petro porošenkos

(papildyta 12.36) Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas liepė Rusijos energetikos ministerijai ir „Gazprom“ parengti dujų tiekimo į Donbasą planą. Tai turėtų būti humanitarinė pagalba regionui, po to, kai tariamai Ukrainos pusė nutraukė dujų tiekimą. „<...> Dėl Ukrainos valdžios veiksmų buvo nutrauktas dujų tiekimas kai kuriems regionams.

Provakarietiškų pažiūrų buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis buvo paskirtas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos padėjėju, kad pagelbėtų karo krečiamai šaliai žengti reformų keliu, pranešė pareigūnai. 47 metų eksprezidentas, kuris tapo Tarptautinės konsultacinės reformų tarybos vadovu, padės įgyventi Ukrainoje gerąją praktiką ir sieks didesnio pasaulio palaikymo tai šaliai.

Minske vykusio keturių šalių susitikimo metu pikantiškų detalių pateikė ne tik skandalai su rusų žurnalistais, tačiau ir akylų operatorių užfiksuotas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos bei Ukrainos vadovo Petro Porošenkos trumpas pokalbis. Žygiuodami koridoriumi abiejų šalių prezidentai nekreipė dėmesio į aplink dirbančius operatorius, todėl pasakė kelias frazes, kurios, ypač baltarusių lyderiui, nėra būdingos.

Rusijos rublio kursas, palyginti su JAV dolerio, smuko iki 67 rublių, kai spaudoje pasirodė Petro Porošenkos citatos iš susitikimo Minske. Primename, kad Ukrainos prezidentas pareiškė, jog Rusijos siūlomos sąlygos yra nepriimtinos. Tiesa, „Dožd.tv“ žurnalistas, dirbantis Minske, stebisi tokia informacija, nes, jo žiniomis, niekas tokio pareiškimo nėra girdėjęs. Rusijos rublio kursas, palyginti tiek su JAV doleriu, tiek su euru, smuko beveik 2 proc.

Letalių ginklų – prieštankinių raketų, artilerijos sekimo radarų, bepiločių žvalgybos orlaivių ir komunikacijos bei radarų trukdymo aparatų – tiekimo Ukrainai klausimas užvaldė Vakarų vyriausybių, apžvalgininkų ir mokslininkų dėmesį. Tačiau klausti derėtų ne to, ar tai teisinga ir kaip geriausia patenkinti Kijevo poreikius, bet – kur tai veda. Siūloma ginkluotė iš esmės skirta gynybai. Žinoma, net ir gynybiniai ginklai gali atlikti vaidmenį puolime.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento François Hollande’o konflikto sureguliavimo Donecke planas numato Ukrainos neblokinį (neutralumo) statusą ir federalizaciją. Tai praneša „Le Figaro“, kuris remiasi nenurodytais šaltiniais.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad pastaruoju metu Rusija padidino sunkiosios ginkluotės ir įrangos permetimą į rytų Ukrainą, bet nesiėmė komentuoti Kijevo teiginį, kad apie 9 tūkst. rusų karių padeda promaskvietiškiems separatistams. „Mes nekalbėsime apie konkrečius skaičius“, – pasakė J.Stoltenbergas, paklaustas apie Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pastabas, kad daugiau kaip 9 tūkst. Rusijos karių šiuo metu yra separatistų kontroliuojamuose šalies rytuose.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį nubalsavo atnaujinti šalies rytuose su prorusiškais separatistais kovojančias pajėgas ir atnaujinti dalinę šauktinių mobilizaciją, kai vienas aukšto rango saugumo pareigūnas perspėjo, kad Rusijos pajėgos, palaikančios promaskvietiškus kovotojus, smarkiai suaktyvėjo tame regione. „Rusijos agresija tęsiasi.

Rusijos dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas perspėjo Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką dėl draugystės su JAV. Apie „tykančius pavojus“ bendradarbiaujant su JAV jis parašė savo „Twitter“ paskyroje, praneša lenta.ru. „Su JAV bandė draugauti (Slobodanas) Miloševičius, (Muammaras) Kaddafis, Saddamas Husseinas. Jų likimas žinomas. Dabar JAV siūlo „naujus santykius“ A. Lukašenkai. Pavojinga patirtis...“ – pažymėjo A. Puškovas.

