pensininkai

Žmonėms pykstant, kad antrosios pakopos pensijų fondai nuvertėjo, o ir savo pinigų atsiimti anksčiau laiko niekas neleidžia, apie pokyčius prabilo Lietuvos bankas. Tiesa, minėtų jautriausių klausimų bankas neliečia, siūlo tiek daug kartų neįtraukinėti žmonių į sistemą ir duoti poros mėnesių terminą iš kaupimo pasitraukti.

Lietuvoje netylant aršioms diskusijoms dėl pensinio amžiaus ilginimo, Prancūzijoje į gatves išėjo daugiau nei milijonas tokių kalbų neapsikentusių prancūzų. Jiems netinka 64-erių metų riba, kurią planuoja įvesti Prancūzijos valdžia. Prancūzai protestuoja norėdami pasipriešinti planuojamai reformai. Vis tik protestai virto riaušėmis – policijai teko leisti ašarines dujas ir panaudoti jėgą. Paryžiaus gatvės skamba nuo protestuotojų būgnų.

Nors Lietuvoje šiemet dėl įvairių krizių laisvų darbo vietų skaičius kiek sumažėjo, tačiau darbuotojų trūkumas šalyje jaučiamas ir toliau. Mažėjanti Lietuva nebegali savais resursais užpildyti šio poreikio, todėl jos darbo rinką pasiekia vis didesnis oficialus ir neoficialus trečiųjų šalių darbuotojų skaičius. Vien 2023-iems metams patvirtinta atvykstančių specialistų kvota siekia 10 000, o iš viso Lietuvoje jau darbuojasi virš 100 000 užsieniečių.

840 milijonų eurų – tiek turto preliminariai per praėjusius metus neteko 2-osios pakopos pensijų fondai. Skaičiuojama, kad kiekvienas kaupimo sistemos dalyvis vidutiniškai pernai neteko 600 eurų. Pensijų fondai stengiasi visais įmanomais būdais išsaugoti savo klientus, dėl to skuba raminti gyventojus.

Gyventojai išėję į pensiją norėtų gyventi oriai, tačiau dažnai pensijos neužtenka net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Valdžia skatina kaupti papildomai, tačiau šiemet pensijų fondai skaičiuoja nuostolius. Specialistai pažymi, kad pensiją gyventojams turėtų užtikrinti valstybė ir ji turėtų remti patikimas kaupimo sistemas.  Augant pasaulio ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius fiksavo valdomo turto vertės sumažėjimą.

Dvi Lietuvos: kol vienų savivaldybių gyventojams šildymo sąskaitos problemų nekelia, kitų regionų gyventojai už šilumą moka kartais net ir tris kartus daugiau. Negana to, dalyje didmiesčių smarkiai vėluoja kompensacijos už šildymą – vis dar nagrinėjami 3 mėnesių senumo prašymai. Šilumininkai prognozuoja, kad artimiausių mėnesių sąskaitų dydžiai priklausys nuo orų. Velžio kaime Panevėžio rajone gyvenanti Genovaitė gauna 433 eurų pensiją.

Vidutinė pensija Lietuvoje turi augti greičiau ir pasiekti apie 50 proc. vidutinio atlyginimo „į rankas“, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, dėl tokio tikslo sutarta su Vyriausybe. „Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį lrt radijui sakė G. Nausėda.

Lietuvoje populiarėja senelių darželiai. Ten renkasi senjorai, žaidžia, dainuoja ir kitaip smagiai leidžia laiką. Savotiški dienos centrai iš tiesų kuriami pagal vaikų darželių modelį, tik senjorai neguldomi pietų miego ir jiems neliepiama valgyti košės. Tokia veikla – išsigelbėjimas nuo vienatvės ir netgi depresijos, sako žmonės. Neretai į senelių darželį tėvus atveda vaikai, taip, kaip jie kadaise atvesdavo savo atžalas.

Kauno alpinistai senjorai įrodė, kad metai įgyvendinti svajonę ir šturmuoti kalnus – ne kliūtis. Jie pakartojo dar jaunystėje surengtą ekspediciją ir įkopė į beveik pusšešto kilometro aukščio viršukalnę, kuriai patys anuomet suteikė Kauno vardą. Lietuviškais vardais pavadino ir naujas viršūnes. Pergalingas šūksnis nuaidi 5400 metrų aukštyje Pamyro kalnuose, Tadžikijoje.

