pilietiškumas

„Labai sunku buvo paimti vaiką. Bet aš privalėjau tai padaryti. Buvo pasakyta: dukrelę turiu paimti aš pati, nes jeigu prie jos būtų prisilietę svetimi žmonės, tai jau būtų buvę galima vertinti kaip prievartą prieš vaiką. Kito kelio nebuvo“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo L. Stankūnaitė. „Po penkių minučių ji jau čiauškėjo, po valandėlės atsigulė man ant kelių. Kai gydytojai pasiūlė jai pailsėti ligoninėje, ji stipriai mane apsikabino ir pasakė – ne, aš būsiu su mama.

Ne visi Balsas.lt skaitytojai turbūt žino, ką reiškia žodis „Entebė“ (Entebbe). Tai Ugandos sostinės Kampalos oro uostas, pagarsėjęs 1976 metais. Tuomet, 1976 m. liepos 4 dieną, čia buvo įvykdyta unikali Izraelio piliečių išlaisvinimo operacija. Išlaisvinti birželio 27 dieną užgrobto lėktuvo keleiviai. Tą dieną „Air France“ lėktuvas skrido įprastu maršrutu su tarpiniu nutūpimu Atėnuose. Lėktuve buvo per 200 keleivių, tarp jų 83 izraeliečiai.

Vakar buvo atliktas nehumaniškas, amoralus ir, tuo pačiu, neteisėtas veiksmas – iš jai pažįstamos ir palankios aplinkos, panaudojant  smurtą, buvo pagrobta ir atiduota savo biologinei motinai  aštuonerių metų mergaitė. Tai buvo padaryta nepaisant viešai žinomų duomenų, kad biologinė motina galimai dalyvavo pedofilijos istorijoje. Keturių žmonių žūties, paslaptingo liudytojų nutildymo, intensyvaus ir akiplėšiško manipuliavimo žmonių sąmone drama  tęsiasi.

Trečiadienį iš ryto sostinės Gedimino prospekte ir besikertančiose sankryžose Vyriausybės nariai, Mokesčių inspekcijos pareigūnai dalijo skrajutes, kviečiančias kovoti su nelegaliu darbu, atlyginimais „vokeliuose“. Pasak renginį organizavusio Investuotojo forumo, pilietine akcija „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui“, siekiama dar kartą atvirai pademonstruoti, kokią žalą šešėlis neša visuomenei.

Navigacijos sistema Klonio gatvę Garliavoje randa be vargo, o štai vietiniams ji tikrai nėra ta vieta, kurią žino kiekvienas – įdomumo dėlei gatvėje užkalbinti Garliavos gyventojai tik gūžčiojo pečiais.

Jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projekto „Misija Sibiras'12“ organizatoriai – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) – iki projekto atrankos pabaigos likus keletui dienų informuoja jau sulaukę rekordinio anketų skaičiaus. „Anketa yra svarbiausias žingsnis norint tapti šio unikalaus projekto dalimi. Joje atsispindi jaunimo motyvacija, žinios, asmeninė nuomonė.

Pirmą kartą Panevėžio dailės galerijoje įteikti rašytojos ir visuomenininkės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“už labdaringą, visuomeninę, kultūrinę veiklą, savanorystę, pilietines iniciatyvas. G. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalius „Tarnaukite Lietuvai“ įsteigė Seimas, todėl ir įteikti jų darbščiausiems Lietuvos žmonėms atvyko pati Seimo pirmininkė Irena Degutienė.

Kovo 17-ąją prasidėjo bent keli svarbūs procesai. Jei vasario 22-ąją snaudžianti tauta pramerkė vieną akį, tai kovo 17-ąją tauta prabudo ir pradėjo keltis, viršūnėms aiškiai pasakydama, kad taip gyventi, kaip gyveno iki šiol, ji nebenorinti. Tačiau viršūnės dar nesuprato, kad jos nebegali valdyti ligšioliniais metodais. Taip šiandienos situacijoje galima būtų perfrazuoti revoliucijos klasikus.

Kovo 11-ąją sostinėje rengtose pilietiško jaunimo eitynėse netrūko incidentų, o po šio renginio visuomenėje vėl kilo diskusija apie tai, kur pasibaigia patriotizmas ir prasideda nacionalizmas.