Sunkumai, kurie gali kilti tarp Maskvos ir Kijevo dėl Ukrainos suartėjimo su Europa, negali būti pagrindu kariniam Rusijos įsiveržimui į Ukrainą, lapkričio 26-ąją kalbėdama Bundestage pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

2014-ieji tapo Ukrainai didelių išbandymų ir, tikėtina, rimtų pokyčių metais. Neseniai įvykę priešlaikiniai rinkimai į šalies parlamentą – Aukščiausiąją Radą – apibūdinami kaip dar vienas svarbus tebevykstančių procesų etapas. Šiuos rinkimus galima pavadinti žingsniu politinės krizės įveikimo link ir viltimi, kad Ukrainos gyvenime įvyks svarbių kokybinių pokyčių, kurie laikui bėgant leis įveikti ir visas kitas problemas – jų sąrašas šiandien kartais atrodo begalinis.

Prorusiški separatistai, kontroliuojantys dideles teritorijas rytų Ukrainoje, sekmadienį ruošiasi surengti savo vadovybės rinkimus, kuriuos Maskva žada pripažinti, nors dėl to buvo pasmerkta Kijevo ir Vakarų šalių.

 Arsenijus Jaceniukas trečiadienį užsiminė, kad tikriausiai liks Ukrainos premjero poste po jo partijos triumfo sekmadienį įvykusiuose parlamento rinkimuose. „Partija, kuri užsitikrino pirmąją vietą rinkimuose, yra įpareigota pradėti koalicijos formavimo procesą ... (Šios) partijos lyderis vadovauja vyriausybei“, – per spaudos konferenciją sakė A.Jaceniukas. Beveik baigus skaičiuoti balsalapius buvo paskelbta, kad jo Liaudies frontas, gavęs kiek daugiau nei 22 proc.

Rinkimų rezultatai Ukrainoje – tai didelis smūgis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. Taip mano politologas, Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Alvydas Medalinskas. Anot jo, šie rezultatai rodo, kad V. Putinas, išlošęs keletą šalies gabaliukų, iš tiesų pralaimėjo visą Ukrainą. „[Rezultatus] gerai vertinu dėl to [...], kad trys proeuropinės krypties partijos dabar (kalbant apie partijų rinkimus pagal sąrašus, t. y. apie pusę parlamento) turėtų daugiau nei 50 proc. vietų.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas išreiškė viltį, kad naujai išrinktame parlamente susiformuos stipri proukrainietiška daugumos koalicija.

Provakarietiškos ir nacionalistų partijos triuškinamai laimėjo sekmadienį vykusius Ukrainos parlamento rinkimus, sustiprindamos prezidento Petro Porošenkos viltis integruoti savo šalį su Europa ir sudaryti taiką su prorusiškais sukilėliais. Preliminarūs balsavimo rezultatai ir rinkėjų apklausos rodo tvirtą piliečių palaikymą P.Porošenkos pastangoms išvesti karo krečiamą šalį iš Rusijos įtakos zonos, nors Kremlius ėmėsi skausmingų atsakomųjų priemonių prieš vakarinę kaimynę.

Provakarietiškos ir nacionalistinės partijos triuškinamai laimėjo sekmadienį vykusius pirmalaikius parlamento rinkimus, kuriuos šalies rytuose boikotavo prorusiški separatistai, rodo balsavusiųjų rinkėjų apklausos. Kaip rodo dviejų apklausų duomenys, Ukrainos prezidento Petro Porošenkos blokas ir ministro pirmininko Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamas Liaudies frontas atitinkamai laimėjo 23 proc. ir 21,3 proc. balsų.

Karo išsekintoje Ukrainoje sekmadienį vyksta naujo, didesnes galias įgijusio parlamento rinkimai, kurie užbaigs istorinį šalies ištrūkimą iš Rusijos įtakos sferos ir atsigręžimą į Vakarus, bet veikiausiai paaštrins vidinį susiskaldymą. Rinkimų apylinkės atsidarė 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir dirbs iki 20 val. vakaro. Netrukus po to bus paskelbti balsavusiųjų apklausų rezultatai. Aukščiausiosios Rados rinkimuose dalyvauja bent 29 partijos, iš kurių tik nedidelė dalis įveiks 5 proc.

Lietuvos politologai sako, kad sekmadienį vyksiantys Ukrainos parlamento rinkimai gali atnešti daugiau stabilumo tiek šalies viduje, tiek santykiuose su Rusija. „Aišku, yra tikimybė, jog Rusija gali pasinaudoti rinkimais didinant visuomenės susipriešinimą, skatinant sabotažą ir panašiai, tačiau daugiau žiūrėčiau tai kaip į galimybę didesniam stabilumui.