Kiekvieno senjoro pensija kitais metais vidutiniškai turėtų didėti ne 60, o beveik 100 eurų – taip garsiai skelbia kai kurie opozicijos atstovai. Jie ragina daugiau kaip 200 mln. eurų iš biudžeto skirti papildomam pensijų didinimui, užuot juos pumpavus į antrąją pensijų pakopą. O būsimų pensininkų santaupos antrojoje pakopoje šiemet drastiškai krenta, tačiau ministrė Monika Navickienė keisti privataus kaupimo neketina.

Lietuvoje vis daugiau pensinio amžiaus sulaukusių gyventojų ir toliau pluša tam, kad užsidirbtų pinigų ir prisidurtų prie pensijos. Tarp dirbančiųjų senjorų net 90-ečiai ir vyresni. Prognozės liūdnos – ateityje pensinio amžiaus ilginimas taps neišvengiamu ir visiems teks dirbti ilgiau. Ekspertai siūlo jau po kelerių metų pradėti automatiškai ilginti pensinį amžių, įvertinus, kiek ilgėja tikėtina žmonių gyvenimo trukmė.

Mūsų šalies senjorai, kurie nesiskundžia dėl išaugusių sąskaitų ar pabrangusio maisto parduotuvėje. Optimizmu lenkiantys net ir jaunus žmones, senjorai pasakoja, kiek daug nuveikia per dieną. Ir kaip džiaugiasi kiekviena suteikta proga: bendrauti, sportuoti, vaikščioti, keliauti, savanoriauti ir padėti kitiems. O tarp šių senolių kai kas dar pelnė ir metų senjoro titulą, už labiausiai įkvepiantį savo pavyzdį gyventi.

Opoziciniai Sauliaus Skvernelio bendražygiai paskaičiavo, kad vyriausybė kitąmet didins pensijas mažiau negu turėtų. Jie siūlo kiekvienam pensininkui pensiją kas mėnesį padidinti papildomais 17 eurų. Opozicijos atstovai tvirtina, kad valdantieji iš biudžeto ketina skirti per mažą dalį pensijoms ir esą nuslepia 170 milijonų eurų. Tačiau valdantieji tvirtina, esą vidutiniškai po 60 eurų kitąmet suplanuotas didinimas yra didelis ir opozicijos atstovų reikalavimų vykdyti neskuba.

Išimtimis dėl mokesčių džiaugtis nereikėtų. Jeigu anksčiau buvote atleisti nuo tam tikrų „Sodros“ įmokų, vėliau turėsite bėdų. Su problemomis susidūrė vyras, ketinantis išeiti į išankstinę pensiją. Kažkada jis buvo atleistas nuo įmokų, tad dabar jam buvo sumažintas darbo stažas. Dėl to žmogus ne tik negali palankesnėmis sąlygomis į pensiją išeiti anksčiau, bet ir pinigų gaus mažiau. Vyras prašo jį perskaičiuoti, bet „Sodra“ padėti negali.

Brangstant komunalinėms paslaugoms, maistui gyventojui skundžiasi, kad sunkiai pragyvena. Todėl jie ieško būdų papildomai užsidirbti. Štai panevėžietė prie 600 eurų pensijos bando prisidurti pardavinėdama kojines.

Specialistai suskaičiavo, kad į pensiją išėję gyventojai gauna tik maždaug trečdalį savo buvusio atlyginimo. Tai – vienas mažiausių rodiklių visoje Europos Sąjungoje (ES). Didelė dalis į pensiją išėjusių žmonių susiduria su skurdu. Todėl specialistai siūlo, kad darbdaviai daugiau prisidėtų prie savo darbuotojų pensijų kaupimo.

Privačiuose pensijų fonduose kaupiantys lietuviai šiemet neteko pusės milijardo, mat pensijų fondai šiemet dirba į minusą. Gyventojai ir biudžetas toliau į juos perveda savo pinigus, tačiau sukaupto turto vertė mažėja. Fondų valdytojai dėl tokių prastų rezultatų kaltina karą Ukrainoje, visame pasaulyje prasidedančią ekonominę krizę ir sąmyšį.

