pirkėjai

Pigesni, tačiau vis dar egzotiškai atrodantys indų ir kinų automobiliai JAV pirkėjų dar nevilioja. Tai neišvengiama netolimoje ateityje, tačiau dabar Amerikos rinka tam dar nėra pasiruošusi. Tai parodė agentūros „GfK“ atlikti tyrimai. Teigiama, kad šiuo metu tik 30 proc. JAV automobilių pirkėjų drįstų eksperimentuoti su indų gamybos automobiliai. Tiesa, kinų gamybos automobilius pirktų jau 38 proc. pirkėjų.

„Mūsų tyrimas parodė, kad šiandien lietuviai nėra abejingi taip vadinamai „eko“ madai – beveik kas antras lietuvis įsigyja ekologiškų prekių. Tačiau kol kas mūsų šalies gyventojai daugiausia dėmesio skiria ekologiškai mitybai“, – teigė kompanijos „TNS LT“ Media departamento projektų vadovė Justina Tauginienė. „TNS LT“ tyrimo duomenimis 46 proc. 15–74 m. Lietuvos gyventojų teigia perkantys ekologiškas prekes. Lietuvoje ekologiškų prekių pirkėjai yra labiau moterys – 48 proc.

Penktadienį jau antrose surengtose varžytinėse pasiūlyta prabangaus parduotuvių komplekso „Fashion gates“ drabužių kolekcija pirkėjų nesudomino. Kaip praneša „Delfi.lt“, garsių dizainerių drabužių kolekcijos kaina šįsyk buvo kiek sumažinta, tačiau bendra jos suma vis tiek siekė apie 9 mln. litų. „Fashion gates“ užsidarė 2010 m., bendrovei paskelbus bankrotą. „Fashion Gates“ valdė „Vilniaus vartų" komplekse veikiančius „boutique“ salonus, atstovaujančius garsiausiems pasaulio mados namams.

Ak­ci­jos – at­rak­ci­jos, iš­par­da­vi­mai, įvai­rios nuo­lai­dos – la­bai po­pu­lia­rus par­da­vi­mų ska­ti­ni­mo bū­das, įgau­na­na­tis vis keis­tes­nes iš­raiš­kas. Ši su­ma­niai pre­ky­bi­nin­kų nau­do­ja­ma prie­mo­nė, daž­nai su­gun­do pir­kė­jus įsi­gy­ti pre­kę, ku­rios jiems vi­siš­kai ne­rei­kia,už ta­ria­mai ypa­tin­gai ma­žą ar neį­ti­kė­ti­nai pa­trauk­lią kai­ną.

Į Lietuvos pajūrio nekilnojamojo turto (NT) rinką įsisuko pirkėjai. Šiuo metu Palangoje beveik neįmanoma nusipirkti ekonominės klasės buto. Palangoje veikiančios NT agentūros „Rolijona“ savininkė Ona Mackevičienė pasakojo, kad dažniausiai lietuvių lankomame kurorte jau išpirkti beveik visi ekonominės klasės butai.

Televizorių pirkėjų antplūdžio nėra, tačiau ir prekybininkai nesiskundžia. Tie, kurie televizorius perka, neslepia, jog tai daro Europos vyrų krepšinio čempionato proga, rašo „Kauno diena“. Kitas motyvas - nuo kitų metų privaloma pereiti prie skaitmeninės televizijos. Kol kas pirkėjai dažniau tik dairosi ir apžiūrinėja ant prekystalių sustatytus televizorius ir jų kainas. Paklausia apie jų kokybę ir pažada sugrįžti vėliau.

Lietuvoje vyksiančiam Europos vyrų krepšinio čempionatui aktyviai ruošiasi ne tik šalies gyventojai, bet ir užsienyje gyvenantys Lietuvos rinktinės sirgaliai. Tarptautinė siuntų gabenimo bendrovė „Lex system“ GmbH pastebi, kad pastaraisiais mėnesiais daugėja į užsienį siunčiamų, fiziniams asmenims skirtų siuntų su Lietuvoje įsigytomis krepšiniui skirtomis proginėmis monetomis, marškinėliais, vėliavėlėmis ar kita atributika.

Jei jūsų mama liepė jums susidaryti pirkinių sąrašą ir griežtai jo laikytis, vadinasi tam yra priežastis. Kiekviena prekybos centro dalis, ar tai būtų automobilių stovėjimo aikštelė, ar atsiskaitymo kasa, yra sukurta taip, kad priverstų pirkėjus išleisti kuo daugiau pinigų ir nusipirkti daugiau maisto produktų, nei jums iš tiesų reikia, rašo portalas „Business Insider“. Pirkėjai gali ateiti į parduotuvę nusipirkti tik pieno, tačiau iš jos išeis su ledais, kuriems buvo taikoma viliojanti akcija...

