pirmoji pagalba

Atšilus orui ir prasidėjus grilinimo sezonui padaugėjo ir nudegimų. Terminių traumų skyriaus vedėjas gydytojas Vytautas Vaitkus nurodo, kas yra dažniausias šios traumos kaltininkas ir kokių klaidų nekartoti nudegus. „Kai prasideda kepsninių sezonas, nudegimų visada padaugėja. Žmonės mėgsta kepsnines ir laužus kurti pasinaudodami degiu skysčiu, tačiau jis yra labai pavojingas ir turėtų būti nenaudojamas“, – sako gydytojas V. Vaitkus.

Naujienų portalą tv3.lt pasiekė trakiškės Žanos neviltis – jos 3 metų ant kojų nuo vėmimo nepastovintis anūkas iš Trakų ligoninės buvo nukreiptas į Vilniaus Santaros klinikas. Pasak moters, budintys gydytojai nepasivargino apžiūrėti vaiko ir tiesiog pasakė, kad šiuo metu ligoninėje vietų nėra. Trakų ligoninės administracija sako, kad vaikas buvo apžiūrėtas ir pagal ligos profilį buvo priimtas sprendimas nukreipti jį į aukštesnio lygio stacionarą.

Staigi širdinė mirtis už ligoninės ribų – viena iš pagrindinių mirštamumo ir neįgalumo priežasčių visame pasaulyje. Dažniausiai nurodomos pagrindinės staigios mirties priežastys – širdies ir kraujagyslių ligos. Įvykus staigiai mirčiai, ypatingai svarbios pirmosios minutės, nes kiekviena minutė sumažina sėkmingo gaivinimo tikimybę 10 procentų. Tačiau ne visi žino, kaip tinkamai reikia atlikti pradinį gaivinimą.

Vykstant karui Ukrainoje, vis daugiau lietuvių veržiasi mokytis teikti pirmąją medicinos pagalbą. O vos paskelbus tokius nemokamus užsiėmimus, vietos juose kaip mat iššluojamos. Kelios dešimtys kauniečių Šv. Ignaco Lojolos kolegijos salėje klauso specialistų, o tada kimba į darbą. Pirmoji užduotis – žmogaus gaivinimas. Vos paramedikų asociacija paskelbė tokius nieko nekainuojančius pirmosios medicinos pagalbos mokymus visuomenei – vietų akimirksniu nebeliko. O norinčiųjų – tūkstančiai.

Automobilių vaistinėlėje pagal naujus reikalavimus turėtų atsirasti ir 2 vienetai turniketų. Turniketas – tai medicinos priemonė, skirta kraujavimui stabdyti. Tačiau ar visi žinome, kaip jį reikėtų naudoti? Nors Sveikatos apsaugos ministerija perkėlė naujos komplektacijos pirmosios pagalbos rinkinių vairuotojams atnaujinimo prievolę iki 2023 metų sausio 1 d., įgūdžių, kaip reikėtų naudotis turniketu, atidėlioti nereikėtų. „Turniketas visada yra mano kuprinėje.

Karo neramumams purtant Ukrainą turbūt dažnas pagalvojo, kaip pačiam tektų išgyventi atsidūrus panašioje situacijoje. Specialistai primena, kad svarbu namuose ne tik turėti būtinųjų vaistų ir medicinos priemonių, bet ir žinoti, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Apie tai portalui tv3.lt sutikęs papasakoti Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius pažymi, kad pirmosios pagalbos teikimo specifika karo ir taikos metu kiek skiriasi, tačiau kartu galioja ir tie patys principai.

Kariniams neramumams didinant įtampą visuomenėje dažnas susimąsto, kokiomis būtiniausiomis priemonėmis reikėtų būti apsirūpinus. Viena jų – pirmosios pagalbos vaistinėlė, kuri turėtų būti kiekvieno namuose. Vaistininkas papasakojo, kokiais vaistais ir priemonėmis pasirūpinti būtina. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas priminė, kad ir kokie išorinės veiksniai keltų nerimą, pirmosios pagalbos vaistinėlę kiekviename namų ūkyje privalu turėti visais laikais.