Naujausiais „Sodros“ duomenimis, vidutinė pensijoje dirbančių vyrų senatvės pensija siekia 597 eurus. Pensijoje dirbančios moterys gauna vidutiniškai 60 eurų didesnę pensiją nei jų nedirbančios bendraamžės. Minint Pagyvenusių žmonių dieną, 5 faktai apie dirbančius pensininkus. Dirbančių pensininkų dalis auga Dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis tarp visų senatvės pensijos gavėjų auga – 2010 metais dirbo apie 9 proc. senatvės pensijos gavėjų, 2022 metais jų yra apie 12 proc.

Turkijos kurortinio Antalijos regiono turizmo agentūros ir viešbučių savininkai stengiasi prisivilioti Europos pensininkų, tikėdamiesi, kad dėl didėjančių pragyvenimo kainų žemyne ši Turkijos provincija taps patrauklia vieta peržiemoti, skelbia portalas „Hurriyetdailynews“. „Kelionių organizatorės Antalijoje Europos pensininkams pasiūlė „ilgos viešnagės paketus“, pagal kuriuos diena keturių žvaigždučių viešbutyje su maitinimu kainuotų 21 eurą.

Vyresniems gyventojams turintiems skolų vos pavyksta išgyventi. Dalį pensijos tenka atseikėti antstoliams, tad ne visiems užtenka pinigų maistui, komunalinėms išlaidoms ar vaistams. Tuo metu antstoliai pažymi, kad pensininkai retai kaupia skolas, tačiau jeigu jų turi iš pensijos atskaičiuoja nuo 20 iki 50 proc. Portalo tv3.lt skaitytoja Irena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) skundėsi, kad iš jos mamos pensijos antstoliai atskaičiuoja dalį pinigų.

Gyventojai, kaupiantys II pensijų pakopoje, jaučiasi atsidūrę tarsi spąstuose, nes nutraukti kaupimo jie nebegali. Tiesa, dalis politikų bando padėti šiems žmonėms, siūlydami keisti II pakopos pensijų sistemą. Tačiau pensijų fondų ir socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai tokius siūlymus kritikuoja. O ekonomistas primena apie artėjančią demografinę krizę, kai nebus kam išlaikyti ateities pensijų gavėjų.

Daugiau nei 11 proc. Lietuvos pensininkų vis dar dirba. Kiekvienais metais dirbantys pensininkai sulaukia pensijų atnaujinimo – jų gaunamos pensijos perskaičiuojamos, įvertinus papildomai įgytą stažą ir taškus. Taip pat atnaujinamos ir dirbusiųjų neįgaliųjų netekto darbingumo (neįgalumo) pensijos, skelbiama „Sodros“ pranešime spaudai.

Jonines atšventė ir seniausia Šventosios bei Palangos Janina. Savo 101-ąjį gimtadienį paminėjusi moteris pasakoja, kad vaikystėje, tarpukariu, švęsti Joninių neturėjo kada, mat dirbo nuo mažumės, o sovietmečiu ši šventė nebuvo populiari. Tad ir stengiasi atsigriebti Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Žilagalvei šventojiškei dviguba šventė. Birželio 20-ąją sulaukė savo 101-ojo gimtadienio, o jos vardas Janina.

Ne visi gyventojai išėję į pensiją palieka darbus. Dalis jų nori prisidurti prie pensijos, tad toliau dirba. Savarankiškai dirbantys gyventojai piktinosi, kad nėra aišku, ar jie turi ir toliau mokėti „Sodrai“ mokesčius, ar yra nuo jų atleidžiami. Pasirodo, vieni įmokų gali išvengti, o kitiems tenka atiduoti dešimtadalį vidutinės pensijos.

Bent vienos rūšies pensiją praėjusių metų pabaigoje gavo 881,7 tūkst. Lietuvos žmonių, arba beveik kas trečias šalies gyventojas (31,5 proc.), rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Pensijų gavėjų skaičius per metus sumažėjo 4,3 tūkst. (0,5 proc.). Su senate susijusias pensijas gavo 664,2 tūkst., arba apie ketvirtadalį šalies gyventojų – tūkstančiui gyventojų teko 238 šių pensijų gavėjai. Didžiausią jų dalį (92,3 proc.

