pkn orlen

Siekiantiems nuspėti Vilniaus vertybinių popierių biržos kreivės kilimų ir nuopuolių laiką vargiai padės fundamentali ir techninė analizė. Nes sunku nuspėti, tarkim,  kelių ne per didžiausių užsienio fondų planus. O būtent šių fondų antplūdis ir pasitraukimas didžiąja dalimi lemia, liks vietinis nedidelis investuotojas kepurnėtis seklumoje ar spės išplaukti ant nuslūgstančios bangos keteros, atidžiai ieškodamas geresnės nišos gryniesiems.

Lenkijos dienraštis „Dziennik“ antradienį rašo, kad valstybės iždo ministras Wojciechas Jasińskis didžiausio šalyje naftos koncerno „PKN Orlen“ priežiūros tarybos nariams davė instrukcijas balsuoti už įmonės prezidento Igorio Chalupeco atšaukimą iš užimamų pareigų. Teigiama, kad šiam veiksmui pritarė premjeras Jarosławas Kaczyńskis. Pareigų I. Chalupecas gali netekti jau šį ketvirtadienį.

Rusijos portalas "vremya.ru" teigia, kad 53,7 proc. kompanijos "Mažeikių nafta" akcijų pardavimas lenkų koncernui "PKN Orlen" pamažu tampa skandalu, nes pinigai dingo nežinoma kryptimi."PKN Orlen" dar gruodžio 15-ąją pervedė 1,492 mlrd. JAV dolerių į kompanijos "Yukos International" saskaitą, tačiau tuomet pinigų pėdsakas ir išnyksta.Olandijos teismo sprendimu šie pinigai turėjo patekti teismo žinion ir tuomet būti paskirstyti dviems "Jukos" kreditoriams - "Rosnefti" (485 mln.

„Mažeikių naftą“ įsigijęs Lenkijos naftos koncernas „PKN Orlen“ patvirtino, kad rusiškos naftos tiekimas naftotiekiu „Družba“ yra nutrauktas. Tačiau koncerno išplatintame pranešime teigiama, kad naftos tiekimo sutrikimai neturės įtakos nei naftos perdirbimo gamyklų darbui, nei mažmeninėms degalų kainos, praneša Lietuvos radijas.„PKN Orlen“ teigia, kad bendrovės naftos perdirbimo gamykla Plocke dirba visu pajėgumu ir yra pasirengusi užtikrinti nenutrūkstamą darbą.

Kas šimtasis smulkusis bendrovės "Mažeikių nafta" akcininkas, arba kiek daugiau nei 1 proc., jau apsisprendė pasinaudoti oficialiuoju Lenkijos koncerno "PKN Orlen" pasiūlymu parduoti savo akcijas. Prognozuojama, kad daugiau smulkiųjų akcininkų pasirodys kitos savaitės pabaigoje. Pasak "Finastos" analitiko Vytauto Plunksnio, šiuo metu, baigiantis pirmajai pasiūlymo įgyvendinimo savaitei, siūloma parduoti apie 500 tūkst. akcijų. Tai yra kiek daugiau nei 1 proc. iš visų maždaug 40 mln.

Lenkijos koncerno "PKN Orlen" valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo įmonė "Mažeikių nafta" pagal 2006-ųjų sausio-rugsėjo apyvartą - 10,018 mlrd. litų - yra didžiausia Lietuvos įmonė."Verslo žinių" sudaryto didžiausių pagal 2006 metų trijų ketvirčių apyvartą įmonių 1000-uko duomenimis, antrą ir trečią vietą užima atitinkamai didžiausio Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklo operatorė "VP Market" (3,97 mlrd.

Lenkijos naftos koncernas "PKN Orlen" antradienį pradeda įgyvendinti oficialųjį pasiūlymą, kurio metu už superkamas "Mažeikių naftos" akcijas mokės po 10,25 lito.Smulkiųjų akcininkų akcijos bus superkamos iki sausio 15 dienos. Oficialiojo pasiūlymo metu "PKN Orlen" smulkiesiems "Mažeikių naftos" akcininkams mokės daugiau nei įsigydama kontrolinį įmonės akcijų paketą - tuomet "Yukos International UK" bei Lietuvos Vyriausybei Lenkijos koncernas sumokėjo atitinkamai 1,492 mlrd. bei 851,829 mln.

Lietuvos didmiesčių gyventojams svarbiausi besibaigiančių metų įvykiai susiję su nafta - naftos perdirbimo, transportavimo ir krovos bendrovės "Mažeikių nafta" pardavimu lenkams bei naftos kainų brangimu pasaulyje.Tai rodo savaitraščio "Veidas" užsakymu skambučių centro "Fonitel" gruodžio 21-22 dienomis atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 500 Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojų.Net 39,6 proc.

Su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Lenkijoje Egidijumi Meilūnu kalbasi Živilė Makauskienė. – Šių metų rugsėjį sukanka 15 metų nuo Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo. Kaip trumpai apibendrintumėte lietuvių ir lenkų santykių raidą per tą laikotarpį? – Per tą laiką pavyko sukurti gerus kaimyninius santykius, ypač atsižvelgiant į tai, kad po Antrojo pasaulinio karo Lietuva ir Lenkija nebuvo savarankiškos ir neturėjo valstybinių santykių. Todėl tai yra didelis pasiekimas.

