perspektyvos

Rusijos centrinis bankas, pirmadienį viešai pripažinęs, kad naujausios į šalies ekonomiką nutaikytos Vakarų sankcijos smarkiai apribojo jo galimybes naudotis sukauptomis oficialiosiomis tvirtos valiutos atsargomis, atsisakė intervencijų į šalies tarpbankinę valiutų rinką, tai yra atsisakė gelbėti į istorines žemumas smigusį rublį, kurios, anot pačios Rusijos analitikų, vargu ar jau yra dugnas.

Prasidėjus naujiems metams, BNS pristato svarbiausius numatomus ekonomikos ir verslo įvykius 2021-aisiais. Ekonomikos perspektyvos Ekonomika po koronaviruso pandemijos nulemto nuosmukio 2020-aisiais šiemet, tikimasi, augs. Lietuvos bankas (LB) prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 1,9 proc., tačiau jei pandemija bus sėkmingai suvaldyta, augimas siektų 4,5 proc., o jei tai užtruktų, BVP smuktų 3,3 proc.

Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, didėja susirūpinimas ekonomine situacija ir verslo perspektyvomis, rodo naujausia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) atlikta apklausa. Vokietijos kapitalo Lietuvos įmonės verslo aplinką vertina panašiai, kaip ir praėjusiais metais. 61 proc. apklaustųjų ją vertina gerai, 39 proc. – patenkinamai (pernai atitinkamai 66 proc. ir 34 proc.). Nė viena įmonė situacijos nevertina blogai. Panašiai vertinama ir padėtis savo ūkio šakoje.

Lietuvos įmonių vadovai kur kas santūriau nei prieš pusmetį vertina ekonominę šalies padėtį bei verslo augimo perspektyvas. Iš visų verslo sričių tik statybų sektorius nusiteikęs optimistiškai, o niūriausiomis nuotaikomis išsiskiria prekybininkai, rodo „Citadele“ banko antrąsyk Lietuvoje atliktas verslo nuotaikų ir pasitikėjimo indekso tyrimas. Naujausiais tyrimo duomenimis, Lietuvos statybos sektoriuje pasitikėjimo indeksas rugsėjo mėnesį siekė 51,44 punkto.

 Didžioji dalis visų šiais metais į rinką bandančių įeiti festivalių kitais metais nebevyks, o toliau klestės tokie festivaliai kaip „Karklė“ ar „Granatos“, „Žinių radijui“ sakė lietuviškų muzikos festivalių ekspertas, ilgametis muzikos festivalio „Velnio Akmuo“ organizatorius Vaidas Voronavičius. „Nemanau, kad jiems (naujiesiems festivaliams – red.) pavyko, kad organizatoriai pateisino savo lūkesčius. Manau, kad jie nesurinko savo auditorijos ir kitais metais nebevyks.

Naujausia UNICEF ataskaita rodo, kad 2,6 milijono vaikų nukrito žemiau skurdo ribos labiausiai pasiturinčiose pasaulio šalyse nuo 2008 metų, taigi, iš viso išsivysčiusiame pasaulyje šiuo metu žemiau skurdo ribos gyvena apie 76,5 milijono vaikų.

„Daug bendrauju su jaunimu ir galiu atsakingai pareikšti – turime puikų jaunimą. Tiesą pasakius, niekaip nesulaukiu, kada gi jie imsis atsakomybės ir perims mūsų šalies valdymą“, - yra pasakęs garsus dainininkas A. Kaušpėdas.

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius priėmė Lietuvos studentų sąjungos atstovus. Susitikimo metu aukštųjų mokyklų studentų atstovai turėjo galimybę išsakyti savo lūkesčius, su premjeru padiskutuoti apie galimybes didinti stipendijas kaip motyvacinę priemonę. Kalbėta apie tinkamą patirtį suteikiančias praktikas ir stažuotes, studijų finansavimo paskolas, aptarta Jaunimo garantijų iniciatyva, bendrabučių renovacijos perspektyvos. „Jaunimo balsas mums labai svarbus.

