piliakalnis

Per kelerius metus už 429 tūkst. eurų žadama sutvarkyti Plungės piliakalnio, kitaip vadinamo Pabrėžos pilale, teritoriją ir pritaikyti ją lankymui.    Kaip BNS nurodė rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus atstovė Rita Cecervovė, šiuo metu piliakalnis yra užmirštas, neprižiūrimas, nėra takelių, vieta yra drėgna ir pelkėta, apaugusi krūmais, medžiais. Prie piliakalnio nėra automobilių aikštelės – ją ketinama įrengti.

Sutvarkyti audros suniokotą Papilės I piliakalnį prireiks 2,8 mln. eurų, sako Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.  „Atlikti skaičiavimai, kad Papilės piliakalniui sutvarkyti reikia (...) maždaug 2,8 mln. eurų“, – BNS teigė jis. Pasak mero, savivaldybė per Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC) ketina kreiptis į Vyriausybę dėl darbų finansavimo.

Kauno marių regioninis parkas praturtėjo dar viena kultūros vertybe – į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytas šiemet rastas Palemono piliakalnis. Jis yra Nemuno dešiniajame krante, erozinio kyšulio kavoje, apribotas gilios ir plačios raguvos. Piliakalnio aukštelė yra 28 m ilgio ir 19–23 m pločio. Yra du pylimai, jo šlaitai statūs ir aukšti. Kultūrinis sluoksnis netyrinėtas, tad daug apie šį piliakalnį pasakyti kol kas negalima.

Keliaujantiems Ventos regioniniame parke specialistai turi svarbią žinią – ribojamas populiarių vietų lankymas. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija, apribotas Jurakalnio ir Papilės I piliakalnio lankymas. Įspėja nesilankyti šiose vietose Iškritus gausiems krituliams, lankytojų pamėgtose vietose susiformavo nuošliaužos, įtrūkimai, padaryta ir kitokia žala.

Aukštadvario regioninio parko Skrebio botaniniame draustinyje šių metų gegužės 8 dieną užregistruotas antrasis Mošos piliakalnis (U.K.48717). Jis datuojamas I-uoju tūkstantmečiu, pranešama, kad papėdėje rasta lipdytos keramikos šukių. Piliakalnis apaugęs mišku: skroblais, liepomis, lazdynais, sausmedžiais. Aikštelėje žydi paprastosios pakalnutės, daugiažiedės baltašaknės, auga miškinės lelijos, triskiautės žibuoklės, vaistinės plautės.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija kreipiasi į lietuvius, lankančius Kačėniškės piliakalnį – pasirinkimas lipti ne laiptais, o trumpinti kelią iki automobilių stovėjimo aikštelės kenkia piliakalniui. Socialiniuose tinkluose Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pranešė, kad vaikštant piliakalnių šlaitais, padaromi pažeidimai, kurie gali turėti liūdnas pasekmes.

Kikboksininkas iš Kauno, sporto pasaulyje vadinamas net Maiku Taisonu, mirusį savo augintinį, maltos bišono veislės šunį, nutarė palaidoti ne bet kaip, o ant saugomo Dzūkijos piliakalnio. Sako, taip mylėjo, kad norėjo kuo garbingesnių laidotuvių. Tačiau dabar turės jį išsikasti ir susimokėti baudą, mat augintinį užkasė su „čipu“, pagal kurį veterinarijos specialistai jį ir atsekė. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kultūros ministras Simonas Kairys valstybės saugomais objektais paskelbė Dirmiškių piliakalnį su gyvenviete Alytaus rajone. Jiems suteiktas nacionalinio reikšmingumo lygmuo. Pagal ministro įsakymą, piliakalnis ir gyvenvietė saugomi moksliniam pažinimui bei viešajam pažinimui ir naudojimui, jo vertingąsias savybes sudaro archeologinis, kraštovaizdžio ir mitologinis pobūdis. Dirmiškių piliakalnis yra bevardžio upelio kairiajame krante, aukštesnėje vietoje. Jis datuojamas I tūkst.

