planeta

Sergejus Orlovas, trismegistos.lt Žemė, kaip visos kitos planetos, yra apvali. Jau pripratome prie gražių planetos vaizdų, padarytų iš kosmoso, skrendančio lėktuvo arba meteorologinio oro baliono. Atrodytų, apvali planetos forma turėtų būt neginčijamas faktas. Bet egzistuoja žmonės, kurie tebemano, kad mes visi gyvename… plokščioje Žemėje! Šie žmonės yra net susibūrę į Plokščios Žemės draugiją, jos nariai kaltina visas pasaulio valstybės sąmokslu bei masiniu melu.

 LRT Radijas, LRT.lt Amerikiečių tyrėjai sako, kad artėjant 2070 m., pasaulyje gyvenančių krikščionių ir musulmonų skaičius susilygins, o 2100 m. musulmonų planetoje bus dauguma. Šiuo metu krikščionių religija – vyraujanti. JAV tyrimo agentūra REW skelbia, kad iki 2050 m. krikščionių padaugės 35 procentais, o musulmonų 73 proc., tuo metu ateistų skaičius sumažės.

 Ar kada teko susimąstyti, kaip reiktų gyventi, tarkim, kuriame nors Saturno mėnulyje arba Plutone? Pradedame Saulės sistemos planetų kolonizavimui skirtą ciklą apie tai, koks gyvenimas būtų įvairiausiuose Saulės sistemos kampeliuose. Kelionę pradėkim iš eilės. Taigi, koks gyvenimas būtų... Merkurijuje? Turint omenyje beprotiškus temperatūros svyravimus, Merkurijų vargu ar galima pavadinti planeta, kurią žmonija norėtų kolonizuoti.

Filme parodoma Žemės ir Mėnulio hipotetinė evoliucijos istorija per milijardus metų ir nepaprasta Mėnulio reikšmė mūsų planetai. Mums labiausiai žinomas faktas yra mėnulio ir žemės planetų gravitacinių jėgų įtakojami vandenynų potvyniai ir atoslūgiai, bet nemažiau svarbu yra tai, kad mėnulis įtakojo procesus padėjusius Žemėje atsirasti gyvybei ir augalijai. Mėnulio dėka mes turime metų laikų ciklus. Mūsų laikais mokslininkai milimetro tikslumu gali išmatuoti atstumą tarp Mėnulio ir Žemės.

Nors kalendorinė žiema prasidės tik po savaitės, tačiau pirmu sniegu jau spėjome pasidžiaugti. Dabar siūlome minutę atokvėpio per kurią galite pasigrožėti nuostabiai gražiais žiemos vaizdais.

Svarstymai ir diskusijos šiuo klausimu vis dar netyla. Įprasta Žemę taip vadinti dėl to, kad net 70 proc. jos paviršiaus dengia vanduo, o pastarojo gyvybės įvairovei neprilygsta joks kitas Žemės kampelis. Iš kur atsirado vanduo Žemėje? Nors netyla diskusijos, kad vanduo mūsų planetą pasiekė kur kas vėliau nei ji susikūrė, visgi nauji moksliniai tyrimai priverčia atsukti laikrodį atgal ir iš naujo svarstyti vandens kilmę ne tik Žemėje, bet ir visoje Saulės sistemoje.

Dažniausiai varlės, sutinkamos Lietuvoje, didelio pasigėrėjimo ar susižavėjimo nesukelia, o kai kuriuos žmones net ir gąsdina. Tačiau šios egzotiškos, neįprastos varlės išties kelia nuostabą.

Gyvename įstabaus grožio planetoje, kurios grožio tobulumą pasinėrę į darbus ir rūpesčius dažnai pamirštame. Dabar siūlome minutę atokvėpio per kurią galite pasigrožėti nuostabiai gražiais pasaulio vaizdais.

 Svarstymai ir diskusijos šiuo klausimu vis dar netyla. Įprasta Žemę taip vadinti dėl to, kad net 70 proc. jos paviršiaus dengia vanduo, o pastarojo gyvybės įvairovei neprilygsta joks kitas Žemės kampelis. Iš kur atsirado vanduo Žemėje? Nors netyla diskusijos, kad vanduo mūsų planetą pasiekė kur kas vėliau nei ji susikūrė, visgi nauji moksliniai tyrimai priverčia atsukti laikrodį atgal ir iš naujo svarstyti vandens kilmę ne tik Žemėje, bet ir visoje Saulės sistemoje.