Dvi biržoje kotiruojamos laivybos įmonės ateitį piešia skirtingomis spalvomis – viena nemato nei krovinių gabenimo laivais, nei vietinės biržos perspektyvų, o kita pragiedrulių įžvelgia ir kurpia laivyno atnaujinimo planus. Analitikai sako, kad vilčių įmonėms atsigauti yra, bet reikia spręsti įsisenėjusias problemas. „Nebenoriu gyventi su rožiniais akiniais ir tikėti, kad jau tuoj viskas bus gerai. Jau krūvą metų buvome užsimaukšlinę tuos akinius ir vis laukėme to kažko, bet stebuklas neįvyko.

Įprastą darbo dienos vakarą ant Vilniaus Rotušės laiptų sutiktos keturios draugės – Justė, Miglė, Asta ir Renata – balsas.lt pasakojo, kad Vilniuje dažniausiai laiką leidžia ten, kur renkasi jų bendri draugai. „Vieta – visiškai nesvarbu. Žiemą galime susitikti kavinėse, baruose, klubuose. Bet vasarą daugiausia laiko leidžiame gryname ore“, - pasakojo Justė.

Ilgiausia Europos ekonominė krizė nuo Antrojo pasaulinio karo, atrodo, eina į pabaigą dėl Vokietijos atsigavimo. Tai padeda visam regionui, tačiau viso pasaulio kontekste vis dar atrodo kukliai, rašo „The Wall Street Journal“. Trečiadienį buvo pranešta, kad Vokietijos pramonės produkcija birželį, lyginant su geguže, augo 2,4 procento. Tai yra pirmasis teigiamas rodiklis per 6 lėtėjimo ketvirčius. Ekonominė krizė mažėjo Italijoje ir Ispanijoje – vienose didžiausių Europos ekonomikų.

Lietuvoje jauni žmonės gali daugiau pasiekti nei jų bendraamžiai užsienyje, teigia Rytis Valūnas, vienas iš Pasaulio ekonomikos forumo tinklo jauniems žmonėms „Global Shapers“ narių. Esate vienas iš iniciatorių, kurių dėka birželio pradžioje Vilniuje pradėtas steigti regioninis „Global Shapers“ tinklo centras.

Itin gerus brandos egzaminų rezultatus parodžiusi ir 4 šimtukus surinkusi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė Augustė Ragelytė nusprendė likti Lietuvoje ir studijuoti mediciną. Anot jos, gydytojų reikėjo dar viduramžiais, todėl jų reikės ir po kelių šimtmečių. – Kokius mokslus mokykloje krimsti buvo smagiausia? – balsas.lt pasiteiravo A. Ragelytės. – Mokyklą visada mėgau.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2013 m. gegužės mėn. buvo minus 9. Tai yra didžiausias pasitikėjimo rodiklis per paskutinius penkerius metus, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su balandžio mėn., vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2 procentiniais punktais. Pasitikėjimo augimui daugiausia įtakos turėjo geresnis šalies ekonomikos perspektyvų vertinimas. Gegužės mėn.

Renkantis darbovietę lietuviams labiausiai rūpi atlyginimas ir darbo sąlygos, mažiausiai – įmonės užimama pozicija rinkoje, socialinė atsakomybė ir reputacija. Tačiau retas kuris susimąsto, jog patraukliausias darbo galimybes siūlo rinkoje pirmaujančios, geros reputacijos bei socialiai atsakingos kompanijos. Tokius rezultatus ir įžvalgas pateikė portalas „cvonline.lt“. Paklausti, kokie kriterijai yra svarbiausi renkantis darbą, dauguma portalo „cvonline.

Lietuva turi galimybių išlaikyti ekonomikos augimo tempą, bet pasiektas konkurencingumas turi būti paremtas investicijomis į vidaus rinką, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos Lietuvoje vadovė Julie Kozack. Kokį bendrą įspūdį paliko Lietuvos ekonominė padėtis po paskutinės TVF misijos? Kokius išskirtumėte mūsų šalies privalumus, trūkumus, pavojus ateityje? Mūsų manymu, per pastaruosius kelerius metus buvo pasiektas milžiniškas progresas.

