poezija

Salomėjos Nėries paminklo sostinėje stojo ginti jos anūkė Salomėja Bučaitė kartu su menininkais. Ji su Lietuvos meno kūrėjų asociacija kreipėsi į teismą ir į prokuratūrą, kad panaikintų sprendimą sostinėje prie buvusios Salomėjos Nėries gimnazijos nuimti Nėries skulptūrą. Ją pašalinti reikalauja Gyventojų genocido ir rezistencijos centras, anot kurio, paminklas turi sovietinę ideologinę reikšmę.

„Pašto“, „Arklienos kumpio“, „Dailiausios moters mieste“  ir kitų kultinėmis tapusių prozos knygų autorius Charles Bukowski taip pat rašė ir eilėraščius. Ką tik lietuviškai pasirodė literatūros chuliganu praminto autoriaus eilėraščių rinkinys „Meilė – tai pragaro šuva“. Šie 1974–1977 m. rašyti eilėraščiai šiandien pripažinti modernios literatūros klasika. Ch.

Visuomenė ėmė laužyti ietis dėl Rašytojų sąjungos noro pastatyti paminklą poetui Justinui Marcinkevičiui. Dalis žmonių rašytoją vadina sovietiniu dainiumi, o kiti laikosi nuomonės, kad J. Marcinkevičius buvo tikras patriotas. „Aš tai tikrai gerbiu Marcinkevičių, nors esu rusų kalbos mokytoja, mokėmės universitete. Aš gerbiu, už“, – sako Vilniuje kalbinta praeivė.

Liepos 15 d. Kulautuvos pušų apsuptyje nuskambėjo 23-iasis bardų, dainuojamosios poezijos ir gyvos muzikos festivalis „Akacijų alėja“. Festivalyje apsilankė ir itin retai viešumoje matomas, privatų gyvenimą gyvenantis aktorius, režisierius Rolandas Kazlas. Jo deklamuotos poeto Roberto Danio eilės nepaliko abejingos tūkstantinės minios. Kviečiame išgirsti šias eiles ir jus. Festivalis „Akacijų alėja“ šiemet skaičiuoja jau trečią veiklos dešimtmetį.

Sekmadienį baigiamuoju vakaru Vilniaus rotušėje uždaromas šių metų tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. 59-ojo festivalio ir Maironio premijos laureatu tapo poetas, vertėjas, dramaturgas Julius Keleras už eilėraščių knygą „Virtuvėlė pilna Ukmergės“. Laureato pagerbimo ir vainikavimo šventė vyko penktadienį Maironio lietuvių literatūros sodelyje Kaune.

„Mirus autoriui visada kyla klausimas ką daryti su jo kūrybiniu palikimu“, – tokią mintį išsakė netikėtai mirusio poeto Aleksandro Žaltausko draugas ir knygos sudarytojas Aidas Jurašius. Prieš daugiau nei metus antraštėse mirgėjo A. Žaltausko vardas, kai vos 22-ejų poeto gyvybė užgeso toli nuo Lietuvos, Filipinuose.

„Kai kalbi apie Kęstutį, liūdnos gaidos neskamba, nors ką tu nori“, prisimindamas netikėtai mirusį poetą Kęstutį Navaką sakė jo bičiulis ir naujausios poezijos rinktinės leidėjas Gytis Vaškelis. Nors vasario viduryje Lietuva atsisveikino su K. Navaku, jo kolegos poetai ir rašytojai vieningai sutaria – dabar jis gyvens savo poezijoje ir kūryboje, o tai svarbiausia.

Nors išgarsėjo kaip poetas, eseistas, literatūros kritikas ir vertėjas, Kęstutis Navakas save vadino nuotykių ieškotoju. Į nuotykius K. Navakas leidosi ne tik tūkstančių knygų apsuptyje savo namuose ar bandydamas įvairius literatūros žanrus ir formas savo kūryboje. Taip pat jis eksperimentuodavo virtuvėje ir aktyviai dalindavosi savo gyvenimo nuotrupomis socialiniuose tinkluose.

