pinigai

Savarankiškai dirbantieji ir gyventojai, patys mokantys už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo minimalios mėnesinės algos, sausį turėtų būti atidesni mokėdami šią įmoką. Didėjant minimaliajai mėnesinei algai, kitais metais didėja ir PSD įmokos. Nuo sausio kas mėnesį „Sodrai“ šie gyventojai turės pervesti 58,63 euro (2022 m. buvo 50,95 eurų). Suma nuo kitų metų pradžios padidės 7,68 euro, kadangi minimali mėnesinė alga (MMA) nuo 2023 metų sieks 840 eurų.

Šiuo metu galiojančiose Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse nėra įpareigojimo nuo namų stogų šalinti varveklius ir susikaupusį sniegą. Tačiau jau pateiktas taisyklių pakeitimo projektas ir toks įpareigojimas atsiras kitais metais. Tokiu atveju gyventojams gali tekti mokėti ir varveklių mokestį. Šiuo metu namo administratoriai varveklių gali nešalinti, nebent jie kelia grėsmę aplinkinių sveikatai, gyvybei ir turtui.

Ukraina gavo iš Nyderlandų 200 mln. eurų lengvatinę paskolą per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) administracinės sąskaitos mechanizmą, skelbia „Ukrinform“, remdamasi Finansų ministerijos pranešimu. Paskolos grąžinimo laikotarpis – 10 metų nuo jos panaudojimo, atsižvelgiant į 4,5 metų lengvatinį laikotarpį, o palūkanų dydis prilygsta TVF bazinei palūkanų normai (3,641 proc. metų palūkanų). Finansavimas skirtas Ukrainos iždo būtiniausioms išlaidoms paremti.

Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grynieji pinigai išlieka dažniausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose, jų naudojimas atsiskaitymams per trejus metus mažėjo 6 proc., iki 62 proc., o naudojimasis mokėjimo kortelėmis ir augo 3 proc., iki 32 proc. Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 50 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime. Apklausos duomenimis, šiemet 62 proc.

Finansų analitikų asociacijos prezidentu išrinktas nepriklausomas finansų patarėjas, „AIM Invest“ prezidentas Mindaugas Vaičiulis. Jis pakeis nuo 2013 metų su dvejų metų pertrauka asociacijai vadovavusį bendrovės „M-Finance“ vadovą Eladijų Kirijanovą.

Seimas antradienį patvirtino 37 mln. eurų kompensacijas už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą. Parlamentas 72  balsais „už“, šešiems parlamentarams buvus „prieš“ ir dviem susilaikius priėmė naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą. Jis turėtų įsigalioti nuo kitų metų sausio.

Pirmieji banknotai su karaliaus Karolio III atvaizdu į apyvartą JK turėtų patekti 2024 metų viduryje, antradienį paskelbė Anglijos bankas, pristatydamas jų dizainą. „Karaliaus portretas bus pavaizduotas ant visų keturių šiuo metu naudojamų polimerinių banknotų (5, 10, 20 ir 50 svarų nominalų banknotų) dizaino, be jokių kitų esamo dizaino pakeitimų“, – pranešė centrinis bankas.

Merų atlyginimai turėtų būti didesni, sako sostinės meras Remigijus Šimašius. Anot jo, atlyginimas buvo vienas iš daugelio motyvų, paraginusių nebesiekti mero posto. Pavasarį vyksiančiuose savivaldybių tarybų rinkimuose R. Šimašius į merus nebekandidatuos – sieks tarybos nario posto. Anot jo, po dviejų kadencijų atėjo laikas „persikrauti“ ne tik jam, bet ir sostinei. „Tikrai nesinori užsibūti.

Rygos tarptautinis oro uostas planuoja ateinančiais metais į įvairius projektus investuoti beveik 27 mln. eurų, pranešė jo vadovė Laila Odina. Jos žodžiais, kitąmet tikimasi reikšmingos pažangos įgyvendinant du ilgalaikius projektus – planuojama skelbti statybos viešųjų pirkimų konkursą dėl naujo keleivių terminalo projekto, o investuotojų pritraukimo konkursas bus baigtas įgyvendinant „RIX Airport City“ plėtros projektą. Oro uosto numatytas 2023-ųjų investicijų biudžetas – bemaž 27 mln.

„Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sako, kad šiuo metu Lietuvos pensijų sistema yra „sveika“ ir save išlaiko, tačiau sutinka, kad po kelerių metų ji susidurs su iššūkiais, kai pradės trūkti lėšų pensijoms, – gali reikėti susimažinti pensijos dydžio lūkesčius, pirmadienį praneša delfi.lt.  „Pensijų draudimo įmokų surenkame šiek tiek daugiau, nei išmokame pensijų draudimo išmokų.

Akla meilė gali apsukti galvą bet kam, o jos pasekmės baigtis skaudžiai. Tuo įsitikino ir į „TV Pagalbą“ kreipusis Virginija, kuri prašo padėti atgauti pinigus už telefonus ir paskolą, kurią jos vardu paėmė buvęs sugyventinis Mindaugas. Plačiau šia situacija domėjosi gelbėtoja Monika Ostrenkova. Virginija prieš 7-8 metus susipažino su Mindaugu, o nuo tada jos gyvenimas pakrypo tik į blogą. „Jis iš manęs išviliojo pinigus, mašiną nusipirko.

Artėjančios šventės atneša ne tik džiugesį, bet ir ilgesnį pirkinių sąrašą, o kartu su juo – ir didesnį norą sutaupyti. Nors lietuviai yra užkietėję nuolaidų ir akcijų „medžiotojai“, tačiau ar tikrai žinote visus kelius geriausių pasiūlymų link? Pateikiame sąrašą būdų, kaip sutaupyti dar daugiau lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse – nuo specialių pagal pomėgius pritaikytų klubų iki papildomų nuolaidų vakarais, rašoma bendrovės pranešime.

Visų svarbiausių valstybės valdomų duomenų integravimui į bendrą erdvę – Valstybės duomenų valdysenos informacinę sistemą – bus skirta daugiau kaip 18,7 mln. eurų. Duomenys bus integruoti iki 2026 metų vasaros, projektą įgyvendins Statistikos departamentas, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.   „Valstybė kaupia daugybę vertingų duomenų, kurie išsklaidyti daugybėje sistemų ir registrų.

Vilniaus apskrityje sukurto bendrojo vidaus produkto vertė (BVP) pernai siekė 24,2 mlrd. eurų ir sudarė 43,1 proc., viso Lietuvos BVP. Palyginti su 2020 metais, BVP Sostinės regione augo 7,4 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 5 proc., vertinant regionų BVP praėjusių metų kainomis, pranešė Statistikos departamentas. Sostinės regione sukurtas BVP vienam gyventojui pernai 1,9 karto viršijo Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono lygį.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) teigia, kad Lietuva galėtų tobulinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sistemą, įvedant vidutinių pajamų kategoriją bei numatant naujas paskatas dirbantiesiems.EBPO pastebi, kad kai kurios žmonių grupės, įskaitant mažas pajamas gaunančius vienišus asmenis, tėvus, patiria  nedarbą ir skurdą. Pasak organizacijos, dosnios pašalpos bedarbiams arba dideli mokesčiai darbuotojams neskatina dirbti.

Lietuvos paštas perspėja, kad dėl gausaus snygio gali vėluoti laiškai ir išmokos. Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, visoje Lietuvoje besitęsiantis gausus snygis ir pūga sunkina eismo sąlygas, ypač vietovėse su rajoninės reikšmės ir rečiau valomais keliais. Dėl to dalis automobiliais vykstančių Lietuvos pašto laiškininkų korespondenciją ir išmokas gyventojams gali pristatyti vėliau nei įprastai.

WBA organizacijos reguliariojo pusvidutinio svorio kategorijos pasaulio čempiono lietuvio Eimanto Stanionio laukimas pagaliau baigtas: pirmadienio naktį Lietuvos laiku E.Stanionis pranešė, kad pagaliau buvo susitarta dėl kovos su amerikiečiu Vergilu Ortizu jaunesniuoju, kuri įvyks 2023 m. pirmoje dalyje, tikėtina, kad vasarį.

Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) investicijoms į tvarią Šiaurės, Baltijos šalių bei Lenkijos infrastruktūrą, mokslinius tyrimus, inovacijas ir skaitmeninimą skirs iki 480 mln. eurų paskolų. Teigiama, kad tai turėtų sutelkti apie 2 mlrd. eurų viešų ir privačių investicijų. ŠIB finansavimą numato Europos Komisijos ir banko pasirašytas susitarimas dėl iki 114 mln. eurų sieksiančios garantijos programos „InvestEU“ projektams, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Sukčiai iš bendrovės išviliojo daugiau nei 146 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė Policijos departamentas. Anot policijos, Alytaus vyriausiasis komisariatas praėjusią savaitę, penktadienį, apie 19.35 val., gavo bendrovės atstovo pranešimą. Jame teigta, kad nuo 2022 metų rugpjūčio mėnesio el. paštu susirašinėdami su tiekėjais bei iš jų gavę pranešimą dėl pasikeitusių sąskaitų rekvizitų, nenustatytiems asmenims pervedė 146 500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Jei galėtume pavartyti šiuo metu vykstančio pasaulio futbolo čempionato finansinę ataskaitą, klaustume savęs, ar ten nurodytos sumos nėra kompiuterinio žaidimo simuliacija. Remiantis statistikos tinklalapio „Statista.com“ duomenimis, brangiausiomis FIFA istorijoje vadinamos planetos futbolo pirmenybės Kataro valdžiai turėjo kainuoti 220 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui – 2018 metais Rusijoje vykusiam pasaulio futbolo čempionatui vietos valdžia atseikėjo 11,6 mlrd.

Per pusantro mėnesio sukčiai iš Vilniaus įmonės išviliojo 88,7 tūkst. eurų, pranešė policija. Ketvirtadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi įmonės atstovas. Jis nurodė, kad nuo rugsėjo 30 iki lapkričio 11 dienos Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, nenustatyti asmenys, suklastojus banko sąskaitas, iš įmonės išviliojo 88 795 eurus. Policija dėl sukčiavimo pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas pastebi finansinių sukčių veiklos suaktyvėjimą prieš šventes, trečdalis nerimauja, kad dėl sukčių veiklos gali prarasti pinigus banko sąskaitose, o kas šešto asmens artimieji šiemet nukentėjo nuo sukčių, rodo reprezentatyvus Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Naujausi policijos duomenys verčia susirūpinti – užfiksuota net 25 proc. daugiau sukčiavimo atvejų nei pernai.

Vidutinio atlyginimo augimas Lietuvoje per dešimtmetį buvo vienas sparčiausių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių – nuo 2011 iki 2021 metų jis padidėjo beveik du kartus, skelbia tarptautinės finansinių technologijų bendrovės „Tipalti“ tyrimas. Jo duomenys rodo, kad pernai vidutinis metinis atlygis Lietuvoje siekė 21,4 tūkst. JAV dolerių (šios dienos kursu – 20,4 tūkst. eurų), arba 95,5 proc. daugiau nei 2011-aisiais (10,96 tūkst. dolerių, 10,43 tūkst.

Antradienį (gruodžio 6 d.) vyko Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Vykdomojo komiteto posėdis. Vienas pagrindinių klausimų buvo ateinančių metų biudžeto patvirtinimas. „LKF biudžetas per 2021-2022 metų sezoną paaugo 1,3 mln. eurų. Iššūkis buvo iš pradžių išlaikyti biudžetą, o labai džiaugiamės, kad galiausiai dar jį ir išauginome. Tikimės, kad moterų rinktinė pateks į Europos čempionatą. Bendras planuojamų išlaidų skaičius 2023 metams siekia 3,6 mln. eurų.

Katare tęsiasi 2022 m. pasaulio futbolo čempionatas, kuriame rinktinės kovoja ne tik dėl nugalėtojų trofėjaus, bet ir įspūdingo piniginio prizo. FIFA prezidentas Gianni Infantino dar kiek anksčiau teigė, kad komandos iš viso pasidalins 440 mln. eurų. Iš viso visas prizinis fondas pirmą kartą istorijoje sieks miljardą eurų. Į šią sumą įeina įvairios solidarumo lėšos futbolo federacijoms, klubams, galimos konpensacijos jei fubolininkai patirts traumas čempionato metu.

