ryšį su tautiečiais.

Rinkimų kampanijas pradėjusios politinės partijos ir pavieniai kandidatai turėtų atkreipti dėmesį ir į mokesčių voratinklius, kuriuose įvelti kūrybos žmonės, ragina atlikėjų ir fonogramų gamintojų asociacijos AGATA direktorė Agnė Masalskytė. „Praėjusio mokesčių pakeitimo pasekmes atlikėjai jaučia ištisus 4 metus, – teigė ji. – Esame iš savo narių ir girdėję, ir patys darę eksperimentą, kai Mokesčių inspekcija tuo pačiu klausimu gali pateikti ne vieną skirtingą išaiškinimą.

Artėjant Seimo rinkimams, juose dalyvaujančių partijų ir vienmandatininkų sąskaitose daugėja pinigų. Rugsėjo 5-ąją, iki Seimo rinkimų likus dar daugiau kaip mėnesiui, 2012 metų rinkimų kampanijos lyderiai skaičiuojant surinktus pinigus buvo tie patys, kaip ir rugpjūčio pradžioje: Tėvynės Sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų ir centro sąjunga (LiCS). Tačiau dabar TS-LKD gerokai lenkia vienus dabartinės koalicijos partnerių.

Jeigu Seimo rinkimai būtų vykę balandžio pabaigoje, didžiausią Lietuvos gyventojų paramą būtų turėjusios, kaip ir prieš mėnesį, dvi opozicinės partijos - Darbo ir Socialdemokratų. Už Darbo partiją būtų balsavę 22 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių. Lietuvos socialdemokratų partiją būtų palaikę 18 proc. rinkėjų. Kas dešimtas - 10 proc. - šalies gyventojas būtų balsavęs už partiją Tvarka ir teisingumas. 6 proc.

Prezidento Karoloso Papouliaso pokalbiai dėl vyriausybės sudarymo Graikijoje sekmadienio vakarą baigėsi be apčiuopiamų rezultatų. „Rytoj mes pokalbius tęsime“, – po kelias valandas trukusių derybų su įvairių partijų atstovais Atėnuose sakė prezidentas. Persilaužimo kol kas nėra, pabrėžė Demokratinės kairės (Dimar) pirmininkas Fotis Kuvelis, kuris paskutinysis susitiko su prezidentu. Kitas pokalbių ratas su prezidentu numatytas pirmadienio vakarą 18.30 val. Vidurio Europos vasaros laiku.

Kitąmet politinėms partijoms teks gyventi ir dalyvauti 2012-ųjų Seimo rinkimuose pagal naujas žaidimo taisykles – partijos galės būti remiamos tik biudžeto lėšomis, o juridinių ir fizinių asmenų parama bus uždrausta. Niekas neginčys akivaizdaus fakto, kad politinei veiklai lėšų nereikia. Išlaikyti būstines, darbuotojus, rengti informaciją visuomenei, degalai ir kiti dalykai kainuoja.

Belgijos politikai šeštadienį susitarė dėl kitų metų biudžeto, užbaigdami 19 mėnesių trukusią aklavietę, neleidusią sudaryti stabilios vyriausybės. „Susitarimas pasiektas“, – teigė prancūzakalbių socialistų, vienos iš šešių partijų, bandančių suderinti karpomas išlaidas ir didėjančius mokesčius, atstovas. Susitarimas, pasiektas po 17 valandų trukusių derybų, atveria kelią suformuoti naują vyriausybę. Iki šiol šalį 19 mėnesių valdė laikinasis ministrų kabinetas.

(Papildyta 20:26 val.) Graikijos partijų šaltiniai informavo, kad politikos lyderiai nusprendė premjeru paskirti parlamento pirmininką. Kairiųjų ir dešiniųjų partijos sutarė, kad ministru pirmininku turėtų tapti socialistų partijos narys Philippos Petsalnikos. Anksčiau buvo siūloma premjeru išrinkti buvusį Europos centrinio banko vadovo pavaduotoją Lucasą Papademos. Apie tai informavo partijų šaltiniai. Jie sakė, kad premjeru taps 60-metis P. Petsalnikos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad partijų finansavimo skaidrumas yra ne tik gyventojų pasitikėjimo politine sistema, bet ir nacionalinio saugumo bei kovos su korupcija klausimas. „Neskaidrus partijų finansavimas – politinės korupcijos pradžia. Kaina, kurią tenka politikams mokėti už paramą rėmėjams, gali tapti grėsme demokratijai ir nacionaliniam saugumui“, – teigia Prezidentė.

Siekiant didesnio politinių partijų finansavimo skaidrumo, svarstoma galimybė įmonėms leisti aukoti tik iš pelno.Taip siekiama užkirsti galimybę partijoms gauti abejotiną paramą iš nuostolingai dirbančių juridinių asmenų, kurie savo finansinę padėtį nori pataisyti darydami įtaką politiniams sprendimams.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė – išskirtinė asmenybė Lietuvos politikoje. Tai pripažįsta ne tik gerbėjai, bet ir priešai. Gal išskyrus kokį Arūną Valinską, kurio įžeistomis ambicijomis ir nuoskaudomis bei gabumais blizgėti viešumoje naudojasi gudresni. Taip, dabartinė Prezidentė turi daug priešų. Natūralu. Pyktis dėl stačiokiško jos elgesio kyla iš baimės prarasti saugias galimybes toliau piktnaudžiauti antikonstitucinių grupuočių galia.

Ekrane tragiškiausi miesto vaizdai. „Nerandate vietos automobiliui prie savo namų? Jus erzina automobilių spūstys? Akis bado milijonus surijusios armatūros?“ Uuuuuu! Aaaaaaa! Fone skamba muzika iš siaubo filmų, trūksta tik obojaus iš „Petios ir vilko“. Staiga – oplia, nušvitimas! Tik jis labiau panašus į sceną iš “Švytėjimo". Ekrane aplink griuvėsius susirūpinusiu veidu vaikšto tautos tėvas – socdia Adomas-vičius.