Ekonominis sunkmetis lėmė pakitusius Lietuvos gyventojų apsipirkimo įpročius – mažėja prekybos centrams lojalių pirkėjų ir daugėja tokių, kuriems nesvarbu, kur apsipirkti. Abejingų prekybos centrams pirkėjų skaičius Lietuvoje šiemet išaugo iki 38 proc., kai prieškriziniu laikotarpiu, t. y. 2008 metais, jų buvo ketvirtadaliu mažiau – 27 proc. Tai paaiškėjo iš tyrimų bendrovės „TNS LT“ atlikto specialaus vartotojų nuostatų tyrimo, remiantis „States of MindTM“ metodika.

Lietuvos automobilių rinką pastaruoju metu stipriai išjudinęs ir parduodamų automobilių kainas kilstelėjęs verslininkų iš Rytų šalių anšlagas baigėsi. Nuo liepos 1 dienos įsigaliojus didesniems muitų mokesčiams į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Kirgiziją, lengviau gali atsikvėpti automobilio ieškantys lietuviai – lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt duomenys rodo, kad kainos liepos pradžioje mažėjo. Pasak Viktoro Daukšo, Autoplius.

Vaikai ir šokoladas paprastai yra nekoks derinys. O štai naujasis saldėsis leis išvengti limpančių pirštukų ir išteptų drabužių. Gamintoja – Jungtinės Karalystės Lankašyro grafystėje įsikūrusi kompanija „The In Thing“ – teigia, kad „Magic Choc“ yra pirmasis pasaulyje netirpstantis šokoladas. Kaip rašo britų dienraštis „The Daily Mail“, naujasis šokoladas, reklamuojamas šūkiu: „Suspausk jį, lipdyk jį, valgyk jį!“, yra parduodamas pieniško, baltojo ir juodojo šokolado gabalėlių pavidalu.

Nelegalią migraciją užkardantiems pasieniečiams Kauno automobilių turguje įkliuvo penki mašinų pirkėjai - 4 kazachai ir kirgizas. Visi šie užsieniečiai Lietuvoje buvo pasibaigus jų vizų galiojimų laikui. Pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Kauno nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės poskyrio pareigūnai atliko reidą Kauno automobilių turguje Taikos prospekte.

Pasaulyje pirmaujančios technologijų rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology“ mažmeninės prekybos tyrimo duomenimis, per metus (nuo 2010 m. kovo iki 2011 m. balandžio) visos technologijų rinkos – namų elektronikos, stambios ir smulkios buities technikos, telekomunikacijų bei informacinių technologijų – Lietuvoje augo. Bendras rinkų augimas siekė beveik 20 proc.

Lietuviškų braškių sezonas šiemet itin vėlyvas. Dėl vėsaus pavasario uogos ant prekystalių pasirodė trimis savaitėmis vėliau nei pernai. Tiesa, kol kas jos brangios. Bet augintojai sako, kad pirkėjų nestinga, nes braškynų Lietuvoje šiemet mažiau nei pernai, o dalis žmonių laukė būtent lietuviškų uogų, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pirmąsias braškes augintojai pradėjo skinti šią savaitę, tačiau tik augančias šiltnamiuose.

Apie ekologiją kalbama daug ir dažnai. Deja, bet vis dažniau ji tolsta nuo svarbiausios funkcijos – saugoti gamtą ir tampa mados, pasigėrėjimo prieš kitus simboliu bei manipuliacijų objektu siekiant suvilioti naivų pirkėją. Jau keletą metų Lietuvoje vienas po kito dygsta ekologiški turgeliai, kylant maisto kainoms vis daugiau močiučių ir visai jaunų žmonių patys imasi auginti daržoves ir stengiasi kuo mažiau pirkti maisto iš didžiųjų prekybos centrų.

Tūkstančiai žmonių lieka apgauti, kai įsigyja produktą iš įmonių, kurios iškart bankrutuoja. Ypač dažnai apsigauna naujos statybos būstų pirkėjai, mat krizė iš įmonių žemėlapio išbraukė ne vieną šimtą statybos bendrovių, rašo „Vakaro žinios“. Per statybų bumą būstai buvo masiškai „kepami“, nepaisant kokybės. O dabar palikto broko nebėra kam ištaisyti. Ketvirtus metus iš eilės didžiausia bankrotų banga ritasi per statybų bendroves.