Putino derybos su Ukraina ir ES yra sunkios, sako Kremliaus atstovas spaudai Rusijos prezidento Vladimiro Putino derybos su Ukrainos vadovu ir Europos Sąjungos lyderiais Milane yra sunkios, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Derybos iš tiesų sunkios, yra daug nesutarimų, daug nesupratimo. Vis dėlto jos vyksta, keičiamasi nuomonėmis“, - sakė D.Pekovas žurnalistams.

Ukrainą pirmadienį pasiekė pirmieji neginkluoti bepiločiai orlaiviai, kuriuos naudos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnai, prižiūrintys paliaubas separatistiniame rytiniame regione, pranešė ESBO.

Ukrainoje trapios paliaubos ir sutartis dėl pajėgų atitraukimo antradienį atsidūrė ant žlugimo slenksčio po virtinės prorusiškų separatistų atakų, tapusių didžiausiu smurto prasiveržimu per ilgesnį nei mėnesio laikotarpį ir nusinešusių devynių vyriausybės pajėgų karių gyvybes.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ukrainos kariuomenė tvirtina, kad derybose dėl buferinės zonos demarkavimo Rusijos delegacijai vadovauja sausumos pajėgų vado pavaduotojas, nors Maskva anksčiau neigė, kad jos atstovai derasi su ukrainiečiais ir stebėtojais iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos. Paliaubas Donecke šeštadienio rytą vėl sulaužė separatistų kovotojai, Ukrainos pozicijas oro uoste atakuodami iš gyvenamųjų rajonų. Per parą žuvo du žmonės.

  JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį pasmerkė Rusijos „agresiją“ Ukrainoje, bet pasiūlė atšaukti Maskvai taikomas sankcijas, jeigu ji pasinaudotų savo įtaką, siekiant užtikrinti taikos susitarimą su Kijevu.

Roman Jakovleskij / geopolitika.lt Kuo labiau nutolsta įvykiai Minske, susiję su Putino ir Porošenkos susitikimu, tuo didesnis stebėtojams kyla nerimas dėl A. Lukašenkos, pozicionavusio save kaip taikdarį, pastangų pasekmių. Jo užsienio reikalų ministro Makėjaus tvirtinimas, kad jau patį Ukrainos ir Rusijos prezidentų susitikimo faktą, ypač dalyvaujant ES atstovams, jis laikąs Minsko parodytos iniciatyvos sėkme, verčia tos sėkmės tikrumu abejoti.

 Ukrainos krizei įgavus naują pagreitį, o Rusijos ir Vakarų konfrontacijai peraugus į rimtą geopolitinį lūžį, pasaulis susidūrė su vienu didžiausiu iššūkių per daugybę metų, teigia žurnalo „The Economist“ vyriausiasis redaktorius Edwardas Lucasas. „Matome rimtą konfrontaciją su Rusija, ypač grasinančia branduoliniais ginklais. Tokiu atveju yra keletas scenarijų. Pirmas – Rusija nusileidžia, kas mažai tikėtina.

Ukrainos premjeras trečiadienį gynybos ministrui nurodė užtikrinti, kad vyriausybinės pajėgos būtų visiškai pasirengusios kovoti, nepaisant prieš 12 dienų su Rusijos remiamais separatistais paskelbto ugnies nutraukimo. „Rusija neduos mums ramybės, todėl prašau gynybos ministro visiško pasirengimo kovai“, – sakė Arsenijus Jaceniukas. Prezidento Petro Porošenkos taikos plano vykdymas nereiškia „Gynybos ir Vidaus reikalų ministerijų darbo susilpninimo“, pažymėjo jis.

Ukrainos prorusiški sukilėliai sušvelnino reikalavimus suteikti jų regionui visišką nepriklausomybę, sakydami, kad gerbtų Ukrainos suverenumą mainais į autonomiją, o šis posūkis galbūt atspindi Maskvos pageidavimą pasiekti susitarimą per naują taikos derybų etapą. Sukilėlių platformoje, kuri buvo pristatyta pirmadienį prasidėjus deryboms Baltarusijos sostinėje Minske, buvo reikšmingų pokyčių Ukrainos rytinio regiono, kuriame gyvena daugiausiai rusakalbiai, ateities vizijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad bet kokios naujos Europos Sąjungos (ES) arba JAV sankcijos priverstų Maskvą ginti savo ekonomiką, piliečius ir verslo įmones.

