petras gražulis

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė, kad už kitą parlamentarą balsavęs Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Po šio teismo sprendimo P. Gražulio apkaltos klausimas grįš į Seimą, kuris spręs dėl parlamentaro mandato panaikinimo. KT konstatavo, kad Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai.

 Konstitucinis Teismas (KT) antradienį skelbs išvadą Seimo nario Petro Gražulio apkaltos byloje. Į KT kreipėsi Seimas, prašydamas įvertinti, ar balsuodamas už šalia jo Seimo salėje sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską šiam nematant P. Gražulis nesulaužė Seimo nario priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos. Seimo specialiosios tyrimo komisijos duomenimis, tai įvyko 2022 metų rugsėjo 15 dieną Seimo vakarinio posėdžio metu balsuojant dėl Seimo V (rudens) sesijos darbų programos.

Seimo nariui Petrui Gražuliui pateikti įtarimai dėl LGBTIQ narių niekinimo. Ketvirtadienį jis policijoje apklaustas kaip įtariamasis, BNS patvirtino sostinės policija ir pats parlamentaras. „Taip, pateikė įtarimus. Dėl Šventojo Rašto skaitymo“, – teigė P. Gražulis. Jis sakė nežinąs tikslaus Baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį sulaukė įtarimų. „Pagrindinis dalykas, kad negaliu skaityti Šventojo Rašto viešoje vietoje“, – kartojo Seimo narys.

Seimas antradienį ėmėsi Petro Gražulio ir Remigijaus Žemaitaičio apkaltų. Parlamentarai nusprendė pradėti apkaltą R. Žemaitaičiui, o P. Gražuliui nuspręsta pradėti jau antrą šalinimo procedūrą. Seimas antradienį priėmė du nutarimus. Pirmuoju Seimas nusprendė pradėti apkaltos procesą P. Gražuliui ir nutarė, kad svarstys, ar panaikinti jo mandatą, 2023 m. gruodžio 19 d., 10.10 val., rytiniame Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seime balsuojant dėl apkaltų seimo narių Mišrios grupės atstovui Petrui Gražuliui būtų logiška visų pirma apsispręsti dėl Konstitucinio Teismo (KT) išvados, o vėliau – dėl mandato panaikinimo pagal apkaltinamąjį nuosprendį. „Siūlau apkaltos datą nustatyti gruodžio 19 dieną, tikėtina, kad iki to laiko iš Konstitucinio Teismo bus atsakymas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį registravo nutarimo projektą dėl antros apkaltos pradėjimo Seimo nariui Petrui Gražuliui, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui dėl piktnaudžiavimo. Projekte numatoma, kad gruodžio 19 dieną parlamento plenariniame posėdyje bus svarstoma, ar panaikinti P. Gražulio mandatą.

Scenarijų dėl parlamentaro Petro Gražulio apkaltos gali būti labai daug, bet procesai bus baigti iki rudens sesijos pabaigos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimo pirmininkė pažymi, kad P. Gražuliui apkaltos procesai rengiami dviem skirtingais pagrindais, dėl balsavimo už kitą Seimo narį ir įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, skiriasi tiek procedūros, tiek ir galimos pasekmės, o kuris balsavimas pirmasis įvyks Seime – neaišku.

Seimas ketvirtadienį nusprendė panaikinti Seimo narių Mišrios grupės atstovo Petro Gražulio teisinę neliečiamybę byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo. Seimo nutarimo projekte numatyta sutikti, kad Seimo narys P. Gražulis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar būtų kitaip suvaržyta jo laisvė. Tam, kad nutarimas dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo būtų priimtas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Seimui rengiantis balsuoti dėl Mišrios Seimo narių grupės nario Petro Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo, šis į parlamentą atsinešė Šventąjį Raštą ir ketina juo gintis nuo prokurorų siekio pateikti jam įtarimus dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos. „Skaitysiu Šventąjį raštą, jeigu leis. Iš Kunigų knygos, iš apaštalo Pauliaus laiško romiečiams. Man atrodo, kad visi Seimo nariai, kada davė priesaiką, pasakė: tepadeda man Dievas.

