pokovidinis sindromas

Šaltuoju metų laiku daugelis pacientų skundžiasi peršalimo ligomis. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ Alvydas Unikauskas išdavė, kad dažniausiai nustatomos gripo ir koronaviruso diagnozės. Pasak specialisto, COVID-19 infekcija išsiskiria ilgu ir sudėtingu sveikimo periodu, kurio metu dažnai pasitaiko pokovidinis sindromas. „Neretai atsigavimas po koronaviruso yra sudėtingas.

Šiuo metų laiku serga daugelis lietuvių. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas atskleidė, kad dažniausiai pasitaiko virusinės COVID-19 ir gripo infekcijos. Laidos vedėjas kartu su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene patarė, kaip elgtis persirgus koronavirusu ir greičiau atgauti jėgas.

Užsitęsęs nuovargis, suprastėjusi atmintis, miego sutrikimai ir nuotaikų svyravimai. Tai vieni dažniausių pokovidinio sindromo simptomų, dėl kurių koronavirusu persirgę žmonės ieško pagalbos vaistinėse, pasakoja farmacininkė Miglė Kazakevičienė. Ji dalinasi patarimais, kokie vitaminai gali padėti palengvinti šiuos varginančius simptomus, bei pasakoja, kaip juos derinti tarpusavyje.

Lietuvoje – daugiau nei milijonas pirminių, 100 tūkst. antrinių ir tūkstantis tretinių užsikrėtimų COVID-19. Šių statistinių rodiklių reikšmės išaugo dėl vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje fiksuoto sergamumo didėjimo. Tai reiškia, kad šiuo metu šalyje yra ne tik daugiau gyventojų, įgijusių imunitetą naujausioms koronavirusinės infekcijos atmainoms, bet ir tų, kurie susiduria su sunkumais atsistatant po ligos.

Atrodo, didžioji COVID-19 „audra“ jau tikrai liko praeityje, tačiau į pakankamai didelį užsikrėtimų skaičių specialistai nesiūlo žiūrėti pro pirštus. Kasdien ne tik vis dar miršta žmonės, bet ir įspėjama dėl naujos – ilgojo kovido epidemijos. Negana to, nerimą kelia ir atsirandantys vis nauji viruso variantai.

Ne vienas šeimos gydytojas pažymi, kad nemažai pacientų, anksčiau persirgusių COVID-19, kreipiasi pagalbos dėl galvos skausmų, kurie kankina pakankamai ilgai, trukdo kasdieniniam darbui, ženkliai blogina gyvenimo kokybę, konstatuoja profesorius Julius Kalibatas. Jis pasakojo, kad viena pacientė skundėsi, kad po koronavirusinės infekcijos jai prasidėjo migrenos priepuoliai. „Analgetikų poveikis buvo menkas, bet sesers naudojami migrenos gydymui vaistai tikrai padėjo.

Dėl šalyje plintančios COVID-19 infekcijos daugėja užsikrėtusių asmenų, o kartu ir patiriančių liekamuosius reiškinius. Vaistininkė Virgilija Bečelytė įvardija penkis dažniausius nusiskundimus, dėl kurių pagalbos vaistinėje ieško persirgę COVID-19. Ką vaistininkai jiems pataria? „Didžioji dauguma pacientų, persirgusių COVID-19, skundžiasi silpnumu ir nuovargiu. Juos taip pat vargina įvairaus pobūdžio – raumenų, sąnarių, galvos – skausmai, miego ar virškinimo sutrikimai bei plaukų slinkimas.

Nors šiuo metu dauguma susirgimų koronavirusu yra lengvi ir pandemijos valdytojai yra nubrėžę aiškią ribą – pacientų reanimacijos skyriuose skaičių, kada reikėtų skelbti aliarmo signalą, specialistai ir dabar ragina neprarasti budrumo. Nepaisant to, kad paprastai omikron atmaina nesukelia sunkios ligos, liekamieji infekcijos reiškiniai gali varginti net ir 9 mėnesius. Dažnas, užsikrėtęs omikron atmaina, perserga lengvai ar net beveik gali nepajausti išreikštų simptomų.

5 tūkstančiai – tiek koronavirusu persirgusių žmonių pasinaudojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamomis reabilitacijos paslaugomis praėjusiais metais, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). „Žmonėms, prasirgusiems COVID-19 liga, PSDF lėšomis apmokamos tiek stacionarinės, tiek ambulatorinės medicininės ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Pernai tokiems pacientams buvo suteikta daugiau nei 2 tūkst. ambulatorinių bei 3,5 tūkst.

