pensijų reforma

Prancūzijos aukščiausiasis konstitucinis teismas penktadienį pritarė pagrindiniams prezidento Emmanuelo Macrono pensijų reformos elementams, atvėręs jam kelią įgyvendinti nepopuliarius pokyčius, dėl kurių šalyje jau ne vieną mėnesį vyksta protestai ir streikai. Devynių narių Konstitucinė Taryba pritarė pagrindinėms reformos nuostatoms, įskaitant pensinio amžiaus padidinimą nuo 62 iki 64 metų, ir nusprendė, kad reformos teisės aktas neprieštarauja įstatymams.

Prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą ketvirtadienį visoje Prancūzijoje protestavo apie 570 000 žmonių, iš jų 57 000 – Paryžiuje, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Šis skaičius buvo gerokai mažesnis nei per ankstesnių savaičių protestus. Kovo 28 dieną pareigūnai suskaičiavo 740 000 protestuojančių žmonių visoje šalyje, iš jų 93 000 – Paryžiuje, ir šie skaičiai nuolat buvo mažesni už profsąjungų, koordinavusių streikus ir demonstracijas, duomenis.

Prancūzijoje ketvirtadienį vėl vyko masiniai, smurtu paženklinti protestai – įsiutę demonstrantai susirėmė su saugumo pajėgomis. Tai kol kas didžiausias smurto protrūkis per jau tris mėnesius trunkantį gyventojų maištą prieš itin prieštaringai vertinamą šalies prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą.

Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad ketvirtadienį Prancūzijoje demonstracijose prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą dalyvavo apie 1,089 mln. protestuotojų, o vien Paryžiuje jų buvo 119 000. Sostinėje šis skaičius yra didžiausias nuo sausį prasidėjusių protestų prieš reformą. Visoje šalyje šis skaičius buvo daugiau nei dvigubai didesnis nei per paskutinę didelių protestų dieną kovo 15-ąją. Tačiau jis nesiekė 1,28 mln. žmonių, dalyvavusių kovo 7-osios eitynėse.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį politinių sąjungininkų susitikime pareiškė, kad neketina paleisti parlamento ar pertvarkyti vyriausybės, naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš susitikimo dalyvių. Dalyvis, pageidavęs neviešinti jo pavardės, teigė, kad prezidentas taip pat planuoja atmesti oponentų raginimus surengti referendumą dėl ginčijamos jo pensijų reformos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nori, kad jo pensijų reforma „užbaigtų savo demokratinę kelionę“, sakoma jo biuro pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP sekmadienį. Prieštaringai vertinamas teisės aktas, dėl kurio kelis mėnesius vyko protestai parlamente ir gatvėse, pirmadienį bus priimtas parlamente, jei nebus priimtas vienas iš dviejų nepasitikėjimo vyriausybe pareiškimų.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybei ketvirtadienį parlamente be balsavimo prastūmus prieštaringai vertinamą pensijų reformą, žemuosiuose rūmuose kilo triukšmas, o Paryžiuje ir kituose šalies miestuose – pikti protestai. Sprendimas pasinaudoti specialia konstitucine vyriausybės teise priimti įstatymą be balsavimo prilygo pripažinimui, kad vyriausybė neturėjo daugumos paramos savo planui pensinį amžių padidinti nuo 62 iki 64 metų.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne ketvirtadienį pareiškė parlamentui, kad vyriausybė įtvirtins prieštaringai vertinamą prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose rūmuose. „Negalime lažintis dėl savo pensijų ateities“, – sakė E. Borne parlamentui, aktyvavusi Prancūzijos konstitucijos 49 straipsnio 3 dalį. Ji sulaukė kairiosios opozicijos atstovų, kurie protestuodami garsiai sugiedojo Prancūzijos nacionalinį himną „Marselietę“, šūksnių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį sulaukė parlamento aukštųjų rūmų – Senato – pritarimo savo prieštaringai vertinamai pensijų reformai. Senatas, kuriame dominuoja konservatoriai, pritarė reformai 193 balsais prieš 114, tačiau manoma, kad žemuosiuose rūmuose balsų persvara bus daug mažesnė, ir tai bus svarbus išbandymas E. Macronui. Balsavimas žemuosiuose rūmuose – Nacionalinėje Asamblėjoje – turi įvykti vėliau ketvirtadienį.