Pasitikrinkite pašto dėžutes – „Sodra“ siunčia registruotus laiškus tiems gyventojams, kurie metų pradžioje įtraukti į pensijų kaupimą antroje pakopoje arba jiems siūloma atnaujinti anksčiau sustabdytų įmokų pervedimą. Laiškai siunčiami žmonėms, kurie iki šiol neperskaitė pranešimų savo asmeninėse „Sodros“ paskyrose. Apsispręsti dėl dalyvavimo pensijų kaupime galima iki birželio 30 d. Balandį „Sodros“ laiškus siunčiamus įprastu paštu gaus beveik 83 tūkst. gyventojų.

Balandį buvo patvirtinta Pensijų anuitetų fondo pelno paskirstymo tvarka. Paaiškėjo, kiek pinigų gaus anuitetų gavėjai. „Sodra“ tikina, kad anuitetų didinimas turėtų atsverti infliaciją. Pirmą kartą Pensijų anuitetų fondo pelną, uždirbtą iki 2021 metų pabaigos, planuojama paskirstyti pensijų anuitetų gavėjams šių metų birželį, kai bus baigtas Valstybės kontrolės auditas.

Dalis gyventojų nelaukia pensinio amžiaus ir renkasi eiti į išankstinę pensiją. Jie tikina, kad dirbtų ir ilgiau, tačiau dažniausiai į išankstinę pensiją tenka išeiti susidūrus su sveikatos problemomis. O „Sodra“ įspėja, kad išėjus į išankstinę pensiją ši bus mažesnė nei įprasta. Portalo tv3.lt skaitytojas Algirdas pasakojo, kad dabar skaičiuoja paskutinius darbo metus.  „Kitais metais ruošiuosi išeiti į išankstinę pensiją. Jau turiu sukaupęs reikiamą darbo stažą.

Seime – naujas viliotinis senjorams. Opoziciniai valstiečiai siūlo įvesti Lietuvoje 13 pensiją. 200 eurų išmoką jie siūlo mokėti kasmet prieš adventą. Valdantieji tokį siūlymą atmeta teigdami, kad pakanka kasmetinio pensijų indeksavimo. Išgirdę apie tokį siūlymą patys senjorai ploja rankomis, tiesa, vienas kitas nerimauja, ar dėl dosnumo vėliau neteks jų vaikams ir anūkams mokėti pernelyg dideles valstybės skolas.

Nuo metų pradžios „Sodra“ į papildomą pensijos kaupimą įtraukė visus gyventojus, kurie anksčiau to nedarė ar buvo sustabdę kaupimą. Gyventojai suskubo atsisakyti kaupimo. Nepaisant to, be savo sutikimo jie ir vėl įtraukiami ir privalo atiduoti dalį savo algos. Net ir tuo atveju, kai iki pensijos liko visai nedaug ir papildomas kaupimas vargiai apsimokės.

Ne visiems vyresniems žmonėms užtenka pensijos pragyvenimui. Tad valdžios atstovai siūlo pensininkams mokėti 13-ąją pensiją. Tačiau šį siūlymą kritikuoja tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiek ekonomistai. Anot jų, vienkartinė išmoka – laikinas sprendimas, vietoje jos būtina gerinti socialinės paramos sistemą.

Kiek anksčiau Seime nuskambėjo siūlymas suteikti vyresnius tėvus slaugantiems darbuotojams papildomą laisvadienį – slaugadienius. Dirbantys ir tuo pačiu senyvo amžiaus tėvais besirūpinantys žmonės sako, kad tokia pagalba jiems būtų labai naudinga, mat ir taip tenka derinti ir prašyti darbdavių laisvų valandų dienoje tėvų priežiūrai: vežant į gydymo įstaigas ar tvarkantis dokumentus.

Vienos palangiškės namuose tikra šventė. Moteris mini savo 101-ąjį gimtadienį. Gyvenimas sukaktuvininkę vėtė ir mėtė, tačiau ji sako niekad nepasidavusi pesimizmui, o atmintį lavina skaičiuodama kiek skirtingų laikmečių pinigų rankose laikė. Išduoda ir savo ilgaamžiškumo paslaptį. Palangiškė Adelė švenčia savo 101-ąjį gimtadienį. Ant stalo puikuojasi ją mylinčių ir gerbiančių žmonių dovanotos gėlės, telefonas netyla nuo artimųjų skambučių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė sako, kad šiuo metu daugybė Lietuvos pensininkų patiria skurdo riziką. Nors pensijos kyla, pensininkų pinigines gerokai patuštins pabrangusios šildymo kainos, rekordiškai pabrangusi elektra, dujos, degalai ir net maisto produktai. Tad kiek turėtų augti pensijos, kad pensininkai galėtų gyventi oriai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ ministrės M. Navickienės teiravosi žurnalistas Martynas Žilionis.