Sutvarkyta Birštono piliakalnio infrastruktūra: įrengti laiptai, tilteliai, apžvalgos aikštelės, ketvirtadienį pranešė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Taip pat sutvirtintos ir užlygintos įgriuvos, nuošliaužos ir šlaitai, padaryti sanitariniai kirtimai, suremontuotas vakariniame piliakalnio pakraštyje esantis žvyro dangos takas, į piliakalnį vedantys laiptai, atnaujinta dalies kelių danga. Papėdėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, nauji dviračių stovai.

Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos istorijos ir archeologijos instituto archeologų komanda kasinėjimų Kukuliškių piliakalnyje metu aptiko didžiausią iki šiol sėklų kolekciją Lietuvoje, pirmadienį pranešė universitetas. „Per kasinėjimus rasta sėklų kolekcija yra didžiausia Lietuvoje. Turime per 30 tūkst.

Pavojus iškilo Kernavės piliakalniams. Vieną piliakalnį sudarkė dvi didžiulės žemių nuošliaužos. Kitą sueižėjo pavojingi įtrūkimai. Kernavės rezervato vadovybė skubiai tariasi, kaip gelbėti UNESCO sąraše esančius piliakalnius. O geologijos tarnyba priekaištauja, kad jau prieš metus buvo įspėjusi apie gresiantį pavojų. Pavojus iškilo UNESCO paveldo sąraše esantiems Kernavės piliakalniams. Dvi žemių nuošliaužos sudarkė Gedimino sosto piliakalnį.

Slenka vieno iš Kernavės piliakalnių šlaitai, įspėja Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato vadovas Ramojus Kraujelis. Pasak jo, prasidėjus atlydžiui ir staiga ištirpus daugiau nei metro storio sniego sluoksniui bei įmirkus gruntui, vakariniame Mindaugo sosto piliakalnio šlaite penktadienį pastebėtos maždaug 5 metrų pločio ir apie 15-18 metrų ilgio dviejų nuošliaužų juostos. Įtrūkimų gylis – apie metras.

Sensacingas radinys – Zarasų rajone ant Mineikiškių piliakalnio archeologai aptikto net 3 tūkstančiai metų senumo gyvenvietės pėdsakus. Komanda džiaugiasi neįkainojamais ir labai vertingais vėlyvojo bronzos amžiaus radiniais ir atradimais. „Buvo trys eilės kuolaviečių sustatytos ir mes žinome, kad pastatai maždaug į tą pusę koncentravosi“, – po kruopščių daugiau kaip mėnesį trukusių kasinėjimų gynybinę tvorą aptikę archeologai tiesiog netveria džiaugsmu.

Mineikiškių piliakalnyje, esančiame netoli Zarasų, archeologai atrado prieš maždaug 3 tūkst. metų šioje vietoje buvusią vėlyvojo bronzos amžiaus gyvenvietę. Kaip BNS sakė archeologė, mokslinio projekto vadovė Agnė Čivilytė, unikalu tai, jog archeologams pavyko atrasti „labai tiksliai išstatytų medinių konstrukcijų liekanų“. „Tai – stulpavietės, kuolavietės, kurios išstatytos taip, tarsi tarsi liniuote būtų nubrėžta.

Prieš trejus metus, Piliakalnių metais, beveik du mėnesius trukusiuose gražiausio saugomose teritorijose esančio piliakalnio rinkimuose savo balsą atidavė daugiau kaip 1000 žmonių. Su rinkimams nominuotų piliakalnių trisdešimtuku visi norintys galėjo susipažinti bei pasiūlyti įtraukti ir kitus piliakalnius specialioje interneto svetainėje. Visų balsavusiųjų valia gražiausiu, mėgstamiausiu piliakalniu išrinktas Kernavės piliakalnių kompleksas.

Paskelbus karantiną daugelio tautiečių gyvenimas sulėtėjo, o kitų iš viso sustojo. Socialiniuose tinkluose pasipylė nuogąstavimai, kad duris užvėrus sporto, pramogų ir kultūros įstaigoms, mažiausiai dvi savaites nebus ką veikti, kur išeiti. Tačiau karantino metu vis daugiau tautiečių ėmė atrasti pasivaikščiojimus gamtoje.

