poetas

Vilniuje, savo namuose, eidamas 53-iuosius metus, mirė poetas, vienas žymiausių lietuvių literatūros kritikų, eseistų ir publicistų, Rašytojų sąjungos narys Valdemaras Kukulas, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.

Prasidėjo poeto Justino Marcinkevičiaus įamžinimas jo gimtajame Prienų rajone. Viešajai bibliotekai, kurioje poetas dažnai lankydavosi, suteiktas J. Marcinkevičiaus vardas. Dar šiemet tikimasi pastatyti paminklinį akmenį jo tėviškėje – Važatkiemyje. Prienų viešojoje bibliotekoje J. Marcinkevičius buvo dažnas svečias. Kad bibliotekai būtų suteiktas žymaus kraštiečio vardas, neprieštaravo nė vienas Prienų tarybos narys.

Jau penkiolika metų lietuvių literatūros kūrėjai nebeskelbia jokių savo kartos manifestų, o skirtingų kartų poezijos sąvoka neretai vertinama kaip pasenusi, neaktuali arba pernelyg mitologizuota. Poetai ir jų kūrybos tyrinėtojai bando ieškoti kartos atpažinimo ženklų poezijoje. „Šiuo metu literatūroje vyrauja labai korektiškas tonas tarp autorių kartų ‒ nėra jokių įtampų arba jos labai aštriai nepasirodo viešumoje.

– Kiekvieno savo pašnekovo, kad ir kas jis būtų – politikas, verslininkas ar kultūros žmogus, klausiu, ką reikia daryti, kad Lietuvoje gyventi būtų geriau... – Ir ką? Visi postringauja, ką reikėtų daryti? O aš manau, kad jau užteks, jau nebereikia šnekėti – reikia tiesiog imti ir daryti. Nesitikint, kad padarys valdžia, kad parems valstybė.

Gimti balandžio 1-ąją... Kai visi išsijuosę meluoja, pokštauja... Ar tokia gimtadienio data nėra papildomas motyvas lyg į nerimtą pokštą pažvelgti į save, žmoniją, besivaikančią chimerų po žalią pasaulį? Ar tokia diena nėra papildomas motyvas ją gimusiajam tapti poetu? – klausiame Melagių dieną gimusio lietuvių literatūros klasiko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto Marcelijaus Martinaičio. – Gimti balandžio 1-ąją, manau, yra savaime linksmas nuotykis.

Justinas Marcinkevičius mums buvo tapęs įpročiu. Kaip tėvas ar motina, kuriuos matai kasdien, kurių nuolat klausinėji patarimo, kuriais tiki ir net nesuabejoji jų jausmais savo atžvilgiu. Kurie visados yra šalia ir net atrodo, kad bus visados. Kaip, tarkim, maumedis ar Neries linkis, kone kasdien patenkantis į tavo akies vyzdį. Ir mums ramu, kad jie yra, nes tai brangiausias mūsų įprotis. Mums buvo ramu su poetu.

Šiuolaikinis jaunimas poetą Justiną Marcinkevičių pažino jau brandų, solidų, kurio jaunas laikas jau buvo sugulęs kaip kirsto rugio pradalgės eilėmis, raštais ir prisiminimų kupetomis. Nieko keista, kad poeto nusistatymas gyvenimo vertybių atžvilgiu, jo nuoširdus iškentėtas žodis, jo dorumas ir net per nuotolį juntama simpatija žmogui žavėjo, bet ir kėlė abejonių - juk tai labiau tiko šventojo paveikslui, o ne mirtingajam, gyvenančiam toli gražu ne gėrio valdomame pasaulyje.

Lietuva atsisveikina su nacionaliniu poetu Justinu Marcinkevičiumi. Šiandien ir rytoj Lietuvoje paskelbtas gedulas. „Dideli žmonės neišeina, tik persikelia į kitą būties vietą“, – sako mintimis apie J. Marcinkevičių pasidaliję filosofas Arvydas Juozaitis ir režisierė Agnė Marcinkevičiūtė. Arvydas Juozaitis: „Justinas Marcinkevičius – Lietuvos amžinybės balsas“ – Ką prarado Lietuva, Anapilin išėjus J. Marcinkevičiui? – Lietuva nieko neprarado, ji, ką turėjo, tą ir turi.

Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta valstybinė komisija poeto, dramaturgo, vertėjo, visuomenės veikėjo Justino Marcinkevičiaus laidotuvėms organizuoti. Komisijai vadovauja premjeras A. Kubilius. Valstybinės komisijos pirmininko pavaduotojai – Ministro Pirmininko kancleris Deividas Matulionis ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas.

Eidamas 81-uosius metus, mirė rašytojas Justinas Marcinkevičius, pranešė Lietuvos radijas. J.Marcinkevičius sunkią galvos smegenų traumą ir kaklo slankstelio lūžį per nelaimingą atsitikimą patyrė pernai gruodžio 7-ąją savo namų laiptinėje. Poetas buvo gydomas ligoninėje, tačiau taip ir neatsigavo. Justinas Marcinkevičius gimė 1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų rajone. Lankė Alksniakiemio pradžios mokyklą. 1942–1949 m. mokėsi Prienų gimnazijoje.

Poetas ir vienas labiausiai gerbiamų visuomenės atstovų Justinas Marcinkevičius perkeltas iš Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės reanimacijos į neurologijos su smegenų kraujotakos sutrikimais skyrių. Skyriaus vedėjas portalui diena.lt patvirtino, kad poetas paguldytas pas juos, tačiau kokia šiuo metu yra jo būklė, komentuoti atsisakė.

Praėjusią savaitę Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje poetui Justinui Marcinkevičiui buvo atlikta operacija, per ją buvo pašalinti nuo sunkios galvos traumos užsilikę kraujo išsiliejimai. Antrojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Danguolė Kaladienė pirmadienį „Respublikai“ sakė, kad po operacijos ligonis atsigauna neblogai, yra sąmoningas. Jam nebereikia kvėpavimo aparato.

Jau visą mėnesį Lietuva laukia viltingų naujienų iš Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės apie poeto Justino Marcinkevičiaus sveikatą. Pirmadienį Antrojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Danguolė Kaladienė „Respubliką“ patikino, kad ligonis jaučiasi ne blogiau kaip praėjusią savaitę, tačiau apie pagerėjimą kalbėti dar anksti.

Vos juntamas, bet viltingas poeto Justino Marcinkevičiaus būklės pagerėjimas prieš Kalėdas buvo trumpas. Vakar Antrojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Danguolė Kaladienė neturėjo kuo paguosti: „Šiuo metu ligonio būklė yra sunki ir labai rimta. Ligonis yra intensyviai gydomas". Ji aiškino, kad pacientas vėl yra prijungtas prie kvėpavimo aparato ir dėl to esą sunku vertinti jo sąmonės būklę, nors prieš kelias dienas jis buvo supratęs sakomus žodžius ir vykdęs prašymus.

Lietuvos žmonių linkėjimai poetui Justinui Marcinkevičiui kuo greičiau pasveikti pradėjo pildytis – prieš Kalėdas pagaliau sulaukėme viltingos naujienos, kad poeto būklė nors lėtai, bet po truputį eina geryn. Vakar Antrojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Danguolė Kaladienė patikino, kad ligonis iš tiesų jau yra sąmoningas, tai reiškia, kad jis supranta tiek gydytojų, tiek jį lankančių artimųjų žodžius ir vykdo jų prašymus (paspaudžia ranką, atsimerkia ir pan.

Po patirtos traumos ir operacijos poetas J. Marcinkevičiaus atgavo sąmonę, bet jo būklė lieka stabiliai sunki ir jis toliau gydomas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės reanimacijoje. J. Marcinkevičius buvo operuotas, jam sutvirtinti kaklo slanksteliai.

Po sunkios galvos ir kaklo traumos sveikstančiam poetui Justinui Marcinkevičiui didžiausias pavojus garsaus poeto gyvybei jau praėjo. Gydytojai skelbia, kad operacija buvo sėkminga, visi vieno garsiausių lietuvių poetų kūno jutimai normalūs. Tačiau sunkus ligonis dar negalėjo judinti galvos, nes sutvirtinti kaklo slanksteliai, taip pat nekalbėjo. Žinomas poetas Justinas Marcinkevičius šiuo metu gydomas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje.