Nors Prancūzijoje dėl pensijų reformos į gatves išėjo šimtai tūkstančių žmonių, šalies Senatas pasisakė už, tad Macrono stumiama reforma dar žingsniu arčiau įgyvendinimo. Visgi prancūzai sako, kad reforma neteisinga ir kelia gatvėse riaušes. Paryžiaus gatvėse ir vėl riaušės. Pareigūnai vaiko radikaliai nusiteikusius protestuotojus, kurie griebiasi smurto ir niokoja kitų žmonių turtą. 32 riaušininkus policija sulaiko ir didesniems gatvių mūšiams kelią šįkart užkerta.

2000-aisiais, kai Lietuvoje buvo įgyvendinta pirmoji pensijų reforma ir įvestas pensijų kaupimas, Lietuvos ekonomika vis dar vadavosi iš sovietinio palikimo, savo komentare spaudai sako Andrius Romanovskis. Vidutinis mėnesio atlyginimas iki mokesčių svyravo vos apie 380 eurų, o emigracijos srautas į ekonomiškai stiprias šalis buvo didžiulis iššūkis darbo rinkai.

Didžiuosius Europos miestus purto streikai. Štai Prancūzijoje jau antrąkart per kelias savaites į gatves išėję prancūzai reiškia nepasitenkinimą planuojama pensijų reforma, mat dėl jos prancūzams tektų dirbti dvejais metais ilgiau. Visoje šalyje į gatves išėjo maždaug 3 milijonai gyventojų. Streikuoja ir maždaug pusė milijono britų. Taip didesnių algų reikalauja mokytojai, traukinių mašinistai ir kiti valstybės tarnautojai.

Šveicarai sekmadienį balsuoja referendumuose dėl virtinės klausimų, įskaitant siūlomą pramoninės ūkininkystės draudimą ir prieštaringai vertinamą pensijų reformą, pagal kurią moterims būtų padidintas pensinis amžius. Po nepavykusių bandymų 2004 ir 2017 metais Bernas tikisi surinkti pakankamai balsų, kad „stabilizuotų“ Šveicarijos senatvės apsaugos sistemą.

Lietuvoje antroji pensijų kaupimo pakopa reformuota ne vieną kartą. Tačiau nepaisant visų permainų, dvi pagrindinės taisyklės liko: bet kuriuo norimu metu negalima nutraukti kaupimo ir pasinaudoti sukauptais pinigais. Estai atsisakė šių draudimų, o ar tokios permainos pasiteisintų Lietuvoje? Kaip jau skelbta, sausio pabaigoje Estijos parlamentas galutinai priėmė naujos valdančiosios koalicijos žadėtą antrosios pensijų kaupimo pakopos reformą, kuri turėtų visiškai įsigalioti kitų metų spalį.

Lietuvos gyventojams liko mėnuo nuspręsti, kaip kaupti ir ar iš viso kaupti pensiją antrosios pakopos pensijų fonduose. Bet kokiu atveju, daugelis dėl įvairių priežasčių visų sukauptų pinigų taip ir nepamatys. O štai estai planuoja visiškai kitokią pensijų reformą, po kurios kiekvienas žmogus bet kada galės išsiimti sukauptas lėšas. Jeigu kaupiate pensiją ir mirsite nesulaukę pensinio amžiaus, jūsų turtas bus paveldėtas.