Alvydas Valenta neseniai išleido šeštąją savo poezijos knygą „Hormonai visi išsislapstė“. Jo kūryba patraukia intelektualumu. Tai – nuolatinis ieškojimas atsakymų į sudėtingus egzistencinius klausimus, kurie niekada nebus atsakyti. Ir nesvarbu, ar žmogus turi negalią, ar ne – visiems jie tie patys.

Būdamas 86 metų pirmadienį mirė įžymus italų režisierius Ermanno Olmi, Kanų kino festivalyje apdovanotas svarbiausiu jo apdovanojimu už filmą „Medis klumpėms“ (L'Albero degli Zoccoli), vaizduojantį gyvenimą XIX amžiaus Italijos kaime. E. Olmi mirė pirmadienį šiauriniame Italijos mieste Asjage, kur jo laidotuvių dieną planuojama paskelbti gedulą, naujienų agentūrai ANSA pranešė meras Roberto Rigoni.

Beveik mėnesį ligoninėje gydomo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio būklė, anot jo sūnaus, nesikeičia. Tačiau V. Landsbergis savo „Facebook“ paskyroje pasidalino jautriu eilėraščiu apie savo savijautą. „Suvyto kaip žolė man ir kairė ir dešinė kurios mokėjo skambinti“, - rašė V. Landsbergis. Primename, kad penktadienio popietę V. Landsbergio sūnus Vytautas V. Landsbergis portalui tv3.lt sakė, kad profesoriaus būklė išlieka tokia pati.

Eilėraščius kuriantis ir savo kūrybą frakcijų referentėms bei Seimo narių padėjėjoms siunčiantis valstietis Egidijus Vareikis sulaukė kritikos dėl galimo seksualinio priekabiavimo. Seimo nario eilėraščiai – švelniai erotiniai, o juos gaunančios moterys stebisi tokiu Seimo nario gestu. Pats E. Varikis ginasi, kad tai kūryba, kurią jis siunčia tik tiems, kurie pageidauja.

Landsbergis – tai pavardė, kurią sunku atsieti nuo politikos, ji dažnai malama kietame ir aštriame Lietuvos naujienų kontekste. Tuo tarpu V. V. Landsbergio kūryba plaukia tarp jų ramiai, tarsi vanduo tarp aštriabriaunių akmenų, ir jis pats lieka kažkur tarpuose, nepaliestas ir nesužeistas, tarsi nieko nė nepastebėjęs.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė Regina Rudaitytė sako, kad šių metų Nobelio komiteto sprendimas skirti solidžiausią literatūrinę premiją populiarių dainų kūrėjui ir atlikėjui Bobui Dylanui ją tiesiog pribloškė. Nevienareikšmiškai šios premijos skyrimą vertina to paties fakulteto mokslininkė dr. Rūta Šlapkauskaitė. „Atrodo, kad Nobelio komitetas bus pradėjęs naują tradiciją – skirti premiją ne už rimtą ir įdomią kūrybą, o už politiškai angažuotą poeziją ar žurnalistiką.

Žiloje praeityje jis buvo žinomas kaip neprilygstamas štangos meistras ir bicepsų virtuozas, išstūmęs Lietuvai bronzą ir sidabro medalius Europos sunkiosios atletikos čempionatuose. Žinoma, kelti štangą yra viena, bet ar dar kam nors yra pavykę pakelti patį Lietuvos prezidentą ne vieną, o net du kartus? Baigęs profesionalaus sportininko karjerą Ramūnas Vyšniauskas tapo tapybos žinovu ir ėmė deklamuoti eiles. Ir jis tai daro pasakiškai įtaigiai.

„Mintis ant lapo pradėjau dėlioti, kai man buvo septyniolika, - portalui tv3.lt prisipažino sambo atstovas Natas Akmanavičius. – Bėgant laikui supratau, kad minčių yra labai daug, nusprendžiau, jog galiu jas panaudoti eilėraščiams“. Sportininkas prisipažino, kad grįžus iš varžybų po pralaimėjimų visada viduje jautė minčių antplūdį. „Jaučiau didelę motyvaciją, kad gyvenimas tęsiasi.

