pirkiniai

Kas septintas amerikietis priverstas naudotis maisto produktų talonais, kad išgyventų. Apie tai trečiadienį pranešė JAV žemės ūkio departamentas, atsakingas už paramos maisto produktais programos įgyvendinimą šalyje. Naujausiais oficialiais duomenimis, 2011 finansiniais metais, pasibaigusiais rugsėjo 30 d., 46,3 mln. nepasiturinčių žmonių naudojosi maisto talonais. Palyginus su ankstesniais metais, žmonių, nusprendusių kreiptis dėl tokios paramos į valstybę, skaičius išaugo 8 proc.

Spūstimis sausakimšose parduotuvėse ir viduryje dienos nutįsusiomis automobilių eilėmis prie didžiųjų prekybos centrų – taip prekybininkai ir pirkėjai paminėjo kalėdinės prekybos sezono pradžią. Lietuvoje masiniai apsipirkimai nėra tokie populiarūs kaip, tarkime, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), kur didelė dalis gyventojų apsiperka per vieną dieną – Juodąjį penktadienį, tačiau prekybos centrų atstovai sako, kad masiniai apsipirkimai Lietuvoje sparčiai populiarėja.

Jungtinėse Valstijose vyksta „kibernetinio pirmadienio“ išpardavimai, kurio metu pardavėjai tikisi pritraukti kuo daugiau nuolaidų medžiotojų, praneša CNN. Terminas „kibernetinis pirmadienis“ atsirado prieš šešerius metus. Taip vadinamas pirmadienis, kai amerikiečiai grįžta į darbą po Padėkos dienos savaitgalio ir interneto parduotuvėse ieško geriausių dovanų pasiūlymų. „Kibernetinis pirmadienis“ yra sėkmingiausia apsipirkimo internete diena Jungtinėse Valstijose.

Jungtinėse Valstijose per „Juodąjį penktadienį“ ir savaitgalį amerikiečiai išleido 52,4 mlrd. dolerių, praneša CNN. Anksti pradėjusios darbą ir taikydamos dideles nuolaidas, parduotuvės šiomis dienomis gavo rekordines pajamas. Per lyginamąjį laikotarpį išaugo ir vidutinė pirkinio čekio vertė – nuo 365,34 iki 398,62 JAV dolerio. Didžiausią paklausą turėjo drabužiai, taip pat namų apyvokos reikmenys, kosmetikos ir elektronikos prekės.

Interneto vartotojai naudojasi galimybe ne tik pirkti ar prekiauti internetu. Susiruošę ką nors įsigyti, ir vyrai, ir moterys pasinaudoja internetu kaip informacijos šaltiniu apie skirtingus gaminius ar paslaugas. Daugiau nei 60 % respondentų internete ieško informacijos apie viešojo transporto bilietus bei domisi jo tvarkaraščiais, apie pusė respondentų internete nori gauti informacijos apie mobiliuosius telefonus ir aksesuarus arba apie keliones, rodo grupinio pirkimo portalo Kartu.

Prekybos centruose saldainiai ir gaivieji gėrimai yra išdėstyti šalia kasų visai ne be reikalo, rašo „Business Insider“. Prekybininkai tikisi, kad bestoviniuodamas eilėje ir mirdamas iš nuobodulio jūs nepraleisite progos išleisti dar keleto litų daiktui, kurio kitu atveju net nebūtumėte norėjęs. Bėda ta, kad prekybos centrai nėra vienintelė vieta, kurioje žmonės sumano nepagrįstai švaistyti pinigais.

Londonas pripažintas geriausiu pirkinių miestu Europoje. Po Economist Intelligence Unit  atlikto tyrimo paaiškėjo, jog po žymiosios sostinės rikiuojasi Barselona, Madridas, Paryžius bei Roma, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt Išrinkta tobula kelionių kryptis parduotuvių mylėtojams ir šiaip norintiems už simbolinius pinigus atsinaujinti garderobą.

Vyrai  statistiškai uždirba daugiau nei moterys, tačiau ar tai reiškia, kad jie ir išleidžia daugiau? JAV Vyriausybės, apibendrintų išlaidų suvestinių iš „Citi“ banko bei trečiųjų šaltinių duomenimis, vyrai  beveik visų rūšių pirkiniams išleidžia daugiau nei moterys, įskaitant valgymą mieste, keliones ir elektroninius prietaisus, rašo „Business Insider“. Tačiau, kaip rodo tyrimas, moterys daugiau pinigų skiria drabužiams ir asmeninės higienos prekėms.