Gyvename įstabaus grožio planetoje, kurios grožio tobulumą pasinėrę į darbus ir rūpesčius dažnai pamirštame. Dabar siūlome minutę atokvėpio per kurią galite pasigrožėti nuostabiai gražiais pasaulio vaizdais.

Gyvename įstabaus grožio planetoje, kurios grožio tobulumą pasinėrę į darbus ir rūpesčius dažnai pamirštame. Dabar siūlome minutę atokvėpio per kurią galite pasigrožėti nuostabiai gražiais pasaulio vaizdais.

Prieš 8 metus po ilgų diskusijų ir ginčų nuspręsta Plutoną išbraukti iš planetų sąrašo. 2003 m. spalio mėn. buvo atrastas objektas 2003 UB313, kuris, pasirodo, už Plutoną yra kur kas didesnis ir nutolęs nuo Saulės tris kartus toliau nei Plutonas. Tiesa, naujasis objektas buvo pavadintas Ėridės vardu.

Žmonių populiacija didėja nesustabdomai. Vašingtono universiteto mokslininkai pateikė stulbinančius duomenis. Pasirodo, yra 80 proc. tikimybė, kad iki šio amžiaus pabaigos žmonių populiacija gali siekti nuo 9,6 milijardo iki 12,3 milijardo žmonių. 7 milijardai – ne riba Anksčiau mokslininkai svarstė, kad iki XXI a. pab. gyventojų skaičius nedidės taip greitai ar net mažės dėl įvairių klimato svyravimų, ligų ir pan., o daugiausiai gali siekti 9 milijardus.

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija ataskaitas skelbia ne be reikalo, jos skirtos informuoti apie tai, kas mūsų laukia keičiantis klimatui. Tačiau klausimas kaip stipriai klimato kaita paveiks visą pasaulį vis dar lieka atviras. Juk viskas priklauso nuo to kaip greitai ir kokius sprendimus priimsime. Tuo tarpu Pasaulio išteklių institutas (angl. World Recourse Institute) pristato keturis scenarijus nuo pačio optimistiškiausio iki pesimistiškiausio.

Danijos ir Grenlandijos geologinių tyrimų centro daktaras Jasonas Boxas pareiškė, kad nuo Arkties vandenyno dugno kyla didžiuliai metano burbulai – tokie dideli, kad metanas taps pagrindiniu veiksniu pasaulinio klimato pokyčių aplinkybėmis. „Jei atmosferą pasieks nors maža dalis Arkties dugne glūdinčių dujų – mums šakės“, - pareiškė mokslininkas.

Liko kiek daugiau nei 12 mėnesių, kai pasaulis pirmą kartą iš arti pamatys vieną labiausiai intriguojančių ir didžiausias diskusijas keliančių Saulės sistemos kūnų – Plutoną. Visai tikėtina, kad NASA zondo „New Horizon“ vizitas į Plutono sistemą atnaujins priblėsusius debatus dėl šio nedidelio dangaus kūno statuso: Plutonas yra planeta ar ne planeta? O gal – dvinarė planeta? Zondas „New Horizon“ prie ledinio Plutono priartės 2015 m. liepą.

Neabejotinai įrodyta, kad mūsų planetos klimatas šiltėja dėl į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Daugiausia tai lemia iškastinio kuro deginimas gaminant elektros energiją, naudojant transportą, užtikrinant pramonės veiklą ir namų ūkių poreikius, o taip pat miškų kirtimas. Sparčiai tirpsta ledynai, šiltėja vandenynai, kyla jų lygis, grasindamas užtvindyti daugelį pakrančių miestų, salų. Tačiau nuo 1998 metų mokslininkai stebi klimato kaitos sulėtėjimą planetoje.

Astronomai aptiko planetą, kuri panaši į Žemę labiau, negu bet kuri kita iki šiol žinoma mokslui planeta

Rapolas Tamošiūnas Kuo toliau, tuo daugiau nerimo kelia klimato kaitos pokyčiai. Nuo jų kenčia gamta ir žmonės. Todėl kiekvienas turėtų pradėti keisti kasdienius įpročius, kad ir toliau žmonija galėtų mėgautis tuo, ką duoda ši planeta. Svarbūs rodikliai Pasak Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo, profesoriaus daktaro Arūno Bukančio, pavasarį ima dygti nauji statiniai, aktyvėja ir individualių namų statybos.