„Išnyko kaip dūmas, nublaškomas vėjo. Niekas gerai neminės. 500 sirgalių labai prisikentėjo – taip norėjosi garbės. Šakiams – dar ne šakės. Užaugs mažas „Vytis“. Tai daugiau nei klubas“, - skamba eilutės iš poeto Dainiaus lūpų.

Labas rytas suraitytas. Kuo gražesnis, nuostabesnis rytas pasitinka, tuo geresnė nuotaika tvyro ore. OK, pabandėme užsiimti poezija ir supratome, kad mums tai gaunasi labai prastai. Matyt, ketvirtadienis – ne poezijos diena. Bandysime paaiškinti tada labai paprastai. Moterys, merginos visada žinojo vyrų viliojimų paslaptis, visada suprasdavo, ko jiems reikia, nuo ko jiems gali išvarvėti akys, kodėl vyrai seilėjasi ir krečia kvailystes.

50-asis „Poezijos pavasaris“ lankytojus kvies į netradicinių eilių vakarą – gegužės 27 d. 20 val. Rašytojų klube organizuojami programinio kodo poezijos skaitymai. Renginio metu bus pristatyta programinio kodo konkurso ir tokios poezijos kaip judėjimo idėja rašytojų ir skaitytojų bendruomenei, o praėjusių metų konkurso nugalėtojų eilės bus skaitomos „Java“ ir „C#“ kalbomis, skelbiama programinio kodo poezijos konkurso organizatorių pranešime.

Gegužės mėnesį prasideda programinio kodo poezijos konkursas, kurio metu programuotojai kviečiami kurti eiles „Java“, „C++“ arba „C#“ kalbomis. Iniciatyva siekiama paskatinti informacinių technologijų specialistus nors kartą gyvenime pabandyti sukurti rimuotą programos tekstą. Antrus metus plėtojama idėja yra vienintelis tokio pobūdžio konkursas pasaulyje, sakoma konkurso organizatorių pranešime. „Pirmąjį rimuotą dvieilį programiniame tekste pastebėjome prieš dvejus metus visiškai atsitiktinai.

Prisipažinęs, kad labai jaudinasi, nes nėra pratęs apie save pasakoti auditorijai, Marius Burokas susitikime mieliau skaitė savo poezijos kūrinius ir vertimus. Autorės nuotr. Ketvirtadienį Šiaulių knygyne-kavinėje „Sielai“ viešėjo poetas, vertėjas, literatūros kritikas Marius Burokas, vertinamas kaip vienas garsiausių ir šviesiausių jaunosios rašytojų kartos balsų. Pernai M. Burokas pelnė „Naujojo knygnešio“ premiją, skiriamą labiausiai per metus nusipelniusiam populiarinant knygas.

Tarptautinis tarpdisciplininės poezijos festivalis „TARP“ – analogų neturintis renginys tiek Lietuvoje, tiek Europoje siūlo į poeziją pažiūrėti kitu kampu.

Plačiai žinomo savito poeto Marcelijaus Martinaičio (1936–2013) eilėraščiai, nauji ir nespausdinti ankstesniuose rinkiniuose, šiemet sugulė į rinkinį „Nenoriu nieko neveikti“, pavadinimą gavusį iš vieno naujų eilėraščių fragmento. Su būsimu eilėraščių rinkiniu dirbęs ir jį ruošęs poetas, deja, knygos sustyguoti, sudėlioti jos struktūros nespėjo, tačiau paliko beveik šimtą naujų eilėraščių.

Taip pavadintas renginys vakar uostamiesčio gyventojams priminė apie romantiškus jausmus, kuriuos į darbus įsisukę žmonės dažnai pamiršta. Knygos mylėtojų kertelė „Tarp eilučių“ surengė pritrenkiančią poezijos ir muzikos popietę. Buvo tiek daug gražių dainų ir romantiškų eilių, kad klausytojai liko sužavėti. Renginį vedė bei eilių deklamuotojus ir daininkus kalbino bičiulis Darius Rekis. Tai jam sekėsi puikiai.