Apsipirkimas internetu, kai nereikia kelti kojos iš namų, kai pardavėjai dažniausiai pasirūpina prekės pristatymu nuo durų iki durų ir kai dar galima rinktis iš gausybės skirtingų gaminių ar paslaugų, tampa vis populiaresnis. Vis daugiau žmonių naudojantis pirkimo internetu galimybe, aiškėja populiariausios internetu įsigyjamos prekės bei vyrų ir moterų pirkimo įpročių skirtumai.

Sportininkai nuolatos atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre, tačiau ne tik dėl sportinių pasiekimų, rašo „Business Insider“. Neretai jie stebina idiotišku elgesiu ir kvailais pasisakymais. Be to jie mėgsta pirkti beprotiškai brangius ir visiškai absurdiškus daiktus. Štai keletas pavyzdžių iš JAV sporto žvaigždžių kasdienybės. Mike’as Tysonas įsigijo keletą tigrų už 140 000 JAV dolerių.

Turguje gausu šviežių daržovių. Kaip išsirinkti išties pačias šviežiausias ir gardžiausias, o parsinešus namo teisingai laikyti, sužinosite, perskaitę šį straipsnį. Pomidorai Jei esate pripratę pomidorus pirkti parduotuvėje, kur jie visi apvalūs it kamuoliukai, nenustebkite turguje išvydę tikrą formų įvairovę: ir pailgi, ir rantuoti, ne tik raudoni, bet ir gelsvi, oranžiniai, žali. Sezono metu natūraliai išauginti pomidorai išsiskiria ypatingu skoniu ir aromatu.

Mokate idealiai susikrauti bagažą, visada paskaičiuojate finansus ir kelionėje esate labai racionalūs... Tačiau kartais klaida slypi net ten, kur niekada neklystate, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt ir siūlo keletą vertingų patarimų. 1. O jei man prireiks dar ir šito? Paprastai, vis tiek įsidedame per daug daiktų į savo bagažą. Pasistenkite neviršyti bagažo svorio, nes mokėti už viršsvorį oro uoste nebus labai malonu.

„Google“ kompanijos vadovas Larry Page'as kartą yra pasakęs, kad bendrovė turėtų įdarbinti milijoną inžinierių. Šių metų balandžio mėnesį tapęs „Google“ vadovu jis iškart pradėjo konkurencinę kovą su „Facebook“, pristatydamas „Google+“ bei sukrėtė mobiliųjų telefonų pramonę už 12,5 mlrd. JAV dolerių įsigydamas „Motorola“. Pastarasis įsigijimo sandoris buvo keturis kartus didesnis nei prieš tai buvęs didžiausias kompanijos pirkimas.

Artėjant rudeniui, kai moksleiviai ir studentai vėl pradės mokytis ar studijuoti, viena svarbiausių temų – kur įsigyti gerą kompiuterį už prieinamą kainą. Ar eiti į tradicinę IT prekių parduotuvę, ar rinktis analogiškų prekių elektroninę parduotuvę? Internetinės parduotuvės dažnai siūlo patrauklesnes kainas, o perkančiųjų internetu Lietuvoje per dvejus metus padaugėjo 73%, tad ši tema ypač aktuali.

Jau įpratome, kad vis įžengus į prekybos centrą akys raibsta ne tik nuo prekių, bet ir specialių pasiūlymų ar akcijų gausos. Tarpusavyje konkuruodami dėl pirkėjų prekybos centrai stengiasi pasiūlyti kuo didesnį prekių su nuolaida asortimentą. Nuolaidos, akcijos ir dovanos kaip reikiant pakoregavo ir pirkėjų mąstymą, net atsirado tokia prekybos centrų lankytojų grupė, kurie perka tik prekes, kurioms taikoma akcija, dažnai net nepasidomėdami šalia lentynoje gulinčių produktų „tikraja“ kaina.

Jei jūsų mama liepė jums susidaryti pirkinių sąrašą ir griežtai jo laikytis, vadinasi tam yra priežastis. Kiekviena prekybos centro dalis, ar tai būtų automobilių stovėjimo aikštelė, ar atsiskaitymo kasa, yra sukurta taip, kad priverstų pirkėjus išleisti kuo daugiau pinigų ir nusipirkti daugiau maisto produktų, nei jums iš tiesų reikia, rašo portalas „Business Insider“. Pirkėjai gali ateiti į parduotuvę nusipirkti tik pieno, tačiau iš jos išeis su ledais, kuriems buvo taikoma viliojanti akcija...