Kino teatro „Skalvija“ lankytojai džiaugiasi atgijusia „Planetos“ kavine, tačiau sėkmingai plėtoti verslą trukdo kaimynų nenoras gyventi draugiškai. Nuo praėjusio amžiaus 7-tojo dešimtmečio pačioje Vilniaus širdyje veikė sostinės kino teatras „Planeta“. Jam nutraukus veiklą, nustojo veikti ir šalia veikusi kavinės tokiu pat pavadinimu.

Užfiksuoti keisti juodųjų bedugnių ir tolimų supernovų signalai rodo, kad erdvėlaikis yra kažkas daugiau, nei manė Einšteinas. Gyvename neregimame landšafte, kuris, nors ir negalimas pajusti tiesiogiai, apsprendžia viską, ką matome ir veikiame. Visi objektai, nuo planetų, besisukančių aplink Saulę iki raketų skriejančių į Mėnulį ar nerūpestingai ant grindų numesto pieštuko, seka jo nejuntamais kontūrais. Kovojame su jais kaskart žingsniuodami įkalnėn ar kopdami laiptais.

Jei būtumėte filmų kūrėjas ir kas nors pasiūlytų filmo idėją apie čiuptuvais mojuojantį ateivį, kuris gali keisti formą, tapti nematomu ir apakinti savo priešus chemikalais, galite atsidusti ir pasakyti, kad tai tiesiog aštuonkojis. Nors mokslas paaiškino jau daug vandenynų paslapčių, jų vis dar liko. Anot listverse.com, net ir dabar gelmėse gausu padarų, kurie nustebintų daugelį. 10. Atolla medūza Atola medūza yra neretai sutinkama – jų randama kiekviename pasaulio vandenyne.

Naujoji pasaulio pabaigos data yra 2013 metų rugpjūčio 23-oji, praneša bubblews.com. Ši data buvo nustatyta pagal Grigorijaus Rasputino, legendomis apipinto ir prieštaringai vertinamo asmens Rusijos istorijoje, pranašystę. Daugelis tikėjo, kad buvo tikras pranašas. Pranašystėje tariamoji apokalipsė yra siejama su „baisia audra“, kuri planetą užklups 2013 metų rugpjūčio 23 dieną.

NASA atrado dar vieną planetą, kuri nuo Žemės nutolusi apie 57 šviesmečius. Planeta pavadinimu „GJ 504b“ yra maždaug Jupiterio dydžio, bet keletą kartų sunkesnė. Ji yra mažiausia planeta nufotografuota teleskopu. Ji yra ryškiai purpurinė spalvos, kas leidžia manyti, kad planeta yra pakankamai jauna, rašo globalpost.com. Tačiau ne jos atspalvis sudomino astronomijos specialistus. „GJ 504b“ nutolusi nuo savo žvaigždės atstumu, kuris prilygsta 44 kartams didesniam atstumui tarp Žemės ir Saulės.

Įdomus faktai praskaidrina nuotaiką, palengvina mokymąsi ir nustebina kompaniją... Interestingfacts.net siūlo pasidomėti visu sąrašu tokių faktų. 21. Kad galėtų skristi, drugelio kūno temperatūra turi būti ne žemesnė nei 30 laipsnių. 22. Šalis, kurioje pagaminama daugiausia pieno (matuojant tūrį), yra Indija. 23. Manoma, kad šachmatai kilo iš šiaurinės Indijos. Kaip ir kiti žaidimai, kuriems daugiau nei 1000 metų, anksčiau šachmatai buvo žaidžiami kitaip nei šiais laikais.

Astronomai ketvirtadienį paskelbė, kad rado dar vieną mėlyną planetą labai toli nuo Žemės, bet - ne vandens pasaulį, o išdegintą, nesvetingą vietą, kur lyja stiklu. Naudodamiesi kosminiu teleskopu "Hubble", NASA ir Europos kosmoso agentūros ESA mokslininkai pirmą kartą nustatė tikrąją tos egzoplanetos spalvą. Egzoplanetomis vadinamos planetos, kurios skrieja aplink kitas žvaigždes.