Jau antrus metus tarptautinės verslo konsultacijų bendrovės Civitta ir Innopolis skiria “Pilietiškumo stipendiją" studentams už nuopelnus visuomenei. 500 eurų piniginių prizu bus apdovanota po vieną studentą iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. Pilietiškumo stipendija buvo įsteigta siekiant paskatinti studentus tapti socialiai atsakingesniais, patiems kurti bei gerinti visuomenę.

Trispalvės kėlimas per valstybines šventes yra ne tik gyventojų sąžinės, pilietiškumo reikalas, bet ir įstatymų numatoma prievolė, tačiau kartais dėl to kyla daugiau sumaišties nei vėliau būna naudos. Naujienų portalas Balsas.

Tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje stebime panašią tendenciją – daugėja žmonių, išeinančių į gatves protestuoti. Iš esmės visų mitingų ir protestų tikslas vienas – ginti savo teises. Dažniausiai streikai būna politiniai arba ekonominiai, neretai susipinantys tarpusavyje. Lietuvoje gyventojai dažniausiai išeina į gatves būtent dėl ekonominių priežasčių. Streikuoja gydytojai, gaisrininkai, mokytojai, pensininkai. Pastarieji yra gal netgi aktyviausi.

Spalio pabaigoje vykusioje eilinėje Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėjoje, jaunimo organizacijų atstovai rinko naują didžiausios skėtinės jaunimo organizacijos prezidentą. Balsavimas lėmė, kad ketverius metus šį postą užėmusį Šarūną Frolenko pakeitė Loreta Senkutė. Naujienų portalas „Balsas.lt“ uždavė naujajai prezidentei keletą klausimų apie šių dienų jaunimo politikos aktualijas ir ateities veiklos kryptis.

Būdamas Tadžikistane, projekto „Misija Sibiras'11" dalyvis Eigminas savo dienoraštyje rašė: „Šiandien buvo turbūt sunkiausia ekspedicijos diena. Danguje nė debesėlio, termometro stulpelis siekia +40°C. Visą dieną be perstojo dirbome prie paminklo darbų. O ir prieš tai diena (ir naktis) jėgas išsekino – dieną dirbome, o naktį vargiai tepailsėjome.

Seimo pirmininko galios Lietuvoje daugiau simbolinės, bet tai nėra blogiausia. Prasčiau, kai simboliais imama erzinti visuomenę ir jai pamokslauti. Seimo pirmininkė Irena Degutienė norom ar nenorom įgėlė emigrantams: „Man šis klausimas tikrai nesuprantamas. Negaliu atsakyti, nes nelabai suvokiu, kaip vien finansiškai galima matuoti valstybės gyvenimą.

Kas lemia jauno žmogaus pilietinį sąmoningumą? Koks pilietiškumo vaidmuo šių dienų visuomenėje, kuri pasižymi nuolatine vertybių skalės kaita? Ar pilietiškumą įmanoma skatinti ir kiek tai vertinga? Šie ir daugiau panašių klausimų visuomenės diskusijose dažnai iškyla įvairių rezonansinių įvykių šešėlyje.

Praėjusios savaitės politinis gyvenimas mirgėjo keliais gana pikantiškais įvykiais. Žiniasklaida negailestingai aptarinėjo politikų pajamų ir turto deklaracijas. Kaip įprastai, daugiausia pylos gavo piliečių taip nemėgstamas Seimas, kuriame net ketvirtadalis milijonierių. Būti milijonieriumi nėra blogybė, kaip tai bandoma pateikti. Problema ta, kokiu būdu tie turtai atsirado.

Dalies politikų, žurnalistų, politikos apžvalgininkų pastangomis pastaruoju metu Lietuvoje kryptigai propaguojamas ekstremalios padėties scenarijus. Ypač tos tendencijos sustiprėjo po tragiškų Norvegijos įvykių. Vyksta vos ne konkurencinė kova kas pateiks juodesnį scenarijų ir prognozes Lietuvai.