Naujausias „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia santaupų turi Estijos, o mažiausiai – Latvijos gyventojai. Lietuviai pagal santaupas yra per vidurį, tačiau visose trijose šalyse sukauptos sumos daugeliu atveju nesiekia 1 tūkst. eurų. Lietuviai yra linkę didesnes sumas taupyti grynais pinigais, o estai dažniau naudojasi pažangiomis investavimo priemonėmis. Baltijos šalių gyventojų santaupų tyrimas rodo, kad 78  proc.

Uždaroji akcinė bendrovė „Universalshop.lt“ praneša, kad keičia pavadinimą į UAB „Aliba.lt“. Panašiu  pavadinimu veikia internetinės parduotuvės Lietuvoje ir Latvijoje (www.aliba.lv) , siūlančios platų prekių pasirinkimą nuo kompiuterinės ir buitinės technikos iki laisvalaikio ar vaikiškų prekių. Lietuvoje prekyba internetinėje erdvėje auga sparčiai –  lietuviai vis aktyviau domisi alternatyva fizinėms parduotuvėms.

Rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ gegužę atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, Tarptautinę vaikų gynimo dieną paminės beveik pusė – 45 proc. – mūsų šalies gyventojų ir tik 12 proc. šios dienos švęsti neketina. Daugiausiai nusiteikusių švęsti Birželio 1-ąją yra Šiaurės Lietuvoje – Panevėžio ir Šiaulių apskrityse – net 60 proc. šiame regione gyvenančių žmonių. Be to, dauguma iš 503 apklaustųjų šiais metais vaikų prekėms išleido didesnę pinigų sumą nei pernai.

Vyrai gudrauja rodydami nepasitenkinimą savo draugių pomėgiu lakstyti po parduotuves, nes iš tikrųjų jiems tai irgi patinka, rodo britų firmos „Npower“ atlikto tyrimo rezultatai. Apklausos, kurioje dalyvavo 2 tūkst. anglų, duomenimis, šiuolaikiniai vyrai išleidžia impulsyviems pirkiniams daugiau pinigų nei moterys.

Šiuo metu Lietuvoje daugiau nei penktadalis, t.y. 21 proc., šalies gyventojų bent kartą pirko prekes ar paslaugas internete. Per pastaruosius dvejus metus elektroninėje erdvėje perkančių žmonių skaičius Lietuvoje išaugo beveik dvigubai, t. y. 73 proc. Bent kartą per mėnesį internete perka 17 proc. Lietuvos gyventojų, o aktyviausi pirkėjai – vadovaujančias pareigas užimantys gyventojai.

Krizės pamokas lietuviai išmoko skirtingai. Vieni ir toliau taupo, kiti tapo reiklesni ir ėmė atidžiau sekti, ką perka. Lietuvos pirkėjai skirtingi Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ atliko tyrimą, per kurį pagal specialią metodologiją visi Lietuvos pirkėjai suskirstyti į segmentus. Šis skirstymas pagrįstas pirkimo įpročius nusakančiais teiginiais: nuo sprendimo pirkti, atsižvelgiant į prekybos centro vietą, iki elgesio parduotuvėje.

Lietuvos bankų asociacija gyventojus skatins už pirkinius ir paslaugas mokėti kortelėmis, o ne grynaisiais. Valstybė ir bankas iš to išlošia, nes „elektroniniai“ pinigai, kurie cirkuliuoja mokėjimo kortelėse, – pigesni. Jų nereikia spausdinti, išvežioti, skaičiuoti ir t.t. Vis dėlto žiūrime į pliusus ir minusus, su kuriais susiduriame kasdien už prekes ir paslaugas atsiskaitydami mokėjimo kortelėmis.

Tokie duomenys paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausos, atliktos š.m.  kovo mėn. 4 – 13 d., metu buvo apklausta 1020 Lietuvos gyventojų. Tyrimas, kuriame buvo klausiama ar 2011 metais Jūs ar Jūsų šeima planuojate stambius pirkinius,  parodė, kad daugiau nei trečdalis (37 proc.) Lietuvos gyventojų 2011 metais planuoja stambius pirkinius, 62 proc. apklaustųjų teigia, kad 2011 metais stambių pirkinių neplanuoja.