Persirgę net ir lengva koronaviruso forma dalis žmonių toli gražu negali pasidžiaugti gera būsena. Specialistai konstatuoja, kad apie trečdaliui COVID-19 pacientų gali pasireikšti įvairiausi nemalonūs reiškiniai, kurie yra įgavę postkovidinio sindromo pavadinimą. Anot gydytojų, šiuo metu net galima būtų išskirti 3 jo etapus.  Dažniausiai tokius pacientus vargina nuovargis net išsimiegojus, tokia būsena gali tęstis net kelis mėnesius.

Nors pandemija ir slopsta, šeimos gydytojai priversti suktis kaip bitės – sumažėjus sergančiųjų koronavirusu į dienos šviesą visu „gražumu“ išlenda įprasti, tačiau lėtines ligas labiau užleidę, taip pat – ir karo įsigąsdinę gyventojai. Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis gi apgailestauja, kad dalis pacientų įprato tik prie nuotolinių konsultacijų.

Persirgusius COVID-19 gali varginti įvairūs liekamieji reiškiniai, tarp jų – ir suprastėjusi atmintis. Vaistininkė Ieva Sauserytė sako, kad dažnai į vaistinę užsuka ieškantys pagalbos ir patarimo, kaip kovoti su šiuo negalavimu. Paprašyti apibūdinti, kaip jis pasireiškia, pacientai įvardija požymius, kuriuos vaistininkė priskiria pažintinių funkcijų sutrikimams. „Pacientų nusiskundimai leidžia daryti išvadą, kad COVID-19 neigiamai paveikia ne tik atmintį, bet ir pažintines funkcijas.

Kas devintam, persirgusiam ūmine COVID-19 infekcija, išsivysto ilgalaikis pokovidinis sindromas – žmones kankina didžiulis nuovargis, dusulys, galvos skausmai, dingusi uoslė, sutrinka ir atmintis. Tokie simptomai pacientus gali varginti net ilgiau nei pusę metų – dažniausiai jie kankina darbingo amžiaus žmones – ypatingai moteris. O didėjant susirgimų skaičiams, milžiniškas krūvis tenka ir šeimos gydytojams – priversti konsultuoti net po 100 pacientų per dieną.

Nors koronaviruso omikrono atmaina, panašu, sukelia lengvesnę ligą ir dėl to augantys užsikrėtimų skaičiai taip sparčiai nedidina įtampos ligoninėse, medikams nerimą kelia vis daugiau dėl COVID-19 į ligonines patenkančių vaikų. Gydytojai pažymi, kad koronavirusas linkęs slėptis už įvairiausių simptomų, todėl būna sunkiai atpažįstamas, o intensyvaus gydymo susirgus koronavirusu prireikia ir kūdikiams.

Nors omikron atmaina greičiausiai nesukelia tokių pragaištingų ūmios ligos pasekmių sveikatai kaip prieš tai siautusios atmainos, net persirgus lengva koronavirusinės infekcijos forma gali varginti nemalonūs liekamieji reiškiniai. Įspėjama, kad net jauniems asmenims gali atsirasti širdies virpėjimai, nemiga, stiprus nuovargis, atminties sutrikimai, o visa tai varginti net 6 mėnesius ir ilgiau.  Viltingai ir vis garsiau tikimasi, kad omikrono atmaina pasauliui neša pandemijos pabaigą.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vaikų chirurgams vis dažniau tenka diagnozuoti klastingą pokovidinį daugiasisteminį uždegiminio atsako sindromą. Keletą vidaus organų sistemų pažeidžianti liga sunkiai diagnozuojama, o, nustačius sindromą, vaikui reikalingas intensyvus gydymas, dažnai intensyviosios terapijos skyriuje.

Per dvejus metus trunkančią pandemiją COVID-19 infekcija persirgo jau daugiau nei 0,5 mln. Lietuvos gyventojų. Deja, nemaža dalis pasveikusiųjų dar ilgai jaučia šios ligos pasekmes. Raginama nekentėti, nelaukti, kol varginantys simptomai praeis savaime, o kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydytojas atliks tyrimus, įvertins sveikatos būklę, prireikus išrašys siuntimą specialisto konsultacijai.