Apie pirmąją pagalbą girdime nuo vaikystės, tačiau dažniausiai tikimės, kad įvykiai, dėl kurių jos prisireiks, mūsų neužklups. Visgi su metais pirmosios pagalbos gali prisireikti bet kuriam, ypač jei sustreikuoja širdis. Kokią pagalbą reikėtų suteikti, domėjosi TV3 laidą „Sveikas rytojus“. Staigus širdies sustojimas yra pagrindinė mirties priežastis Europoje, todėl pirmoji pagalba gali tapti lemtingu žingsniu siekiant išgelbėti žmogaus gyvybę. Deja, ne kiekvienas žino, kaip ją suteikti.

Apie pirmąją pagalbą girdime nuo vaikystės, tačiau dažniausiai nesąmoningai tikimės, kad įvykiai, dėl kurių jos prireikia, mūsų neužklups. Visgi, pirmosios pagalbos gali prireikti bet kuriam iš mūsų, ypač, jei sustreikuoja širdis. Laidoje „Sveikas rytojus“ etiketo ekspertas ir žurnalistas Giedrius Drukteinis pasakojo, kaip atsitiktinai netoliese buvusio praeivio drąsa suteikė jam, ištiktam infarkto, antrą šansą gyventi.

Šiandien Lietuvą vėl spustelėjo jau seniai matytas šaltukas – ryte termometrų stulpeliai krito iki -15 laipsnių temperatūros ir laikosi maždaug -10 laipsnių temperatūra. Nors vieniems toks šaltis yra pati gražiausia ir smagiausia žiemos dalis, tačiau toks malonumas gali turėti skausmingas pasekmes. Spustelėjęs šaltis vieniems yra puiki proga užsiimti žiemos sportu, pasidžiaugti žiema, kitiems – galvos skausmas, kaip nesušalti, o nušalimai atėjus šaltoms dienoms yra dažnas reiškinys.

Sekmadienį Kaune esančiame prekybos centre „Molas“ miręs 70-ies metų vyras atskleidė didelę problemą – praeiviai tik stebėjo sukniubusį vyrą ir nesistengė padėti, kol atvyks greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovas Linas Darginavičius sako, kad būtent tos minutės, kuomet laukiama atvykstanti pagalba, yra pačios reikšmingiausios ir gali sugrąžinti žmogų iš mirties gniaužtų.

Vasara, akiniai nuo saulės, basutės – visa tai neatskiriama nuo maudynių. Pasiplaukiojimas teikia džiaugsmą jauniems ir seniems, ir yra puikus fizinės veiklos ir malonumo šaltinis. Visgi, reikėtų žinoti, ką daryti netikėtu ir nenumatytu atveju, jei prireiktų gelbėti skęstantį žmogų, rašoma lifejacketadvisor.com. Juk niekas nenori net įsivaizduoti, kas būtų, jei matytume vandenyje skęstantį žmogų ir nežinotume, kaip jam padėti. Štai ką reikia žinoti.

Atėjusi vasara džiugina karštais orais ir vilioja keliauti prie vandens telkinių ir pasilepinti saulės voniomis. Tačiau kartais pamirštame, kad saulė teikia ne tik malonumus, bet ir gali sutrikdyti sveikatą. Per ilgai būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose, gali ištikti saulės smūgis, naujienų portalui tv3.lt sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.

Atšilęs oras asocijuojasi su pramogomis lauke, taip pat ir mėsos ar kitų gėrybių kepimu grilyje ar ant laužo. Tačiau kartais pasitaiko, kad tokios nekaltos pramogos pasibaigia ligoninės priimamajame arba skaudžiomis, ilgai negyjančiomis žaizdomis. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Terminių traumų skyriaus gydytoja ortopedė traumatologė Indrė Kuropatkinaitė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, ką daryti patyrus nudegimą ir kokiais atvejais būtina kreiptis į ligoninę.

Lietuvoje įsitvirtinus žiemiškiems orams, sulaukus sniego, nemažai žmonių mėgsta leisti laiką gamtoje – važinėja rogutėmis, slidinėja, lipa ant užšalusių vandens telkinių. Be gryno oro, fizinio aktyvumo, geros nuotaikos užtaiso, žiemos pramogose slypi nemažai pavojų, apie kuriuos reikia žinoti ir stengtis jų išvengti patiems ir nuo jų apsaugoti savo artimuosius.

Esant žvarbiam orui, žiemos pramogų mėgėjams kyla grėsmė patirti nušalimą. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos gydytojas Paulius Uksas naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kada kyla didžiausia nušalimo grėsmė ir kaip sau padėti jį patyrus. „Nušalimu mes vadiname tam tikrą odos pažeidimą, kuris atsiranda dėl šalčio tiesioginio poveikio odai. Galėtų būti įvairūs lygiai to nušalimo.