Seimas ketvirtadienį balsuos, ar panaikinti Seimo narių Mišrios grupės atstovo Petro Gražulio teisinę neliečiamybę byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo. Seimo nutarimo projekte numatoma sutikti, kad Seimo narys P. Gražulis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar būtų kitaip suvaržyta jo laisvė. Tam, kad nutarimas dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo būtų priimtas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Seimo teisininkai sako, kad panaikinus parlamentaro Petro Gražulio mandatą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) verdikto, kuriuo jam paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis dėl piktnaudžiavimo, jis galėtų kandidatuoti nelaukdamas 10 metų termino, kaip priesaikos sulaužymo atveju.

Valdančiųjų noras pamokyti Seimo skandalistus – Petrą Gražulį ir Remigijų Žemaitaitį – kelia vis daugiau chaoso parlamente, o parlamentarams atsiranda tik dar daugiau progų skleisti savo skandalingas žinutes. R. Žemaitaitis pradėjo keiktis iš Seimo tribūnos, konservatorius Arūnas Valinskas pasižadėjo viešai suvalgyti komisijos išvadą, o neatlaikiusi Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad viskam yra ribos.

Petras Gražulis tvirtina, kad jam Seime liko nedaug laiko, tad politikas nori išeiti skambia nata. Parlamentaras norėjo inicijuoti apkaltą kolegai, Laisvės frakcijos atstovui Tomui Vytautui Raskevičiui. „Kadangi čia jau mano paskutiniai posėdžiai. Visada to nuteistojo paskutinę valią visada įvykdo“, – Seimo posėdžio pradžioje ketvirtadienį sakė P. Gražulis.  Jis prašė valdančiųjų vienbalsiai pritarti dviem jo siūlymams.

Teismai Petrą Gražulį galutinai pripažino kaltu piktnaudžiavus savo pareigomis, kai jis atstovavo įmonės „Judex“ interesams. Tą konstatavo išplėstinė Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija. Gražulis būdamas Seimo nariu rūpinosi, kad šaldytuose „Judex“ koldūnuose radus bakterijų, veterinarijos tarnybos valdininkai įmonei padėtų, naudojosi „Judex“ pinigais ir net bandė paveikti Rusijos valdininkus. Pats Gražulis, kaip ir įprastai, aiškina, kad tai politinis susidorojimas ir persekiojimas.

Seimas ketvirtadienį planuoja svarstyti siūlymus panaikinti Seimo narių Mišrios grupės nario Petro Gražulio teisinę neliečiamybę byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo bei pradėti apkaltos procesą tos pačios grupės nariui Remigijui Žemaitaičiui dėl antisemitinių pareiškimų. Parlamentas tiek vienam, tiek kitam nutarimo projektui pritarė po pateikimo, apsvarsčius juos kitą savaitę būtų balsuojama dėl priėmimo.

Petro Gražulio problemos ir skandalai nesibaigia – trečiadienį Seimo narys stojo prieš Konstitucinį Teismą, kuris pradėjo apkaltos procesą dėl balsavimo už Liną Jonauską, kai šis buvo nusisukęs. Teismas sprendžia, ar P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Parlamentaras teisme kaltino teisėjus pasidavus konservatorių spaudimui ir net apsiašarojo. Pirmadienį Petras turėjo problemų Seimo komisijoje, kuri siūlo naikinti jo neliečiamybę, nes jis iškoneveikė gėjus.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) parlamentaro Petro Gražulio inicijuotame kreipimesi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Vyriausybės sprendimo įtraukti Kiniją į nepatikimų programinės įrangos ir kompiuterinių sistemų tiekėjų sąrašą neįžvelgė lobistinės veiklos pažeidimų ir tyrimo dėl to nepradės.  „Komisija priėmė sprendimą nepradėti tyrimo.

Konstituciniam Teismui (KT) trečiadienį viešame posėdyje pradėjus nagrinėti Seimo nario Petro Gražulio apkaltos bylą šis teigė neprisimenantis, ar balsavo už kolegą Liną Jonauską, nors pripažino galėjęs suklysti. „Ne kartą yra suklydę Seimo nariai, ir man yra tekę suklysti, galbūt netyčia ir pabalsavau“, – sakė P. Gražulis. Po savo pasisakymo Konstitucinio Teismo posėdyje P. Gražulis pareiškė toliau procese nedalyvausiantis ir paliko salę.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį viešame posėdyje pradėjo nagrinėti Seimo nario Petro Gražulio apkaltos bylą. Į pirmąjį teismo posėdį atvyko P. Gražulis, vienas iš apkaltos iniciatorių parlamentaras Andrius Vyšniauskas, liudyti iškviesti Seimo nariai Linas Jonauskas, Andrius Palionis, Tomas Vytautas Raskevičius, Seimo kanceliarijos Veiklos administravimo departamento Informacinių sistemų skyriaus analitikas programuotojas Rytis Petronis.

  Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradės nagrinėti Seimo nario Petro Gražulio apkaltos bylą. Ji bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka viešame posėdyje, informavo teismas. Į KT kreipėsi Seimas, prašydamas įvertinti, ar balsuodamas už šalia jo Seimo salėje sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską jam nematant P. Gražulis nesulaužė Seimo nario priesaikos ir šiurkščiai nepažeidė Konstitucijos.

Sulaukus galutinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimo dėl Petro Gražulio parlamentas spręs, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl dar vienos apkaltos, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Taip ji kalbėjo po to, kai LAT antradienį galutiniu sprendimu P. Gražuliui paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą. „P. Gražulis yra unikalus Seimo narys, kuriam gresia pašalinimas iš Seimo ne pagal vieną pagrindą.

Seimui antradienį pateiktas siūlymas tenkinti generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą panaikinti parlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo. „Seimo komisija siūlo Seimui tenkinti generalinės prokurorės teikimą dėl sutikimo Seimo narį P. Gražulį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę“, – sakė komisijos išvadą pristačiusi jos pirmininkė konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį  galutiniu sprendimu paliko galioti apkaltinamąjį nuosprendį už piktnaudžiavimą nuteistam Seimo nariui  Petrui Gražuliui.  Nutartimi P. Gražulio advokato skundas atmestas. LAT išplėstinė septynių teisėjų kolegija paskelbė baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, naikinti ankstesnius teismų verdiktus nėra pagrindo, paskelbė teisėjas Alvydas Pikelis. Verdiktas yra galutinis ir neskundžiamas.

Seime antradienį pateiktas nutarimas, kuris tenkintų generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą panaikinti parlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo. Seimas ketvirtadienį ims svarstyti šį klausimą. Tokį sprendimą siūlo generalinės prokurorės prašymą vertinusi Seimo komisija, išvadą patvirtinusi už ją balsavus penkiems Seimo nariams ir socialdemokratui Kęstučiui Vilkauskui susilaikius.

Seimui antradienį bus patiektas siūlymas tenkinti generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą panaikinti parlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo. Tokį sprendimą siūlo priimti generalinės prokurorės prašymą vertinusi Seimo komisija, išvadą patvirtinusi už ją balsavus penkiems Seimo nariams ir socialdemokratui Kęstučiui Vilkauskui susilaikius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) antradienį skelbs galutinį sprendimą piktnaudžiavimo byloje, kurioje kaltinamuoju yra Seimo narys Petras Gražulis.  Teisėsaugos duomenimis, pasinaudodamas Seimo nario statusu P. Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų. Už tai Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį politikui skyrė daugiau nei 15 tūkst.

Dvi Seimo komisijos nusprendė, kad savų liežuvių nesuvaldę Petras Gražulis ir Remigijus Žemaitaitis turi būti teisiami baudžiamosiose bylose. Viena komisija siūlo naikinti P. Gražulio neliečiamybę dėl to, kad jis Seime iškoneveikė gėjus, o kita nusprendė, kad R. Žemaitaitis skleidžia antisemitizmą ir tą turi įvertinti Konstitucinis Teismas. Abu parlamentarai kartoja, kad nieko blogo nepadarė ir nepasakė, ir kaltina valdančiuosius susidorojimu. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimo komisija siūlo parlamentui tenkinti generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą panaikinti parlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo. Už tokią išvadą pirmadienį balsavo penki komisijos nariai. Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas susilaikė ir paskelbė atskirąją nuomonę.

Seimo komisija pirmadienį tvirtins išvadą dėl generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymo panaikinti parlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo. Generalinė prokurorė prieš porą savaičių kreipėsi į Seimą prašydama panaikinti Seimo narių Mišrios grupės atstovo P. Gražulio imunitetą, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos.

