poilsiautojai

Liepa prasidėjo karščiais. Neapsikentę tvankiuose miestuose, poilsiautojai nutūpė visų vandens telkinių pakrantėse, o vasaros kurortas Palanga ėmė braškėti nuo šimtatūkstantinės minios. Tokiomis dienomis išsijuosę dirba tvarkos sergėtojai. Jų ir paklausėme, ar Lietuvos žmonės moka ilsėtis, dėl ko dažniausiai kyla konfliktai, kokio amžiaus poilsiautojai aršiausi ir pan.

Kalendorinė vasara nepastebėtai perkopė į antrąją pusę, nors iš tiesų jos praktiškai taip iki šiol niekas ir nepajuto. Žinoma, buvo dienų, kai žmonės leipo nuo spiginančios saulės, tačiau jų buvo mažiau, nei tikėtasi. Todėl Balsas.lt pasidomėjo, kaip ne itin vasariški orai atsiliepė Lietuvos kurortuose dirbančiam jaunimui. Picerijose Nidoje ir Palangoje dirbančios merginos pateikė skirtingus atsakymus, tačiau pagrindiniu akcentu išliko nedidelis poilsiautojų skaičius.

Įsibėgėjus vasarai Palangos komunalininkai dirba be atokvėpio – jie privalo suspėti išspręsti ne tik „kurortines“ problemas, bet ir nepamiršti pasirūpinti vietos gyventojų, palangiškių, poreikiais. Kurorto tvarkytojų diena prasideda labai anksti – jau 5 val. ryto komunalininkai triūsia paplūdimyje bei miesto gatvėse. Išvežamos šiukšlės, purenamas paplūdimio smėlis, šluojamos, o esant poreikiui – ir plaunamos Palangos gatvės, puoselėjami kurortą puošiantys gėlynai.

Šią vasarą Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi keliones į Graikijos salas, o šioje šalyje gerokai išaugo vidutinė sąskaita už gydymo paslaugas. Tokias atostogų kelionių tendencijas fiksuoja Skandinavijos draudimo bendrovė „If“. „Per pastaruosius mėnesius padaugėjo pranešimų apie Graikijoje patirtą žalą. Keletą pastarųjų metų vidutinė sąskaita už gydymo paslaugas Graikijoje buvo apie 1000 litų, o dabar jos dydis siekia net 1700 litų“, – sako „If“ asmens žalų specialistė Alytė Balkuvienė.

Jau ne vienerius metus vieni lietuviai keiksnoja lietuvišką pajūrį dėl „užsienietiškų“ kainų ir, jų teigimu, kur kas pigiau ilsisi Viduržiemio jūros kurortuose, o kiti, būdami ištikimi sentimentams, vyksta atostogauti į  lietuvišką pajūrį. Po ilgojo liepos savaitgalio buvo paskelbta, kad per tris dienas Palangoje apsilankė apie 0,5 mln. žmonių. Toks poilsiautojų kiekis nemenkai papildė ir kurorto verslininkų kišenes, kurie birželį nuogąstavo, kad dėl prastų orų vasara bus ne kokia.

Savaitgalį Neringos kurortuose įrengtuose bankomatuose pritrūko grynųjų pinigų. Į kurortą atvykusių turistų šeštadienio vakarą laukė nemaloni staigmena – norintiems išsigryninti pinigų bankomatai jų negalėjo išduoti, nes buvo tiesiog ištuštinti poilsiautojų. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas portalui Balsas.

Dažnas lietuvis piktinasi, kad nakvynės Lietuvos kurortuose kainos yra siaubingai išpūstos. Ypač daug tokių priekaištų tenka atlaikyti Neringai, kurioje, anot poilsiautojų, gali ilsėtis tik turtingi užsieniečiai arba gerai uždirbantys lietuviai. Tačiau į portalą Balsas.lt kreipėsi Neringoje kambarius nuomojanti Vilma, kuri prisipažino tiesiog norinti trumpai ir aiškiai išdėstyti, kas lemia iš tiesų nemažas nuomos kainas šiame viename gražiausių Lietuvos gamtos kampelių.