Visuotinis atšilimas (arba globalinis atšilimas) – per paskutinius dešimtmečius fiksuojamas Žemės atmosferos paviršiaus ir vandenynų vidutinės temperatūros didėjimas. Per XX amžių vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,74 ± 0,18 °C. Taigi, trumpai kalbant, imant blogiausią variantą, beveik vienu laipsniu.

Vargu, ar kas nors susimąstė, kaip atrodytų mūsų planetos Žemė dangus, jei ją juostų tokie patys žiedai, kaip Saturną. Vienas menininkas nusprendė parodyti, kaip dangų matytume, jei vis tik taip nutiktų. Menininkas Ron Miller pasitelkė savo fantaziją ir pabandė vizualiai parodyti „žieduotą“ Žemę.

Pavojaus varpais skambina mokslininkai. Jie teigia, jog, siekdami didesnio derliaus ir gausiai tręšdami savo laukus, ūkininkai daro didžiulį neigiamą poveikį gamtai. Pavyzdžiui, nutekėjusios trąšos 2011 m. sukėlė tokį Erio ežero vandens žydėjimą, kad šis padengė net trečdalį vieno didžiausių JAV, Kanados ir viso pasaulio ežerų paviršiaus.

Goda Raibytė, LRT.lt 2012 metais pasaulis išgirdo apie iki tol negirdėtą avantiūrą – žmonijos misiją į Marsą „be bilieto atgal“. „Pasielgiau kiek savanaudiškai – nusprendžiau įkurti „Mars One“ tam, kad pats galėčiau nuskristi į Marsą. Turiu merginą. Ji į ten nenori, o manęs neišleidžia“, – per konferenciją „Login“ penktadienį teigė „Mars One“ įkūrėjas Basas Lansdorpas.

Galingais teleskopais galaktikas stebintiems astronomams nestinga dramatiškų įvykių mūsų visatoje. Vienas įdomiausių: netikėtai iš sąstingio pabudusi juodoji skylė, kuri beregint prarijo 20-ies Jupiterio planetų dydžio objektą. Visa tai įvyko labai toli ir labai seniai: fenomenas, apie kurį pranešė Europos kosmoso agentūra, stebėtas NGC 4845 galaktikoje, kuri yra už 47 milijonų šviesmečių nuo mūsų planetos.

Prieš daugybę erų, kai Saulė buvo blyškesnė nei yra dabar, Žemę nuo apledėjimo apsaugojo molekulių susidūrimai atmosferoje. Jie pasaulį šildė pakankamai, kad jame galėtų atsirasti gyvybė, teigia mokslininkai. Naujai atrastasis šildymo efektas gali turėti įtakos mokslininkams apibrėžiant nežemiškus pasaulius, kuriuose galėtų klestėti gyvybė, rašo SPACE.com. Kai Saulė dar buvo jauna, jos ryškumas siekė tik 70 proc. dabartinio, rodo modeliai. Tačiau per pirmuosius 2 mlrd.

Pirmoji iš tiesų į Žemę panaši planeta greičiausiai bus aptikta jau kitąmet. Šis atradimas priverstų žmoniją iš naujo įvertinti savo vietą visatoje. Nors astronomai pastaraisiais metais aptiko daugybę egzoplanetų, kurios viena ar dviem esminėmis savybėmis (pavyzdžiui, dydžiu ar numanoma paviršiaus temperatūra) panašios į mūsų pasaulį, jiems vis dar nepavyko rasti planetos, kurią būtų galima vadinti Žemės dvyne. Tačiau jau 2013-aisiais padėtis turėtų pasikeisti, tvirtina mokslininkai.

Žmonės, tikintys, kad pasaulio pabaiga įvyks 2012 metų gruodžio 21 dieną, remiasi Majų kalendoriaus penktojo ciklo, trukusio 125 metus, pabaiga. Tačiau kaip atrodys pasaulio pabaiga? Yra visas sąrašas teorijų, kurios aiškina kaip bus sunaikinta mūsų planeta. Nors mokslininkai teigia, kad nėra ko jaudintis, vis tik siūlome permesti akimis šias pagrindines teorijas.