Nors parduotuvių dabar apstu ir geresnės avalynės pardavėjai po skvernais nebeslepia, įsigyti tikrai patogius batus dažnam vis dar nelengva užduotis. Tą įrodo ir į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją nuolat plūstantys skundai dėl nekokybiško apavo. Kovo mėnesį panevėžietė nusipirko sezoninius batus. Pigiau – nuo 400 litų nukainotus iki 200. Laimė, nepaliko jų, kaip planavusi, gulėti iki kito sezono, o neseniai atvėsus orams ėmė ir apsiavė.

Stambiausios Latvijos interneto parduotuvės net krizės metu nesiskundė klientų trūkumu, o šiuo metu pastebi dar didesnį pirkėjų antplūdį. Internetu perka viską: nuo maisto produktų iki stambios virtuvinės technikos. „Mūsų parduotuvė veikia nuo 2002 m., tuo metu labai retas pirkėjas buvo vyresnis, nei 30-ies metų, vyresni žmonės į pirkimą internetu žiūrėjo skeptiškai. Šiuo metu vidutinis pirkėjų amžius peržengė 40 metų,“ – pasakojo www.1a.lv direktorius Marekas Zuika.

Krizės pamokas lietuviai išmoko skirtingai. Vieni ir toliau taupo, kiti tapo reiklesni ir ėmė atidžiau sekti, ką perka. Lietuvos pirkėjai skirtingi Rinkos tyrimų bendrovė „GfK CR Baltic“ atliko tyrimą, per kurį pagal specialią metodologiją visi Lietuvos pirkėjai suskirstyti į segmentus. Šis skirstymas pagrįstas pirkimo įpročius nusakančiais teiginiais: nuo sprendimo pirkti, atsižvelgiant į prekybos centro vietą, iki elgesio parduotuvėje.

„Jei Vyriausybė skelbia, kad maisto produktų turgavietėse yra ekonominis šešėlis, tai gal Seime — saulės užtemimas?“— piktinosi Šiaulių centrinėje turgavietėje “Dvaras“ prekiaujanti Jolita. Vakar rytą čia nepasirodė 18 smulkiųjų verslininkų, prekiavusių skerdiena ir mėsos gaminiais. Kasos čekius mušė ne visi Nuo gegužės 1-osios dengtose turgavietėse maisto produktų pardavėjai privalo naudotis kasos aparatais.

Atšilus orui, sukruto ledų gamintojai – šių saldumynų dabar jie pagamina dvigubai daugiau nei prieš mėnesį.Nors pabrangusi žaliava, anot bendrovių, privertė branginti produkciją, kai kurie gamintojai šį sezoną tikisi didesnio ledų pirkimo. Skaičiuojama, kad vienas pirkėjas per metus vidutiniškai suvalgo apie 6–7 litrus ledų. Ledais prekiaujančios bendrovės atstovė neslepia, kad žiemą ledai perkami vangiai, tačiau vos atšilus – prekyba suaktyvėja. „Pasijautė skirtumas.

Tokie duomenys paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausos, atliktos š.m.  kovo mėn. 4 – 13 d., metu buvo apklausta 1020 Lietuvos gyventojų. Tyrimas, kuriame buvo klausiama ar 2011 metais Jūs ar Jūsų šeima planuojate stambius pirkinius,  parodė, kad daugiau nei trečdalis (37 proc.) Lietuvos gyventojų 2011 metais planuoja stambius pirkinius, 62 proc. apklaustųjų teigia, kad 2011 metais stambių pirkinių neplanuoja.

Naujas, tviskantis, ką tik iš salono nupirktas automobilis ar nenaujas, naudotas, bet galbūt tvarkingas, prižiūrėtas, tinkamai eksploatuotas. Pirkėjų nuomonė nekategoriška: patrauklūs ir nauji, ir naudoti automobiliai, tik skirtingi asmenys pateikia įvairių aspektų, kodėl rinktųsi vieną, o ne kitą automobilio variantą. Dalis Autogidas.

39 proc. šalies gyventojų mano, kad įmonės, kurių prekes jie perka, per daug nesirūpina jų kokybe. Tik 23 proc. apklaustų gyventojų mano, kad prekių kokybė nuolatos gerėja, o 41 proc. apklaustųjų mano, kad daugelis prekių, kurias jie perka, per greitai nusidėvi arba sugenda. 46 proc. apklaustųjų teigia esą patenkinti įsigytomis prekėmis.