Gelbėtojai ne tik suteikia pirmąją pagalbą susižeidusiems ar gavusiems saulės smūgį, bet ir dėl tėvų neatsakingumo yra priversti dirbti vaikų auklėmis. Vandens telkiniai vis dar neįšilę, o  besimaudančiųjų nedaug, tačiau jau nuo gegužės pajūryje poilsiautojų saugumą akylai prižiūri gelbėtojų tarnybos. Pasirodo jiems daugiau paplušėti, net ir karštosiomis vasaros dienomis, reikia ne vandenyje, o sausumoje.

Nors vasaros sezonas paprastai skelbiamas nuo birželio, dėl gerų orų poilsiautojai jau dabar traukia Lietuvos pajūrin. Palanga bene populiariausia tarp lietuvių turistų, jau kurį laiką ji itin pamėgta ir mūsų kaimynų rusų bei baltarusių. Į Palangą nuo senų laikų atostogauti vasarą traukdavo ištisos lietuvių šeimos su vaikais. Savo ruožtu Nida visada viliojo ramesnio poilsio mėgėjus ir tuos, kurių kišenė pilnesnė.

Druskininkai atidaro kurorto vasaros sezoną. Per miesto šventę po rekonstrukcijos atidarytas senųjų gydyklų parkas ir muzikinis fontanas. Šiemet tikimasi dar didesnių turistų srautų, praneša LTV naujienų tarnyba. Senųjų gydyklų parkas rekonstruotas už Europos Sąjungos lėšas, bendradarbiaujant su Lenkijos Augustavo savivaldybe. Augustave atnaujintas Žygimanto Augusto skveras, Druskininkuose šis parkas.

Vasaros sezonui besiruošiantys Neringos verslininkai poilsiautojus žada pasitikti kai kuriomis naujovėmis ir pernykštėmis kainomis. Verslininkai baiminasi, kad sezonas gali būti prastas. Mat pastebima, kad nemažai poilsiautojų atsisako maitinimo kavinėse ar restoranuose, praneša LTV „Šiandien“. Nors Neringos viešbučiai ir kavinės sako jau pasirengę priimti poilsiautojus, gausiau jų laukiama birželį, paskelbus vasaros sezono pradžią.

Nuo birželio poilsiautojai, apsistojantys Palangoje, mokės rinkliavą už naudojimąsi viešąja kurorto infrastruktūra – po vieną litą už kiekvieną nakvynę. Sprendimą miesto Taryba šiandien priėmė vienbalsiai. Taip miesto valdžia tikisi Palangos biudžetą dar šiemet papildyti maždaug 600 tūkst. litų.

Kaimo turizmo sodybose pernai sulaukta vidutiniškai 11 procentų daugiau poilsiautojų nei užpernai. Panašių srautų tikimasi šiemet.Tačiau optimistines verslininkų nuotaikas temdo gegužę įsigaliosiantys mokesčių pasikeitimai, praneša LTV „Panorama“. Pernai kaimo turizmo sodybas aplankė pustrečio šimto tūkstančių poilsiautojų, iš jų beveik dešimtadalis – užsieniečių. Daugiausiai svečių sulaukta iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos. Vienam žmogui nakvynė kainavo nuo 30 iki 50 litų.

Kultūros renginiai, kulinariniai nuotykiai ir festivaliai, Rygos bei nedidelių miestų žavesys – tai raktiniai žodžiai, kuriais Latvija nusprendė šiemet aktyviai vilioti turistus iš Lietuvos.