Kinijoje valdžiai nusprendus dar sušvelninti griežtas COVID-19 valdymo priemones ir įsigaliojus Europos Sąjungos (ES), Didžiojo septyneto (G-7) bei Australijos suderintoms rusiškos naftos kainų „luboms“, naftos kainos pasaulio rinkose pirmadienį gerokai pakilo. „Brent“ rūšies naftos kaina nuo sesijos pradžios iki maždaug vidurdienio Grinvičo (14 val. Lietuvos) laiku pakilo 2,6 proc. iki 87,83 JAV dolerio už barelį, o WTI rūšies nafta pabrango 2,8 proc. iki 82,22 JAV dolerio už barelį.

Aplinkos ministerija keičia atliekų surinkimo rinkliavos skaičiavimo tvarką. Pati ministerija sako, kad pasikeitusi tvarka gyventojų nepalies. Tuo metu savivaldybių asociacija tvirtina, kad kainos vienareikšmiškai augs, o atliekų tvarkymo pabrangimą labiau pajaus ne didmiesčių, o mažesnių miestų gyventojai. Aplinkos ministerija parengė nutarimą, pagal kurį keičiamas atliekų surinkimo rinkliavos skaičiavimas.

Neseniai Anapilin išlydėto buvusio parlamentaro, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Aloyzo Sakalo našlei Daivai Sakalei ruošiamasi skirti valstybinę signataro našlių rentą. Tokį siūlymą yra pateikusi Seimo kanceliarija, sprendimą priims Vyriausybė. Pagal Lietuvos įstatymus, mirusio Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro sutuoktinis turi teisę gauti valstybinę signataro našlių rentą. Šios rentos dydis siekia 25 proc. nuo signataro rentos, apie 330 eurų per mėnesį.

Šiemet sausį–spalį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 13,062 mlrd. eurų pajamų – 21,4 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai didžiąją dalį laiko buvo taikomi griežtesni karantino ribojimai. Pajamos per dešimt mėnesių sudarė 90 proc. metinio pajamų plano, ketvirtadienį pranešė Finansų ministerija. Vien į valstybės biudžetą gauta 10,622 mlrd. eurų – 20,4 proc. daugiau. Iš mokesčių gauta 9,952 mlrd. eurų – 20,9 proc.

„Avia Solutions Group“ paskelbė 2022 metų trečiojo ketvirčio bei pirmų devynių mėnesių finansinius rezultatus. Primename, kad „Avia Solutions Group“ yra Gedimino Žiemelio valdomas verslas, iš kurio finansuojamas naujai sukurtas BC „Wolves“ krepšinio klubas. 2022 m. spalį G. Žiemelis nusipirko tuometinę „Siemens“ areną. Nuo 2023 m. rudens dabar Alytuje namų rungtynes žaidžiantis BC „Wolves“ klubas ketina persikelti į Vilniaus „Avia Solutions Group“ areną.

„Forbes“ pristatė dešimtuką daugiausiai uždirbančių 2022 m. sezono „Formulės 1“ pilotų. Nuo pat 2013 m. šiame sąraše dominavo britas Lewisas Hamiltonas („Mercedes“), bet šiemet situacija pasikeitė. Naujuoju lyderiu tapo dukart pasaulio čempionas olandas Maxas Verstappenas. „Red Bull“ lyderis per metus iš viso uždirbo 60 mln. JAV dolerių. Jo alga siekė 40 mln. JAV dolerių, o dar 20 mln. JAV dolerių jis gavo kaip premijas. L.Hamiltono alga siekė 55 mln. JAV dolerių, o premijų jis negavo.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ trečiąjį šių metų ketvirtį uždirbo 27,8 mln. JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 26,8 mln. eurų) grynojo pelno. Liepą–rugsėjį, palyginti su antruoju ketvirčiu, „Orlen Lietuvos“ pajamos augo 31,5 proc. ir siekė 2,242 mlrd. JAV dolerių (2,16 mlrd. eurų).  Geresnius trečiojo ketvirčio finansinius rezultatus lėmė palanki makroekonominė situacija, teigiama bendrovės pranešime.