 Dėl Ukrainos krizės turi būti rastas sprendimas, kuris nekenktų Rusijai ir kurį Ukrainos žmonės turi pasirinkti patys, sekmadienį sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. „Noriu rasti būdą, kuris nekenktų Rusijai“, – sakė A.Merkel Vokietijos visuomeninei televizijai ARD, duodama savo tradicinį vasaros interviu.

 Ukrainos parlamentarai ketvirtadienį, liepos 31 dieną, susirinks į specialią sesiją spręsti, ar priimti netikėtą premjero atsistatydinimo pareiškimą, paskelbė prezidentūra. Per specialią parlamento sesiją taip pat bus aptartas olandų vadovaujamas tyrimas dėl Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimo sukilėlių kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasirašytą asociacijos su Europos Sąjunga (ES) sutartį daug metų rengęs Stefanas Fule sako, kad Ukrainos vyriausybė neturėtų tikėtis daugiau nuolaidų negu jų būtų gavęs Viktoras Janukovyčius. Pasak jo, ES parama priklausys nuo Ukrainos pažangos. „Šios sutartis nėra su konkrečiomis vyriausybėmis, ne su konkrečiais lyderiais. Tai sutartys su valstybėmis, siekiant gerovės visiems jų piliečiams.

 Europos Parlamente įregistruotas rezoliucijos projektas, kuriame valstybės narės raginamos paskelbti naują terminą Rusijai dėl karinio konflikto kurstymo Ukrainoje bei raginama pereiti prie ekonominių sankcijų, „jei situacija to reikalaus“. Rezoliuciją parengė 25 atstovai iš dešiniuosius vienijančios Europos liaudies partijos.

Ukrainos rytinio Slovjansko miesto gyventojai norėtų tikėti šalies prezidento Petro Porošenkos pažadu, kad „viskas bus sutvarkyta“, kai jis trečiadienį trupam apsilankė buvusioje prorusiškų sukilėlių tvirtovėje. Šiame 100 tūkst. gyventojų turinčiame mieste tik vienoje gatvėje įjungta elektra, o neveikiant vandentiekiui žmonės tebėra priversti neštis vandenį namo iš fontanų. Šimtai gyventojų visą dieną lūkuriuoja centrinėje aikštėje, laukdami humanitarinės pagalbos.

Iki paliaubų pabaigos Ukrainoje liko kelios dienos (šiandien paliaubos buvo pratęstos dar 72 valandoms, - red. past.), o Petro Porošenkos taikos planas stringa, pažymi Vakarų žiniasklaida. Kovingai nusiteikusios abi pusės nė kiek nesuartėjo. Tiesa, V. Putino retorika kiek pasikeitė, ir kai kas netgi patikėjo, kad Rusijos lyderis tuoj tuoj atsikrauks.

Vakarų šalių palaikomas Ukrainos prezidentas antradienį pareiškė galintis atšaukti savaitę turėjusias galioti vienašališkas paliaubas, kad vyriausybės pajėgos galėtų atsakyti į prorusiškų sukilėlių išpuolį, per kurį buvo numuštas armijos sraigtasparnis ir žuvo devyni kariai.

 Donecko srities valstybinės administracijos pastate prasidėjo daugiašalės derybos tarp Ukrainos, nepriklausomomis pasiskelbusių Donecko ir Luhansko liaudies respublikų bei Rusijos Federacijos atstovų.

 Latvijos, Lietuvos ir Estijos vyriausybės remia Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlytą taikos planą, sako Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Yra bendras sutarimas remti Ukrainos prezidento P.Porošenkos taikos planą. Ir jeigu galima, ne tik remti, bet ir padėti jį įgyvendinti“, - šeštadienį BNS telefonu sakė A.Butkevičius.

Sveikintinas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlytas taikos planas ir sprendimas nutraukti birželio 20 – 27 dienomis jėgos struktūrų kovinius veiksmus Donecko ir Luhansko srityse prieš separatistus. Net jei Ukrainos vyriausybinių pajėgų ugnies nutraukimas bus laikinas(separatistai nepasitrauks iš šalies) ir problemos neišspręs, tačiau jis aiškiai visiems parodys, jog Ukrainos vadovybė siekia taikaus sprendimo ir teisėtos tvarkos bei ramybės atkūrimo.