Paskutiniai visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ gyventojų apklausos duomenys skelbia, kad jei rinkimai į Seimą vyktų dabar tai už partiją „Drąsos kelias” (DK) savo balsus atiduotų vos 1,5 proc. rinkėjų. Tad vieni siūlo už šią partiją užsakyti gedulines mišias („juodąsias“), kiti – vis nustatinėja datas kada jos frakcija Seime išsilakstys, treti – pranašauja Brisiaus galą.

2013 m. sausio pabaigoje Rusijos gynybos ministerija nusprendė surengti karinio laivyno pratybas, kuriose dalyvaus visų keturių šalies laivynų (Šiaurės, Baltijos ir Juodosios jūrų bei Ramiojo vandenyno) laivai. Jos vyks Juodojoje ir Viduržemio jūrose. Pažymėtina, kad tokio masto pratybos yra rengiamos po labai ilgos pertraukos. Tačiau ši žinia nestebina, ir ne vien todėl, kad pastaruoju metu kariuomenės finansavimas Rusijoje gerokai išaugo.

Laikraščių antraštėse dominuoja pranešimai apie nuožmius konfliktus Tanzanijoje ir Mozambike... Radikalūs islamo atstovai, separatistai, piratai sustiprino kovą su vyriausybėmis Rytų Afrikos pakrantėse”, rašo Danielis Howdenas dienraštyje Independent. “Paskutinis pasaulio istorijoje anglies dioksidą išskiriančios energijos bumas prie Rytų Afrikos krantų esančioms tautoms atnešė neapsakomus turtus.

IT paslaugų tarptautinės prekybos apimtys Europoje auga sparčiau negu kitų paslaugų ar prekių. 2010 m. kompiuterinių ir informatikos paslaugų apimtys išaugo 13,1 proc.,2011 m. augimas siekė 8,9 proc., o pirmąjį 2012 m. pusmetį 6,6 proc. Vis dėlto eksportuojamos IT paslaugos kol kas sudaro tik nedidelę bendrojo eksporto dalį.

Nemaža dalis 12-13 metų moksleivių Ukrainoje užklasinę veiklą keičia į abejotinos reputacijos barus (diskotekas), kur, savaime suprantama, alkoholis yra prieinamas kiekvienam norinčiam. Maža to, pilnametystė, ypač gyvenančių provincijose, dažniausia sutinkama ne ateities planų kūrimu, o jų realizavimu, tvirtai žengiant prie altoriaus. Apie Ukrainos moksleivių kasdienybę, jaunos (nors ir be perspektyvų) šeimos koncepciją ir kitus niuansus Balsas.

Ar žinojote, kad kažkur pasaulyje gali egzistuoti Hario Poterio gerbėjų bendruomenė? – klausia tinklalapis jaunimogidas.lt.Tokią rasti galima ne taip ir toli – lietuvaičių pamėgtoje Jungtinėje karalystėje, o jei konkrečiau Exeter universitete. Šį ir dar daug kitų įdomių faktų sužinojau pakalbinusi unikalią asmenybę – azerbaidžanietę, gimusią ir užaugusią Lietuvoje, o studijuojančią Jungtinėje karalystėje, viename prestižiškiausių pasaulio universitetų.

Didžiausių Lietuvos gamintojų lūkesčiai nerodo antrosios krizės bangos požymių, teigia pramonininkai. Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijoje (LPK) pristatytas Pramonės lūkesčių indeksas (PLI) 2012 m.  trečiajam ketvirčiui apibendrina,  kad ateityje apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų plėstis, eksporto apimtys augti, tačiau nesparčiai. „Stebuklų eksporto srityje tikėtis neverta“, – sakė Aleksandras Izgorodinas, LPK analitikas.

Socialinius mokslus studijoms planuoja rinktis 29 proc. vyresniųjų klasių moksleivių, 23,2 proc. sako studijuosiantys medicinos mokslus, 19,8 proc. – technologijų, 11,8 proc. – humanitarinius. Tačiau tik 8,2 proc. būsimų studentų tiki socialinių mokslų specialistų paklausa darbo rinkoje. Tokias tendencijas atskleidžia atliktas 15-19 metų moksleivių tyrimas. Rinkdamiesi, kur studijuoti, 80,2 proc. jaunuolių sako pirmiausia kreipiantys dėmesį į savo nuomonę, 13,2 proc.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atlieka tyrimą, siekdama identifikuoti dabartinę situaciją Lietuvos aukštosiose mokyklose ir įvertinti ją Bolonijos proceso kontekste. Organizacijos vienas iš strateginių tikslų, atliekant šį tyrimą, įtraukti studentus į sprendimų priėmimo procesą ir formuoti veiklas pagal studentų poreikius.