Metinė infliacija lapkritį (palyginti su 2021 metų lapkričiu), siekė  21,4 proc., o vidutinė metinė infliacija – 18,1 proc., išankstinius duomenis antradienį skelbia Statistikos departamentas. Metinė infliacija mažėja jau antrą mėnesį iš eilės: rugsėjį siekė 24,1 proc., spalį – 23,6 procento. Išankstinė mėnesio infliacija – lapkritį, palyginti su spaliu – siekė 0,3 procento.

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų gyventojai už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą nuo kitų metų pradžios mokės 0,57–1,02 euro (su PVM) už kubinį metrą daugiau.

Nutrynus momentinės loterijos bilietą išvysti keliasdešimties ar kelių šimtų eurų laimėjimą – jau jokia naujiena. O kaip dėl 250 tūkst. eurų? Šešiaženklę sumą atnešusį momentinės loterijos bilietą Regimantas (vardas pakeistas laimėtojo prašymu) įsigijo šeštadienio popietę, užsukęs į vietinę parduotuvę. Kaip pats sako, jokios nuojautos ar ypatingų aplinkybių nebuvo – veikiau priešingai – vyras tiesiog laikėsi kasdienio ritualo.

Panemunės kelio posto pareigūnams įkliuvo Lietuvos pilietis, bandęs iš Rusijos į Lietuvą nelegaliai įsinešti 14,7 tūkst. eurų. Kaip trečiadienį pranešė Klaipėdos teritorinė muitinė, į Lietuvą pėsčiomis atkeliavęs asmuo muitinės pareigūnams žodžiu deklaravo gabenantis 2 tūkst. eurų grynųjų pinigų. Tačiau muitinį tikrinimą atlikę pareigūnai aptiko įvairiose vietose išslapstytą gerokai didesnę pinigų sumą.

Indonezijos pagrindinę Javos salą sukrėtusio žemės drebėjimo aukų skaičius antradienį, iš po griuvėsių ištraukus daugiau žuvusiųjų, išaugo iki 252, pranešė pareigūnai. Pirmadienį vakare buvo pranešama apie 162 žuvusiuosius. Čiandžūro regiono nelaimių padarinių mažinimo agentūra savo paskyroje socialiniame tinkle „Instagram“ nurodė, kad dar 31 žmogus yra dingęs ir kad yra šimtai sužeistųjų.

Neapmokestinamosios pajamos (NPD) nuo kitų metų didės beveik 16 proc. nuo 540 iki 625 eurų. Skaičiuojama, kad dėl to valstybės biudžetas neteks 164,3 mln. eurų pajamų per metus.    Už tokias Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas antradienį balsavo 126 Seimo nariai, o susilaikė vienas.   Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas pabrėžė, kad darbo santykių apmokestinimas yra nuoseklus – NPD didinamas ne vienerius metus.

Lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo sektoriui galios iki 2023 metų pabaigos, o sporto renginiams, klubams ir atlikėjams – iki liepos.  Neterminuotai 9 proc. PVM bus taikomas apgyvendinimo, meno ir kultūros įstaigoms bei renginiams, elektroninėms knygoms ir neperiodiniams leidiniams, o 5 proc. PVM – kompensuojamiems specialiems medicinoje naudojamiems maisto produktams.

Prezidentūra neturi kritinių pastabų 2023 metų valstybės biudžeto projektui ir tikimasi, kad jis antradienį bus priimtas Seime, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja. Pasak Irenos Segalovičienės, tikimasi, kad kartu bus baigtos ir kovingos valdančiųjų tarpusavio diskusijos dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maitinimo verslui.

Prieš kelis šimtmečius gyvenęs anglų rašytojas Samuelis Džonsonas sakė: „Labiausiai patenkintas yra žmogus, kuris pinigus ir išleidžia, ir taupo – jis gauna abu malonumus“. Bėda ta, kad visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad taupyti nėra malonu, priešingai – tai savęs ribojimas. O gyventi juk norisi šiandien. Tačiau tik tas, kuris įgyja gebėjimą išleisti mažiau, negu uždirba, iš tiesų jaučiasi finansiškai saugus. Svarbiausia pradėti taupyti ir visai nesvarbu, kiek.

