pienininkai

Pienininkų ir žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko kivirčai tęsiasi. Ūkininkai pasakoja, kad nuvyko į Briuselį susitikti su eurokomisaru, kuris ypač didelius sunkumus patiriančiam pieno sektoriui pažadėjo beveik 11 milijonų eurų paramos. Tačiau grįžę į Lietuvą iš žemės ūkio ministerijos ūkininkai sulaukė žinių apie kur kas mažesnę paramą.  Ūkininkai su žemės ūkio ministerija nesusikalba jau beveik metus, nors bandė kalbėtis įvairiais būdais. Ir protestavo, ir pieną nemokamai dalino.

Pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatantis vadinamasis pieno įstatymas neveiks, sako Žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius. Jono Sviderskio teigimu, Lietuvos pieno perdirbėjai naują tvarką apeis registruodami įmones Latvijoje ar Lenkijoje. „Jeigu įstatymas bus priimtas, esu įsitikinęs, kad jis neveiks. Nevykdysime jo, atrasime būdus. Vienas iš tų būdų bus, kai pieno perdirbėjai registruos įmones Latvijoje ar Lenkijoje.

Vadinamojo pieno įstatymo projektas, numatantis pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą, šią savaitę bus baigtas derinti ir teikiamas Vyriausybei, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.   „Tikiuosi, šią savaitę baigsime derinimo pažymą ir galėsime su šiuo įstatymu keliauti į Vyriausybę ir netrukus turėtų atsirasti ir Seime“, – Seime ketvirtadienį teigė K. Navickas.

Prie Seimo prikrovę maišus mėšlo ir blokavę kelią prie Kryžkalnio, ūkininkai grasina jau naujais protestais. Žemdirbiai nerimauja ir dėl naujų mokesčių, kuriuos jiems planuoja Finansų ministerija. Ūkininkai piktinasi jau ne tik žemės ūkio ministru, bet ir aplinkos ministro planais panaikinti žemės įsigijimo ribojimus, apsunkinti žemdirbystę aplinkosaugos reikalavimais.

Pasipiktinę vyriausybės žemės ūkio politika, ūkininkai jau blokuoja kelius. Prie Kryžkalnio virtinė traktorių trukdė eismą ir sukėlė didžiules spūstis. Tuo metu žemės ūkio ministras, pažadėjęs 8 milijonus eurų paramos pieno gamintojams, ruošiasi paramą padalinti ne visiems, o tik smulkiausiems. Stambesnieji pieno gamintojai tokius ministerijos planus vadina ūkininkų kiršinimu ir grasina naujais protestais.

Įpykusi tūkstantinė ūkininkų minia sudrebino Seimo rūmus. Ūkininkai ne tik šaukė parlamentarams „gėda“, bet ir atvežė po langais jiems mėšlo, šakių, guminių batų ir pieno. Žemdirbiai reikalauja gelbėti žemės ūkį ir išversti iš posto žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Premjerė Šimonytė nenusileidžia ūkininkams – ragina juos užuot protestavus kooperuotis ir taip esą patiems išsimušti iš supirkėjų didesnes kainas už žaliavinį pieną.

Tęsiantis krizei pieno sektoriuje, Žemės ūkio ministerija trečiadienį pranešė inicijuojanti Pieno įstatymo pakeitimus, kurie sustiprintų pieno pardavėjų derybines galias, būtų atsisakoma jų grupavimo pagal kasdien parduodamo pieno kiekį.

Pieną išpilantys ar nemokamai išdalinantys ūkininkai tokiu savo elgesiu nieko nepasieks, įsitikinęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Valionis.  „Pieną turime parduoti, o ne atiduoti. Sako: išpilsime, padalinsime... Nieko iš to nebus. Kažkada prie Seimo vežėme... Mums reikia gauti pajamas, gauti kainą, kad padengtume savo išlaidas“, – penktadienį Socialdemokratų partijos diskusijoje su pieno rinkos atstovais teigė J. Valionis.