Lietuva, 1990 m. paskelbusi nepriklausomybę, padėjo sugriauti Sovietų Sąjungą, tačiau nuo šios savo šlovės valandos ji daugiausia garsėjo kaip skandalingų istorijų ir neišnaudotų galimybių šalis. Galbūt dėl to 450 tūkst.

Mūsų valstybės viešasis gyvenimas yra dvejopo pobūdžio. Vienais atvejais visas būrys laikraščių ir televizijų puola nagrinėti kurią nors temą. Paprastai nesusilaikoma nuo „spardymo kojomis“ ir „batų šluostymo“ į kokius nors viešojo gyvenimo veikėjus. Visuomenė murkdoma nuolat besikartojančioje muilo operoje. Kitais atvejais – griebiamasi visuotinės tylos, vengiama viešai svarstyti ir aiškintis, nors tai ir būtų strateginiai, visai Tautai svarbūs politiniai spendimai.

Patarlė „Kur du pešasi, laimi trečias“ kaip niekad tinka tam, kas šiandien vyksta Lenkijos politikoje. Dvi ideologiškai ir istoriškai artimos partijos – „Įstatymas ir teisingumas“ ir Pilietinė platforma vis labiau klimpsta į tarpusavio ginčus. Joms ne tik nepavyko susitarti po parlamento rinkimų dėl valdančiosios koalicijos sudarymo, bet ir užkasti karo kirvį. Nesiliaujamas „partizaninis karas“, abipus metami kaltinimai vis labiau atitolina galimybę kada nors surasti bendrą kalbą.

Daugiau kaip dešimtmetį vilkinama Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto statyba, iki šiol priminusi vieną iš daugelio tarpvalstybinių projektų, kuriems aukščiausieji abiejų šalių politikai linksėdami galvomis pritardavo tik per oficialius susitikimus, stalčiuose turėtų nebedūlėti. Ūkio ministerija penktadienį pranešė, kad Lenkijos pozicija tampa pozityvesnė ir atsiranda realių vilčių dėl projekto įgyvendinimo.

Rusija grasina energetiniam Vakarų saugumui išsyk septyniomis kryptimis, tvirtina (http://www.jamestown.org/publications_details.php?volume_id=414&issue_id=3843&article_id=2371410) JAV strateginių tyrimų centro „Jamestown Foundation“ analitikas Vladimiras Socoras. Pasak jo, problemos, susijusios Vakarų energetiniu saugumu, Rusijos pastangomis per kelis paskutiniuosius mėnesius smarkiai komplikavosi. Su jomis susiduriama iškart 7 srityse.

Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas pareiškė įžvelgiantis politinį atspalvį situacijoje, kurioje atsidūrė Lietuvos įmonė „Mažeikių nafta“, Rusijai dar liepos mėnesį nutraukus naftos žaliavos tiekimą. Rusija tvirtina, kad taip įvykę dėl techninių priežasčių – naftotiekio „Družba-1“ avarijos. „Nesinori tikėti, kad tai politiniai dalykai, nors vis daugiau tokių ženklų yra.

Akivaizdu, kad varžytuvės dėl teisės valdyti Mažeikių gamyklą dar nesibaigė. Tikėtina, kad Mažeikių gamyklos savininkai keisis tol, kol jais taps Rusijos valdančiajam elitui paklusnios kompanijos ar veikėjai, nepriklausomai nuo to, kam jie atstovautų ir kaip vadintųsi. Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį nė viena Lietuvos įmonė ar pramonės šaka nenusipelnė tiek Lietuvos ir užsienio politikų dėmesio, kiek Mažeikių naftos perdirbimo įmonė.

Prieš kelerius metus čekų žurnalistas Pšemyslas Svora išleido knygą „Septynios savaitės, kurios sukrėtė pilį“. Ant geltonosios spaudos ribos balansuojantis kūrinys papiktino anuometinio Čekijos prezidento Vaclavo Havelo naująją žmoną Dagmarą, esą jos ištekėjimo istorija buvo aprašyta neleistinai įžūliai. Pirmoji šalies pora kreipėsi į teismą ir bylą laimėjo. Buvo pripažinta, kad daugiau nei šimto puslapių knygoje koks dešimt pastraipų prasilenkia su tiesa.

Informacijos tiekėjos "Datamonitor" teigimu, Vengrijos naftos bendrovė MOL pateikė 505 mln. JAV dolerių pasiūlymą įsigyti 25 proc. Kroatijos naftos ir gamtinių dujų įmonės INA akcijų. MOL, kuri siekia tapti svarbiausia žaidėja Vidurio ir Pietryčių Europos rinkoje, yra pasirengusi už 25 proc. INA akcijų paketą sumokėti didelę kainą. Jei perėmimas pavyktų, Vengrijos įmonė pagal aktyvus regione išsiveržtų į pirmąją vietą ir sustiprintų pozicijas savo pagrindinės konkurentės austrų OMV atžvilgiu.