Maršrutas po Vilniaus ir Trakų rajonų pilis ir piliakalnius leis pasigrožėti apylinkėmis, kuriose valdė Lietuvos kunigaikščiai Algirdas ir Vytautas Didysis. Keliaudami maršrutu aplankysite Lietuvos istorines vietoves ir pilis, kurios buvo svarbūs kunigaikščiams ir visiems to meto gyventojams.

Ukmergės miestas bene vienintelis Lietuvoje, kuris įžiebė ne tik kalėdinę miesto eglę, bet ir miesto piliakalnį. Tokių Kalėdų miesto gyventojai laukė ne vienerius metus. Nepraleiskite progos šios vietovės aplankyti per šventes, o drauge su jumis dalijamės ir skaitytojo Aivaro Simonaičio atsiųstu vaizdo įrašu, kuriame Ukmergės piliakalnis įamžintas iš paukščio skrydžio.

Ukmergės miestas bene vienintelis Lietuvoje, kuris įžiebė ne tik kalėdinę miesto eglę, bet ir miesto piliakalnį. Tokių Kalėdų Ukmergė laukė ne vienerius metus.

Gražiausiu šalyje pripažintas Kernavės piliakalnių kompleksas, ketvirtadienį pranešė Valstybinė saugonų teritorijų tarnyba. Per du mėnesius trukusius gražiausio piliakalnio rinkimus Kernavės kompleksas surinko daugiau kaip 1000 balsų. Antroje vietoje liko Varnių regioniniame parke esantis Šatrijos piliakalnis, trečioje – Merkinės piliakalnis, esantis Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Merkinės miestelyje. Į penketuką pateko Medvėgalio piliakalnis ir Rambyno kalnas.

Ukmergės vietinių traukos centras, pasididžiavimas ir pramogų vieta yra istorinis piliakalnis. Neseniai šalia jo pastatyta estrada suburia jaunimą gyvos muzikos bei naktinio kino vakarams. Miesto svečiams šis objektas labai patrauklus savo lokacija, nes yra Ukmergės centre, Šventosios upės ir Ukmergėlės (buv. Vilkmergės) upelio santakoje ir suteikia puikią galimybę pasigrožėti panorama iš 16 m aukščio.

Į Lietuvos kultūros paminklų sąrašą įtraukto Ukmergės piliakalnio ir jo prieigų sutvarkymui planuojama skirti beveik 350 tūkstančių eurų. Tvarkant piliakalnį numatoma įrengti naują patogų taką į piliakalnį, laiptus į Vytauto gatvę, sutvarkyti palei piliakalnį tekančio Vilkmergės upelio prieigas ir įrengti lieptą, suformuoti vietą būsimam skulptūrų parkui, įrengti pėsčiųjų takus, poilsio zoną, įrengti apšvietimą ir mažąją architektūrą, sutvarkyti želdinius.

Klaipėdos piliavietėje dirbantys archeologai perrašinėja ankstyviausią miesto istoriją. Atkasti pirmieji pastatai ir pora židinių. Kviečiame pasidairyti ten, kur uostamiestis prasidėjo. Viduramžių pastatai – nedideli, keliolikos kvadratinių metrų ploto, mat norėdamas gyventi šiltai, didesnių plotų neprišildysi. Tad židiniai buvę svarbiausias objektas, užėmęs ketvirtadalį pastato. O židiniai čia aptikti net du, kodėl jie du - galvosūkis ir archeologams.

Šių metų pradžia Lietuvos archeologams buvo sėkminga - rasti net keli nauji piliakalniai, apie kuriuos nei jie, nei visuomenė iki šiol nežinojo, rašo „Lietuvos žinios“. Vasarį pagal dr.

Šiaulių miesto meras, kaip žemės sklypo savininkas, ir dar penkiolika Bubių piliakalnio saugomos papėdės sklypų savininkų, norinčių užstatyti  piliakalnio prieigas, sunkiai gali savo ausimis patikėti, kad tokio leidimo jie negaus. Dabartinis Šiaulių miesto meras sako, net raštus rašęs, kad būtų sumažintos piliakalnio apsaugos zonos ir čia būtų leistos namų statybos.

