politikai

Laisvės partijai kol kas nepavyko įgyvendinti savo pažadų dėl partnerystės, nors prieš rinkimus rinkėjams žadėjo proveržį. Dabar vis dažniau matome kritikos strėles laisviečiams ir priminimą, kad darbai dar nebaigti.

Veidotyros specialistė Laura Šukienė toliau apžvelgia garsiausius šalies politikus ir tyrinėja jų kūno kalbą bei gestikuliaciją. Šį kartą į jos akiratį pateko užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paragino Libaną „atsikratyti“ politikų, ištisus mėnesius blokuojančių plataus masto reformas, gyvybiškai svarbias šalies ekonomikai gelbėti.  „Libano problema ta, kad turime spręsti žmonių problemas ir atsikratyti tų, kas negali to padaryti“, – sakė E. Macronas, turėdamas omenyje šalyje įsitvirtinusią politinę klasę.

Sprendžiant eilių gydymo įstaigose problemas greta politikų turi įsijungti ir gydymo įstaigų vadovai bei savivaldybių merai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.    Pasak ministro, vien skiriant papildomas lėšas problemos nebus išspręstos.  „Be sveikatos vadybos mūsų sistema yra kaip kibiras su daug skylių ir vien tik padidinus ten vandens pylimą problemos neišsisprendžia.

Sostinės politikams diskutuojant dėl šiemet mirusio aktoriaus Regimanto Adomaičio įamžinimo, savivaldybės komisija žada siekti, jog šis klausimas būtų aiškiau reglamentuotas tiek savivaldybės, tiek nacionaliniuose teisės aktuose. Diskusijos kilo po gyventojų prašymų išduoti leidimą įrengti Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui R. Adomaičiui skirtą atminimo lentą ant namo Blindžių gatvėje, kur jis ir gyveno.

Laisvės partijos Kauno skyriaus surengtame rinkiminės kampanijos pradžios renginyje patvirtinti laisviečių kandidatai pirminiuose rinkimuose, rašoma pranešime spaudai. Jais tapo kiek anksčiau apie savo kandidatūras paskelbę Seimo narys Marius Matijošaitis ir keliautojas, žurnalistas, prodiuseris Mantas Bertulis. Spalio 20-21 dienomis internetinio balsavimo metu partijos nariai ir simpatikai rinksis, kuris iš šių kandidatų atstovaus Laisvės partiją kovą vyksiančiuose merų rinkimuose.

Valdantieji ėmėsi labai ambicingos valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarkos, kuri yra daugiausiai sutelkta į valstybės įstaigų vadovus: jiems bus žymiai didinamas darbo užmokestis, keliami ambicingesni tikslai ir suteikiama laisvė tvarkytis įstaigos viduje – tai yra, skirstyti darbo užmokestį tarnautojams ir darbuotojams, priimti ar atleisti žmones, planuoti bendrą jų skaičių.

Žadėdami kompensacijas dėl kylančių kainų žmonėms ar didesnes algas biudžetininkams, valdantieji ketina nenusiskriausti ir savo luomo. Vidaus reikalų ministerija rengia reformą, kurioje kitos kadencijos ministrai „į rankas“ gautų net dviem tūkstančiais eurų daugiau. Beveik tiek pat didėtų ir seimūnų algos.

Lietuvos ekspertai įtakingiausiais šalies politikais laiko premjerę Ingridą Šimonytę, prezidentą Gitaną Nausėdą ir užsienio reikalų ministrą, konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, rodo pirmadienį naujienų portalo „Delfi“ skelbiami apklausos rezultatai. Kasmetiniame reitinge toliau rikiuojasi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

Europos Komisijai trečiadienį nurodžius leisti sankcionuotų rusiškų prekių tranzitą į Kaliningradą šio Rusijos eksklavo poreikiams, šis sprendimas susilaukė prieštaringų vertinimų tarp Lietuvos politikų. BNS pateikia dešimt politikų citatų apie Kaliningrado tranzitą.

Sostinės politikai trečiadienį svarstys, ar riboti fejerverkų naudojimą mieste, o galingesnę pirotechniką apskritai uždrausti. Triukšmo prevencijos taisyklių pakeitimais numatyta, kad sostinėje būtų draudžiama naudoti F4 kategorijos fejerverkus bei T2 ar P2 kategorijos civilines pirotechnikos priemones. Pasak savivaldybės, šiuos fejerverkus gali įsigyti, laikyti ir naudoti tik licencijuotos įmonės, bet ne bet kuris gyventojas.