Vėžys tikriausiai yra tas dalykas, kurio labiausiai bijo visi pacientai. Kuo vyresnis jūs esate, tuo didesnė rizika juo susirgti. Kasmet nuo vėžio miršta apie 165 000 žmonių. Kuo anksčiau vėžys užfiksuotas, tuo didesnė tikimybė jį išgyventi. Reikia pripažinti, kad kai kuriuos vėžius lengviau atpažinti anksčiau nei kitus,  rašo thesun.co.uk. Žarnyno, krūties ir sėklidžių vėžys dažnai parodo, kad jie ten yra.

Oda sudaryta iš trijų sluoksnių: epidermio (apsauginio išorinio sluoksnio), dermio (tikrosios odos) ir hipodermos. Žmogaus kūną dengiantis didžiausias organas – oda, apsaugo mus nuo kenksmingo aplinkos poveikio, tačiau oda, atlikdama šią apsauginė funkciją, nukenčia pati.  Odos sužeidimų būna įvairių – nuo paprasto įbrėžimo ir nutrynimo iki įvairiausių nudegimų, gilių įpjovimų, dūrių.

Vasarą žiniasklaidoje padažnėjo pranešimų apie vaikų kritimus iš balkonų ir pro namų langus. Štai Joniškyje visai neseniai iš balkono iškrito 14 metų paauglė, kuri patyrė daugybinius kūno sužalojimus.

„Kai išgeriu alkoholio, kitą dieną jaučiuosi blogai – skauda galvą, pykina, jaučiuosi silpnas. Kaip vartoti alkoholį, kad savijauta nebūtų tokia bloga?“ – klausia 28 metų Martynas iš Šilalės. Atsako vaistininkė Jovita Juodsnukytė. Po vakarėlio kitą dieną į vaistinę užsukę žmonės dažniausiai skundžiasi galvos skausmu, pykinimu, svaiguliu, širdies plakimo padažnėjimu ir bendrai prasta savijauta. Atsižvelgdami į juos kankinančius simptomus galime pasiūlyti priemonių jiems malšinti.

Pirmosios vasaros savaitės dovanojo progą pasimėgauti saulės spinduliais. Socialiniuose tinkluose apstu nuotraukų su nuraudusiais skruostais, pečiais ir rankomis. Dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė sako, kad taip nuraudusi oda jau signalizuoja gautą per didelę dozę žalingų UV spindulių. Raudonis praeis, tačiau odos ląstelių pažaida gali išlikti.

Šilumos arba saulės smūgis ištinka tuomet, kai kūnas prakaituodamas nepajėgia išgarinti šilumos. Tai pavojinga būklė, kurią sukelia ilgas buvimas karštyje, ypač sportuojant. Tai yra viena rimčiausių šilumos poveikio formų, galinčių stipriai pakenkti smegenų ir kitų organų veiklai, dėl to reikalinga skubi medicininė pagalba. Jei įtariate, kad kas nors patyrė šilumos smūgį – būtinai kvieskite medikus tel. 112 ar 033 ir asmeniui suteikite pirmąją pagalbą.

Atostogų, aktyvių veiklų, buvimo lauke ir žaidimų išsiilgę vaikai dažnai nenustygsta vietoje. Nors vasara daugeliui ir yra smagus laikotarpis, tačiau jį apkartinti gali įvairios traumos. Ko reikėtų nepamiršti, kad džiugios akimirkos nevirstų liūdnomis, ir kokius pirmosios pagalbos dalykus vertėtų žinoti, pasakoja VUL Santaros klinikų Vaikų priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja ortopedė-traumatologė Ingrida Sapagovaitė.

Nors medikai kovodami už žmonių gyvybes jėgas atiduoda kiekvieną dieną, plačiąją visuomenę itin įkvepia paviešinamos istorijos, kaip staiga gatvėje susmukusiam žmogui laiku suteikta pagalba išgelbėjo gyvybę. Ne taip seniai portalas tv3.lt rašė, kaip vieną kaunietį pavyko atgaivinti net po beveik valandą trukusio gaivinimo. Tačiau turbūt dažnas yra pagalvojęs, ar tikrai nepabijotume ir mokėtume nepakenkdami suteikti pagalbą? Pasirodo, tam tikrais atvejais tą padaryti mus net įpareigoja įstatymai.