Nesiliaujančios kalbos apie lietuvių tautos tarpusavio atšalimą, vis didėjančią emigraciją, kandūs juokeliai valdžios atžvilgiu – tik keli šiuolaikinių stereotipų pavyzdžiai. Ypač dažnai galima susidurti su nuomone, kad Lietuvoje nebeliko nieko gero, o naujoji karta neįvertina šalies, kurioje auga, praeities ar net nežino, kas yra pilietiškumas.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (toliau LiJOT), po Baltijos Asamblėjos Parlamentinės diskusijos apie demografinius pokyčius, atkreipia dėmesį į viešojoje erdvėje pasirodžiusį A. Meliano pasisakymą apie rinkimų teisės suteikimą vaikams, įgyvendinant ją per tėvus ar globėjus. Jaunų žmonių aktyvumas išreiškiant savo valią prie balsadėžių yra žemas, tad Europoje įvairiais būdais ieškoma, kaip didinti jaunų žmonių aktyvumą politinėje srityje ir įsitraukimą į visuomeninius procesus.

Nepraėjus nė mėnesiui, kai iniciatyvių anykštėnų grupė nuprausė išterliotą ir samanom apaugusį Puntuką, paveldosaugos specialistai paskelbė, kad šiam rieduliui iškilo pavojus. Beveik 30 metų su akmeniu dirbančiam Romui Talačkai tokios kalbos tik kelia juoką. „Kas čia tokią nesąmonę ir galėjo sugalvoti. Beprotybė...“, - stebėjosi pašnekovas. Anot R.Talačkos tokių kalbų iniciatoriams pasiūlė prisiminti istoriją ir pabandyti suskaičiuoti, kiek Puntukui yra metų.

Baigęs kadenciją prezidentas Valdas Adamkus aktyviai bendrauja su šalies jaunimu, lankosi universitetuose, skaito paskaitas. Naujienų portalas „Balsas.lt“ pasidomėjo, kokius įspūdžius jam palieka šie susitikimai. Kokį šiandien Lietuvoje matote jaunimą? Į šį klausimą galiu atsakyti labai tvirtai ir aiškiai: esu labai laimingas, kad turiu galimybę tiesiogiai bendrauti su Lietuvos jaunimu. Kalbėdamasis su jaunais žmonėmis atradau daug idealizmo, sveikų požiūrių, gerų norų.

Akcinė bendrovė „Teo LT“ iš vilniečio, pasipriešinusio daugiaaukščio pastato statybai po savo langais ir atskleidusio projektavimo dokumentų klastotę, reikalauja milijonų žalai atlyginti. Prezidentė Dalia Grybauskaitė šių metų Kovo 11-osios išvakarėse Trakų gimnazijos dešimtokams vedė pilietinio ugdymo pamoką, bet pilietiškumas, pasirodo, kartais kainuoja per brangiai.

Aš šiuolaikinis jaunimas – aktyvus? Ar Lietuvoje galima siekti karjeros? Ar dar jaunimas būti pilietiškas, kai Lietuvos visuomenę kamuoja nedarbas, emigracijos bėdos, finansų stoka? Tokius klausimus kelia Kauno kolegijos studentija ir yra pasiruošusi rimtai padiskutuoti. Pilietiškumo ir karjeros temoms Kauno kolegijos studentai skirs visą festivalį „Kauno kolegijos dienos 2011“, kuris tradiciškai organizuojamas jau vienuoliktus metus.

Gamtoje viskas gražu ir paprasta. Pavasario saulutė jau baigia sniegą ir ledą “vogti". Paukštelių nedomina lesyklų turinys,o kiemo katės miklina kojas po medžius besikarstydamos.Viskas akis džiugina,protą skaidrina. Žmonių bendruomenėje viskas sudėtingiau.Ypač bendraujant buityje ir darbe. Mane ypač “kliudė„nesena KK2 laida apie VMĮ ir “Sodros“ moterų aroganciją Kaišiadoryse. Žiniasklaida teigia,kad tai tipiškas šių tarnybų elgesys.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) informuoja, kad studentai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, gali balsuoti iš anksto vasario 23-24 dienomis 8-20 val. bet kurios savivaldybės pastate. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) informuoja, kad studentai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, gali balsuoti iš anksto vasario 23-24 dienomis 8-20 val. bet kurios savivaldybės pastate.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) informuoja, kad studentai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, gali balsuoti iš anksto vasario 23-24 dienomis 8-20 val. bet kurios savivaldybės pastate. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) informuoja, kad studentai, kurie rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę, gali balsuoti iš anksto vasario 23-24 dienomis 8-20 val. bet kurios savivaldybės pastate.