Panevėžyje pensininkai užplūdo ledo areną. Ratus ant ledo suka perkopę ir 70, ir net 90 metų. Senjorai juokauja, kad čiuožti lengviau, nei eiti. Žiemos pramogos Panevėžio senjorams nemokamos. 77-erių Zina Panevėžio ledo arenoje suka ratą po rato. Ir taip po kelias valandas, kone kasdien. „Tokiam amžiui reikėtų sportuoti, aš nelabai jau noriu sportuoti, nu tai čia labai man užsiėmimas geras“, – sako Zina. Senjorė sako čiuožti mėgusi jaunystėje.

Nuo Naujųjų visi vieniši asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, gaus 32 eurų išmoką kas mėnesį. Iki šiol jas gavo tik labiausiai socialiai pažeidžiami šalpos pensijų gavėjai, tie, kurių pensija siekė iki 260 eurų. Senjorai sako, kad dabar, smarkiai augant kainoms, jiems svarbus kiekvienas centas, o skyrybomis užsiimančios kontoros prognozuoja senjorų skyrybų bumą. Tai esą gali įvykti dėl to, kad formaliai išsiskyrę šeimos biudžetą kas mėnesį galės papildyti 64-iais eurais.

Emigravusių vaikų turintys pensininkai netenka dar vieno pajamų šaltinio. Smarkiai mažėja piniginių perlaidų iš užsienio. Jei dar prieš porą metų emigrantai į Lietuvą pervesdavo daugiau kaip milijardą eurų ir taip ženkliai prisidėdavo prie šalies ekonomikos augimo, dabar skaičiai sumažėjo daugiau kaip perpus. Tokias nedideles sumas Lietuvos bankas fiksavo tik 2005-aisiais.

Kai kurie po švenčių į darbus grįžtantys tautiečiai atsidūrė ne darbuose, o medikų rankose ar ligoninėse. Dėl čiuožyklomis virtusių gatvių ir šaligatvių žmonės slydo, krito, ir užtvindė ligoninių bei poliklinikų priimamuosius. Šią parą medikai jau vadina rekordine: vien Vilniaus gydytojai per parą sulaukė tris kartus daugiau pagalbos prašymų, nei įprastai. Tad ligoninėse pritrūko ir neštuvų, ribojamos ir planinės operacijos.

Šiemet šildymo sezonas vienas brangiausių per daugelį metų. Gyventojų sąskaitos kiekvieną mėnesį vis auga. O pensininkai skundžiasi, kad jeigu gyvena kartu su vaikais negali gauti šildymo kompensacijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad kompensacija skiriama atsižvelgiant, kiek žmonių gyvena viename būste. Portalo tv3.lt skaitytojas Jonas pasakojo, kad vyresni žmonės susiduria su neteisybe.

Į Paryžiaus gatves protestuoti išėjo keli tūkstančiai prancūzų pensininkų. Garbaus amžiaus prancūzai pikti, kad negali išgyventi už pensijas, kurios vidutiniškai siekia 1300 eurų per mėnesį, ir reikalauja kasmet indeksuoti pensijas, mat kainos parduotuvėse brangsta. Keli tūkstančiai Prancūzijos pensininkų iš įvairių šalies regionų į Paryžiaus gatves su vėliavomis ir plakatais išėjo pasipiktinti prastėjančiu gyvenimu. Prancūzijoje gyvena 16 mln.

Kitais metais vyresni šalies gyventojai sulauks didesnių pensijų, jos didės vidutiniškai apie 50 eurų. Vis tik patys pensininkai kritikuoja pensijų perskaičiavimo tvarką. Anot jų, nesąžininga, kad ilgus metus dirbę žmonės gaus tiek pat, kiek nesukaupę reikiamo darbo stažo. Tuo metu specialistai tikina, kad taip esą stengiamasi padėti skurstantiems.

Po gero mėnesio, po Naujųjų, senatvės pensijos visiems senjorams didės po 50 eurų – tai patvirtino Seimas. Tiesa, ir opozicija, ir patys pensininkai mato akibrokštą. Ir tiems, kurie plušo visą gyvenimą, ir išdirbusiems vos 15 metų pensija didės vienodai. Tiksliau, dirbusiems mažai pensija kils net keletu eurų daugiau. Valdantieji aiškina, kad taip skurdžiausius senjorus traukia iš skurdo duobės.

