pensijų reforma

Vyriausybė pripažįsta, kad dauguma privačių antros pakopos pensijų fondų dalyvių sočios senatvės nesulauks. Todėl ruošiamasi dar kartą keisti pensijų kaupimo būdą. Kol kas neaišku, kaip tai bus daroma. Tačiau vienas iš variantų – leisti antros pakopos pensijos fondų dalyviams iš naujo pasirinkti kaupimo būdą. Pensijų sistemos pertvarka žadama 2018 metais.

Vos tik naujajai Vyriausybei pateikus programą, visi puolė ją skaityti ir analizuoti. Tiesa, konkrečių darbų – sunku rasti. Naujoji valdžia linkusi apsiriboti žodeliais, jog sieks, skatins, užtikrins, stiprins. Tokia programa vertinama prieštaringai. Visų pirma tiek ekonomistė, dabar jau ir Seimo narė Aušra Maldeikienė bei „Nordea“ vyriausias ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad programa – primena prieš tai buvusias.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas, ekonomistas Žilvinas Šilėnas pasibaisėjo Seimo nario Mečislovo Zasčiurinsko siūlymo panaikinti galimybę žmonėms savo 2 proc. SODRAI pervedamų įmokų pervesti į kaupiamąjį pensijos fondą. „Apiplėšimas“, – socialine tinkle „Facebook“ trumpai parlamentaro siūlymą apibūdino ekonomistas. Portalui tv3.lt Ž. Šilėnas priminė, kad šiuo metu savo 2 proc. įmokų SODRAI galime pervesti į privatų pensijų fondą – taip veikia II pakopos pensijų kaupimas.

Tūkstančiai demonstrantų Atėnuose šeštadienį, solidarizuodamiesi su ūkininkais, pastarosiomis savaitėmis blokavusių dešimtis kelių ir sienos perėjų, susirinko miesto centre protestuoti prieš pensijų sistemos pertvarką. Apie 12 tūkst. žmonių susirinko Konstitucijos aikštėje priešais parlamentą, nurodė policija. Daugiau kaip pusė šių demonstrantų priklauso komunistinių pažiūrų profesinei sąjungai „Pame“, kad paremtų į Atėnus iš kaimo atvykusius ūkininkus, nepatenkintus reformomis.

Europos pensijų krizė savaime nepraeis. Vyriausybės turi stengtis labiau, o gyventojai – priimti pokyčius. Šiuo metu Europa patiria tarsi sulėtintą sprogimą, kurį sukėlė visų laikų nuspėjamiausia socioekonominė uždelsto veikimo bomba.

Dalies lėšų pervedimas iš „Sodros“ ir valstybės biudžeto į privačius pensijų kaupimo fondus yra tik žaidimas, kenkiantis viešiesiems finansams ir „Sodrai“; pensijų reformos perspektyvos – liūdnos, sako LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ kalbinti ekonomikos ekspertai. „Dabartinės pensijų reformos ir egzistuojančių trijų pakopų pensijų kaupimo būdų perspektyvos – liūdnos. Pasaulis nėra sugalvojęs nieko geriau už socialinio draudimo pensijas.

Premjero patarėjas Sigitas Jakeliūnas, praėjusią savaitę inicijavęs naujos pensijų skaičiuoklės pristatymo stabdymą, sako, kad naujoji pensijų sistema neatšaukiama, tačiau pirmiau reikia suskaičiuoti, kiek ji kainuos valstybei.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių (TS-LKD) demokratų partijos narys Rimantas Jonas Dagys susirūpinęs padėtimi Lietuvos socialinėje politikoje. Pasak jo, dabartinė Vyriausybė šioje srityje sukėlė chaosą, o Premjeras nebevaldo situacijos. Socialinėje politikoje – chaosas „Šiuo metu kalbėti apie Lietuvos socialinę politiką be galo sudėtinga, sunku pasakyti, kas tai yra.

Vyriausybė pensijų sistemos reformą buvo nurodžiusi kaip vieną iš Seimo pavasario sesijos prioritetų, tačiau įpusėjus birželiui politikai pirmenybę teikia ne reformai, o artėjantiems rinkimams. Metiniame pranešime Prezidentė kritikavo Vyriausybę dėl užstrigusios pensijų reformos. Yra už ką kritikuoti, nes „Sodros“ skola pasiekė 9 mlrd. Lt. Šį akmenį ant kaklo dabartinė valdžia paliks ateinančiai valdžiai.

Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo posėdį, kuriame mėgins išsiaiškinti teisės aktų, kuriais buvo įgyvendinama pensijų reforma, konstitucingumą. Pirmiausia pensijos buvo sumažintos, o 1995–2002 m. neišmokėtų pensijų mokėjimas dirbusiems pensininkams nuo 2010 m. atidėtas  iki  2012 m. Politikai duoda darbo KT yra gavęs 39 teismų prašymus, kuriuose be kita ko keliamas klausimas, ar pensijų sistema gali būti reformuojama be pakankamo pereinamojo laikotarpio.