Iki birželio pabaigos gyventojai dar turi galimybę nuspręsti, kaip pensiją kaups likusį gyvenimą, ar išmokas gaus tik iš „Sodros“, ar ir kitų šaltinių. Daugelis neapsisprendusių iki pensijos gaus mažesnį atlyginimą. Šiemet įsigaliojo įstatymas, pagal kurį visi nauji pilnamečiai darbuotojai iki 40 metų į pensijų kaupimą antrojoje pakopoje įtraukiami automatiškai. „Sodra“ tokiems darbuotojams parenka fondą ir informuoja apie kaupimo pradžią.

Daugėja atsisakančiųjų kaupti pensiją privačiuose pensijų fonduose. Per pusantro mėnesio kaupimą sustabdė jau apie 3 proc. gyventojų. Profsąjungų tokia tendencija nestebina, mat jos pasigenda didesnės fondų kontrolės už žmonių pervedamus pinigus. Tuo metu vyriausybės ir fondų atstovai padėties nedramatizuoja ir nuo komentarų susilaiko, esą dar anksti daryti apibendrinimus, žmonėms apsispręsti dar liko 4 mėnesiai. Vilnietė Jelena su mama atėjo į „Sodros" skyrių Vilniuje.

Nuo Naujųjų metų pradėjusi veikti naujoji pensijų reforma daugeliui tarsi neįmenama mįslė: atrodo, kad net SODRA dingo. Bet tai netiesa. Kaip viskas veikia iš tikrųjų, sužinosite pasižiūrėję reportažą.

Naujieji metai dabartiniams pensininkams atneš kiek didesnes pensijas, o senatvei dar tik kaupiantiems – esminius pensijų kaupimo pokyčius. Nuo liepos 1 dienos visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą su galimybe atsisakyti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketvirtadienį žurnalistams pristatė nuo kitų metų įsigaliosiančius pensijų kaupimo pokyčius. Pensijos auga Nuo Naujųjų metų visiems šalies pensininkams dėl pensijų indeksavimo pensijos augs 7,63 proc.

Nuo 2019 metų sausio 01 d. įsigalios naujoji pensijų reforma: ko gero, ne vienam kyla klausimas: jei nuosekliai kaupsiu II pensijų pakopoje, kokį procentą atlyginimo gausiu prie pensijos, kurią mokės SODRA? Atsakymai reportaže.

 Rusijos parlamentas trečiadienį vienbalsiai preliminariai pritarė prieštaringai vertinamam pensijų reformos įstatymui su prezidento Vladimiro Putino pateiktoms pataisomis, planams dėl pensinio amžiaus didinimo sukėlus retą visuomenės nepasitenkinimo protrūkį visoje šalyje. Valstybės Dūma, žemieji parlamento rūmai, pritarė V. Putino siūlymui sušvelninti reformas: moterų pensinį amžių pailginti ne aštuoneriais, kaip buvo planuota, o penkeriais metais - iki 60 metų.

Nuo kitų metų startuoja pensijų kaupimo pertvarka, kurios esmę nusako du pagrindiniai pakeitimai. Pirma, nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus. Antra, dirbantys žmonės galės kaupti 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio arba turės galimybę pradėti nuo 1,8 proc. ir 3 proc. pasiekti per penkerius metus. Kaupimą antroje pensijų pakopoje valstybė rems keletu būdų. Į kiekvieno 3 proc. kaupiančio asmens „sąskaitą“ antroje pensijų pakopoje perves po 1,5 proc.

  Naujoji pensijų reforma padės darbdaviams pritraukti ir išlaikyti gerus darbuotojus! Kokiu būdu? Atsakymas vaizdo siužete.    ...

Konstitucinis Teismas (KT) atlieka išankstinį tyrimą, grupei parlamentarų prašant išaiškinti, ar Seimo patvirtinta pensijų sistemos reforma neprieštarauja Konstitucijai. Jeigu teismas įsitikins, kad prašymas tinkamas, jį svarstys. Tai paaiškės rugsėjį.

Konstitucinis Teismas (KT) atlieka išankstinį tyrimą, grupei parlamentarų prašant išaiškinti, ar Seimo patvirtinta pensijų sistemos reforma neprieštarauja Konstitucijai. Jeigu teismas įsitikins, kad prašymas tinkamas, jį svarstys. Tai paaiškės rugsėjį.