(papildyta 14.21) Vakarų šalių palaikomas Ukrainos naujasis prezidentas penktadienį paskelbė platų taikos planą, turintį užbaigti prorusiškų separatistų sukilimą šalies rytuose, keliantį grėsmę šios Rytų Europos valstybės išlikimui. 14 punktų iniciatyva buvo paskelbta po dviejų pokalbių telefonu, įvykusių per pastarąsias tris paras tarp Ukrainos lyderio Petro Porošenkos ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kurie pabrėžė išliekančią didelę Kremliaus įtaką mažesnei vakarinei kaimynei.

  Ukrainos pajėgos ketvirtadienį įnirtingai kovėsi su prorusiškais separatistais šalies rytuose, pranešė šaltiniai kariuomenėje. Šaltiniai nurodė, kad gauta nepatvirtintų pranešimų, jog abi pusės per susirėmimus naudoja tankus. Vienas kariškis sakė, kad smarkios kautynės įsiplieskė apie 4 val. vietos (ir Lietuvos) laiku netoli Krasnyj Limano miestelio, kontroliuojamo vyriausybės pajėgų nuo šio mėnesio pradžios.

 Vadinamosios Donecko liaudies respublikos (DLR) atstovas Miroslavas Rudenka trečiadienį atmetė Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlymą rytinės dalies ginkluotosioms grupuotėms sudėti ginklus.

 Jungtinės Valstijos pirmadienį sakė, kad sutarė su sąjungininkėms Europoje įvesti naujas sankcijas Rusijai, jei Maskva toliau destabilizuos situaciją Ukrainos rytuose. „Dabar mes visiškai sutariame dėl to, koks turėtų būti kitas ekonominių sankcijų etapas, ir toliau ieškosime asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos“, - sakė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Europos reikalams Victoria Nuland (Viktorija Njuland), kalbėdama Vokietijos Marshallo (Maršalo) fonde Vašingtone.

Ukrainos prezidento Petro Porošenkos apsaugos tarnyba šeštadienį pranešė neutralizavusi galingą sprogstamąjį užtaisą, rastą netoli šalies vadovo būstinės. „Užtaisas aptiktas naktį netoli vartų, pro kuriuos įvažiuoja prezidentiniai automobiliai. Tai buvo konteineris su penkiomis granatomis ir kilogramu metalinių veržlių, – sakė šaltinis, nesutikęs viešinti savo vardo. – Išties galingas užtaisas.

Ukrainos prezidentas trečiadienį pasiuntė signalą, kad yra pasiruošęs deryboms su oponentais šalies rytuose, jeigu prorusiški separatistai, pradėję ginkluotą sukilimą, sutiks sudėti ginklus.

  Rusijos valstybinės televizijos „Zvezda“ žurnalistai Andrejus Sušenkovas ir Antonas Malyševas, kurie praeitą savaitę buvo sulaikyti Ukrainos vyriausybinių sukarintų pajėgų neramiame rytiniame regione, pirmadienį buvo paleisti ir grįžo į Maskvą. A.Sušenkovas ir A.Malyševas buvo paleisti pirmadienį paryčiais ir grįžo į Rusiją per Nechotejevkos sienos perėją Belgorodo rajone, sakoma žiniasklaidos pranešimuose.

Prorusiški sukilėliai, kovojantys su Vakarų remiama Ukrainos vyriausybe, surengė savo kol kas rimčiausias atakas prieš Luhansko tarptautinį oro uostą šalies rytuose, sekmadienį pranešė šaltinis vyriausybinėse pajėgose. Per atakas šeštadienį vakare ir sekmadienį ryte, kurios vyko iškart po Ukrainos naujojo prezidento Petro Porošenkos inauguracijos, jokie gynėjai nebuvo sužeisti, nurodė šaltinis.

 Prorusiški separatistai šeštadienį su panieka atmetė naujojo Ukrainos prezidento Petro Porošenkos kalbas apie galimybę užbaigti šalį krečiantį konfliktą, rytų regione tęsiantis kautynėms.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vakare pareiškė, kad pritaria Ukrainos išrinktojo prezidento Petro Porošenkos, su kuriuo jis anksčiau trumpai susitiko, išdėstytiems planams, kaip būtų galima sustabdyti smurtą Ukrainoje. Tačiau jis pažymėjo, kad Ukraina privalo nutraukti „baudžiamąją“ karinę operacija prieš prorusiškus separatistus pietryčių regione.