Antradienį Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, kuriomis nustatyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. kaupiamosios pensijų įmokos tarifas bus 1,5 proc., 2013 metais – 2,5 proc. dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Už šiuos teisės akto pakeitimus balsavo 69 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė du parlamentarai. Pensijų įmokos dydis 2004 m. buvo 2,5 proc., 2005 m. – 3,5 proc., 2006 m. – 4,5 per.

Vyriausybės parengtas pensijų reformos projektas, svarbus 800 tūkst. žmonių nusprendusių savo pensijas kaupti ir privačiuose fonduose stringa Seime. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad įstatymas pagal kurį didesnių Sodros įmokų privačiuose pensijų fonduose gali tikėtis tik tie žmonės, kurie patys pervedinės į juos savo pinigus, gali prieštarauti Konstitucijai.

Ukrainos vyriausybė iki šių metų pabaigos planuoja gauti dvi paramos dalis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) – po 1,5 mlrd. JAV dolerių. Apie tai penktadienį per spaudos konferenciją pranešė pirmasis Ukrainos finansų ministro pavaduotojas Anatolijus Miarkovskis. Pasak ministro, šios paskolos bus pervestos į nacionalinio banko rezervus. A. Miarkovskis taip pat paskelbė, kad 2012 m. skolintis iš TVF neplanuojama.

Apie pensijų reformą Lietuvoje negalima net kalbėti, ji tiesiog nevyksta, – įsitikinusi ekonomistė, Vilniaus universiteto docentė Guoda Azguridienė. Praėjusią savaitę Seimas pritarė pensinio amžiaus didinimui iki 65 metų, tačiau tai, G. Azguridienės teigimu, tėra ydingos Lietuvos „Sodros“ sistemos kosmetinis pataisymas. Pasak ekonomistės, politikai nesigilina į ekonomistų nuolat kartojamą faktą, kad parametrinės reformos nepadės išvengti skolų.

Seimas baigia susitarti dėl pensijų reformos gairių. Opozicija kritikuoja, kad gairės pernelyg abstrakčios.Esą kol politikai jas aptarinėja, „Sodra“ klimpsta į skolas, grasindama ir pensijų dydžiams. Premjeras atrėžia, kad gairės padės ir iš deficito išeiti, ir sumažintas pensijas nuo Naujųjų atstatyti. Per dvejus su puse metų, kol politikai diskutuoja, kokia turi būti socialinio draudimo sistemos reforma, pensijas mokančios „Sodros“ deficitas nuo 1 mlrd. litų išaugo iki 8 mlrd.

Ateities pensijų sistemos principai turi būti skaidrūs, pati sistema turi garantuoti žmogui pajamas ir būti susieta su jo indėliu į sistemą, teigia prezidentės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas, kartu atkreipdamas dėmesį, kad, jo akimis, tarp politikų nesutarimų dėl pertvarkos mažėja.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad pensininkai padorių pensijų gali tikėtis po kelių dešimtmečių. Ketvirtadienio rytą kalbėdamas „Žinių radijuje“ Ministras Pirmininkas pareiškė, kad pensijų sistemos reforma bus įgyvendinama ir duos rezultatų ne per metus ar dvejus, o per ateinančius dešimtmečius. Premjeras sakė tikįs, kad dėl pensijų reformos sutars tiek valdantieji, tiek opozicija.

„Sodros“ reformos ėmęsis Seimas pradėjo svarstyti, ką reikia daryti, kad po keliasdešimties metų dabartinis jaunimas, išėjęs į pensiją, gautų ne penktadaliu mažesnę pensiją nei dabartiniai pensininkai, o bent panašią ar didesnę. Nes „Sodra“ praskolinta, gimstamumas mažėja ir nebus pakankamai dirbančiųjų, kurie galėtų išlaikyti pensininkus.

Pensijų sistemos reforma turi remtis ekspertiniais vertinimais ir konkrečiais paskaičiavimais, teigia Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Nerijus Udrėnas. „Vyksta daug politinių diskusijų dėl pensijų reformos (...) koks kelias Lietuvai ir žmonėms yra geriausias, tačiau vertinimai turi remtis ekspertiniais vertinimais, konkrečiais paskaičiavimais, modeliavimais. Nereikia pernelyg skubėti.

Yra temų, kuriomis kiekvienas gali save laikyti ekspertu: krepšinis, ekonomika, atlyginimai čia ir svetur, emigracija, krizė. Pastaruoju metu tampa madinga ir pensijų reforma. „Ekonomika.