Ko gero, nėra nė dienos, kai žiniasklaidoje nekalbama apie pensijų reformą. Reportažų ciklas „Mano piniginė“ taps oficialiu jūsų gidu ir padės nepasiklysti informacijos sraute.

Parlamentinė opozicija šią savaitę ketina surinkti paskutinius trūkstamus parašus po kreipimusi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Seimo birželio pabaigoje patvirtintos pensijų sistemos reformos. „Manau, kad per savaitę viską sutvarkysime – bus baigtas galutinis kreipimosi tekstas ir surinkti paskutiniai parašai. Tikime, kad artimiausiu metu parašus turėsime“, – BNS teigė kreipimosi į KT iniciatorių atstovas, Biudžeto ir finansų komiteto narys konservatorius Mykolas Majauskas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pasirašė 26 įstatymų pataisas, susijusias su pokyčiais pensijų ir mokesčių sistemoje. D. Grybauskaitės teigimu, dėl priimtų pataisų atsiranda galimybė didinti „Sodros“ pensijas ne tik tiems žmonėms, kurių pensijos šiuo metu yra mažiausios, bet ir visiems dabartiniams pensininkams, pranešė Prezidentūros spaudos tarnyba. „Dirbantiesiems sukuriama paskata sukaupti didesnę senatvės pensiją.

Kartu su birželio pabaiga Seimas iki rudens išeina atostogų. Tarp reikšmingiausių Seimo pavasario sesijos darbų – mokesčių bei pensijų reformos ir nemenkas verslo įtakos politikams tyrimas. Tačiau politologai vieningai tvirtina, kad pastarąjį pusmetį parlamentarai dirbo skubotai, chaotiškai ir neįsigilindami į visuomenei reikšmingų pokyčių mastą.

Seimo patvirtinta pensijų kaupimo reforma panaikins supriešinimą tarp „Sodros“ pensijos ir privataus kaupimo, taip pat užtikrins socialinį teisingumą, įsitikinęs premjeras Saulius Skvernelis. „Esminis dalykas – panaikinamas supriešinimas tarp „Sodros“ pensijų ir privataus kaupimo, kas buvo iki šiol.

Seimui priėmus mokesčių ir pensijų reformą, ją beliko pasirašyti prezidentei. Jei taip įvyks, dideli pokyčiai laukia jau nuo kitų metų. Ar visgi pokyčiai bus palankūs ar ne, diskutuojama su mokesčių ekspertu Mariumi Dubnikovu ir ekonomistu Gitanu Nausėda.  Alga turės būti perskaičiuojama Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius alga „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto.

Seimas galutinai apsisprendė dėl mokesčių ir pensijų reformos. Jei prezidentė šeštadienį pasirašys Seimo priimtus teisės aktus, pokyčiai įsigalios jau nuo kitų metų sausio mėnesio.  Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius alga „ant popieriaus“ išaugs 1,289 karto. Apjungus mokesčius galios 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas ir 19,5 proc. socialinio draudimo įmoka.

Seime kelią prasiskynė tiek mokesčių, tiek pensijų reforma.  Priėmus Pensijų kaupimo įstatymą, visi gyventojai automatiškai bus įtraukiami į pensijų kaupimą, su galimybe atsisakyti. Žmogus turės 3 proc. nuo savo atlyginimo atsidėti ateičiai privačiuose pensijų fonduose. Galiausiai Seimas priėmė daug diskusijų kėlusią pensijų reformą. Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš 5, susilaikė 8. Po mokesčių konsolidacijos kaupimo procentai kaupimo formulė bus tokia: 3 proc.

Seime antradienį pradėta svarstyti Vyriausybės inicijuota pensijų kaupimo sistemos reforma. Po diskusijų parlamentarai pritarė automatiniam įtraukimui į II pensijų pakopą. Reformai pritarta komitetuose – praėjusią savaitę jai pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK), o Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė daliai pasiūlymų.