Sėklų pardavėjai, šiemet anksčiau sulaukę didesnio pirkėjų būrio, džiaugiasi, bet ir gūžčioja pečiais: ar tokį antplūdį vis dar lėmė krizė, ar savo indėlį padarė televizijos laidos apie chemiškai užterštus produktus? Šiemet panevėžiečiai, planuojantys lysvėse ką nors auginti, suskubo anksčiau nei pernai užsukti į parduotuves, prekiaujančias sėklomis.

Dvi vienu metu savo butus tame pačiame name pardavinėjusios ilgametės ir beveik vienmetės kaimynės, kurios kreipėsi į skirtingas nekilnojamojo turto agentūras, išgyveno visiškai skirtingas patirtis. „Šiaulių kraštas“ pateikia jų papasakotas istorijas. Situacija Dvi kaimynės, nors ir dėl skirtingų priežasčių, pernai buvo priverstos išeiti iš darbo, susidūrė su neplanuotais finansiniais sunkumais.

Ūkio ministras Dainius Kreivys vakar iš prekybininkų išpešė aptakų pažadą: cukrus artimiausiu metu galbūt nebrangs. Bet į pirkėjų ištuštintas lentynas vakar jis jau buvo kraunamas brangtelėjęs, rašo „Lietuvos rytas“. „Siaubas, kas čia dėjosi praėjusią savaitę, – išsprūdo pirkėjų eilių išvargintai sostinės Antakalnio „Iki„ prekybos centro kasininkei. – Žmonės lyg išprotėję pirko cukrų – ir po 100, ir po 60 kilogramų.

Pirmasis šių metų mėnuo Panevėžio maisto saugos bei kontrolės specialistams pažėrė nemalonių staigmenų: parduotuvėse apstu sugedusių produktų. Praėjusių metų pabaigoje pasidžiaugus, kad sumažėjo prekybos nekokybiškais, pasenusiais maisto produktais atvejų, Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriams vėl iš parduotuvių lentynų tenka traukti susmirdusią mėsą. Kelią pas nerūpestingus pardavėjus valstybinės tarnybos specialistams nurodė pirkėjo skundas.

Vokietiją krečiantis dioksinų skandalas nerimsta. Įtardami, kad užkrėsta vištiena, kiauliena, kiaušiniai ar kiti maisto produktai gali būti patekę ir į Lietuvą, daugelis pirkėjų atidžiai skaito etiketes. Tačiau Lietuvos maisto ir veterinarijos specialistai įsitikinę, kad neverta kelti sąmyšio, ir skuba nuraminti: ant gyventojų stalų patenkantys maisto produktai – gerai patikrinti.

Statistika rodo, kad 2010 metai, lyginant su 2009-aisiais, buvo palankesni tiek būsto pardavėjams, tiek ir pirkėjams.Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober–Haus“ apibendrinti 2010 m. statistiniai duomenys rodo, kad būsto rinka ima atsigauti. Pardavėjai 20010-aisiais galėjo džiaugtis išaugusiu pirkėjų aktyvumu, gerokai stabilesnėmis kainomis. Pirkėjus domino po truputį atsirandanti nauja pasiūla (ypač sostinėje), gerėjančios būsto paskolų sąlygos ir vis dar patrauklios būsto kainos.

Socialinių mokslų daktaro, psichologo Tomo Lagūnavičiaus teigimu, pirkimas susijęs su malonumo pojūčiu. Perkančiųjų per išpardavimus būseną jis lygina su medžiotojų, kai jie džiaugiasi ir didžiuojasi laimikiu. „Pirkimo momentas suteikia džiaugsmą. Žmonės patiria moralinį pasitenkinimą, malonius pojūčius – pakeli naują daiktą, palieti, sklinda naujo drabužio ar batų kvapas, – situaciją vaizdžiai apibūdino pašnekovas.

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet po Naujųjų sutikimo į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją keliauja dovanų gauti neveikiantys telefonai, televizoriai, kompiuteriai. Praėjusių metų pabaigoje iš ilgametės buveinės Panevėžyje Vilniaus gatvėje išsikraustė Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyrius. Naujojoje vietoje – buvusių apskrities viršininko administracijos patalpų ketvirtame aukšte – įsikūrę vartotojų gynėjai lankytojų nepritrūko.