Tyrimas, kuriame buvo klausiama ar 2011 metais Jūs ar Jūsų šeima planuojate stambius pirkinius, parodė, kad daugiau nei trečdalis (37 proc.) Lietuvos gyventojų 2011 metais planuoja stambius pirkinius, 62 proc. apklaustųjų teigia, kad 2011 metais stambių pirkinių neplanuoja. Poilsiaus, remontuos būstą, pirks baldus Iš tų žmonių, kurie planuoja 2011 metais stambius pirkinius, daugiausiai žmonių ketina pirkti poilsį / kelionę Lietuvoje (6,9 proc.), atlikti būsto remontą (6,7 proc.

Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų šiuo metu perka tiek pat maisto, buities ir higienos kasdieninių prekių kaip ir 2009 metais. Tokie duomenys paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausos, atliktos š.m. vasario 3-14 d., metu buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų.

Pinigų kišenėje – ne per daugiausia. O parduotuvės jau vilioja pavasario prekių išpardavimais ir vasariškomis spalvomis plazdenančiais paplūdimio rūbais. Akys visko nori, širdis dega geismu, o piniginė... Hm... tiesą sakant, jos galimybės ribotos. Tad dar kartą pasikartok, ar gerai žinai 10 sėkmingo apsipirkimo įsakymų? 1.    Neturėk kitų biudžetų, tik šitą vieną. Tai yra neskaičiuok pinigų, kuriuos ketini gauti, uždirbti ar laimėti loterijoje.

Net valstybiniai inspektoriai kartais negali padėti sugadintą prekę įsigijusiems pirkėjams. Tik atidus prekės apžiūrėjimas prieš perkant gali išgelbėti nuo daugelio nesusipratimų. Naują klozetą nusipirkusiam panevėžiečiui daiktu pasidžiaugti taip ir neteko. Parsivežęs pirkinį namo žmogus pamatė, kad santechnikos įrenginys naudoti netinkamas – įskilęs. Atrodo, tiek tos bėdos: nuveši atgal į parduotuvę – ir pakeis į sveiką. Tačiau pardavėjai kategoriškai atsisakė keisti klozetą.

Ekspertai sako, kad krizė – tinkamiausias laikas verslininkams pertvarkyti savo verslą, o vartotojams – pakeisti vartojimo įpročius. Tarptautinės konsultacijų ir audito bendrovės „Pricewaterhouse Coopers“ atliktos apklausos duomenimis, net 72 proc. vartotojų pripažįsta, kad jų įpročiai per krizę gerokai pasikeitė. Geras gyvenimas vieną dieną gali pasibaigti, todėl net kai viskas labai sekasi, reikia kartais pagalvoti apie galimas nesėkmes ir joms deramai pasirengti.

Apsipirkinėti – smagu. Bet susivokti, kad apsipirkai be reikalo – oi kaip liūdna. Kada taip nutinka? Ogi tada, kai daiktą įsigyji ne todėl, kad jis tau reikalingas, ir netgi ne todėl, kad jis tau beprotiškai patiko (ne paslaptis, kad daugybę pačių sėkmingiausių savo pirkinių įsigyjame ne tada, kai jų prireikia, o tada, kai daiktą atrandame, kol jo dar visai neprireikė). Tu jį pirkai, nes.. būkim atviri: norėjai pasirodyti. Arba tiesiog nelabai susivokei, ką darai.

Trečiadienio rytas Mindaugo gatvėje įsikūrusiame „Maxima“ prekybos centre prasidėjo kiek kitaip negu visada. Elektroninės parduotuvės e-Maxima pristatymo proga čia buvo surengtos smagios apsipirkimo varžybos, kuriose susirungė dvi žymios mamos: Kristina Savickytė ir Daiva Tamošiūnaitė-Budrė. Tiesa, demontruoti bėgimo greičio ar prekių vežimėlių valdymo galimybių šį kartą joms neteko – reginio organiztorių sumanymu, apsipirkti joms teko skirtingais būdais.

Aplinkos ministerijai pavaldi Aplinkos apsaugos agentūra ką tik įsigijo 90 naujų automobilių „VW Tiguan“. Dar 17 „Isuzu“ markės automobilių aplinkosaugininkus turėtų pasiekti ateinančiomis savaitėmis. Visų pirkinių kaina – beveik 10 milijonų litų. Stiprins aplinkos monitoringą Visi „VW Tiguan“ jau išdalyti aštuoniems regionų aplinkos apsaugos departamentams, du automobilius pasiliko pati agentūra.