Mirė poetas, eseistas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Marcelijus Martinaitis. Jam buvo 77-eri. Poetas insultą patyrė savo gimtadienio išvakarėse, kovo 31-ąją, pirmąją Velykų dieną. Jis buvo paguldytas į Santariškių klinikas. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl poeto Marcelijaus Martinaičio mirties. Dėl poeto mirties keičiasi Lietuvos radijo ir televizijos programa.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad įmonėje UAB „Rimi Lietuva“ sulaikyti ir iš rinkos surinkti lenkiški saldumynai – vafliai su įvairių skonių įdarais praėjusią savaitę grąžinti tiekėjui Latvijoje. Sprendimas laikinai uždraudžiantis prekiauti Lenkijos įmonėje „Magnolija Sp. Zo.

Mintinai mokytis eilėraščių teko visiems, bet kiek yra galinčiųjų pasidžiaugti atmintyje išsaugoję daugiau nei 100 poezijos kūrinių? Kelias dešimtis įvairių poetų eilių rajono muziejininkas Audrius Daukša deklamuoja jau seniai, bet prieš dvejus metus ryžosi mintinai išmokti bent šimtą Just. Marcinkevičiaus eilėraščių.

Šiauliečiai menininkai pristatė naktinių muzikinių poezijos skaitymų projekto „Pilmatis“ pirmąjį renginį. Vasario 28-osios vakarą, per pilnatį, rodys muzikinį-poetinį spektaklį. Svajoja apie poeziją stadione Šiaulių dramos teatro aktorius Rolandas Dovydaitis skaitys vokiečių kilmės JAV poeto Čarlzo Bukovskio poeziją. Eiles lydės Šiaulių muzikantų instrumentų muzika.

Poetas Gytis Norvilas, LRT televizijos laidoje „Labas rytas, Lietuva“, pristatydamas savo labai vizualią knygą „Išlydžių zonos“, teigė, kad piešinius galima traktuoti kaip poeziją. „Paraščių piešiniai, nors jų netraktuoju labai rimtai, tačiau rašant užeina noras kažką nupiešti ir tai pateikti kaip eilėraštį. Kiekvieną paveikslą, piešinį galima perskaityti kaip tekstą. Galų gale, pačiuose piešiniuose yra teksto, rašto“, – sako poetas G. Norvilas.

Nobelio literatūros premijos laureatas vokietis Guenteris Grassas šeštadienį išleido savo naujausią poezijos rinkinį „Vienadienė sėkmė“ („Eintagsfliegen“), kuriuo vėl provokuoja Izraelį. Rašytojas naujausiame kūrinyje liaupsina izraeliečių techniką Mordechai'ų Vanunu, kuris 9-ajame XX a. dešimtmetyje papasakojo apie iki tol slaptą Izraelio branduolinę programą.

„Gyvenimas – vienintelis ir vienas / Priėjus galą, lieka tik padvėst / Teisus yra nežinomas romėnas / Pasakęs: „Noriu žaisti tik ir ėst“, - tik vienas iš daugelio poeto Gintaro Patacko eilėraščių fragmentų. Kauno savivaldybėje pasiteiravus, kokį žmogų būtų galima įvardyti šio miesto simboliu, nė nesudvejojus ištarta G. Patacko pavardė. „Tikresnio Laisvės alėjos simbolio vargu ar pavyktų surasti“, - sulaukta atsakymo iš Kauno miesto savivaldybės atstovų.

Stresą patiriame visi. Bet ne visi vienodai greitai nurimstame. Kokių dar priemonių, be valerijonų lašų, gali griebtis tam, kad nusiramintum? 1. Užkrimsk riešutų. Graikinių riešutų aromatas, skatina smegenyse relaksino išsiskyrimą ir organizmą netrukus užlieja stresą slopinančios bangos. Suvalgius graikinį riešutą nuotaika dar labiau pasitaiso.

Birželio 1-9 dienomis Vokietijoje vyks tradicinis kasmetinis Berlyno poezijos festivalis. Jame dalyvaus ir Lietuvos atstovė, jauna poetė Gabrielė Labanauskaitė, įsijungusi į festivalio metu pristatomą projektą „renshi.