27-erių metų lietuvaitė Ugnė Olendraitė Miuncheno metro stotyje sukūrė stebuklą – iš mirties gniaužtų ištraukė susmukusį 75-erių senolį. Iš Jurbarko kilusi mergina Vokietijoje gyvena antrus metus. Čia, po studijų Vilniaus universitete, ji atvyko pratęsti savo studijų dermatologijos rezidentūroje. Trečiadienio vakarą ji važiavo metro ir tuo metu kalbėjosi telefonu. Metro, kaip ir įprastai, sustojo vienoje iš stotelių.

Filmuose jūs dažnai galite pamatyti sceną, kuomet prie sunkiai sužeisto žmogaus priklupęs artimasis (ar draugai) drebančiu balsu prašo „neužmigti“, „svarbiausia – neužmigti“ ir imasi visų įmanomų priemonių, kad sužeistasis ar sužeistoji išliktų sąmoningi. Gali būti, kad jūs su tuo susidūrėte ne tik filmuose, tačiau ir tikrovėje. Tiesiog yra nusistovėjusi tokia norma, kad sužeistuosius reikia išlaikyti sąmoningus kaip įmanoma ilgiau.

Nepaaiškinamas skausmas ausyje išgąsdina ne vieną – ką daryti, jeigu plyšo ausies būgnelis? Tačiau ausies skausmas gali atskleisti ir kur kas rimtesnius pažeidimus. Apie dažniausiai pasitaikančias ausų traumas pasakoja Santaros klinikų gydytojas otorinolaringologas prof. Eugenijus Lesinskas. Naujienų portalas tv3.lt tęsia straipsnių ciklą apie tai, kaip suteikti pirmąją pagalbą ištikus vienokiai ar kitokiai traumai.

Nudegimas – tai, audinių pažeidimas, kurį gali sukelti sąlytis su įvairiomis karštomis arba cheminėmis medžiagomis. Ši trauma yra gana dažna ir daugelis į ją nežiūri rimtai, tačiau laiku nesureagavus, odos nudegimas gali atnešti ir mirtį. Nudegimai yra skirstomi į kelis lygius. Pirmo laipsnio nudegimas yra atpažįstamas iš paraudusios odos, gali kelti diskomforto jausmą, tačiau nėra pavojingas sveikatai.

Įsibėgėjus vasarai, kol tėvai dirba dažnai vaikais rūpinasi seneliai. Taigi, ligonių kasų specialistai neretai sulaukia klausimų, ar prireikus seneliai gali atvesti vaiką pas gydytoją ir gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis apmokamas paslaugas? Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, anūkų sveikatos priežiūra gali pasirūpinti ir seneliai, tačiau tam vaiko tėvai turi būti sutvarkę vieną nedidelį formalumą, rašoma pran...

Epilepsija – dažniausiai pasitaikantis centrinės nervų sistemos sutrikimas. Yra nemažai epilepsijos rūšių, todėl suaugusiems ir vaikams priepuoliai gali pasireikšti skirtingai. Skubiosios pagalbos gydytojas Paulius Uksas pasakoja, kuo skiriasi tipiniai ir netipiniai priepuoliai ir kaip suteikti pirmąją pagalbą epilepsijos ištiktam žmogui.

Kaitri vasaros saulė kviečia vis daugiau laiko praleisti gamtoje ir gryname ore. Tačiau besimėgaujant saulės voniomis nederėtų pamiršti ir apsaugos priemonių, įvairių galvos apdangalų bei gerti daug vandens. Daug laiko praleidžiant tiesioginiuose saulės spinduliuose kyla perkaitimo ir šilumos smūgio grėsmės. Perkaitimo ir šilumos smūgio požymiai yra panašūs, tačiau šilumos smūgio šiek tiek sunkesni ir stipresni.

Termometrų stulpeliams kylant link 30 laipsnių gydytojai įspėja, kam labiausiai reikėtų pasirūpinti savo sveikata. Anot kardiologų, jautriausi karščiui – vyriausieji ir patys mažiausi. Kadangi vaiko kūno termoleguliacija dar nesusiformavusi prie didelės temperatūros, jis prisitaiko ne taip greitai kaip suaugusysis. Taip pat prasčiau išsivystę vaiko atsivėsinimo mechanizmai. Vyresnio amžiaus žmonėms karštą dieną didžiausią pavojų kelia dehidratacija.