Pirmosios žinios apie automobilio panaudojimą keleivių vežimui Lietuvoje aptinkamos 1905 metais. Laikraštis „Vilniaus žinios“ rugsėjo 16-ąją rašė: „Druskininkų gyventojas Pogulianovskis gavo leidimą įtaisyti susisiekimą automobiliu tarp Druskininkų ir Peterburgo – Varšuvos geležinkelio stoties „Porečje“. Pogulianovskis jau užsakė Prancūzijoje automobilius ir kaip tik pabaigs plentą, ketina leisti automobilius važinėti“. Plentas buvo baigtas tiesti 1906 metais, gegužės mėnesį, tą liudija „Įre...

Rugsėjo 15 dieną atsinaujinančiame Zarasų mieste iškilmingai atidarytas išskirtinės architektūros Zaraso ežero apžvalgos ratas. Lietuvoje unikalus ir analogų neturintis statinys yra 17 metrų aukščio ir net 34 metrų pločio, nuo jo atsiveria įspūdingas vaizdas į Zaraso ežerą bei miesto apylinkes. Tikimasi, kad šis statinys, esantis miesto vartų zonoje, taps vienu iš pastaraisiais metais itin sparčiai atsinaujinančių Zarasų simbolių.

Beveik dešimt procentų kelionėmis besidominčių lietuvių žada rugsėjį vyksiančio Europos krepšinio čempionato rungtynes stebėti užsienio kurortuose, rodo kelionių organizatoriaus „Novaturas“ internetinėje svetainėje atlikta apklausa. Anot įmonės rinkodaros ir komunikacijos vadovės, puikios sąlygos palaikyti mūsų šalies rinktinę poilsiautojams bus užtikrintos net devyniuose lietuvių itin pamėgtuose kurortuose.

(Papildyta 11:14 val.) Elektros tiekimo sutrikimas, dėl kurio trečiadienio vakarą užstrigo Palangos atrakcionų parko įrenginys, o jame pramogavę žmonės pakibo žemyn galva, greičiausiai įvyko dėl paties atrakcionų parko problemų, teigia „Lesto“ atstovas. Elektra išsijungė „Lesto“ priklausančioje transformatorinėje perdegus žemos įtampos saugikliui, rašo lt. Pranešimą apie gedimą transformatorinėje bendrovė gavo 22:50 val., jis buvo likviduotas per 18 min. (23:08 val.

Po ilgojo savaitgalio Palangai savais ištekliais tenka tvarkyti tai, ką atostogaudami kurorte palieka šimtai tūkstančių poilsiautojų iš visos Lietuvos. Miesto mero Šarūno Vaitkaus nuomone, padėti Lietuvos kurortams pasirūpinti tvarka bei švara turėtų ir papildomos valstybės lėšos. „Palangos biudžetas nėra didelis – siekia 53 mln. litų. Šis savaitgalis dar kartą parodė problemą – miesto lėšomis turime aptarnauti ir poilsiautojus, kurių sulaukėme per 300 tūkstančių.

Siekiant automobilius išstumti iš gatvių, esančių arčiau jūros, Palangoje daugėja automobilių stovėjimo bilietų pardavimo automatų. Net ir atvykę į Palangą kurorto svečiai automobiliais veržiasi kuo arčiau jūros. Tačiau tokių nemokamų vietų nuo šiol poilsiautojai ras vis sunkiau. Palangos gatvėse pastatyta 20 naujų automobilių bilietų pardavimo automatų.

„Dainų slėnio“ sala atsisveikino su jos prieglobstyje tris dienas besilinksminusiais poilsiautojais ir pramogautojais. Sekmadienį po pietų oficialiai uždarytas trečiasis „Tamsta“ muzikos festivalis. Tris dienas palapinėse gyvenę, gamtoje išdykavę ir su gera muzika smagiai išsišėlę vasarotojai iš visos Lietuvos tingiai pakavosi savo kuprines, iš lėto surinkinėjo savaitgalį jau namais spėjusias tapti palapines ir rinkosi po linksmybių užsilikusiais šiukšles.