Seimo opozicija rengs savo antiinfliacinių priemonių paketą ir teiks jį svarstyti parlamentui, po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį pranešė demokratų „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis. „Tikimės, kad ketvirtadienį opozicija išeisime su labai aiškiu socialiniu, ekonominiu infliacijos mažinimo paketu, kurį siūlome artimiausiu metu svarstyti. Tada žiūrėsime, kaip į tai reaguos valdančioji pusė“, – antradienį žurnalistams sakė jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia nematanti galimybės pasitikrinti pasitikėjimo parlamente, kaip to reikalauja opozicija. Deja, nėra tokios procedūros, kad Seimo pirmininkas galėtų proaktyviai pasitikrinti. Yra kitos procedūros, opozicija ar pozicija gali tai siūlyti“, – pirmadienį po susitikimo su valdančiųjų frakcijų seniūnais žurnalistams sakė ji.

Naujausioje reitingų lentelėje į viršų šoko prezidento Gitano Nausėdos populiarumas – jį teigiamai vertina 60,3 proc. gyventojų, rodo šeštadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. „Geriausias rezultatas yra G. Nausėdai, 60,3 proc. teigiamų vertinimų, o kovo mėnesį buvo 51,4 proc., tai beveik devynių procentinių punktų augimas“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. Neigiamai prezidentų vertina 21 proc. respondentų (kovą – 26,8 proc.

Iškilus Ukrainos politikos analitikas teigia, kad Rusijos raketų smūgis Kyjivui parodė, jog Maskva ketina tęsti kovą, nepaisant tarptautinių pastangų tarpininkauti nutraukiant karo veiksmus. Kyjive įsikūrusio analitinio centro „Penta Center“ vadovas Volodymyras Fesenka sakė, kad ketvirtadienio smūgis Ukrainos sostinei tuo metu, kai ten lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, rodo, jog Maskva ketina tęsti puolimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė nekomentuosiantis išteisinamojo nuosprendžio „MG grupės“, anksčiau besivadinusios „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje ir paragino nuo vertinimų susilaikyti kitus politikus. „Prezidentas nekomentuos sprendimo dėl konkrečios bylos, kuri dar gali būti svarstoma aukštesnės instancijos teismuose“, – teigiama BNS atsiųstame komentare.

Lietuvos politikai antradienį pasveikino JAV prezidento Joe Bideno sprendimą pasiųsti papildomų pajėgų į Baltijos šalis. „Baltijos šalys yra patikimos sąjungininkės ir toks sprendimas mūsų saugumo situaciją ženkliai sustiprins“, – feisbuke parašė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, nors Lietuvoje jau yra stipriausia NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė, JAV batalionas bei sustiprinta oro policijos misija, šalis siekia nuolatinio amerikiečių buvimo.

Matyti reikšmingi pokyčiai Lietuvos politinių partijų palaikymo žemėlapyje. Sausį įkurta Sauliaus Skvernelio partija lenkia valdančiuosius ir atsidūrė antroje vietoje. Politologai ir sociologai tokį spurtą sieja su S. Skvernelio asmenine charizma, ir jų įžvalgos dvejopos. Viena vertus, esant populiariam lyderiui, partija turi šansų pirmauti, kita vertus, pavojinga, kai partijos populiarumas statomas ant vieno žmogaus pečių.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje teisiamų esamų ir buvusių Seimo narių advokatai sako, kad jų klientai turi būti išteisinti dėl visų jiems pareikštų kaltinimų. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai be koncerno buvusio viceprezidento Raimondo Kurlianskio, kaltinimai pateikti dabar Seimo nario pareigas einančiam „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui bei trims buvusiems parlamentarams – Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui ir Šarūnui Gustainiui.

Kalvarijos rajono savivaldybėje įkaitusių politikų teko važiuoti raminti policijai. Pagalbą kvietėsi adminsitracijos direktorius, kuris parašė pareiškimą, kad vienas tarybos narys darbo kabinete jį smaugė. Šis neigia smurtavęs, bet pripažįsta buvęs direktoriaus kabinete. Esą atėjo aiškintis dėl šantažuojamos žmonos. Raminti aistrų į Kalvarijos savivaldybės pastatą policija lėkė per pietus. Administracijos direktorius Kęstas Spūdys pareigūnus išsikvietė.

Kilus pasipiktinimo bangai, kad šeštadienį Kauno – Europos kultūros sostinės (KEKS) atidarymo proga „Žalgirio“ arenos amfiteatre surengtame priėmime buvo nesilaikyta pandemijos valdymo reikalavimų, Kauno policija pradėjo aplinkybių patikslinimą. Kaip jau rašyta, priėmimas „Žalgirio“ arenos amfiteatre surengtas šeštadienį, likus porai valandų iki pagrindinio Kauno – Europos kultūros sostinės (KEKS) atidarymo renginio.