Kada pigūs pirkinys nėra jau toks geras sandėris? Tuomet kai jis yra per mažas, kad jį galėtum nešioji, rašo „The Daily Mail“. Tyrimas parodė, kad Didžiojoje Britanijoje pirkėjai vidutiniškai išleidžia po 71 svarą sterlingų drabužiams, kurie yra per maži. Visoje šalyje bendra suma už nukainotus drabužius, į kurios pirkėjai desperatiškai bando įtilpti, sudaro 3,5 mlrd. svarų sterlingų.

Skaičiuojama, kad dėl 2011 metais didinamo pridėtinės vertės mokesčio vidutinė Britanijos šeima kas mėnesį išleis 158 svarais daugiau. PVM tarifo pakėlimas nuo 17,5 iki 20 procentų nuo ateinančio antradienio pabrangins daugumą šalies paslaugų ir prekių, įskaičiuojant tokius dalykus kaip geriamasis vanduo ar elektra. Nors daugelio pagrindinių maisto produktų PVM didinimas nepalies, tačiau tokios prekės kaip dantų pasta, prausimosi reikmenys, gėrimai ir užkandžiai turėtų pabrangti 2,5 procento.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai sutartinai tvirtina, kad šių metų šventinė prekyba gausesnė nei pernai, tačiau dauguma pirkėjų vis dar išlieka taupūs. Kalėdiniu laikotarpiu paklausesni buvo produktai, reikalingi maistui gaminti namuose bei praktiškos nedidelės dovanėlės. Naujųjų metų sutikimui prekybininkai prognozuoja didesnę alkoholinių gėrimų paklausą, tačiau pastebi, kad labiau perkamas vynas ir alus, o ne stiprieji alkoholiniai gėrimai.

Paprasti Lietuvos gyventojai visi be išimties tvirtina šiemet kalėdinėms dovanėlėms skirsiantys daug mažiau pinigų nei visada. Tai – sunkmečio pasekmė. O štai politikai – parlamentarai, europarlamentarai, merai ir t. t. –gali leisti sau netaupyti. Jie krizės nejaučia. Pustuštis dovanų maišas Prieššventinis Kaunas ūžia it bičių avilys. Miestiečiai zuja nuo parduotuvės prie parduotuvės –mat laiko pasirūpinti kalėdinėmis dovanomis liko jau nedaug.

Mažmeninės prekybos tinklo „Rimi“ apklausos duomenimis, šiais metais Kalėdų stalo patiekalams didesnė Lietuvos šeimų dalis (43 proc.) nėra linkusi išlaidauti ir planuoja skirti ne daugiau nei pernai – nuo 50 iki 200 litų, rašo „Lietuvos  rytas“ . Tuo tarpu 34 proc. apklaustųjų planuoja išleisti mažiau, o tik 8 proc. šventiniam stalui ketina skirti daugiau pinigų nei pernai.

Naujausiais visuomenės apklausų duomenimis, šiemet beveik pusė Lietuvos gyventojų Kalėdų dovanoms ketina išleisti iki 50 litų, tik 8,7 proc.– iki 300, 3,7 proc.– iki 400, 1,9 proc.– per 700 litų. Nuo prieš penkerius ar net prieš dešimt metų buvusių skaičių šiųmetiniai skiriasi po kelis ar net keliolika kartų. Dovanoms iki 50 litų šiemet skirs beveik tiek pat šalies gyventojų kaip ir 2000 metais. Deja, dėl pakilusių kainų šiais metais už tą pačią sumą jie nupirks kur kas mažiau.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų spjauna į sunkmetį ir šiemet kalėdinėms dovanoms pasiryžę pinigines praverti plačiau nei pernai, skelbia sociologų atliktos paklausos. Tačiau optimizmu trykštančias prognozes paneigia dovanų pardavėjai – iki didžiųjų metų švenčių nebelikus nė porai savaičių nuo lentynų nešluojami nei papuošalai, nei suvenyrai. Koreguoja mados tendencijas Prekybininkai žada šiemet gana vargingą Kalėdų Senelio maišą.

„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad praktiškus daiktus perka keturi iš dešimties gyventojų, tačiau dovanų pirkimą planuoja tik kas septintas. Lapkričio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, visiškai niekam nieko nedovanoja tik 5,7 proc. Lietuvos gyventojų. Didžioji dalis, 38 proc. apklaustųjų, sako dovanojantys tam asmeniui reikalingus daiktus.