Daug kas yra girdėję, o nemažai ir savo akimis matę, kaip poilsiautojai iš Rusijos elgiasi Turkijos ir Egipto kurortuose: tarsi amžinai neblaivūs pasaulio šeimininkai. Šią vasarą jiems atsirado galimybė greitai ir patogiai atvykti į Palangą, tačiau čia ilsisi visai kitokie kaimynai.

Daug kas yra girdėję, o nemažai ir savo akimis matę, kaip poilsiautojai iš Rusijos elgiasi Turkijos ir Egipto kurortuose: tarsi amžinai neblaivūs pasaulio šeimininkai. Šią vasarą jiems atsirado galimybė greitai ir patogiai atvykti į Palangą, tačiau čia ilsisi visai kitokie kaimynai, rašo „Šiaulių kraštas“. Pasilinksminimo įstaigų, į kurias nevengia užsukti atvykėliai iš Rusijos, darbuotojai teigia, jog šie klientai - tikras lobis: pinigų neskaičiuoja ir triukšmo nekelia.

Nida laikoma bene brangiausiu Lietuvos kurortu. Dar prieš kelerius metus poilsį čia rinkosi arba vokiečių turistai, kuriuos Nidos kainos „kandžiojo“ ne taip stipriai, kaip lietuvius, arba pasiturintys lietuviai, kurie nelabai krimtosi, kad poilsis Nidoje kainuoja tiek pat, kiek šiltuose kraštuose. Į Nidą atgauti jėgų visais laikais turistus viliojo švariausi Baltijos pajūryje paplūdimiai, unikalios kopos ir ošiantys pušynai.

Nuolatos erdvių  atsinaujinimui ieškantis bene populiariausias Lietuvos pajūrio kurortas Palanga šiais metais savo poilsiautojus nusprendė nustebinti išties įspūdinga dovana. Naujojo Palangos miesto mero Šarūno Vaitkaus iniciatyva Ražės upėje buvo įrengti trys fontanai. Bendradarbiaujant su fontanų verslo sektoriuje lyderiaujančia įmone „Poolservice.lt“ naujoji miesto pažiba buvo paleista į darbą jau šį trečiadienį.

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (VTD) skelbia, kad Lietuvos turizmas šių metų I ketvirtį viršijo prognozes, o  kai kuriose srityse net ir muša rekordus. „Tokios naujienos įpusėjus metus ne tik nuteikia optimistiškai, bet ir įkvepia tęsti pradėtus darbus.

Kiekvieną beprasidedantį vasaros sezoną Klaipėdos paplūdimių gelbėtojai sutinka su nerimu. Atsipalaidavę poisliautojai neretai pamiršta budrumą ir saugumą, todėl gelbėtojams tenka iš jūros traukti skęstančius žmones, paplūdimyje pasimetusiems vaikams surasti savo tėvus, medikai gelbėja saulės smūgio ištiktus poilsiautojus.

Tiek atvykstantys poilsiautojai, tiek šalyje dirbantys gidai, pasibaigus protestams ir atnaujinus skrydžius šia poilsio kryptimi, susiduria su itin išraiškingomis egiptiečių emocijomis, sutinkant svečius iš kitų šalių. Žodis svetingumas šiuo metu per „silpnas“ apibūdinti vietinių gyventojų džiugesį. Atvykus turistams, spaudžiamos rankos, oro uoste aidi šūksniai, visur šmėžuoja kelionių organizatorių atributika.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2010 m. kaimo turizmo sodybose apsilankė 227,5 tūkst. poilsiautojų, iš jų – 13,2 tūkst., arba 5,8 procento, užsieniečių. Dauguma užsieniečių atvyko iš Lenkijos (29,3 %), Vokietijos (17,3 %), Rusijos (11,6 %), Latvijos (10,6 %). Daugiausia poilsiautojų sulaukė Vilniaus (45,7 tūkst., arba 20,1 %), Kauno (41,8 tūkst., arba 18,4 %) ir Utenos (38,6 tūkst., arba 16,9 %) apskritys.