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jurgita Jasiūnienė sako, kad parlamentaro Petro Gražulio pasisakymais apie LGBTIQ bendruomenės atstovus buvo niekinama žmonių grupė. Seimo komisijai dėl P. Gražulio neliečiamybės antradienį ikiteisminį tyrimą dėl neapykantos nusikaltimo pristačiusi prokurorė teigė, jog teisėsauga įtarimus grindžia lingvistų išvadomis.

Seimo komisija dėl Petro Gražulio neliečiamybės antradienį renkasi į pirmą posėdį, kurio metu planuoja išklausyti Generalinės prokuratūros atstovą. „Komisija turi spręsti, ar siūlyti patenkinti Generalinės prokuratūros prašymą ir atimti P. Gražulio teisinę neliečiamybę, kad jis galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, išklausysime Generalinės prokuratūros argumentus“, – BNS sakė komisijai vadovaujanti konservatorė Dalia Asanavičiūtė.

Du su puse tūkstančio žmonių po Seimo langais keikė valdžią dėl naujojo nekilnojamojo turto mokesčio, netgi ragino Seimą trauktis. Žmonės niršta, kad planuojamas nekilnojamojo turto mokestis neaiškus, baiminasi, kad jiems už būstą teks mokėti papildomus tūkstančius eurų, nes mokesčio dydį reguliuos savivaldybės.

Konstitucinis Teismas (KT) lapkričio pradžioje pradės nagrinėti apkaltos iniciatyvą Seimo nariui Petrui Gražuliui šiam balsavus už kitą parlamentarą. Suinteresuotos pusės pranešė gavusios KT šaukimą atvykti į posėdį lapkričio 8 dieną. Apkaltos byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Į KT posėdį kviečiamas pats P. Gražulis, jo atstovai, pareiškėjai ir kt.

Seimas ketvirtadienį sudarė tyrimo komisiją dėl teisinio imuniteto panaikinimo Seimo nariui Petrui Gražuliui, į ją deleguoti savo atstovus atsisakė opoziciniai „valstiečiai“, demokratai, „darbiečiai“ ir Mišri Seimo narių grupė. Dirbti šioje komisijoje iš opozicijos atstovų sutiko tik Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, ji delegavo Kęstuti Vilkauską.  Už komisijos sudarymą balsavo 75 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausos, vaizdo įrašai ir lingvistinė ekspertizė rodo, kad Seimo narys Petras Gražulis galimai viešai tyčiojosi ir niekino LGBTIQ žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos, ketvirtadienį sakė generalinė prokurorė. „Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys (...) leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys Petras Gražulis 2022 metų gegužės 26 dieną apie 12 val.

Mišrios Seimo narių grupės narys Petras Gražulis, dėl kurio teisinės neliečiamybės atėmimo į Seimą ketvirtadienį kreipsis generalinė prokurorė, teigia neketinąs atsiprašyti LGBTIQ bendruomenės, nes nemano juos įžeidęs ir niekinęs. „Tikrai jaučiuosi pasielgęs labai pilietiškai ir teisingai. Mes gyvename demokratinėje šalyje ir Šventąjį Raštą galima cituoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jai bus „labai gėda“, jei Seimas netenkins generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymo panaikinti Seimo narių Mišrios grupės atstovo Petro Gražulio teisinės neliečiamybės byloje dėl viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo jų seksualinės orientacijos pagrindu. „Iki šiol nebuvo tokių atvejų, kai teisinė neliečiamybė šitame Seime nebūtų panaikinta, visiškai nesvarbu, kurios pusės politikui.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį kreipsis į Seimą dėl parlamentaro Petro Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Ji prašys leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl įtariamo viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė antradienį kreipėsi į Seimą dėl parlamentaro Petro Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Ji prašo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl įtariamo viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos. Ikiteisminis tyrimas dėl to pradėtas po P. Gražulio viešų pasisakymų apie LGBTIQ bendruomenės narius praėjusių metų gegužės 26 dieną Seime.

Išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija per posėdį antradienį išnagrinėjo už piktnaudžiavimą nuteisto Seimo nario Petro Gražulio bylą. Galutinį verdiktą teisėjai skelbs lapkričio 7 dieną, jis bus galutinis ir neskundžiamas. P. Gražulis į savo bylos nagrinėjimą neatvyko, nors byla buvo nagrinėta pagal jo ir advokato kasacinį skundą. Teismas išklausė tik advokato ir prokuroro kalbų, posėdis truko mažiau nei valandą.