Pamirškite viską, ką skaitėte apie taikias piliečių akcijas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar Susirinkimų įstatyme. Šie dokumentai surašomi ne tam, kad jais būtų galima vadovautis. Jie surašomi tam, kad reikalui esant būtų galima pasigirti likusiam pasauliui, kokia valdžia pažangi bei demokratiška ir kiek daug teisių turi šalies piliečiai. Štai Egiptas Mubarako valdymo laikais buvo visiškai nedemokratiškas, nes piliečiai negalėjo protestuoti, o lietuviai – gali: kada tik nori ir kur nori.

Lietuvos jaunimo politinio aktyvumo problemos – nesibaigiančių diskusijų objektas. Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), šiuo metu vykdanti informacinę jaunimo pilietinio aktyvumo skatinimo kampaniją “Man ne dzin", teigia, kad vien informacinėmis priemonėmis esminio vertybinio ir moralinio pokyčio tikėtis yra naivu.

Nuolat raginanti jaunimą būti aktyviu ir išreikšti savo nuomonę Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) tęsia savo misiją ir prieš savivaldybių tarybų rinkimus. Įveikti jaunimo abejingumą bus siekiama informacine kampanija „MAN ne DZIN“, kurioje pirmu smuiku grieš originalusis kampanijos veidas Mc Mandzinas.

Ideologinės politinės koordinatės, arba kodėl mums reikia ieškoti alternatyvų liberaliai daugiapartinei parlamentinei demokratijai „Čia tampa aišku, kad tikrasis Veiksmas negali tilpti demokratijos (suprantamos kaip pozityvi valdžios legitimavimo laisvais rinkimai sistema) ribose. Veiksmas nutinka kritinėje situacijoje, kai reikia surizikuoti ir veikti be jokios legitimacijos, įsitraukti į paskališkas lažybas, kad Veiksmas pats sukurs sąlygas savo retroaktyviai „demokratinei“ legitimacijai.

Ar ūkio ministras Dainius Kreivys – verslo genijus, kuriam pavyko pralobti per itin trumpą laiką? Pats politikas ketvirtadienį apie galimą savo praturtėjimą kalbėtis atsisakė. Šią savaitę viešai paskelbta, kad ūkio ministras ir jo šeima esą valdo turto už 170 mln. litų. Dar prieš keletą metų D. Kreivys tegalėjo pasigirti maždaug 5,4 mln. litų turtu. Negana to, tapęs ministru, jis skubiai pardavė dalį turėtų bendrovių akcijų. Ir vėl keistas sutapimas – vėliau jos bankrutavo.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius šiandien, Sausio 13-ąją, kartu su mokiniais, mokytojais, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti atstovais dalyvavo Viršuliškių vidurinėje mokykloje vykusioje pilietiškumo pamokoje, skirtoje Sausio 13-ajai atminti. „Be 1991 metų sausio stiprybės ir valios Lietuva galbūt nebūtų išlikusi.

Gruodžio 16 d. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pristatė Tarptautinį pilietiškumo ir pilietinio ugdymo tyrimą („International Civic and Citizenship Education Study“, ICCS). Jį 2009 metais atliko Tarptautinė švietimo vertinimo asociacija (International Association for the Evaluation of Educational Achievement, IEA). Tyrime analizuojami 8 klasės mokinių pilietiškumo ir pilietinio ugdymo rezultatai.

Skirstomųjų tinklų bendrovės Rytų skirstomieji tinklai (RST) ir VST per devynis šių metų mėnesius užfiksavo spalvotųjų metalų ir vagysčių iš transformatorinių, kurių žala sudaro 1,219 mln. litų. Per tą patį laikotarpį iš neteisėtai vartojusių elektros energiją bendrovės susigrąžino 972 tūkst. litų. Bendri turto vagysčių nuostoliai skirstomajam tinklui per devynis mėnesius padidėjo 21,5 procento.