Pieno rinkai įžengus į ekonominio neapibrėžtumo laikotarpį, perdirbimo pramonės atstovai kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę. Pienininkai Vyriausybei pateikė siūlymus ir priemones, kurios stabilizuotų rinką ir mažintų įtampą visame sektoriuje, rašoma pranešime spaudai. Pienininkų asociacija „Pieno centras“ siūlo įteisinti ilgalaikes žalio pieno pardavimo-pirkimo sutartis ir sukurti vieną bendrą rizikos valdymo fondą.

Premjeras Saulius Skvernelis pirmadienį su šalies pieno gamintojais bei perdirbėjais aptars kuriamą pieno sektoriaus plėtros strategiją. „Kuriame strategiją ir jos gaires, ko Lietuvai trūksta pieno sektoriuje, ir dabar Žemės ūkio ministerija pristatys tas kryptis Vyriausybėje, o mes einame kaip palaikančioji komanda – paaiškinti ir parodyti“, – BNS sakė pieno perdirbėjus vienijančios asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis.

Kinija jau netrukus žada patvirtinti 19-kos Lietuvos pieno perdirbimo įmonių, galinčių eksportuoti į ją produktus, sąrašą, sako Lietuvos ambasadorė Kinijoje. Pieno perdirbėjai teigia laukiantys paskutinių leidimų, o pasak premjero, pirmasis krovinys turėtų pajudėti jau šios savaitės pabaigoje ar kitos pradžioje. „Kinija turi paskelbti sąrašą įmonių, kurios registruotos Kinijoje ir gali vežti produktus į Kiniją.

Estijos pieno sektoriaus įmonės Lietuvos pienininkus laiko vis didesniais konkurentais, kadangi Lietuvos pieno sektorius auga sparčiausiai tarp Baltijos šalių ir yra vis labiau orientuotas į eksportą, rašo estų laikraštis „Postimees“. „Lietuvos įmonės yra didelės yra jos plečiasi“, – sakė didžiausios Estijos pieno perdirbimo įmonės „Valio Eesti“ vadovas Maido Solovjovas (Maidas Solovjovas). Jo teigimu, Lietuvos pieno sektoriaus įmonės auga sparčiau už latviškas ir estiškas, ir Lietuvoje pagamina...

Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių pieno gamintojai birželio pabaigoje gali sulaukti gerų žinių iš Europos Komisijos dėl paramos pieno sektoriui, kuris nukentėjo dėl pasaulinės pieno krizės ir smarkiai kritusių pieno supirkimo kainų, teigia Lietuvos žemės ūkio atašė Briuselyje. Tačiau Karolis Anužis pabrėžia, jog garantijų, kad parama tikrai bus skirta, nėra.

 Premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį Briuselyje planuoja susitikti su Europos Komisijos (EK) pirmininku Jean'u Claude'u Junckeriu. Su EK vadovu Lietuvos vyriausybės vadovas aptars kritinę šalies situaciją pieno sektoriuje bei kels Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo klausimą, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba. „Kalbant apie pieno sektorių, Lietuva nukentėjo labiausiai. Nes mūsų pienininkystės sektorius smarkiai orientuotas į eksportą, daugiau nei 50 proc.

Pasaulio, o kartu ir Lietuvos pieno rinkai išgyvenant krizę bei Europoje prasidėjus konsolidacijai, didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės kol kas neketina jungtis. Nekalbama ir apie verslo pardavimą užsienio investuotojams. Pieno pertekliaus ir per didelės pieno gamybos sukelta krizė, jei tęstųsi dar kelerius metus, galėtų paskatinti Lietuvos pieno perdirbimo įmones susijungti, mano rinkos ekspertai.

Premjeras ir pieno perdirbėjai sutarė, kad šie vasarą nemažins pieno supirkimo kainos. Algirdas Butkevičius garantuoja, kad perdirbėjai laikysis savo žodžio, nors pieno gamintojai tuo netiki - jie tikino, kad ligšioliniai panašūs susitarimai su perdirbėjais buvo niekiniai. „Buvo susitarta, kad birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais perdirbėjai išlaikys kainą, kokia yra šiuo metu.