Nauji mokesčiai bus taikomi visoje Lietuvoje. Šiuo metu Kėdainių rajono savivaldybė po ilgų diskusijų pritarė trims svarbiems projektams, kurie susiję su krašto urbanizacija bei infrastruktūros diegimu. Viena šio reikalo pusė – mokesčiai, kuriais bus apkrauti tie, kurie norės statyti gyvenamuosius namus arba kurti verslus. Kita reikalo pusė ta, kad, pasirodo, centrinė valdžia visai nenori, kad gyventojai kurtųsi atokiau nuo miestų centrų.

Neapibrėžtumas dėl ateities ir kylantis EURIBOR rodiklis ragina būsto paskolą imančius gyventojus atidžiau apsvarstyti, kurią palūkanų normą rinktis – kintamą ar terminuotai nekintančią. Kuo šie du variantai skiriasi, kokie yra jų privalumai ir kokiais atvejais labiau verta rinktis vieną ar kitą, pasakoja „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kalėdines dovanas šiemet pirks aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų, dažniausiai joms planuojama išleisti panašiai, kaip ir pernai – apie 200 eurų, rodo apklausa. Asmeninių finansų patarėja sako, kad dovanų pirkimą vieni žmonės kruopščiai planuoja, kitus šventės verčia elgtis neapgalvotai. Pasak rinkodaros ir komunikacijos mokslų (KOG) instituto atliktos apklausos, 55 proc. šalies gyventojų šiemet ketina dovanas pirkti 3-6 žmonėms, o 33 proc. – septyniems ar daugiau.

Godumo infliacija – šitaip žmonės jau vadina didžiules kainas, kurioms nėra logiško paaiškinimo. Tie patys produktai mūsų šalyje du ar net triskart brangesni nei kitur, o analitikai skaičiuoja, kad kai kur prekybininkai sau pasiima kone dvigubai didesnę kainos dalį nei anksčiau. Taigi, galimai tik prisidengia infliacija ir pelnus pasididina daugiau nei reikia.

„Ir štai atėjo tas metas, kai reikia pradėti galvoti apie kalėdines dovanas ne tik vaikams, bet ir pedagogams. Kaip ir kiekvienais metais, atrodo, mamytės išsiners iš kailio, kad tik įtiktų mokytojoms ir auklėtojoms. Bet niekaip nesuprantu, ar tikrai dovana gali kažką nulemti“, – svarsto tv3.lt laišką atsiuntusi Solveiga. Būsiu su jumis atvira – dovanoti auklėtojoms dovanas labai gražu.

Sukčiai pasitelkia įvairias taktikas viliodami iš žmonių pinigus. Paskutinė „mada“ – apsimesti kurtiems ir prašyti paramos netikroms neįgaliųjų organizacijoms. Neapsigaukite – tokie pinigų prašytojai darbuojasi prekybos centruose ir kitose viešose vietose. Į rankas brukdami lapą, jie reikalauja aukoti dešimtis eurų. Lietuvos kurčiųjų draugija įspėja gyventojus, kad pagal tokią schemą veikia tikrų tikriausi sukčiai.

Pasaulio futbolo čempionatas sporto pasaulyje yra vienas laukiamiausių renginių. Ir nors šįkart sirgaliai vėl lauks aukščiausio lygio futbolo bei renginio, situaciją sunkina kritikos strėlės Katarui. Dalis ekspertų tikina, kad Kataro užsibrėžti planai jau nuo pat pradžių nebuvo realistiški. Kaip rašo portalas „The Athletic“, pirminis Kataro tikslas prieš pasaulio futbolo čempionato pradžią buvo pastatyti 12 stadionų, iš kurių 9 būtų visiškai nauji, o dar 3 – renovuoti.

Verslas retai būna toks paprastas: kai gaminate produktą, kurį visi nori pirkti, bet jo gamyba jums beveik nieko nekainuoja, gana paprasta sukaupti daug pinigų. Taip pinigus uždirba FIFA, kuri yra pagrindinė pasaulio futbolo valdymo institucija. 2018 m., kai pasaulio čempionatas vyko Rusijoje, FIFA gavo daugiau nei 4,6 mlrd. JAV dolerių pajamų.