Kasdien mus pasiekia niūrios finansinės naujienos iš viso pasaulio ir neapleidžia mintis, kad šiemet Kalėdas teks praleisti susėdus prie vienos žvakės, šalia popierinės eglutės ir visai be dovanų, rašo „The Guardian“. Tačiau nenusiminkite, nes viena britų šeima jau kelintus metus iš eilės atranda būdų, kaip švęsti Kalėdas teturint kuklų šeimos biudžetą. Štai keli Manganų šeimos patarimai, kurie šiemet gali būti naudingi daugeliui.

Šiemet šalies gyventojai, pirkdami dovanas ir ruošdami Kalėdų ar Naujųjų metų stalą, pinigines pravers plačiau. Planuojančių didinti išlaidas šventiniams pirkiniams skaičius, palyginti su pernai metais, šoktelėjo daugiau nei penkis kartus. Tai parodė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu atliktas tradicinis šventinio laikotarpio finansinės elgsenos tyrimas.

Anksčiau ar vėliau kiekvienam pasitaiko, kad norime pirkti daugiau, nei galime ar norime už tuos pirkinius mokėti. Taip yra todėl, kad paprastai poreikiai auga greičiau nei pajamos, o jei dar turimas pinigų kiekis mažėja, suvaldyti norus ir neišvengiamus pirkinius dar sunkiau. Negana to, parduotuvėse gausu įvairių nuolaidų ir išpardavimo akcijų, skatinančių PIRKTI. Ir nebūtinai racionaliai apsisprendus.

Artėjantis šventiškasis artimųjų bei draugų lankymo ir sveikinimo sezonas su savim atsineš ir sunkiai išvengiamus dažnesnius apsilankymus prekybos vietose. Labai gali būti, kad su jais planuotą ribą viršys ir išlaidos. Juk atsispirti specialiems pasiūlymams kartais būna išties sunku, o sūris prie gero šventinio vyno atrodo būtinas.

Artėjantis šventiškasis artimųjų bei draugų lankymo ir sveikinimo sezonas su savim atsineš ir sunkiai išvengiamus dažnesnius apsilankymus prekybos vietose. Labai gali būti, kad su jais planuotą ribą viršys ir išlaidos. Juk atsispirti specialiems pasiūlymams kartais būna išties sunku, o sūris prie gero šventinio vyno atrodo būtinas.

Praeitoje dalyje aprašėme drabužėlius kūdikiams. Patarėme, kokių drabužių reikės ir kokia medžiaga priimtiniausia. Šioje dalyje aprašysime reikmenis kūdikio priežiūrai, tarp jų vaikiškus vežimėlius, automobilių kėdutes, lopšius bei lovytes. Pirmąją dalį skaitykite čia. Reikmenys kūdikio priežiūrai Besilaukdama pirmojo kūdikio, netikėtai atrasite galybę visokių gaminių, skirtų motinoms, tėvams ir vaikams.

Nėra apibrėžta, ką reikėtų įsigyti būsimam kūdikiui, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad nemažai nėščiųjų, su kuriomis per daugelį metų teko bendrauti, žino būtinų daiktų sąrašą. Yra dvi pirkinių, kuriais reikia pasirūpinti iš anksto, grupės: drabužėliai ir priežiūros reikmenys. Drabužėliai kūdikiams Naujagimiai ir kūdikiai negali deramai reguliuoti kūno temperatūros, todėl pirmosiomis gyvenimo savaitėmis juos reikia tinkamai aprengti, bet ne tiek, kas perkaistų.

Kinija perspėjo savo turistus dėl Honkonge paplitusios priverstinių pirkinių praktikos, rašo „msnbc.mscn.com“. Nepasitenkinimas kilo, kuomet internete buvo išplatintas video, kuriame matyti, kaip Kinijos turistų grupę Honkonge visaip įžeidinėja ir ragina pirkti jų gidas. Daugelis iš Kinijos į šią buvusią Britanijos koloniją plūstančių turistų, keliauja apsipirkti – įvairūs žymių firmų gaminiai čia pigesni nei žemyne.

Europos Komisija patvirtino dar vieną dokumentą, skirtą kovai su skurdu Europos Sąjungoje. Tačiau lietuviams nuo to nei šilta, nei šalta - vis daugiau jų atsiduria žemiau skurdo ribos. ES deklaracijos jų nepamaitins, nes Bendrija leidžia privalomas direktyvas kiaulių gerovei užtikrinti, kišasi į mokesčių politiką ir kitur, tik ne į ES šalių socialines, švietimo bei kitas jautriausias sritis. Briuselis tai palieka spręsti pačioms valstybėms.