Kelionių organizatorius „Tez Tour“, atsižvelgdamas į pasikeitusią Užsienio reikalų ministerijos poziciją dėl padėties Egipte, nuo kovo 5 dienos pasiruošęs atnaujinti keliones į Hurgados bei Šarm El Šeicho kurortus.Atnaujinti kelionių į Egiptą organizavimą paskatino ir nemažėjantis poilsiautojų noras atostogauti būtent šioje šalyje, teigiama „Tez Tour“ pranešime.

Pajūryje nuoma besiverčiantys žmonės tikisi, kad šiemet šventiniu laikotarpiu pas juos lankysis daugiau poilsiautojų nei pernai. Tai parodė Palangos ir Nidos nuomos rinkoje veikiančio portalo smilteles.lt atlikta apklausa. Po vasaros sezono, daugiau vilties sulaukti poilsiautojų pajūrio gyventojams atsiranda tik prieš didžiąsias žiemos šventes – Kalėdas ir Naujuosius metus. Tačiau ekonominė krizė pakirto turizmą ir poilsiautojų čia nuo 2007 m. iki 2009 m. sumažėjo beveik dvigubai.

Šiame tinklalapyje per kelias minutes galima pamatyti, kaip pasikeitė pasaulis per vieną šimtmetį. Jame surinktos archyvinės fotografijos, iliustruojančios, kaip atrodė poilsiautojai paplūdimiuose prieš 100 metų.

Sekmadienio naktį atvykę raminti triukšmaujančių poilsiautojų policijos pareigūnai patys buvo sumušti. Apie 2 val. Plungės rajono policija gavo pranešimą, kad Plateliuose, viename iš kaimo turizmo sodybos namelių, triukšmauja asmenys. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, poilsiautojai pasipriešino ir sumušė tarnybos metu uniformuotus Plungės rajono policijos komisariato pareigūnus. Jie gydomi ambulatoriškai.

Gana gerus orus dovanojęs ilgasis savaitgalis prie Baltijos jūros sutraukė daugybę žmonių. Šią vasarą ilgai dėmesiu pajūrio nelepinę poilsiautojai pagaliau plūstelėjo į Lietuvos kurortus. Tiesa, išlaidauti jie neskubėjo. Balsas.lt kalbinti pajūrio verslininkai vienbalsiai sutaria, kad per keturių dienų išeigines jiems labai pasitarnavo geras oras. Palyginti su lietingu ilguoju Joninių savaitgaliu, restoranai ir viešbučiai sulaukė apie 30 proc. daugiau lankytojų.

Šiandien Sočio kurortas liko be dujų, - informuoja užsienio žiniasklaida. Dėl to poilsiautojai dieną turės apsieiti be karšto vandens ir maisto. Pranešama, kad dujų tiekimas nutrūko dėl profilaktinių dujų linijos priežiūros darbų. Dujos buvo išjungtos visiems didžiausiems jų vartotojams – savivaldybės pastatams, elektrinėms, sanatorijoms ir kitoms kurorto poilsiavietėms.

Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2009 m. kaimo turizmo sodybose apsilankė 245,4 tūkst. poilsiautojų, iš jų – 27,6 tūkst. (11,2 proc.) užsieniečių. Dauguma užsieniečių buvo iš Vokietijos (22,3 proc.), Lenkijos (20,6 proc.), Latvijos (12,7 proc.) ir Rusijos (12,1 proc.). Daugiausia poilsiautojų sulaukė Vilniaus (59,0 tūkst., arba 24  proc. visų poilsiautojų kaimo turizmo sodybose), Kauno (46,3 tūkst., arba 18,9 proc.) ir Utenos (45,6 tūkst., arba 18,6 proc.) apskritys.