Seimui sprendžiant dėl mokesčių ir pensijų reformų, pagrindinių opozicijos frakcijų vadovai didelio palaikymo nežada, rašo portalas 15min.lt. Jie mokesčių reformoje įžvelgė atskirų elementų, kuriuos galėtų palaikyti, tačiau dėl bendro paketo – nuomonės neigiamos. Frakcijos dėl to ketina apsispręsti ketvirtadienį.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas tris kartus atidėjęs trečiadienį pagaliau ėmėsi svarstyti Vyriausybės siūlomus pokyčius pensijų kaupimui. Vis dėlto reforma ir toliau stringa Seimo komiteto rankose – šįkart ginčus sukėlė automatinis gyventojų įtraukimas į privačius pensijų fondus. Trečiadienį žalią šviesą pensijų reformai uždegė ir Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, pritaręs didžiajai daliai Vyriausybės pensijų kaupimo reformos pasiūlymų.

Nežinia, ar valdančiųjų norui patvirtinti mokesčių ir pensijų reformas iki liepos 1 d. lemta išsipildyti – atskiros reformų dalys tapo aršių ginčų objektu Seimo komitetuose. Ir nors premjeras teigia, kad reformos nestringa, su tuo pasiginčyti gali jų svarstymą stebėję ekonomikos ir finansų ekspertai. Seimo komitetai ėmėsi svarstyti valdančiųjų inicijuotas mokesčių ir pensijų reformas.

Vyriausybės paruošta mokesčių ir pensijų reforma valsčių, socialdarbiečių bei Lenkų rinkimų akcijos dėka prasiskynė kelią Seime ir keliauja į komitetus. Tiesa, koks bus galutinis rezultatas dar nežinia, nes diskusijų sukėlė ne vienas punktas. Tad komitetuose reformos gali dar labai pasikeisti. Iš esmės nutarta keisti gyventojų mokesčių tarifus, apmokestinti papildomą būstą, didinti akcizu rūkalams, kovoti su šešėliu didinant baudas, keisti pensijų apskaičiavimo tvarką.

Seime ketinant pristatyti ilgai ruoštas ir nemažai aptartas mokesčių bei pensijų sistemų reformas, Liberalų sąjūdis pasikvietė premjerą Saulių Skvernelį bei Socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį išsklaidyti žmonėms susidarius abejones dėl siūlomų permainų. Seimui antradienį pateikiamos mokesčių, pensijų sistemos bei kitas struktūrines reformas. Tiesa, valdantieji siūlo pensijų reformą atidėti iki rudens, bet Vyriausybė tikisi, kad pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Žodis buldozeris lietuvių kalboje turi daugiau nei vieną reikšmę. Bent jau dvi reikšmes jis turi tikrai. Pirmoji – toji tiesioginė, reiškianti traktorių su verstuvu priekyje, skirtą žemėms lyginti. Antroji reikšmė labiau paplitusi „liaudyje“, apibūdinant situaciją, kai tam tikri sprendimai stumiami ir įgyvendinami beatodairiškai, neišdiskutavus, nesulaukus pritarimo ir tinkamai neinformavus tų, kuriuos sprendimai betarpiškai palies.

Kitą savaitę į Seimą atkeliauja šešios struktūrinės reformos. Vyriausybės atstovai visuomenei teigia, kad 25 dienų Seimui pakaks patvirtinti 6 struktūrines reformas, tarp jų – mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus. Tačiau Seimo nariai šiuo atžvilgiu tokie optimistiški nėra. Vyriausybė tikisi, kad reformos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje ir galės įsigalioti jau nuo kitų metų.