Suterštas sausio 13-osios minėjimas prie Seimo parodė, kad susipriešinusi ne tik tauta, bet ir aukščiausio rango politikai – bene didžiausias ambicijų karas vyksta tarp prezidento Gitano Nausėdos ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD)  lyderio Gabrieliaus Landsbergio.

Antradienį vėlai vakare paskelbtas premjerės Ingridos Šimonytės sprendimas dėl ministrų posto išsaugojimo sukėlė ir opozicijos narių įniršį.  Progos pakomentuoti susiklosčiusias politines intrigas socialinėje paskyroje nepraleido ir buvusi valstiečių narė Agnė Širinskienė.

Šalies vadovai bei kiti politikai reiškia užuojautą dėl partizano Juozo Jakavonio-Tigro mirties. Prezidentas Gitanas Nausėda savo užuojautoje pabrėžė, kad J. Jakavonis-Tigras yra didelio atkaklumo, drąsos ir pasiryžimo pavyzdys, o šie bruožai partizaną lydėjo visą gyvenimą.  „Šis didvyris už Lietuvos laisvę kovojo nuo pat jaunų dienų. Jo nepalaužė nei gyvenimas bunkeryje, nei į nugarą alsuojantis priešas, nei ilgametės kančios tremtyje.

Jie valdo pasaulį, garsiai postringauja apie kovą su korupcija ir mokesčių vengimu – bet patys lobsta slėpdami savo turtą lengvatinio apmokestinimo zonose, vadinamuose „ofšoruose“. Pasaulį drebina, turbūt, didžiausias iki šiol nutekintų dokumentų skandalas apie mokesčių vengimą. Tarp slapukautojų – ir Jordanijos karalius, ir Čekijos premjeras Babišas paslėpęs nuo rinkėjų dvarą Prancūzijoje už beveik 20 mln. eurų, ir Putino slaptos meilužės apartamentai Monake.

Kol vieni politikai kurpia planus krizei suvaldyti ir daro tai Vilniuje, kiti naudojasi proga būti matomi įvykių epicentre. Kai kurie valdančiaisiais netapę Seimo nariai šliejasi ne tik prie paprastų protestuotojų, bet ir pagarsėjusių dezinformacijos skleidėjų ir padeda kurstyti aistras dėl plūstančių nelegalų.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis antradienį paskelbė apie kovos su kibernetiniais nusikaltimais agentūros steigimą, praėjus mėnesiui po kibernetinės atakos prieš Lenkijos politikus, Varšuvos teigimu, įvykdytos iš Rusijos. „Nepraeina nė dienos, kad negirdėtume apie iš įvairių pasaulio vietų rengiamas atakas, dažnai įkvepiamas Rusijos ar kitų rytinių šalių“, – pažymėjo vyriausybės vadovas.

Naujai išrinkta socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė pakilo į antrą vietą populiariausių šalies politikų reitinge, atsilikdama tik nuo prezidento Gitano Nausėdos, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. V. Blinkevičiūtės teigiamų vertinimų dalis gegužę siekė 49,7 proc. Tuo metu populiariausiu politiku liekančio G. Nausėdos reitingas pakilo iki 61,4 proc. (balandį buvo 53,8 proc.). „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys portalui lrytas.

Konstitucijai prieštarauja draudimas į Seimą išrinktam politikui pasirinkti mandatą, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Konstitucinis Teismas pareiškė, kad į Seimą išrinktas politikas iki priesaikos turi teisę apsispręsti, ar eiti Seimo nario pareigas, ar pasilikti kitą mandatą. Rinkimų įstatymų nuostatos, pagal kurias į Seimą išrinktas Europos Parlamento, savivaldybės tarybos narys ar meras netenka įgaliojimų, pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Valdančiojoje koalicijoje vis garsiau skamba susierzinimas dėl jauniausiųjų partnerių – Laisvės partijos. Tiek konservatoriai, tiek ir Liberalų sąjūdis nepatenkinti, kad „laisviečiai“ vis dažniau viešumoje išstoja su pasiūlymais, kurie nėra suderinti, be to, jų veikimo stilius kiša koją ir konstruktyviam darbui. Patys Laisvės partijos nariai aiškina, kad jokių problemų nemato.