Sekmadienio pavakarę Vilniuje prasideda 48-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Festivalį pradės „Poezijos pavasario“ laureatas Gintaras Grajauskas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas ir saksofonininkas Petras Vyšniauskas su sūnumi Dominyku, Šių metų festivalio programoje iki gegužės 27 dienos suplanuota per 120 renginių Lietuvoje ir užsienyje.

Londono leidykla ketina publikuoti Talibano narių parašytų eilėraščių rinkinį. Iniciatyva sulaukė kritikos, esą šis poezijos rinkinys gali skatinti Jungtinės Karalystės priešo propagandą. Į Talibano poeziją, kurią gegužės 17 dieną išleis leidykla „Hurst and Co“, bus įtraukta per 200 eilėraščių, sekmadienį skelbia naujienų agentūra AFP. Tai yra eilėraščiai, kurių dauguma buvo publikuoti Afganistano karių tinklalapiuose per pastarąjį dešimtmetį.

Trys dešimtys jaunosios kartos poetų. Pokalbiai apie jų kūrybą. Eilėraščių skaitymai. Penkios valandos tiesioginio eterio. Tai bus galima išgirsti balandžio 13-osios, penktadienio, vidurnaktį įsijungus Lietuvos radiją. Iki šeštadienio 5 val. ryto Lietuvos radijo studijos durys bus atvertos festivalio „Literatūrinės Vilniaus slinktys“ dalyviams. „Džiaugiuosi, kad šią naktį „Literatūrinės Vilniaus slinktys“ radijo pagalba staigiai slinks į visą Lietuvą.

Vasario 24 d. Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio namuose (senas Lietuvos ambasados pastatas) pristatoma Georgijaus Jefremovo išversta ir sudaryta išsami Lietuvių poezijos antologija. Į ją įtraukta 54-ių įvairių laikų ir kartų Lietuvos poetų kūryba nuo Antano Strazdo ir Juliaus Janonio iki Tomo Venclovos ir Neringos Abrutytės bei daugelio kitų. Rusų skaitytojui turėtų atsiverti plati lietuvių poezijos panorama. O tai, kad ja besidominčiųjų Rusijoje yra daug, sudarytojas ir vertėjas neabejoja.

Robertas Roždestvenskis – poezijos genijus, publicistas ir vertėjas. Eilėse jis sugebėjo papasakoti apie savo šalį, apie didvyrius ir paprastus žmones, apie didžius žygdarbius ir mažus pasiekimus. Penktadienio vakarą Pirmojo Baltijos kanalo laidoje „Respublikos paveldas“ skambės dainos, tapusios ne tik epochos, bet ir visos Rusijos simboliu. Viskas, ką darydavo R. Roždestvenskis, buvo talentinga ir nuoširdu. Apie didžius dalykus jis kalbėjo paprastai. Apie meilę, apie šalį, apie žmogų.

Charizmatiškas, talentingas, draugiškas, milijonų muzikos gerbėjų numylėtinis. Sausio 25 dieną dainuojamosios poezijos genijus Vladimiras Vysockis būtų šventęs 74-ąjį gimtadienį. Ta proga Pirmasis Baltijos kanalas ateinantį sekmadienį skiria būtent šiam dainininkui, poetui ir aktoriui. Net šešiuose dokumentiniuose filmuose apie jo stulbinančią karjerą pasakos artimiausi draugai, bendražygiai ir kolegos. Filmas „Vysockis.

Jekateriną Fedotovą mama paliko ligoninėje, vos tik sužinojusi, kad jos dukra gimė akla. Visą savo vaikystę ir paauglystę ji praleido vaikų namuose Karagandoje. Dabar Jekaterinai 30 metų ir didžiausia jos svajonė – apkabinti mamą, kuri kažkada jos atsisakė. Nežiūrint į rūpesčius, Katia gyvena aktyvų gyvenimą – dainuoja chore, rašo eiles, sportuoja.

Rudeniui įpusėjus, vis labiau norisi šiltų ir jaukių vakarų, kur gardžiai gurkšnojant kvapnią arbatą klausomasi širdžiai mielos muzikos bei įdomiai ir nuoširdžiai bendraujama. Būtent dėl tokių tikrų ir nuoširdžių akimirkų, pradedamas naujas koncertų ciklas „Kalbanti muzika“, kuriame žodžių ir melodijos harmonija taps patalu vėsų rudes vakarą. Ne tik atlikimas, bet ir klausytojų klausimai su nuoširdžiais atlikėjų atsakymais, taps šio ciklo pagrindu.