Pensijų fondai papildomą pensiją kaupusiems dirbantiesiems arba jų artimiesiems 2010 metais išmokėjo beveik 17 mln. litų, o vidutinė išmoka vienam dalyviui siekė 3.892 litus. Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos starto dalyviams pervesti 36,15 mln. litų.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pasirašė pensijų reformos įstatymą, kuris visoje šalyje sukėlė masinių protestų bangą, informuoja naujienų agentūra AFP. Prieš tai įstatymą patvirtino Prancūzijos parlamentas ir Konstitucinė taryba. Pensijų reformos įstatymu dvejais metais padidinamas pensinis amžius. Prancūzijos parlamentas pensijų reformai žalią šviesą uždegė spalio pabaigoje, Prancūzijos Konstitucinė taryba jai pritarė antradienį.

Daugiau nei keturi tūkstančiai BBC žurnalistų penktadienį pradeda 48 valandų streiką. Kitas streikas numatytas lapkričio 15-16 dienomis. Žurnalistai nepatenkinti korporacijos vadovybės planais keisti pensijų išmokas: nuo 2011 m. balandžio pensijų išmokų dydis sumažės nuo 7 iki 6 proc. nuo atlyginimo sumos. Taip pat siūloma skaičiuoti pensijos dydį remiantis vidutiniu darbo atlygiu už visą darbo laikotarpį. Iki šiol buvo remiamasi atlygiu, mokamu išėjimo į pensiją momentu.

Prancūzijos Senatas patvirtino įstatymo projektą, kuriuo pensinis amžius bus padidintas nuo 60 iki 62 metų. Už reformą surinkti 177 balsai, prieš – 151. Prancūzijos darbo ministerijos vadovas Ericas Woerthas pavadino balsavimą istoriniu ir pasveikino reformos šalininkus su pergale. Įstatymo projekto svarstymas truko daugiau nei dvi savaites. Kiek anksčiau įstatymo projektui pritarė Prancūzijos žemesnieji parlamento rūmai.

Prancūzija vėl šurmuliuoja. Nicolas Sarkozy, išrinktas prezidentu prieš pusketvirtų metų kaip liberalių reformų šalininkas, patiria vieną skandalą po kito. Prieš kelerius metus nugriaudėjo imigrantų protestai, paskui miestų gatvėse degė automobiliai dėl diskriminacinių jų įdarbinimo įstatymų, šiemet protestai išsiliejo dėl romų tautybės atvykėlių deportavimo iš šalies. O šį rudenį Prancūziją siaubia spalio 12-ąją prasidėję neramumai, kuriuos sukėlė vyriausybės paskelbta pensijų reforma.

Prancūzijos Senatas penktadienį pritarė prieštaringai vertinamam pensijų reformos įstatymo, kuris visoje Prancūzijoje tapo masinių protestų priežastimi, projektui, informuoja BBC. Senatoriai pritarė Prancūzijos prezidento Nikolia Sarkozi (Nicolas Sarkozy) planams padidinti pensinį amžių nuo 60 iki 62 metų. Ekspertai mano, kad, jei įstatymo projektui šalies valdžia ir toliau nekurs jokių kliūčių, įstatymu jis gali tapti jau kitą savaitę.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė ir toliau primygtinai sieksiantis įgyvendinti pensijų reformą, nors šalyje vyksta masinės protesto akcijos, praneša BBC. Pasak Prancūzijos prezidento, ši reforma „neišvengiama“ Prancūzijai. Tuo tarpu Prancūzijos profsąjungų lyderiai antradienį rengs jau šeštą šį rudenį visuotinį streiką. Šalies gyventojai protestuoja prieš pensinio amžiaus pailginimą nuo 60 iki 62 metų.

Prancūzijos profsąjungos vėl organizavo visuotinių streikų ir demonstracijų dieną prieš Vyriausybės pensijos reformą. Šis streikas jau trečiasis šį mėnesį, praneša BBC.co.uk. Ministrai nori didinti minimalų pensijinį amžių nuo 60 iki 62 metų, o valstybinių pensijų amžių nuo 65 iki 67. Civilinės aviacijos administracija pranešė, kad pusė skrydžių į ir iš Prancūzijos buvo atšaukta dėl streiko.

Manoma, kad Anglijos vyriausybė susidurs su didžiule pykčio ir nepasitenkinimo banga po to, kai paskelbs dokumentą, kuri privers milijonus viešojo sektoriaus darbuotojų mokėti daugiau į pensijų fondus, o į pensiją išeiti vėliau. Šiandien bus pristatyta Lordo Huttono parengta ataskaita, kuri, kaip laukiama, konstatuos, jog valstybė neturi galimybių išlaikyti valstybinio sektoriaus darbuotojų pensijas dabartiniame lygyje.

Ketvirtadienį visoje Prancūzijoje prasidėjo streikai, nukreipti prieš numatomą pensijų reformą. Protesto akcijos vyksta keliuose miestuose, tačiau didžiausią akciją profesinės sąjungos numato rengti Paryžiuje. Dėl streiko keliuose jau susidarė nemažos automobilių grūstys, vėluoja kai kurie skrydžiai, o dalis mokyklų apskritai nedirba. Apie planuojamą pensijų reformą vyriausybė prabilo visai neseniai. Kol kas dar neatskleista, kiek yra planuojama didinti pensinį amžių.