Kaip paaiškėjo išvydus naujausias Keko observatorijoje padarytas fotografijas, Uranas savo išvaizdos įspūdingumu niekuo nenusileidžia visoms kitoms Saulės sistemos dujinėms planetoms. Tai – ne nykus, pilkas, beveidis pasaulis, kokį išvydome prieš keletą dešimtmečių, 1986 m. zondo „Voyager“ siųstose pirmosiose nuotraukose. Tai – dinamiškas, siautulingas, uraganų verpetais pasipuošęs dujinis milžinas, iš kitų planetų išsiskiriantis tuo, jog aplink Saulę rieda tarytum ant šono.

Bet kokia Marso bazė pirmiausia pareikalaus statybinių medžiagų. Tiesa, iš Žemės čia nieko neatsiųsi. Nebent kažką visai lengvo, pavyzdžiui, pripučiamas konstrukcijas, kaip kažkada svajojo NASA, turėdama omenyje Mėnulio kolonizaciją. Tačiau Marse šis sprendimas turėtų rimtą kliūtį – didesnę nei Mėnulyje gravitaciją ir smėlio audras. Ir kaip spręsti šią problemą? Atsakymo paklauskite JAV Brauno ir Stanfordo universitetų sintetinės biologijos ekspertų.

Astronomai pareiškė, kad atrado planetą, kurios paviršius, galimas daiktas, visiškai padengtas deimantais ir grafitu,  praneša „Reuters“. Nauja planeta, pavadinta 55 Cancrie, dukart didesnė ir aštuonis kartus sunkesnė už Žemę. Nuo mūsų planetos ji nutolusi per 40 šviesmečių, yra Vėžio žvaigždyne ir sukasi aplink žvaigždę, kuri iš Žemės matoma plika akimi. Vidutinė temperatūra planetoje yra 1,648° Celcijaus, o metai trunka viso labo 18 valandų.

Pateikiame dešimt įdomių ir netikėtų faktų apie Saulės sistemą ir aplink ją skriejančias planetas. 1. Karščiausia planeta nėra arčiausiai Saulės Tikriausiai kiekvienas žmogus žino, jog arčiausiai Saulės orbituojanti planeta yra Merkurijus. Logiškai mąstant, kuo planeta arčiau Saulės, tuo joje karščiau. Pagal šią teoriją išeitų, kad Merkurijus yra pati karščiausia planeta, o už jos skriejanti Venera – truputį vėsesnė. Deja, tai klaidingas mąstymas.

Balandžio 11 dieną vakarų Indoneziją supurtęs 8,7 balų stiprumo žemės drebėjimas buvo didžiausias tokio pobūdžio iš kada nors užfiksuotų. Jis taip pat patvirtino mokslininkų įtarimus, kad milžiniška tektoninė plokštė skyla. Žemės drebėjimas, kurį sukėlė precedento neturintis keturių sprūdžių lūžimas, taip sukrėtė Žemės plutą, kad drebėjimai įvairiose pasaulio vietose nesiliovė beveik savaitę, teigia tyrėjai.

Marso paviršių netolimoje praeityje formavo plokščių tektonika, teigiama naujame tyrime. Dėl to planeta gali tapti dar geresne kandidate gyvybei egzistuoti nei manyta anksčiau. Marse kas keletą milijonų metų gali vykti ir seisminiai poslinkiai – „Marso drebėjimai“, rašo SPACE.com. Mokslininkai ilgą laiką manė, kad plokščių tektonika, kai didžiulės plutos plokštės traukiasi viena nuo kitos, susiduria ir neria viena po kita, neegzistuoja niekur kitur Saulės sistemoje, išskyrus Žemę.

Visata, regis, turi tą pačią problemą, kaip ir aš. Dulkės, visur. Spausdindamas šiuos žodžius, dairausi aplink ir mąstau, iš kur po galais, jos randasi? Kaip jos nekviestos susikaupia ant kiekvieno paviršiaus, visuose kampuose ir užkaboriuose? Kuo toliau, tuo dažniau kažką panašaus murmant girdime ir astronomus. Ne taip, kaip erzinančios, bet nereikšmingos krūvelės, kosminės dulkės yra labai svarbios.