Užsikrėtus virusais tikimės, kad jais persirgsime ir daugiau blogai nesijausime, kol vėl neužpuls kita infekcija. Ne visada tai tiesa – pasaulyje išplitusi koronaviruso infekcija nemaloniais simptomais vargina net ir ja persirgus. Specialistai sako, kad dažniausiai infekcija persirgę žmonės skundžiasi nuovargiu, negrįžtančiu uoslės praradimu bei užsitęsusiu karščiavimu.

Nors šiuo metu tiek daug kalbama apie koronavirusinę infekciją ir apsisaugojimo nuo jos būdus, specialistai įspėja, kad jau dabar ne mažesne visuomenės sveikatos problema tampa liekamieji ligos reiškiniai. Pokovidinis sindromas dažnai pakerta darbingo amžiaus, iki tol buvusius sveikus žmones ir priverčia juos jaustis lyg pasenusiais dešimtimis metų. Deja, reabilitaciją dėl to gauti toli gražu gali ne visi.

Didžioji dalis persirgusių COVID-19 virusu, net ir praėjus šešiems mėnesiams po ligos nustatymo, vis dar yra varginami bent vieno liekamojo reiškinio. Įvairiose Lietuvos vietovėse kalbinti vaistininkai papasakojo, kuo skundžiasi persirgę COVID-19 ir ką kiekvienu atveju pataria pacientams.  Dažniausiai į vaistines užsukę pacientai skundžiasi bendru silpnumu, nuovargiu, jaučiamu nuolatiniu nerimu, užgulusia nosimi, negrįžtančiomis uoslės ir skonio funkcijomis.

Kauno klinikų Reabilitacijos klinika atliko tyrimą,  kurio metu įvertinti pacientų, persirgusių COVID-19 liga, liekamieji reiškiniai. Šių metų gegužės-liepos mėnesiais surinkti beveik 1300 respondentų duomenys. Pirminiai duomenys parodė, kad 9 proc. sergančiųjų išsivystęs pokovidinis sindromas, kai COVID-19 ligos simptomai išlieka daugiau nei keturias savaites. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skaičiuoja, kad kas dešimta ūminė COVID-19 liga pereina į lėtinio susirgimo eigą.

Trečiajai COVID-19 bangai rodant savo nagus ir vėl didėjant į ligonines guldomų pacientų srautui gydytojai vis garsiau kalba apie greitu metu užplūsiančius pokovidinio sindromo kamuojamus žmones. Įspėjama ne tik dėl ilgus mėnesius ir lengvai sirgusiuosius galinčių varginti poinfekcinių reiškinių, bet ir stipriai išaugsiančių sveikatos sistemos kaštų.

Pasaulinei pandemijai įsibėgėjus baimė užsikrėsti COVID-19 liga dažnam žmogui, varginamam širdies ligų, tapo priežastimi nesikreipti į medicinos įstaigas. Respublikinės Šiaulių ligoninės kardiologai su baime išgyveno tą laiką, kai stacionaro palatos buvo pustuštės, o konsultantų kabinetuose ne tik nesivarstė durys, bet ir tylėjo telefonai – nuotolinės konsultacijos beveik nevyko, nors gydytojai dirbo ir laukė pacientų ar jų šeimos gydytojų skambučių.

Netikėtai užklupusi sunki COVID-19 ligos forma pareikalavo iš Antano daug jėgų. Vyras prisimena, kad pirmuosius ligos simptomus pajuto gruodžio pradžioje, kai pakilo temperatūra ir pradėjo skaudėti kūną. „Dėl plaučių uždegimo atsidūriau ligoninėje ir ten praleidau beveik mėnesį, – prisimena Antanas. – Net ir įveikus šią klastingą ligą, mano savijauta buvo prasta, nusilpau, negalėjau nuryti nei maisto, nei vandens, neprakalbėjau.

Vis daugiau kalbama apie tai, kad net ir persirgęs COVID-19 pacientas negali būti iki galo ramus. Neretai tuo liga neužsibaigia ir įvairūs pokovidiniai simptomai, galintis stipriai pabloginti gyvenimo kokybę, nepraeina net ir po 6 mėnesių. Tokiomis įžvalgomis dalinasi Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Šiandien vis garsiau tiek medikai, tiek patys pacientai kalba apie liekamuosius COVID-19 reiškinius. Persirgusieji šia infekcija skundžiasi nuovargiu, įvairiais skausmais, susilpnėjusia atmintimi ar kitais neurologiniais sutrikimais. Pasirodo, kai kurie negalavimai net gali paguldyti ir į ligoninės palatą.