Kol konservatoriai bando nuversti Gitaną Nausėdą nuo atstovavimo Lietuvai Europos vadovų taryboje, gyventojai aiškiai sako, kad palaiko prezidentą. Kad Nausėda ir toliau turėtų skraidyti į Briuselį, mano kelis kartus daugiau žmonių, nei pasisakančių už Šimonytę. Tiek opozicija, tiek ir apžvalgininkai teigia, kad valdžią po 8-erių metų susigrąžinę konservatoriai iš karto pradėjo žygius, lengvinančius jų galimybes valdžios viršūnėse išsilaikyti ir toliau.

Įvykus pareigūnų profsąjungos mitingui prie Vyriausybės rūmų, dalis politikos senbuvių prabilo, kad Lietuvoje darbuotojus atstovaujančios organizacijos neretai turi gerokai artimesnį ryšį su partijomis, nei derėtų. Neslepiama, kad kone kiekviena politinė partija turi sau palankias profsąjungas, kurios naudingos ne tik kritikuojant oponentus, bet ir nutyla, kai atitinkama partija atsisėda valdžios viršūnėje. Profsąjungų aktyvistams vėliau politikai atsidėkoja postais.

Seimas atsisakė įpareigoti savivaldą iki 2028 metų perimti visus sodų bendrijų kelius.   Seimas ketvirtadienį po pateikimo nutarė nesvarstyti tokių Sodininkų bendrijų įstatymo pataisų: už jų svarstymą balsavo 43 Seimo nariai, prieš – trys, o susilaikė 65 parlamentarai.

Augantis visuomenės nepasitenkinimas Vyriausybės darbu jau atsispindi ir skaičiuose. Nuo darbo pradžios gruodį Ingridos Šimonytės reitingas jau smuko dešimtadaliu, menksta ir pasitikėjimas pačia Vyriausybe. Politologai aiškina, kad kai kurie ministrų kabineto sprendimai žmones tiesiog gąsdina. O reitingų prastėjimas esą – tik pradžia. Keturi mėnesiai valdžioje daro savo. Pranyko plačios porinkiminės šypsenos ir euforija, nebematyti ir tokių kreipimųsi į tautą.

Konservatoriai ėmėsi taisyti įstatymus, kad į Lietuvą automatiškai būtų uždrausta atvykti rusų propagandistams. Anot Gabrieliaus Landsbergio, norima turėti tvirtesnius argumentus, neįsileidžiant Kremliaus ruporų, mat kai kurie sprendimus paskelbti juos nepageidaujamais Lietuvoje skundžia mūsų teismams.

Dalis Vokietijos įstatymų leidėjų vėl tapo kibernetinės atakos taikiniais, penktadienį pranešė vietos žiniasklaida, saugumo ekspertams bedant pirštu į rusų įsilaužėlius.

Norint sudaryti sąlygas darbdaviams nusisamdyti darbuotojų sezoniniams ar trumpalaikiams darbams, Seimas spręs, ar ilginti darbo su kvitais laiką,    Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo pataisas: už balsavo 55 Seimo nariai, prieš – 10, o susilaikė 39. Toliau Seimas pakeitimus svarstys balandžio 27-ąją.

Žinoma Rusijos psichiatrė-seksopatologė, profesorė ir televizijos laidų ekspertė Dilia Jenikejeva apie Rusijos politikų seksualinį gyvenimą sprendžia iš savo 30 metų klinikinio darbo patirties. Mat tarp jos pacientų nemažai ir politikos elito atstovų. Tarsi ant lentynėlių sudėliojo ministrų, deputatų, oligarchų ir net prezidentų  psichoseksualines ypatybes.

„Facebook" įkūrėjas Markas Zuckerbergas paskelbė, kad socialinis tinklas neberekomenduos politinių ir pilietinių grupių socialinės platformos vartotojams. Socialinių tinklų kompanija spalį, artėjant prezidento rinkimams, pareiškė, kad laikinai sustabdo politinių grupių rekomendacijas JAV vartotojams. Dabar pareišta, kad tai taps nuolatiniu dalyku ir jie išplės šią politiką visame pasaulyje.

Seimo valdyba sausį atšaukė keletą buvusių savo sprendimų ir atvėrė kelią gerokai didinti parlamentarų padėjėjų ir kitų politinio pasitikėjimo tarnautojų algas. Seimo kanceliarija masiškai priiminėja prieš mėnesį ar pusantro įdarbintų asmenų prašymus didinti pareiginės algos koeficientą, tai yra – jų atlyginimus. Pirminiais skaičiavimais, kai kuriems tarnautojams algos per mėnesį kils keliais šimtais eurų.