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos bei pramogų centruose „Akropolis“ 2010 metais pirko ir pramogavo 44,8 mln. svečių. Bendras „Akropolių“ lankytojų skaičius, lyginant su 2009 m., padidėjo 3 mln. žmonių arba 7,1 proc. 2009 m. „Akropoliuose“ apsilankė 41,8 mln. žmonių. „2010 m. buvo vieni sudėtingiausių Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai – iki tol kritęs vartojimas kiek atsigauti pradėjo tik antroje metų pusėje, tačiau šis atsigavimas kol kas yra labai trapus.

2010 m. Lietuvoje savo veiklą pradėjo apie dešimt grupinio apsipirkimo portalų – „grupinis.lt“, „beta.lt“, „gruponas.lt“, „bendrai.lt“ ir kt. Juose įmonės siūlo savo prekes ir paslaugas su didele nuolaida, bet tik tuo atveju, jei prekę ar paslaugą įsigis pirkėjų grupė. Pasaulio praktika rodo, jog tokio pobūdžio projektų nauda įmonėms kelia abejonių, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“. „Emarketer.com“ duomenimis, 40 proc.

Butas, kuriam įsigyti užteko santaupų. Ko gero, toks būstas praėjusiais metais buvo perkamiausias. Lietuvoje jau šypsosi būsto pardavėjai, bet dar ne statytojai. Senos statybos butų buvo parduota net penkis kartus daugiau nei naujų, rašo „Lietuvos rytas“. Vilniuje 2010 m. parduota kone pusantro karto daugiau būstų nei praėjusiais metais, tačiau kainos, palyginti su 2009-aisiais, vidutiniškai smuko 10 procentų. Vis dėlto nuo praėjusių metų sausio būstų kainos Vilniuje ūgtelėjo – 3 procentais.

Didesnė dalis prabangos prekių pardavėjų sako, kad Lietuvoje šios rūšies gaminiams niekada ypatingos paklausos nebuvo. Vietinių pirkėjų įpročiai ir dabar nelabai tesikeičia. Anot pašnekovų, lietuviai pirkėjai išlepę, mėgsta derėtis, neretai perka lizingu. Kaip pastebi verslininkai, atsigauti rinkai padeda pamažu didėjantys atvykėlių iš kitų šalių, ypač kaimyninių, srautai.

Pernai šeimų išlaidos sumažėjo, rodo oficialiai pristatyti statistiniai duomenys. Toks reiškinys užfiksuotas pirmą kartą per dešimtmetį, nuo tada, kai pradėta vesti ši statistika. Skaičiai atspindi 2009 metų realybę, kai didžioji dauguma žmonių buvo dėl recesijos priversti susiveržti diržus ir atsisakyti dalies pirkinių: drabužių, transporto bei būsto paskolų ėmimo. Vidutinės savaitės šeimos išlaidos Britanijoje 2009 metais buvo 455 svarai. Metais anksčiau šis skaičius siekė 471 svarus.

Kompanijos „Visa“ duomenimis, šiandien Didžiosios Britanijos gyventojai turėtų išleisti apie 265 mln. svarų sterlingų atsiskaitydami už prekes, įsigytas internetu, praneša „Bloomberg“. Manoma, kad šiandien bus užregistruota daugiausiai internetinių pirkimų. Kreditinių kortelių kompanijos pranešime teigiama, kad bus atlikta iki 2600 pinigų perdavimo operacijų kiekvieną minutę per vadinamąjį „mega pirmadienį“, kurio metu metinis vienos dienos išlaidų rodiklis padidės 5,5 proc.

Praėjusį šeštadienį, lapkričio 13  d., vykusios didžiųjų nuolaidų dienos „Jamam“ metu prekybos ir pramogų centruose “Akropolis" apsilankė rekordinis skaičius pirkėjų - 243 tūkst. žmonių, 3 proc. daugiau nei 2009 m. lapkritį. Lapkritį vykstanti nuolaidų akcija „Jamam“, kai vieną dieną prekės parduodamos su iki  50 proc. nuolaida, tradiciškai žymi Kalėdų sezono didžiausiuose Lietuvos prekybos ir pramogų centruose pradžią.

Šį penktadienį, Vilniuje, atidaroma naujos koncepcijos prekyvietė, kuri savo įranga prilygs parduotuvei, o kainomis ir galimybe ragauti bei derėtis – turgui. Naujoji Verkių turgumi pavadinta 1400 kv. m  maisto produktų prekyvietė įsikūrė „Ogmios mieste“, Šeimos aikštėje.