Filmas „Anarchija Žirmūnuose“ (rež. Saulius Drunga) apdovanotas specialiu žiuri prizu Čekijoje gegužės 27 - birželio 3 dienomis vykusiame tarptautiniame vaikų ir jaunimo filmų festivalyje. Filmas dalyvavo Europos kino debiutų konkursinėje programoje („International Competition Of European First Films“). „Šio festivalio organizatoriai mūsų filmą pastebėjo ir savo žiūrovams norėjo pristatyti dar pernai.

Teikdama kuklią paramą, valdžia bando sugrąžinti emigravusius jaunuosius ūkininkus, dėl klaidingos žemės ūkio plėtros strategijos mėgstama veikla negalėjusius užsiimti gimtojoje šalyje. Praeis dar keleri metai ir senieji ūkininkai pritrūks jėgų. Ar jie turės kam perduoti savo ūkius? Deja, jauni žmonės nesiveržia ūkininkauti. Mažai motyvų, trūksta paramos? Daug klausimų, į kuriuos valdžia nenori atsakyti.

Lietuvos ambasadoje Rusijoje gegužės 22 dieną surengtame Maskvoje gyvenančių, studijuojančių ir dirbančių jaunų lietuvių susitikime pristatytas liepos mėnesį įvyksiantis Pasaulio lietuvių jaunimo suvažiavimas, lietuvių studentų veikla Rusijos universitetuose, diskutuota apie praktikos atlikimo ir įsidarbinimo galimybes Lietuvos įmonėse.

Gegužės 17 dieną, ketvirtadienį kūrybinio verslo sektoriaus atstovus subūrė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų specialybės studentų tinklaveikos renginys „I'MKI“. Renginio metu potencialiems partneriams studentai pristatė savo darbus ir kūrybos proceso ypatybes. Anot kūrybininkų, studentai dažnai skundžiasi, neturintys pagalbininkų savo karjeros kelyje ar nežinantys, nuo ko pradėti, kai siekia įsijungti į tam tikrą trokštamą sritį.

Nuo ateinančių mokslo metų Vilniaus kooperacijos kolegija (VKK) pasipildys dar viena rinkai labai reikalinga studijų programa. Jau visai netrukus vidurinių mokyklų ir gimnazijų duris užversiantys moksleiviai turės galimybę kolegijoje siekti Informacinių sistemų diegimo ir priežiūros specialistų diplomų. Apie programos išskirtinumą, karjeros perspektyvas baigus ir naujų specialybių kūrimą pasakoja VKK direktoriaus pavaduotoja studijoms Rita Vipartienė.

Užp­raei­tą sa­vai­tę Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pa­tvir­ti­no Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos ri­bas – 218 hek­ta­rų, ku­rie bu­vo nu­ma­ty­ti ant­ra­jam ir tre­čia­jam Pra­mo­ni­nio par­ko plėt­ros eta­pams. Po­li­ti­kai neat­siž­vel­gė į sa­vo įmo­nės „Šiau­lių oro uos­tas“ pra­šy­mą re­zer­vuo­ti uos­to priei­gas plės­tis atei­ty­je.

Ko gero ne vienas esame girdėję terminą „biotechnologijos“. Ir ne vienas iš mūsų įsivaizduojame, kad tai kažkas nesuprantamo, labai moksliško ir toli nuo mūsų kasdieninio gyvenimo. Tačiau iš tikrųjų taip nėra. Biotechnologiją galime laikyti viena seniausių žmogaus veiklos rūšių. Tai senas ir gerai išplėtotas mokslas, darantis įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui gaminant tokius produktus kaip duona, sūris, vynas ir alus.

Šiandien Europos Parlamentas pritarė asociacijos susitarimo tarp Europos Sąjungos ir Azerbaidžano pasirašymui. Europarlamentaro Vytauto Landsbergio teigimu, šis susitarimas – tai  būtinas žingsnis, Azerbaidžanui padėsiantis sustiprinti nepriklausomą valstybingumą, o Europos Sąjungai – atversiantis kelią į energetinę nepriklausomybę.