Po kelerius metus trukusių derybų Kinija patvirtino dokumentus, kurie leis į šią šalį eksportuoti lietuviškus pieno produktus, sako premjeras. Veterinarijos tarnybos vadovas sako, kad pieno perdirbėjai jau gali gabenti produkciją į Kiniją.

Lietuvos pieno ūkių padėčiai vis blogėjant, Europos Sąjunga (ES) kol kas neketina šaliai padėti finansiškai, nes lėšų tam nenumatyta ES biudžete, sako Lietuvos žemės ūkio ministrė. „Kol kas jokių sprendimų nepriimta.

Premjeras Algirdas Butkevičius su pieno perdirbėjais antradienį ketina aptarti sudėtingą padėtį pieno sektoriuje ir ieškoti bendrų būdų, kaip ją pagerinti. Žemės ūkio ministrė tikisi su perdirbėjais susitarti, kad pieno supirkimo kainos toliau nemažėtų. Premjero atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė teigė, jog premjeras su pieno perdirbėjais ketina tartis dėl pieno kainų stabilizavimo.

Naują pieno gamintojų rėmimo schemą, kai už laikiną jo gamybos mažinimą ar nedidinimą būtų mokama papildoma parama, tikimasi parengti per tris savaites. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo, kol kas nėra aišku, kiek pinigų nacionalinei paramai, kurią jau leido Europos Komisija, reikės iš valstybės biudžeto ir kaip konkrečiai ji bus skirstoma. Ūkininkų atstovė baiminasi, kad ši schema gali pastūmėti žmones visiškai trauktis iš pieno gamybos.

 Panevėžio turguje žmonės už šviežio pieno litrą moka 60 euro centų. Ūkininkai sako, kad tai nemenkas laimikis, mat kitu atveju už pieną gautų grašius. Pieno gamintojai pripažįsta, kad į turgų jiems tenka traukti ne iš gero gyvenimo.   „Reikalingi pinigai bankams, o vien iš ūkio surinkti pinigų per mažai, nes ir mokesčiai labai dideli, žmonėms atlyginimus reikia surinkti, o pieno kaina krenta”, - pasakoja ūkininkė Jogilija Abramavičienė.

Šiandien į Lietuvą atvykę Lenkijos pieno gamintojai prabilo apie savo sumanymus plėsti veiklą Lietuvoje. Anot jų, jie sugebės pasiūlyti ne tik pigios naujos produkcijos, bet ir kokybiškos. Pranešime spaudai rašoma, kad anot Lenkijos pieno rūmų direktorės Agnieszkos Maliszewskos, lenkiški pieno produktai gali būti šiek tiek pigesni nei kiti produktai iš Vakarų Europos, bet ne kokybės sąskaita.

Šiandien pieno ūkyje situacija yra kritinė. Jau ir taip pieno supirkimo kainos labai mažos yra, ūkininkai neišgyvena, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. „Praėjusiais metais ne sykį rinkosi pienininkai ir rašė rezoliucija, teikė Vyriausybei ir Žemės ūkio ministerijai. Tik reikia apgailestauti, kad į tas rezoliucijas niekas nereagavo.

Lietuvos pieno ir mėsos perdirbėjai tikisi, kad šiemet padėtis rinkoje pagerės. Geresnius metus verslininkai sieja su naujomis eksporto rinkomis, pakeisiančiomis užsivėrusią Rusiją. 2014 metais Rusijai paskelbus embargą Europos Sąjungos maisto ir žemės ūkio produkcijai, nukentėjo tiek pieno, tiek mėsos perdirbėjai. Tačiau 2015 metais mėsos perdirbėjams atsivėrė JAV rinka, o artimiausiu metu rinką pieno produktams turėtų atverti Kinija.