Prasidėjus vasaros sezonui, naujienų portalas tv3.lt kviečia elgtis atsakingai ir, ištikus bėdai, padėti šalia esančiam žmogui. Žinia, vasarą padažnėja nelaimingų atsitikimų, o pramogos gamtoje, lauke arba miške neretai baigiasi traumomis arba nelaimingais atsitikimais. Kad atostogos bei laisvadieniai neapkarstų, o nuotaika nedingtų net ištikus bėdai, publikuojame konkrečius, išsamius bei profesionalius patarimus, kuriuos tv3.lt skaitytojams parengė geriausi šalies medikai ir specialistai.

 Floridos policijos pareigūnai save gali vadinti tikrais didvyriais. Prekybos centro vaizdo kameros užfiksavo, kaip prekybos centre su savo dukryte laiką leidusi Ana Graham pradėjo panikuoti, kai šios keturiolikos mėnesių amžiaus dukra Lucia netikėtai paspringo valgydama keptos vištienos gabaliuką. Moters teigimu, vos po dviejų kąsnių mergytės veidas paraudonavo ir ši į motiną ėmė žvelgti baimės persmelktomis akimis.

Kad leisti laisvalaikį prie vandens būtų ne tik smagu, bet ir saugu, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) visuomenės sveikatos specialistai primena, kokie pavojai slypi vandenyje, kaip elgtis prie vandens ir vandenyje, kad išvengtume nelaimių, ir ką daryti, jei ji vis dėlto įvyks.

Karščiams nesitraukiant, daugelis skuba prie vandens telkinių atitrūkti nuo miesto, įgauti pavydėtiną įdegį bei pasidžiaugti retai aplankančiais vasariškais orais. Vis dėlto, neatsakingas požiūris karštomis dienomis kelia nemažai pavojų: nudegimai, širdies smūgiai ar nelaimės vandenyje. Kaip tokiais atvejais suteikti pirmąją pagalbą pasakoja Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktorius Zdislavas Skvarciany.

Ar mokate suteikti pagalbą sužalotam žmogui? Jei avarijos metu pirmosios pagalbos nesuteiksite nukentėjusiajam, jums gresia kalėjimas. Tai numato Baudžiamasis kodeksas. Tačiau daugelis vairuotojų pripažįsta, kad net ir norėdami nemokėtų atlikti dirbtinio kvėpavimo. Tokie kursai privalomi norint gauti vairuotojo pažymėjimą, tačiau vėliau niekas žinių netikrina.

Nenuspėjama, kada ir kokioje situacijoje galime tapti vieninteliais, galinčiais suteikti pirmąją pagalbą nuketėjusiam. Nelaimės atveju kiekviena akimirka tampa gyvybiškai svarbi, todėl Vilniaus greitosios pagalbos medikė Vanda Pumputienė pasakoja, kaip elgtis ir suteikti pirmąją pagalbą skirtingose situacijose.

Užspringimas – svetimkūnio patekimas į kvėpavimo takus, kada kiekviena minutė gali tapti itin svarbi gelbėjant žmogaus gyvybę. Tikriausiai ne kartą esame susirūpinę, ką daryti, jei užspringsime būdami vieni ar kaip padėti šalia užspringusiam žmogui. Į visus šiuos svarbius klausimus atsako Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties Operatyvinės pagalbos padalinių vadovas Igoris Lukaševas. „Užspringimai yra dviejų tipų: dalinis ir visiškas užspringimas.

Nusivilkę chalatus sudėtingiausius komos būsenos pacientus gydantys daktarai savo iniciatyva jau keletą metų be jokio atlygio eina į mokyklas mokyti vaikus, kaip gaivinti žmogų, kai šiam sustoja širdis. Mat ir vos kelios minutės gali išgelbėti gyvybę – tereikia žinoti, kaip pagalbą suteikti. Gydytojai siūlo sveikatos apsaugos ir švietimo ir mokslo ministerijoms bent kartą į metus realiai to mokyti visus Lietuvos vaikus. Švietimo ir mokslo ministerija atkerta, kad to mokoma ir dabar.

„Mamyte, tik nieko nebegelbėk“, – tokius žodžius ne kartą yra tekę girdėti kaunietei gydytojai anestezeologei reanimatologei, dešimtmetį mokantį lietuvius suteikti pirmąją pagalbą Astai Ališauskaitei-Krikščionaitienei. Mat Asta turi išsiugdžiusį įprotį, tarsi refleksą padėti žmonėms bet kur ir bet kada. Ir tuo metu, kai padedi žmogui, sako Asta, nebijai ir negalvoji – tiesiog dirbi savo darbą.