Astronomai aptiko tolimą saulės sistemą, kurios planetos išsidėstę labai panašiai kaip ir mūsų Saulės sistemoje. Tai leidžia manyti, kad didžioji dalis planetų sistemų pradžioje atrodo panašiai, teigia mokslininkai. Tyrėjai, analizuojantys žvaigždės sistemą „Kepler-30“, kuri nuo Žemės nutolusi per 10 tūkst. šviesmečių, nustatė, kad visi trys jos žinomi pasauliai skrieja vienoje plokštumoje, kaip ir planetos mūsų Saulės sistemoje.

Pasivaikščiojimas arba važinėjimas dviračiu mieste ne visada gali būti malonus ir sveikas laisvalaikio praleidimo būdas. Tai, ką mes įkvepiame, nėra vienodi, skaidrūs ir bekvapiai dujų mišiniai. Oras miestuose yra svarbus, mūsų gyvenimą gerinantis, kriterijus, todėl būtina imtis iniciatyvos gerinant jo kokybę. Prieš milijonus metų dalis išnykusių augalų ir gyvūnų atsidūrė po žeme, buvo suslėgti ir suanglėjo.

Rusijoje į tarptautinę kosminę stotį (TKS) sėkmingai paleistas kosminis laivas „Sajūz“, kurio pakilimą ten esantys astronautai pramiegojo. Pakilimas įvyko 6.40 val., todėl tuo metu kosminėje stotyje jau esantys kosmonautai dar miegojo: jie kosminio laivo priėmimui buvo pasiruošę iš anksto, todėl kėlėsi įprastu laiku – 10 val., rašo Newsru.com.

Brazilijoje vyksta Rio+20 konferencija skirta tvarumo problemoms Žemėje spręsti. „Time“ sudarė sąrašą dalykų, kurie kelia didžiausią grėsmę žmonių planetai ir į kuriuos pasaulio lyderiai pirmiausia turėtų kreipti dėmesį. Mažėjantis miškingumas Tai tylus, nematomas žudikas, bet jis pasiima didelę duoklę. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, daugiau nei 1,3 mln. kasmet žūsta nuo oro taršos.

Bir­že­lio 6-osios ry­tą te­kan­čio­je Sau­lė­je galima pama­ty­ti juo­dą taš­ke­lį. Tai – Ve­ne­ros ke­lio­nė Sau­lės dis­ku. Sau­lė te­kėjo dar prieš 5 val., todėl Ve­ne­ra jau tuo me­tu buvo įpu­sė­ju­si sa­vo ke­lio­nę Sau­lės dis­ku. Ve­ne­ra pa­niro į Sau­lės dis­ką ir juo ke­liaus apie 7 va­lan­das. Že­mės ir Ve­ne­ros or­bi­tos ku­rį lai­ką su­taps – tai bus dvie­jų pla­ne­tų pa­ra­das Sau­lės link.

Nors vandenynai gaubia 70 proc. mūsų planetos paviršiaus, mėlynai kosmose spindinčios Žemės grožis yra labai trapus. JAV mokslininkai pademonstravo, kaip atrodytų visas Žemės vanduo, surinktas į vieną vietą. Jungtinių Valstijų geologinės tarnybos pastangomis nuolatinės kalbos apie būtinybę tausoti vandens išteklius jau nebeatrodys tokios nuobodžios.

Remiantis naujausiais NASA duomenimis, Merkurijaus planeta kažkada buvo aktyvi ir dinamiška, skelbia BBC. Iš Merkurijaus orbitos JAV kosminio zondo „Messenger“ parsiųsti duomenys parodė, kad planetos paviršiuje esantys krateriai geologinio proceso metu buvo deformuoti. Išvados, paskelbtos žurnale „Science“, nuginčija visus teiginius apie arčiausiai Saulės esantį pasaulį. Ištyrus Merkurijaus gravitacinį lauką paaiškėjo, kad planeta turi neįprastą vidinę struktūrą.

2012 m. kovo 24 dieną, šeštadienį, Gedimino prospekte, Vilniuje, vyks „Žaliųjų savanorių“ organizuojamos moksleivių eitynės ir koncertas, kuriais bus bandoma atkreipti dėmesį į miesto, valstybės, kontinento ir planetos patiriamus iššūkius ir pavojus, bei pristatyti būdus, kuriais galima padėti savo planetai lengviau atsikvėpti. Nuo 1971 metų, kada Jungtinės Tautos pavasario lygiadienį paskelbė Pasauline Žemės diena, jis minimas ir švenčiamas įvairiose pasaulio šalyse.