Šventėms sugrįžę į Lietuvą bei mūsų šalyje dirbantys užsieniečiai rinkosi į organizacijos „GLL | Globalios Lietuvos lyderiai“ šventinį vakarą ir diskusiją „Globali talentų migracija. Ką tai reiškia Lietuvai?“ (angl. „Global migration of talent. What does it mean to Lithuania?“). Vakaro metu buvo aptartos  globalios migracijos tendencijos ir jų poveikis Lietuvai.

Per apkaltą nušalinto prezidento, dabar Europos parlamentaro Rolando Pakso partija „Tvarka ir teisingumas“ (TT) vargu ar gali tikėtis didelio „renesanso“, o pats R. Pakso reabilitavimas, kai kurių apžvalgininkų nuomone, gali būti sandėrio su prezidentūra rezultatas. Niekuo nepadės „Nemanau, kad R. Paksui grąžinta galimybė būti Seimo nariu ką nors iš esmės pakeis partijos reitingams.

Yra trys pagrindiniai veiksniai, nuo kurių priklausys, kaip plėtosis NT rinka Lietuvoje 2012 metais – makroekonominė situacija, bankų finansavimo politika ir vidaus vartojimas. Kaip prognozuoja NT rinkos specialistai, nors šalies ūkio augimas lėtės, šalies potencialas ilgalaikėje perspektyvoje išlieka didžiulis. „Pramonės sektorius gali nustebinti“, – surengtuose spaudos pusryčiuose sakė bendrovės „Inreal valdymas“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovas Arnoldas Antanavičius.

Neseniai į Lietuvą atvyko už užimtumą, socialinę politiką, regioninius fondus ir švietimą atsakingi Europos Komisijos (EK) ekspertai, kurie drauge su mūsų šalies specialistais svarstė būdus, kaip sumažinti didžiulį nedarbą ir optimaliai panaudoti Lietuvai skiriamas Europos struktūrinių fondų lėšas, paskatinti daugiausia darbo vietų galintį sukurti mažų bei vidutinių įmonių sektorių ir kt.

„Forbes.com“ žurnalistės Kathy Caprino teigimu, šiais laikais nieko neturėtų stebinti tai, kad veiklus žmogus per savo karjerą pridaro daugybę įvairaus pobūdžio klaidų. Po tokių klaidų dažniausiai yra atsitiesiama, bet niekas nėra apdraustas, kad jos ir vėl nesikartos – priimant įvairiausius sprendimus, yra apsirinkama, uždelsiama, pernelyg pasitikima savo jėgomis ar kitų pagalba, susidedama su netinkamais žmonėmis.

Nuo sausio 18 d. Vilniuje, Klaipėdoje ir Panevėžyje bus pristatyta serija specialių kino filmo „Anarchija Žirmūnuose“ (rež. Saulius Drunga) seansų akliesiems ir silpnaregiams. Projektą įgyvendina kino gamybos kompanija „Tremora“, bendradarbiaudama su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Minėti kino seansai skirsis nuo įprastinių tuo, kad į juos susirinkę žmonės su regėjimo negalia išgirs jiems sukurtą audio pasakojimą (angl.

Praėjus dviem dienoms po Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Ilo mirties, Pietų Korėjos valdžia vis dar nieko apie tai nežinojo. JAV valdžios atstovai atrodė taip pat pasimetę, o Valstybės departamentas tegalėjo patvirtinti, jog spaudoje pasirodę pranešimai apie Šiaurės Korėjos lyderio mirtį gali būti teisingi.

Trečiadienį Seimo Konstitucijos salėje rengiamos konferencijos dalyviai aptars elektromobilių plėtros Lietuvoje perspektyvas. Pasak renginio iniciatoriaus, Seimo nario Egidijaus Vareikio, konferencijoje numatoma apžvelgti naujausią situaciją elektromobilių srityje. Joje bus siekiama nustatyti, ar būtinos įstatymų iniciatyvos, kas juos turėtų rengti. Diskusijos dalyviai svarstys, kaip elektromobilių plitimui sukurti iš tiesų palankias sąlygas ir infrastruktūrą.