Išplėstinė Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegija per posėdį antradienį nagrinės už piktnaudžiavimą nuteisto Seimo nario Petro Gražulio bylą. Kovą šią baudžiamąją bylą nagrinėjo šio teismo trijų teisėjų kolegija, tačiau galutinio sprendimo nepaskelbė, ji nusprendė, kad bylos klausimai yra verti išplėstinės teisėjų kolegijos verdikto. Išplėstinei septynių teisėjų kolegijai paprastai perduodamos bylos, susijusios su nauju teisės normos aiškinimu teismų praktikoje.

Po LBGTQ bendruomenės atstovų ketvirtadienį prie Seimo surengto protesto Vilniaus apskrities policija pradėjo administracinę teiseną dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo. Anot policijos, taip pat vertinami veiksmai dėl viešosios tvarkos pažeidimo, analizuojama vaizdo medžiaga ir kartu su prokurorais bus sprendžiama dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo neapykantos kurstymo.

Ketvirtadienį per LGBT mitingą prie Seimo veiksmo netrūko. Lietuvos gėjų lygos (LGL) sukviestus protestuotojus pasitiko prieš homoseksualus pasisakantis parlamentaras Petras Gražulis ir riaušų prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas-Celofanas su grupe bendraminčių. Nepaisant jų aštrių pasisakymų, LGBT protesto dalyviai į šių asmenų provokacijas turėjo savo atsakymų.

Ketvirtadienį prie Seimo, beveik iškart po gyventojų mitingo prieš gyvenimo įgūdžių programą, Lietuvos gėjų lyga (LGL) surengė savo protestą. Tačiau situacija įkaito, kai proteste pasirodė ne tik prieš LGBT teises pasisakantis Seimo narys Petras Gražulis, bet ir riaušių prie Seimo byloje teisiamas Antanas Kandrotas-Celofanas.

Parlamentarai vėl imasi Civilinės sąjungos įstatymo projekto, kuris leistų sureguliuoti santuokos nesudariusių, bet kartu gyvenančių tiek heteroseksualių, tiek homoseksualių porų santykius. Šį kartą Seimo nariai svarstė įvairius siūlymus, kuriuose norėta ir įsigaliojamo datą nukelti, ir apskritai išbraukti civilinės sąjungos sąvoką iš įstatymo.

34-ais nepriklausomybės metais Lietuva pasiekė tokį progresą, kad net švietimo ir mokslo ministras nežino, kaip atsakyti į kažkada elementarų klausimą – kiek yra lyčių? Ir atsakymo nežino, ar pasakyti bijo, ne tik šis ministras, bet ir parlamentarai, politikai ir valstybės vadovai. Štai Mindaugas Puidokas į Seimą švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui atnešė dovanų anatomijos vadovėlį.

Kilus diskusijoms dėl gyvenimo įgūdžių pamokų, parlamentaras Petras Gražulis siūlo Seimui visiškai uždrausti nepilnamečių seksualinį švietimą mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir nepilnamečiams skirtuose renginiuose. Už šio draudimo nesilaikymą P. Gražulis siūlo numatyti administracinę atsakomybę – baudą nuo 500 eurų iki 3 tūkstančių eurų.

Mišri Seimo narių grupė antradienį susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu. Ministrui pirmiausia reikėjo aiškintis ne dėl mokytojų profsąjungos reikalavimų, atlyginimų kėlimo ar mokytojų streiko, o dėl gyvenimo įgūdžių programos. „Galite paaiškinti, kaip neformalus ugdymas tapo privalomas“, – klausė Aidas Gedvilas. Čia jis omenyje turėjo gyvenimo įgūdžių programą. Politikas klausė, ar nėra svarstoma ją sustabdyti po kilusių diskusijų bangos.

Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) skelbia apsisprendę vyksiančiuose prezidento rinkimuose palaikyti advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą. Remti I. Vėgėlę, kuris oficialiai apie savo kandidatavimą dar nepranešė, Petro Gražulio vadovaujama partija apsisprendė šeštadienį vykusiame suvažiavime.