Besimokantieji vairuoti išklauso paskaitą apie pirmąją pagalbą, tačiau įgytos žinios nebūtinai išlieka ilgai. Pirmosios pagalbos dėstytojas Oskaras Medzevičius sako, kad mokėti atlikti pirmąją pagalbą vairuotojai privalo. Anot jo, nežinia, ar reikiamoje situacijoje, medikai greitai pasieks nelaimės vietą. Reportaže specialistas primena, kaip suteikti pirmąją pagalbą.

 Kaip suteikti pirmąją pagalbą eismo ar kito nelaimingo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui? Tai turėtų žinoti ne tik vairuotojai – gaivinti žmogų derėtų mokėti kiekvienam iš mūsų. Jei su pirmosios pagalbos taisyklėmis iki šiol neteko susidurti, taisyklingai padėti nukentėjusiajam išmokys VšĮ „P.Pagalba visiems“ direktorė Lida Semėnienė.  Jeigu eismo įvykio vietoje yra žmonių , kurie nerodo gyvybės ženklų, reikia pradėti žmogų gaivinti.

 Kilus pavojui gyvybei, greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą mieste turi atvykti per 5–10, kaime – per 10–20 minučių. Tiek gali būti per daug nelaimės ištiktam žmogui. Raudonojo Kryžiaus specialistai, kasmet apmokantys keliasdešimt tūkstančių žmonių, pabrėžia: nors didžioji visuomenės dalis turi teorinių žinių apie pirmąją pagalbą, vis dėlto patekus į kritinę situaciją dažnai sukausto baimė ir nepasitikėjimas savo jėgomis.

 Keičiasi pirmosios pagalbos suteikimo taisyklės. Į nelaimę pakliuvusį ir sąmonės netekusį žmogų užteks gaivinti atliekant dirbtinį kvėpavimą atkuriant širdies veiklą, anksčiau buvę pūtimai iš burnos į burną aprūpinant žmogų deguonimi – dabar, anot, medikų net nerekomenduojami dėl plintančių infekcijų. Tačiau, pavyzdžiui, vairuotojai prisipažįsta – dažnas nei ankstesnių taisyklių paisė, nei ką yra girdėjęs apie pasikeitimus.

Mažeikiuose intriguojančiai paminėta Pasaulinė pirmosios pagalbos diena. Ventos gatvėje, ties pėsčiųjų eismą reguliuojančiu šviesoforu, buvo padėtas dviratis. Šalia jo gulėjo savanoris, imituojantis nukentėjusįjį eismo nelaimėje. Kiek toliau policijos pareigūnai, kartu su Raudonojo Kryžiaus darbuotojais, stebėjo situaciją ir sustabdę vairuotojus teiravosi, kodėl abejingai pravažiavo „nukentėjusįjį". Spėkite, kaip buvo teisinamasi?! „Neatkreipiau dėmesio. Nepastebėjau.

Kvapnūs žiedai ir įmantrūs karpyti lapai vilioja, norisi juos paliesti, pauostyti, tačiau tai daryti ne visada saugu, nes aplinkoje gausu augalų, kurių sėklos, lapai, žiedai ar syvai yra nuodingi. Pavojingas ne vienas augalas „Apsinuodyti kai kuriais Lietuvoje augančiais augalais galima juos palietus arba suvalgius. Dažniausiai nuo augalų nukenčia vaikai, nes jie dažniau liečia, skina ir mėgina paragauti. Be to, vaikų odelė daug jautresnė nei suaugusių žmonių.

Penktadienį Vilniuje, prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vyras, kaip įtariama, sužalojo merginą. Pirmąją pagalbą jai teikė atsitiktinai ministerijos koridoriuje kruviną gulinčią merginą pastebėjęs ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas BNS patvirtino, kad 11.33 val., Vilnius gatvėje 33, buvo sumušta 19-metė. Įtariama, kad iš chuliganiškų paskatų jai trenkė 43 metų vyras.

Susidūręs su ekstremalia situacijoje dažnas nežino, kaip elgtis ir kaip suteikti pirmąją pagalbą. Nors visi besimokantieji vairuoti turi lankyti specialius kursus, tokia informacija greitai pasimiršta.