Šalia Klaipėdos stūksantis valstybės saugomas piliakalnis, kur XIII amžiuje stovėjo kuršių Žardės pilis, o apylinkėse buvo senovinis baltų miestas, dabar paverstas nelegaliomis naminių gyvūnų kapinėmis, čia mėtosi šiukšlės, rašo "Lietuvos žinios". Žolėmis apaugęs piliakalnio šlaitas apžėlęs aukšta žole, išsikerojusiais medžiais, krūmais, brūzgynais. Čia apstu naminių gyvūnų kapų.

Nuo Sal­du­vės kal­no, esan­čio prie Šiau­lių, lei­džia­si dvi ne­le­ga­lios dvi­ra­čių tra­sos su tramp­li­nais. Pa­vel­do­sau­gi­nin­kai pra­re­gė­jo: kul­tū­ros pa­mink­lui pa­da­ry­ta ža­la ga­li bū­ti skai­čiuo­ja­ma de­šim­ti­mis tūks­tan­čių li­tų. Ženk­lais, drau­džian­čiais va­ži­nė­tis nuo kal­no, Sa­vi­val­dy­bė ne­pa­si­rū­pi­na. Čia nė­ra nė ženk­lo apie kul­tū­ros pa­mink­lą.

Piliakalniai, pilkapiai, paslaptingi šaltiniai visada traukė žmonių dėmesį. Apie juos iki šiol pasakojami padavimai bei sakmės. Tuose pasakojimuose susipina istorija, šių laikų realijos, aplinkos vertinimas, fantazija. Į mitologinę reikšmę turinčias vietas einama pasisemti energijos iš gamtos, saugančios protėvių amžių paslaptis. Kursto vaizduotę Legendomis apipinti piliakalniai nuo seno žavi savo kraštovaizdžiu, istorija.

Gedimino kapo kalnas. Altanos, Bekešo, Trijų Kryžių, Stalo kalnai. Ir XIII-XIV a. dabartinio  Kalnų parko teritorijoje gyvavęs Kreivasis miestas.

Jei kada svajojote nusipirki salą, veikiausiai mąstėte apie vietelę Bahamų salose ar Britanijos Mergelių salyne. Apie salelę prie Velso krantų turbūt nė nepagalvojote. Dabar yra puiki proga tai padaryti, nes nedidelis žemės lopinėlis parduodamas už tikrai įkandamą kainą. Kaip rašo britų dienraštis „The Guardian“, Salio (Sully) sala yra vos už 400 metrų nuo Velso krantų ir parduodama tik už 95 tūkst. svarų sterlingų.

Neries regioninio parko direkcijos specialistai netoli Neries upės jau seniau buvo pastebėję aukštas, mišku apaugusias kalvas. Rūpėjo sužinoti, ar mūsų protėviai jomis naudojosi. Spėjimai pasitvirtino, atlikus pirminius archeologinius žvalgymus. Iš rastos brūkšniuotosios keramikos šukių galima spėti, kad šioje kalvoje galėjo gyventi žmonės prieš du tūkstančius metų.

Rumbonių bažnytkaimis pasižymi dideliu ir gražiu senovės laikų paminklu – Rumbonių piliakalniu, iš rytinės pusės apsuptu Nemuno upės, o iš šiaurinės – nedidelio Pilupio upelio. Rumbonių-Mikutiškių piliakalnis, vadinamas Pilupiu, yra ant kairiojo Nemuno kranto, per 1 kilometrą į kairę nuo Panemuninkų-Alytaus kelio.

Rumbonių bažnytkaimis pasižymi dideliu ir gražiu senovės laikų paminklu – Rumbonių piliakalniu, iš rytinės pusės apsuptu Nemuno upės, o iš šiaurinės – nedidelio Pilupio upelio. Rumbonių-Mikutiškių piliakalnis, vadinamas Pilupiu, yra ant kairiojo Nemuno kranto, per 1 kilometrą į kairę nuo Panemuninkų-Alytaus kelio.