Dainininkę Ievą Narkutę retas kuris tautietis atpažįsta gatvėje, tačiau jos daina „Raudoni vakarai“ jau žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Nuoširdus, patriotiškas jos kūrinys svetainėje „Youtube“ jau perklausytas apie 370 tūkst. kartų. Prieš metus šią dainą savo pasirodymui rusų TV megaprojekte „Ledas ir liepsna“ panaudojo aktorė Agnė Ditkovskytė, šiame šou šokusi ant ledo kartu su Povilu Vanagu. Dabar ši daina iki ašarų graudina filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ žiūrovus.

2011 metų Nobelio literatūros premija paskirta švedų poetui Tomasui Transtromeriui, ilgą laiką figūravusiam lažybų kontorų favoritų sąrašuose. Laureato vardą ketvirtadienį Stokholme paskelbė Švedijos akademijos nuolatinis sekretorius Peteris Englundas, praneša naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Jo glausti, aiškūs įvaizdžiai leido mums naujaip pažvelgti į pasaulį“, – teigia akademikų formuluotė.

Alfonsas Bukontas – poetas, kurio žodis, išaugęs iš dramatiškos XX amžiaus žmogaus individualios patirties, įgyja universalaus skambesio ir tylioj literatūros lauko nuošalėj liudija savo atsparumą, gyvastingumą bei slaptingą savastį. Jo rankai vienodai paklūsta tiek tolimomis asociacijomis saistomos laisvosios eilės, tiek asketiška grafika grįstos klasikinės formos.

Keli kūriniai iš Česlovo Milošo (Czeslaw Milosz) rinkinio „Kur teka saulė ir kur leidžiasi ir kiti eilėraščiai“ („Gdzie wschodzi slonce i kędy zapada i inne wiersze“) švedų studijos „InterAlter“ aktorius įkvėpė sukurti seriją trumpametražių filmų, tapsiančių vizualia Nobelio literatūros premijos laureato poezijos interpretacija. Filmai rugsėjį bus parodyti Lunde (Švedija), o gruodį - Varšuvoje.

Poezija yra tautos tapatybės dalis, o jau penktąjį dešimtmetį vykstančio festivalio „Poezijos pavasaris“ gyvybingą lemia amžinosios vertybės, teigia šalies vadovė. Sekmadienio vakarą Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo festivalio „Poezijos pavasaris 2011“ baigiamajame renginyje. Prezidentės teigimu, 47-ąjį kartą vykstantis „Poezijos pavasaris“ kaskart primena, kad poezija yra mūsų tautos tapatybės dalis.

Ketvirtadienį sostinės Žvėryno mikrorajone atidengtas paminklas vienam iškiliausių ir originaliausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios rusų poetų,Konstantinui Balmontui.

Visiems pasitaiko dienų, kai ne viskas klostosi taip, kaip norėtųsi ir rodos, kad visos tikslingos bei kryptingos mūsų pastangos ką nors pakeisti eina perniek. Nuleisti rankas, nusiminti lengva, tačiau nesugebėdami vertinti to, ką turime ir skleisdami neigiamą energiją mes programuojame save nesėkmei. Būtent todėl visus traukia nepataisomi optimistai, teigiamas emocijas skleidžiantys žmonės ir visi, kurie šypsosi ne tik dėl mandagumo. Kaip ir mūsų pašnekovė Indrė Valantinaitė.

Po vieno iš Justino Marcinkevičiaus poezijos vakarų, į kurį, kaip ir į kiekvieną, susirinko gausybė poeto gerbėjų, Jo artimas draugas poetas Algimantas Baltakis pasakė: “Tavo, Justinai, ne vakarai, o atlaidai". Šeštadienį kertant į akis sniegui, siautėjant gripams ir bronchitams pasibaigė pirmasis poezijos pavasaris žiemą.