Jau savaitę po patirtos traumos ligoninėje gydomas poetas Justinas Marcinkevičius yra stabilios, bet labai sunkios būklės. Rašytoją gydantys Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Antrojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus medikai tolimesnio J. Marcinkevičiaus gijimo prognozuoti neiryžo, rašo 15 min.lt. Į ligoninę dėl kaklo slankstelio lūžio ir galvos smegenų traumos jis pateko gruodžio 7 d. ir buvo operuotas.

Žinomas poetas Justinas Marcinkevičius šiuo metu gydomas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje. Vyrui skubios medikų pagalbos prireikė po to, kai įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu lūžo kaklo slankstelis. Medikai poetui atliko operaciją. Poeto žmona Genovaitė Marcinkevičienė naujienų portalui Balsas.lt sakė: „Sunku atsakyti, kaip šiuo metu jaučiasi mano vyras, nes situacija keitėsi kas minutę.

„Viena iš mano svajonių — gyventi Kanados miškuose arba taigoje. Norėčiau “survivalinti“ (bandyti išgyventi) visiškai laukinėje gamtoje, skaičiuoti žvaigždes, grizlių išmatas ir plaukus ant lašišos nugaros“, — sako poetas, dramaturgas ir prozininkas, vaikų ir jaunimo teatro “Aušra“ režisierius Mindaugas Valiukas. Jis — ir Zigmo Gėlės premijos už geriausią debiutą laureatas.

Mirė garsus rusų poetas Andrejus Voznesenskis, praneša "Interfax" remdamasis nenurodytu šaltiniu. Poetas mirė eidamas 78-uosius metus po ilgos sunkios ligos. A. Voznesenskis buvo vienas ryškiausių rusų poetų. Jis sukūrė tokius garsius eilėraščių rinkinius kaip "Garso šešėlis", "Žvilgsnis", "Mozaika", "Išleisk paukštę", "Vitražo darbų meistras". Jo kūriniams būdingas dinamiškumas, pilietinis patosas, lyriškumas, juose atskleistas sudėtingas amžininko pasaulis.

Lietuvos rašytojų sąjungą pasiekė skaudi žinia. Gegužės 9 d. mirė Nacionalinės premijos laureatas, poetas Jonas Strielkūnas. J. Strielkūnas gimė 1939 m. Putauskuose, Vabalninko valsčiuje. 1957 m. baigė Vabalninko vidurinę mokyklą. 1957–1960 m. dirbo Vabalninko laikraščių redakcijose, 1967–1978 m. laikraščio „Literatūra ir menas“ redakcijoje. Eilėraščius spausdinti pradėjo 1958 m., daugelis jo eilėraščių tapo dainomis.

Balandžio 23 d. 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Bažnyčių 4) Vilniuje gyvenantys poetai Laurynas Katkus ir Rimantas Kmita pristatys naujausias savo poezijos knygas. Lauryno Katkaus (g. 1972) trečioji poezijos knyga „už 7 gatvių“ geografinėmis platumomis ir ilgumomis tarsi įtraukia skaitytoją į Gralio taurės paieškas. „Svarbi šių ieškojimų vieta ir Vilnius, poeto vaikystės ir dabartinis miestas: savas, pažįstamas, nors besikeičiantis.

„Klausykitės, kaip derina gitarą ar smuiką, kaip tos veržiamos stygos dejuoja, tarytum skaudėtų joms. Panašiai ir žmogui, kuris yra aukščiausio absoliuto - Dievo rankose, skauda, bet tada kaip instrumentas jis įgauna orumo. Su tokiu žmogumi įdomu bendrauti“, - sakė rašytojas, dramaturgas Kazys Saja, kai kalbėjomės apie žmogiškumą, meilę, tikėjimą ir skepsį. Jaunam žmogui rūpi išreikšti save, bręsdamas jis tampa bendruomeniškas, o sendamas išmoksta glaustis prie smilgos, susilieti.