Lietuvos pienininkams Europos Komisija skyrė 12,63 mln. eurų paramos. Toks sprendimas priimtas antradienį Liuksemburge, kur bus sprendžiama dėl konkrečios paramos dėl Rusijos embargo ir pasaulinių kainų kritimo nukentėjusiems pieno bei mėsos gamintojams. Lietuva pienininkams siekė gauti 32 mln. eurų. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltratienė neatmeta galimybės pieno gamintojams skirti papildomus 12,6 mln. eurų ir iš valstybės biudžeto.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė abejoja, kad Lietuva iš Europos Komisijos gaus dešimčių milijonų eurų paramą sunkumų kamuojamiems pieno gamintojams. Anot jos, tam tikros paramos galima tikėtis, tačiau ne tokios didelės. „Tam tikra pagalba, be jokios abejonės, bus skirta visoms šalims, priklausomai nuo to, kiek kuri nukenčia. Aišku, apie konkrečiais sumas kalbėti, o tokia, kokią jūs paminėjote (50 mln. eurų), aš manyčiau tikrai nėra tikėtina“, - pirmadienį žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Neapsikentę žemų pieno supirkimo kainų, ūkininkai parduoda karves ir uždaro ūkius. Tragišką situaciją bando gelbėti Vyriausybė – siūlo trišalį susitarimą, kad būtų nustatytos minimalios pieno ir mėsos supirkimo kainos. Patys ūkininkai nesiima vardyti kam – perdirbėjams ar prekybininkams atitenka jų darbo vaisiai. Tačiau nesibodi pasakyti, kad keliama puota maro metu, mat  ūkininkams brangiau kainuoja pagaminti pieną nei jį parduoti.

 Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistas Juozas Steponavičius sakė, kad dėl nagų ligų viena melžiama karvė gali pridaryti iki 1 035 Lt nuostolių per metus. Sutvarko pats Pagėgių rajono ūkininkas Giedrius Ališkevičius prižiūri 170 gyvulių. Ūkininkas nėra baigęs veterinarijos mokslų, bet pats tvarko savo karvėms nagas.

Europos Komisijos parama dėl Rusijos embargo nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams turėtų paaiškėti šią savaitę, sako žemės ūkio ministrė. Pasak Virginijos Baltraitienės, už žemės ūkį atsakingas eurokomisaras Dacianas Ciolosas (Dačianas Čiološas) trečiadienį EK pateiks savo siūlymus dėl paramos skyrimo. „Dėl pienininkystės mes išdėstėme keturios valstybės savo nuomonę: Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija. Mes labiausiai nukentėjome ir mums reikia didžiausios paramos.

Rusijos embargas – vienas aktualiausių šiandienos klausimų. Dėl draudimo įvežti į Rusiją lietuviškąją žemės ūkio produkciją nuostolių patirs pieno, mėsos ir kiti sektoriai. Žemės ūkio ministrės kvietimu į ministeriją atvyko socialiniai partneriai papasakoti esamą situaciją ir rastį bendrus sprendimus. „Norėčiau iš Jūsų išgirsti pirminę informaciją, sužinoti apie esamą padėtį. Jau kalbėjome apie naujų rinkų paieškas – šis procesas vyksta, tačiau tam reikia laiko, kurio dabar neturime.

 Ketvirtadienį vėl dominavo pirkėjai, Vilniaus akcijų biržos indeksas augo 0,87 proc., praneša „Finasta“. Didelį susidomėjimą kėlė pienininkų akcijos. „Rokiškio sūrio“ vertybiniai popieriai brango 2,1 proc. (apyvarta 77,4 tūkst. eurų), „Pieno Žvaigždžių“ – 0,56 proc. (75,1 tūkst.), „Vilkyškių pieninės“ – 0,8 proc. (21 tūkst.), „Žemaitijos pieno“ – 0,16 proc. (250). „Linas Agro Group“ akcijų kaina koregavosi 2 proc. – investuotojai fiksavo pelnus po stipraus akcijų augimo šią savaitę.

Ramygaloje iškils gyvūnėlių kraiko gamykla ir galbūt pieno perdirbimo įmonė. Siekia, kad persigalvotų Pirmąjį investuotoją – austrų kapitalo įmonę „ASP-BEDD productions“ Ramygalos laisvojoje ekonominėje zonoje suradusi Panevėžio rajono savivaldybė stengiasi pritraukti antrąjį – pieno gamintojų kooperatyvą „Pienas Lt“. Maždaug 100 milijonų litų kainuosiančią pieno perdirbimo gamyklą ketinantis statyti kooperatyvas jai vietą jau kaip ir buvo nusižiūrėjęs Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, ...