Darbą pradėję naujieji ministrai vis dar bando suprasti, kokį palikimą perėmė iš valstiečių Vyriausybės. Kai kurie sako jau suskubę stabdyti jų pirmtakų inicijuotus konkursus į vienas ar kitas pareigas, o taip pat ir šimtatūkstantinius pirkimus. Įtarimai dėl skaidrumo kyla ir peržvelgiant kitus paskutinius pirmtakų darbus. O dalis naujai iškeptų ministrų prisipažįsta – kol kas net nespėjo pasidomėti, kas vyksta ministerijose ir nežino, ar viskas skaidru bei teisėta.

Auditorių ir finansininkų vertinimu, turtingiausias yra Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, antroje vietoje – jo verslo partneris, Plungės rajono savivaldybės tarybos narys Liudas Skierus, o trečiasis – Seimą palikęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis. Žurnalo „Reitingai“ kartu su portalu „Delfi“ atlikto tyrimo duomenimis, Kauno miesto mero V. Matijošaičio bendro turto vertė sudaro per 153,4 mln. eurų.

Naujieji valdantieji Seime registravo Baudžiamojo ir administracinio nusižengimo kodeksų pataisas, kuriomis būtų dekriminalizuojamas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų turėjimas. Už vadinamosios „žolės“ turėjimą ar rūkymą viešoje vietoje grėstų įspėjimas arba bauda iki 100 eurų. Per lapkritį Lietuvoje mirė 40 procentų daugiau žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį. Mokslininkai tvirtina, kad šie skaičiai toli gražu ne riba, mat mirštančiųjų tik daugės.

Seimo valdyba antradienį pritarė Seimo statuto pataisoms, numatančioms išsamią tvarką, kaip organizuoti nuotolinį parlamento darbą. „Iš esmės pritariame statuto pakeitimo projektui, prašome dar pakoreguoti dėl apskundimo tvarkos, ir jį per šiandieną ir rytojų, valdybos formate pakoregavę, registruosime“, – per valdybos posėdį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Valdybos nariams užkliuvo statuto pataisų projekte numatyta nuotolinio posėdžių apskundimo tvarka.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas ragina valstybę skirti kompensacijas įmonėms, kurios apmoka darbuotojų koronaviruso testus. Valdantieji sako, kad tokia idėja yra svarstytina, tačiau reikėtų įvertinti valstybės finansines galimybes bei laboratorijų pajėgumus, nes šiuo metu jų trūksta. „Įmonės nepakankamai atlieka savo darbuotojų sveikatingumo vertinimų. Tai sąlygoja kai kurios ekonominės priežastys.

Su koronavirusu užsikrėtusia Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen kontaktavusiai kandidatei į premjerus Ingridai Šimonytei penktadienio rytą bus atliktas COVID-19 testas, pranešė konservatorių atstovė. „Rytoj ryte I. Šimonytei privačioje klinikoje jos asmenine iniciatyva bus atliktas testas.

Kandidatė į premjerus Ingrida Šimonytė sako, kad svarstymų dėl pokyčių antros pakopos pensijų kaupime tikriausiai nepavykti išvengti, tačiau abejoja, kad tie svarstymai paskatintų dar vieną pensijų kaupimo reformą. „Ką tik viena reforma įvyko. Per pastarąsias kelias kadencijas kiekvienoje jų turėjome po vieną reformą. Reikia išvengti, kad dar vienoje kadencijoje bus dar viena pensijų kaupimo antros pakopos reforma“, – ketvirtadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje pareiškė I. Šimonytė.

Vyriausybę formuojanti Ingrida Šimonytė sako, kad buvęs valstybės kontrolierius Arūnas Dulkys buvo jos pirmas pasirinkimas į sveikatos apsaugos ministrus, tačiau pripažįsta neturinti prezidento pažado dėl ministrų tvirtinimo. „Planą B gyvenime reikia turėti visada, bet šitame etape norėčiau išgirsti argumentus, kodėl netinka planas A, o tada jau kalbėti apie planą B, C, ar kokį nors dar,“ – interviu BNS trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Trys opozicinės Seimo frakcijos tariasi dėl bendradarbiavimo, tačiau socialdemokratai nenori rašytinio susitarimo. Antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų partijos ir Darbo partijos lyderiai Seime kalbėjo apie galimą bendradarbiavimą ir derino opozicijai priklausančių postų pasidalijimą.  „Aptarėme galimybę pasirašyti susitarimą. (...) Yra Darbo partijos patikinimas, kad jie dirbs opozicijoje.