Vis auganti emigracija verčia susimąstyti apie tuštėjančius suolus šalies vidurinėse mokyklose, nes vis daugiau tėvų išvykdami ieškoti sotesnio gyvenimo svetur su savimi pasiima ir vaikus. Vieni nusiteikę atsisakyti sentimentų tėvynei ir skuba kuo greičiau vaikus užrašyti į vietines mokyklas, kiti dar blaškosi svarstydami, kokio išsilavinimo nori savo vaikui. Net nuspręndę juos auginti pasaulio piliečiais, lietuviai dažnai domisi užsienio šalyse veikiančiomis lituanistinėmis mokyklomis.

Paklausus apie pilietiškumą šiandien, Skaistgirio (Joniškio rajonas) šviesuolio 83-ejų metų Augustino Drigoto veidu nubėga šešėlis: prieš porą savaičių pristatant monografiją apie gimtą kraštą, kuriai pradžią davė dešimtmetį rinkta šio žmogaus medžiaga, neatėjo nė vienas mokytojas.

Vėl į darbotvarkę grąžinamas sumanymas įteisinti balsavimą internetu. Skamba gražiai, pažangiai ir blizgančiai. Pasakojami privalumai: visiems patogu, netrukdo blogas oras, tad padidės aktyvumas ir visi, kas nepilietiški, taps labai pilietiškais, atsiplėš net nuo porno puslapių ir online žaidimų ir suskubs atsakingai išsirinkti geresnę valdžią. Kitas argumentas – estai pabandė ir jiems patiko.

Po „dainuojančios revoliucijos“ ir „nepriklausomybės parado“ kvaitulio praėjus dviems dešimtmečiams vis daugiau žmonių atsitokėja ir pastebi, kad sėdi kaip žinoma pasakos herojė – prie suskilusios geldos. Tiesa, šią suskilusią geldą dabartiniai valdantieji bando parodyti kaip krizės pasekmę. Kaip jiems sekasi, sunku spręsti, nes tiems, kurie tuo netiki, atkakliai peršamas „viską iššvaisčiusių socialdemokratų“ arba „viską sugriovusio Kubiliaus“ vaizdinys.

Pilietiškumo stoka tapo viena skaudžiausių lietuvių, kaip tautos, problemų. Dažnai sakome, jog „vaikai – mūsų ateitis“, tačiau ar jie gauna galimybę ugdyti savo pilietiškumą, tolerancijos ir lyderio savybes, tokias svarbias kiekvienam, tikrus pokyčius galinčiam sukurti, pilnaverčiam ateities piliečiui? Vilniaus miesto mokyklos neliko abejingos Mokyklos dažniausiai, deja, nėra orientuotos į vaikų lyderystės, veiklumo, socialinio atsakingumo ar tolerancijos ugdymą.

Šalies švietimo koncepcijoje didžiulis dėmesys skiriamas mokinių pilietiškumo ugdymui, bet dažnas nusivylimo gyvenimu nepriklausomoje Lietuvoje neslepiantis pedagogas prasitaria, kad „negali išugdyti pilietiško mokinio nepilietiškoje visuomenėje“. Tačiau dalis mokytojų prisipažįsta, kad nors ir įprasta girdėti jaunimo adresu žarstomą kritiką, pilietiškumo mokosi būtent iš savo mokinių. Taip pat sutariama, kad šalies mokyklose dėstoma pilietiškumo pagrindų disciplina yra pernelyg teorinė.

Žodžiais visos partijos ir judėjimai pliekia oligarchiją. Nors lietuviai sako, kad žygiais, o ne žodžiais mes tėvynę mylim, bet dauguma rinkėjų veikėjus vertina tik pagal jų žodžius. Kai vertinsim pagal jų veiklą ir aplaidumą, tuomet gyvensime kaip Skandinavijoje. Vaidinančios opoziciją seiminės ir į jį nepatekusios partijos žada, būdamos valdžioje, kitokią politiką, bet gavusios valdžią, vykdo tą pačią – tarnavimą oligarchams.