Kitais metais pensijos bus didinamos visiems pensijų gavėjams. Tačiau daugiausiai jos augs tiems žmonėms, kurie neturi sukaupę būtinojo darbo stažo. Specialistai aiškina, kad tai būtina daryti, nes kitu atveju skurstančius gyventojus reikės remti kitais būdais, pavyzdžiui, kompensuoti jiems šildymą, vaistus ir pan. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, naujas socialinio draudimo pensijų indeksavimo mechanizmas sparčiau didins pensijas.

Netylant kalboms apie brangstantį šildymą vis daugiau gyventojų kreipiasi į savivaldybes dėl šildymo kompensacijų. Institucijos tikina, kad prašymus kompensacijoms gauti gyventojai jau gali teikti. Tačiau Socialinės ir apsaugos ministerija siūlo Vyriausybei didinti šildymo kompensacijas. Jeigu šis siūlymas bus patvirtintas nuo kitų metų už šildymą iš savo kišenės žmonės mokės mažiau. Portalo tv3.lt skaitytojas Darius pasakojo, kad su žmona ir dviem vaikais gyvena nuomojame bute.

Gyventojai, papildomai pensijai sukaupę nuo 5 iki 10 tūkst. eurų, šių pinigų neturėtų gauti iš karto, kai tik sulaukia pensinio amžiaus. Jeigu pinigai būtų atsiimti, pensijų fondai esą negalėtų jų toliau investuoti ir kaupiantiems žmonėms uždirbti daugiau.  Tokios pozicijos laikosi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji registravo Vyriausybės išvados projektą dėl Pensijų  kaupimo įstatymo pataisų, kurioms po pateikimo yra pritaręs Seimas.

Ne visi gyventojai sulaukę pensinio amžiaus skuba į „Sodrą“ pensijos. Dalis jų ir toliau dirba, kiti tikisi pensiją pasiimti vėliau. Vis tik „Sodra“ įspėja gyventojus ilgai nelaukti, nes pavėlavus pensija bus grąžinama tik už 6 mėnesius. Specialistai dabartinę tvarką kritikuoja, o Socialinė apsaugos ir darbo ministerija šį laikotarpį žada ilginti. Visai neseniai į panašią situaciją pateko žinomas dainininkas Petras Kazlauskas.

Vyresni nei 50 metų Lietuvos gyventojai trijuose didžiausiuose šalies bankuose turi apie 1,4 mln. einamųjų arba indėlių sąskaitų, jose šių metų balandį laikomų lėšų suma vidutiniškai sudarė maždaug po 6–7 tūkst. eurų. Per koronaviruso pandemiją sumenko vyresnių nei 65 metų gyventojų santaupos, tuo metu kitų amžiaus grupių gyventojų bankuose laikomos lėšos didėjo. Tokius Lietuvos banko atliktos trijų didžiausių šalies bankų, užimančių 83 proc.

Keturis mėnesius – tiek laiko iš namų išeiti nebegalės nuo koronaviruso nepasiskiepiję Maskvos senjorai. Nauji Covido atvejai ir jo atnešamos mirtys Rusijoje muša rekordus, tad šalis įveda daugiau ribojimų. Namo siunčiami darbuotojai, plečiama privaloma vakcinacija. Dėl nevaldomo pandemijos plitimo ir perpildytų ligoninių sostinės meras kaltę verčia nenorintiems skiepytis rusams. Maskva grįžta prie suvaržymų. Šalyje vien paskutinę parą koronavirusas nusinešė 1028 gyvybes. Tai naujas rekordas.

Rudenį kemšantis gatvėms, dalis stebinčių eismą kaltina ką tik studijuoti atvykusius ir pasimetusius studentus, o dalis kalba apie garbaus amžiaus vairuotojus: esą šie lėčiau važiuoja, dažniau sukelia avarines situacijas, ir yra pavojingi keliuose. Tam pritaria ir kai kurios draudimo bendrovės teigiančios, kad senjorai, perkopę 70 metų, prasčiau orientuojasi gatvėse. Tačiau senjorai atkerta – ne amžius kelyje svarbiausia.