JAV pirmauja tarp didžiausių pasaulyje prekeivių ginklais, informuoja „Press TV“. Skelbiama, kad daugiausiai ginklų iš Amerikos įsigyja Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Indija. Remiantis Stokholme įsikūrusio Tarptautinio taikos tyrimų instituto pateiktais duomenimis, 2005-2009 metų laikotarpiu JAV pardavė 341 kovinį lėktuvą, kai tuo tarpu Rusija pardavė tik 219. Po šių valstybių pagal pardavimus rikiuojasi Prancūzija, Kinija ir Švedija.

Eilinis parduotuvių vagišius Lietuvoje – inteligentiškas užuomarša, su pilnu krepšiu brangių prekių ir mobiliuoju telefonu prie ausies. Pagautas už rankos mandagiai atsiprašinėja, esą kalbėjosi labai svarbiu reikalu ir netyčia praėjo pro kasą nesusimokėjęs. Tokie “išsiblaškėliai" Baltijos šalių prekybininkams šiemet pridarė daugiau nei 0,5 mlrd. litų nuostolių. Nuostoliai mažėja Pernai parduotuvių apsaugos darbuotojai visame pasaulyje sulaikė per 6 mln. vagišių.

Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.lt atliktos apklausos rezultatai rodo, kad šiuo metu ne tik ieškoma pirkti nekilnojamąjį turtą, bet ir aktyviai bandoma parduoti jau turimą. Daugiau nei kas trečias Aruodas.lt respondentas (40 proc.) ketina įsigyti būstą artimiausią pusmetį, beveik tiek pat respondentų nori ne pirkti, bet ieško pirkėjų turimam nekilnojamajam turtui.

Trečiąjį 2010 metų ketvirtį Vilniuje nekilnojamojo turto vystytojai pardavė apie 300 naujų butų. Tai net 57 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, tačiau 11 proc. mažiau lyginant su antruoju šių metų ketvirčiu. Preliminariais Registrų centro duomenimis, trečiąjį 2010 metų ketvirtį Vilniuje įregistruota apie 1200 butų įsigijimo sandorių. Trečiąjį 2010 metų ketvirtį 59 proc.

Tik trečdalis į mūsų šalį atvežtų dėvėtų drabužių patenka į parduotuves. Kiti išgabenami į buvusios Sovietų Sąjungos respublikas, Azijos ir net Afrikos valstybes. Eksporto srautai nepaliaujamai didėja. Verslininkai įsitikinę, kad tokios dėvėtų drabužių paklausos, kokia  mūsų šalies rinkoje buvo 1995-1997 metais, jau niekuomet nebus.

Prekybos centruose vėl šurmulys – šį kartą pirkėjų dėmesį patraukė ne patalynė, rankšluosčiai ar puodai, o ... stikliniai rutuliukai. Kartu su tėveliais prekybos centruose eilėse stovintys mažyliai net kvapą sulaiko, kai kasininkės skenuoja prekes, nes kiekvienas „Pyp“ reiškia, jog norų išsipildymas jau nebetoli – už prekes pirkėjams dovanojami kosminiai rutuliukai.

Būsto ieškantieji šiuo metu nebeperka nekilnojamojo turto stačia galva – pirkėjai dabar gali rinktis iš kelių variantų, gali neskubėdami įvertinti būsto privalumus ir trūkumus. Iš nekilnojamojo turto ieškančiųjų apklausos rezultatų matyti, kad dabar vis labiau atsižvelgiama į būsto kokybę. Nekilnojamojo turto portalo Aruodas.

Britų naujienų portalo „Guardian“ žurnalistė Angela Rippon apkeliavo Europos valstybes ir sudarė geriausių blusų turgų 10-uką. 1. Vaterlo, Belgija Lilio mieste yra bene didžiausias blusų turgus visoje šalyje. Turgus vadinasi „La Braderie“ ir vyksta pirmąjį rugsėjo savaitgalį. Šis turgus pritraukia milijonus lankytojų, kurie čia gali rasti jiems reikiamų ir patinkančių dalykų.

Mokyklinių prekių pardavėjai atkreipia tėvelių dėmesį į tai, kad ruošiant savo vaikus į mokyklą ne visada reikia aklai pasitikėti mokytojų rekomendacijomis. „Pastebime, kad tėvai mokyklinių prekių pirkti ateina su mokytojų sudarytais sąrašais, kurie nesikeičia jau porą dešimtmečių ir todėl neretai būna pasenę. Dabar yra geresnių, kokybiškesnių prekių už mokytojų rekomenduojamas, bet tėveliai atkakliai laikosi sąrašo.