Visuomenei pristatyta mokesčių reforma viešojoje erdvėje jau išdiskutuota iš visų pusių, tačiau dar ne Seimo salėje. Tačiau tiek premjeras, tiek finansų ministras tikisi, kad reformai pavasario sesijoje bus pritarta. Iki jos pabaigos liko tik kiek mažiau nei mėnesis. Premjeras Saulius Skvernelis nurodė, kad šiuo metu struktūrinių reformų paketai guli Vyriausybėje. „Stadija tokia, kad šiandien turėsime Vyriausybės pasitarimą. Trečiadienį Vyriausybės posėdį.

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka mažėjantis dirbančių gyventojų skaičius, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Kitas dažniausiai įvardijamas grėsmės šaltinis būsimai pensijai yra numatoma pensijų sistemos reforma. Tuo metu asmeniniams sprendimams žmonės teikia kur kas mažiau reikšmės, nors būtent nuo jų priklauso, kiek lėšų papildomai pavyks sukaupti senatvei.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) teigiamai vertina dalį Vyriausybės parengtų mokesčių reformos pasiūlymų ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių, tačiau siūlo peržiūrėti mokesčių sistemą iš esmės bei kritikuoja būsimą pensijų kaupimo reformą. LVK ekspertai taip pat ragina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM), apmokestinti valstybės nekilnojamąjį turtą, padidinti valstybės įnašą į pensijų kaupimą.

Viešoji erdvė net suprakaitavusi virškina savaitės pradžioje pristatytas viešojo sektoriaus reformos gaires ir vieną po kitos lendančias detales. O virškinti yra ką – naujovių kąsnis didelis ir riebus. Įspūdžiai nevienareikšmiai. Toli gražu ne viskas sklandu, apgalvota ir išbaigta. Vis tik džiugina tai, kad ši Vyriausybė pabandė įvertinti visą viešojo sektoriaus organizmą kompleksiškai, o ne puolė fragmentiškai preparuoti pavienių jo sričių.

Lietuvos bankas pateikė savo verdiktą dėl pasiūlytos mokesčių ir pensijų reformos. Pagrindinė kritika skiriama per mažam nekilnojamojo turto mokesčiui ir mažam individualią veiklą vykdančių žmonių apmokestinimui. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigė, kad tai bus oficiali Lietuvos banko pozicija. Buvo keliamas esminis klausimas, ar siūlomos reformos sprendžia dvi didžiausias problemas: per mažus viešųjų finansų pajėgumus ir nepalankių demografijos prognozių poveikį.

Vyriausybei pristačius planuojamą mokestinė ir pensijų reformą analitikus apniko dviprasmiškos mintys. Nors mokesčių srityje ir pastebėta teigiamų postūmių, pensijų reforma nuvylė. Analitikai pastebėjo, kad valdžia neskatina kaupti pensijos – mažiau uždirbantieji tikrai neužsitikrins sau ateities, net ir senatvėje turės vargti. Vyriausybė numatė pertvarkyti II pensijų pakopos sistemą. Pensijos būtų kaupiamos pagal naująją formulę.

Ilgą laiką paslaptyje laikytas mokesčių, pensijų bei kitų sričių reformų paketas pagaliau ištrauktas į dienos šviesą. Ministrai su Sauliumi Skverneliu priešakyje viešai pasakė, kas keisis. Vyriausybė numatė šešias struktūrines reformas švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse. Visos reformos atsieis apie 600 mln. eurų. Skaičiuojama, kad pinigai bus paimti tiek iš ekonomikos augimo, tiek iš mažėjančio šešėlio, tiek iš Europos Sąjungos lėšų.

Diskusija dėl pensijų sistemos pertvarkos dar nėra baigta, todėl Lietuvos banko vadovas nelinkęs komentuoti viešoje erdvėje sklandančių pasisakymų. Vitas Vasiliauskas tikina, jog nesilaikoma susitarimo pirmiau galutinai susitarti dėl reformos ir tik po to apie ją pranešti visuomenei. „Buvo sutarimas iš principo, kad bandome prieiti kažkokios bendros nuomonės ir tuo pagrindu paskui dirbame toliau (...) O dabar yra tokie atskiri pasąmonės šūksniai, aš neturiu ką komentuoti.