Prieš 8 m. pradėjus kursuoti šaudykliniam traukiniui „Vikingas“ tikėtasi suaktyvinti krovinių judėjimą tarp Juodosios ir Baltijos jūrų. Nors projektas lūkesčių nepateisino, vis dėlto tikima, kad jis – perspektyvus, praneša LTV „Panorama“. Kelerius metus Ukraina ir Lietuva derėjosi, kol 2003-iųjų vasarį paleistas mišrių krovinių skubusis traukinys. Iš šios Iljičiovsko keltų stoties 2003-aisiais išvyko pirmasis „Vikingas“ per Minską į Klaipėdą. Tuomet pajudėjo 30 vagonų.

Antradienį Seimui planuojama pateikti nutarimo projektą, kuriuo siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją atominės energetikos ateities perspektyvoms ir kitoms strateginėms gairėms nacionalinėje energetikos politikoje išsiaiškinti. Šiai komisijai taip pat siūloma tirti faktus apie galimai neskaidrius ir grėsmes nacionaliniam saugumui keliančius procesus energetikos sektoriuje. Tai numatantį nutarimo projektą 38 parlamentarų grupės vardu ketina pateikti Seimo narys Gintaras Songaila.

Premjeras Andrius Kubilius leidžia suprasti, kad nuo 2012-ųjų sausio minimali mėnesinė alga (MMA) dar nedidės. Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pareiškė, kad jau atsargiai galima pradėti kalbėti apie MMA didinimą, tačiau, nenorėdama daryti įtakos Vyriausybei, susilaikė nuo konkrečios datos.

Prieštaringas Sauliaus Drungos filmas „Anarchija Žirmūnuose“ sukėlė sumaištį tarptautiniame kino festivalyje „Baltijos debiutai“, jau aštuntus metus vienijančiame perspektyvius regiono kino kūrėjus. Jame paskutinį liepos savaitgalį lietuvių režisieriaus darbui įteiktas specialus festivalio prizas. Toks apdovanojimas pirmą kartą festivalio istorijoje įsteigtas po to, kai jo žiuri nariai pasiskirstė į priešingas stovyklas dėl galimų nugalėtojų.

Beveik kiekvienam jaunam žmogui yra nors kartą kilęs klausimas „ką aš noriu veikti ateityje?“, „ką aš norėčiau dirbti?“, „ar tai, ką dabar veikiu, padės pasiekti užsibrėžto tikslo?“ Po tokių pasvarstymų neišvengiamai tenka priimti labai svarbius gyvenimo sprendimus ir, deja, ne visuomet pasirenkama teisingai.

Kino filmas „Anarchija Žirmūnuose“ dalyvaus jau 33–ojo tarptautinio Maskvos kino festivalio konkursinėje programoje „Perspektyvos“ („Perspectives“). Šiais metais A arba aukščiausiai klasei priskiriamas festivalis vyks birželio 23 – liepos 2 dienomis. „Džiaugiamės, kad pirmasis už scenarijų tarptautiniu mastu apdovanotas lietuviškas filmas varžysis ir vieno didžiausių Europos kino festivalių perspektyviems režisieriams skirtoje programoje.

Praėjusių metų pabaigoje ir šių pradžioje arabų valstybėse vykstantys protestai, ypač jų paplitimas, neturi precedento arabų šalių istorijoje. Europoje tokį sukilimų/revoliucijų procesą jau stebėjome 1989 metais, kai griuvo Rytų Europos socialistinių šalių režimai.

Kinija rytoj švęs Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių. Kokie bus auštantys Triušio metai? Kinija – antra pasaulio ekonomikoje. Gal šiais metais pralenks Jungtines Valstijas ir taps pirma? Apie tai pasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis Kinijos Liaudies Respublikos pasiuntinys Lietuvos Respublikoje Tongas Mingtao. Pradėjus realizuoti reformų ir atvirumo politiką Kinijoje, daugiau kaip per 30 metų įvyko milžiniškų pokyčių. Apie tai byloja nuo 1978 iki 2009 metų vidutiniškai 9,9 proc.